Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-25 · Civilinė byla Nr. e2S-386-781/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
e2S-386-781/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35316-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Skolininkas
E. Č.
Kategorijos
  • 3.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-386-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35316-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl 18 651,45 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos, 143,00 Eur žyminio mokesčio, 150,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 242,00 Eur išlaidų už antstolio paslaugas išieškojimo iš skolininko E. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas 2017 m. rugsėjo 25 d. teismo įsakymas dėl 18 651,45 Eur nuostolių priteisimo iš skolininko E. Č. kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) naudai. Kreditorius taip pat prašė teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareiškimo reikalavimų sumai (18 651,45 Eur) areštuoti skolininkui E. Č. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, o šio turto esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad prašoma priteisti žalos atlyginimo suma skolininkui yra didelė, skolininkas pasisavino ir negrąžina kreditoriaus kasoje buvusius grynuosius pinigus, niekur nedirba, jo turimas nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, todėl kreditorius mano, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ateityje pasunkės arba taps neįmanomu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininko E. Č. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas skolininką ir/arba trečiuosius asmenis, areštą, uždraudė jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo skolininko turtines teises arba pinigines lėšas, esančias skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant skolininkui E. Č. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant vienos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skolininkas E. Č. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų jo atžvilgiu pakeitimo dalyje leidžiant disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 3 (tris) Vyriausybės nustatytos minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, leidžiant skolininkui įmokėti pinigines lėšas į atsiskaitomąją sąskaitą, esančią Luminor Bank AB banke ir iš jos leidžiant atsiskaityti su Luminor Bank AB banku pagal 2016 m. lapkričio 25 d. Būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) bei leidžiant laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, gaunamomis kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa ir nedarbo socialinio draudimo išmoka, pervedamomis į skolininko atsiskaitomąją sąskaitą, esančią Luminor Bank AB banke.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi skolininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje leidžiant skolininkui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 3 Vyriausybės nustatytos minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, leidžiant skolininkui įmokėti pinigines lėšas į atsiskaitomąją sąskaitą esančią Luminor Bank AB banke ir iš jos leidžiant atsiskaityti su Luminor Bank AB banku pagal 2016 m. lapkričio 25 d. Būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) bei leidžiant laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, gaunamomis kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa ir nedarbo socialinio draudimo išmoka, pervedamomis į skolininko atsiskaitomąją sąskaitą esančią Luminor Bank AB banke.Teismas padarė išvadą, kad sprendžiant dėl nustatytinos piniginių lėšų sumos būtiniems poreikiams tenkinti, teismas remiantis formuojama teismų praktika turi vadovautis teisingumo, protingumo principais, Vyriausybės nustatytu minimaliu mėnesio atlyginimo dydžiu arba vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu. Šiuo atveju pagrįsti skolininko teiginiai dėl jų šeimai būtinos piniginių lėšų kasmėnesinės sumos dydžio, skirtos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas atsižvelgė į tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nedirba, gauna socialines išmokas, šeima augina mažametį vaiką, moka būsto kredito grąžinimo įmokas, turi mokėti buto išlaikymo komunalinius mokesčius, todėl skolininkas pagrįstai prašė nustatyti jam laisvai disponuoti 3 MMA dydžio piniginių lėšų, gaunamų kaip darbo užmokestis ar jam prilygintų lėšų suma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad su skundžiama teismo nutartimi kreditorius nesutinka, laiko, kad ji yra priimta pažeidus procesines teisės normas, tinkamai neištyrus bylos aplinkybių bei į bylą pateiktų įrodymų/duomenų, kurių pagrindu buvo prašoma pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones skolininkui.Pažymi, kad pakeitus 2017 m. rugsėjo 25 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ginčijama teismo nutartimi skolininkui visiškai nepagrįstai buvo leista per mėnesį disponuoti ypatingai didele piniginių lėšų suma 2660,92 Eur. Apeliantas pažymi, kad skolininkas gaudavo dirbdamas kreditoriaus bendrovėje darbo užmokestį į rankas 1256 Eur. Be kita ko, apeliantas nurodo, kad antstoliui pavyko surasti ir areštuoti skolininko kilnojamojo turto tik už 3500 Eur. Likusi laikinosiomis apsaugos priemonėmis neužtikrinto reikalavimo suma šiai dienai sudaro net 15 151,45 Eur. Taigi, teismui pakeitus laikinųjų apsaugos priemonių mastą ginčijama nutartimi ir nustačius, kad faktiškai skolininkui leidžiama naudotis 2660,92 Eur kiekvieną mėnesį, kreditoriaus reikalavimai byloje nėra ir nebus tinkamai ir maksimaliai užtikrinti, nes jokio kito turto skolininkas neturi (nekilnojamas turtas yra įkeistas, į jį išieškojimas negalės būti nukreiptas).Nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad skolininkas / jo šeima pagal įstatymą ir taip galės netrukdomai disponuoti, savo būtiniems poreikiams tenkinti tiek 428,36 Eur suma (gaunamomis kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa), taip pat ir 609,60 Eur suma (nedarbo socialinio draudimo išmoka), kadangi vadovaujantis CPK 738 straipsniu ir 739 straipsnio 3 punktu, išieškojimas iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, yra negalimas. Apelianto nuomone, teismas visiškai nepagrįstai šių sumų, kuriomis skolininkas ir jo šeima galės netrukdomai disponuoti nevertino ir nepriskyrė prie sumų, priskirtinų skolininko ir jo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad ateityje skolininkui pradėjus dirbti ir gauti darbo užmokestį, kuriam esant 2600 Eur, areštuoti tam tikras sumas kreditoriaus būsimo teismo sprendimo užtikrinimui pagal ginčijamą teismo priimtą vėlgi nebūtų galima, nes teismas ginčijama nutartimi kaip jau buvo paminėta, leidžia skolininkui ne tik disponuoti laisvai 3 MMA dydžio suma, bet papildomai iš savo sąskaitos mokėti neapibrėžto dydžio komunalinius mokesčius, leidžia atsiskaityti neapibrėžto dydžio sumomis su Luminor Bank AB banku pagal 2016 m. lapkričio 25 d. Būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais).Kartu su šiuo atskiruoju skundu kreditorius prašo prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus, t.y. žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą, skolininko darbo sutartį, antstolio D. K. sudarytą skolininko turto aprašą, kuriuos pateikti būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teismui po skundžiamos nutarties priėmimo, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus motyvus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Dėl to, pareiškėjo nuomone, vadovaujantis CPK 314 straipsniu pridedami dokumentai priimtini apeliacinės instancijos teismo, siekiant teisingai išspręsti šią bylą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas prašo kreditoriaus atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutartį palikti galioti nepakeistą.Nurodo, kad skolininkui leista gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 3 Vyriausybės nustatytos minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio pinigines lėšas pragyvenimui. Tai reiškia, kad į šią 3 MMA sumą įeina tik skolininko galimai ateityje gaunamas darbo užmokestis (po 1 MMA kiekvienam šeimos nariui), tuo atveju, jeigu skolininkas darbą susirastų, o ne kokios nors kitokios pajamos.Tuo tarpu nedarbo socialinio draudimo išmoka nėra papildoma skolininkui numatyta laisvai disponuoti suma, o įskaitytina į nustatytą 3 MMA sumą. Skolininkui įsidarbinus, t.y. vėl pradėjus gauti darbo pajamas (kurios įeina į 3 MMA sumą), jis nedarbo socialinio draudimo išmokos neteks, ir priešingai, skolininkui nepavykstant susirasti darbo, jis gaus nedarbo socialinio draudimo išmoką, tačiau negaus 3 MMA dydžio darbo pajamų.Atitinkamai pasisakant dėl motinystės (tėvystės) pašalpos, pažymėtina, kad skolininko šeimos sprendimu iki vaikui suėjo 1 metai vaiko priežiūros išmoka sudarė 70 proc. kompensuojamo uždarbio, tuo metu, šią išmoką gaunantis tėvas dirbti ir gauti darbo pajamų negalėjo, o iki vaikui sueis 2 metai - 40 proc. kompensuojamo uždarbio (vaikui vieneri metai suėjo 2017 m. sausio 30 d.). Pažymėtina, kad teisės aktai suteikia teisę vienam iš tėvų, antraisiais metais gaunančiam 40 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, dirbti ir gauti darbo pajamas, ką šiuo metu ir daro vaiko motina. Todėl nutarties leidimas šalia laisvai disponuojamų 3 MMA darbo užmokesčio pajamų, skolininkui dar papildomai gauti 40 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoką, kuri bus mokama iki 2018 m. sausio 30 d. ir kuri sudaro 330,96 Eur, kreditoriaus interesų niekaip nepažeidžia.Pažymi, kad nutartimi skolininkui neleista laisvai disponuoti šiomis lėšomis, tik leista jas naudoti pagal konkrečią paskirtį - atsiskaitymams su kreditoriais, su kuriais neatsiskaitymas laiku, kaip galima arešto taikymo pasekmė, būtų neproporcinga bei priešinga laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams, kaip tą pagrįstai nurodė teismas nutartyje. Todėl šios sumos nepriskirtinos prie sumų, kuriomis skolininkas turi teisę laisvai disponuoti.Anot skolininko, priešingai negu nurodoma atskirajame skunde, nutartyje teismas skolininkui neleido laisvai disponuoti 2 660,92 Eur suma, o tik 3 MMA dydžio darbo užmokesčiu, kurio nesant, atitinkamai nedarbo socialinio draudimo išmoka bei vaiko priežiūros išmoka, iš kurių išieškojimas net ir be teismo leidimo nebūtų galimas įstatymo, t.y. CPK pagrindu.Pažymėtina, kad iš kreditoriaus pateikto turto aprašo, kreditoriaus pasirinktas antstolis areštavo ne tik skolininko, tačiau ir jo sutuoktinės banko sąskaitoje esančias lėšas. Skolininko sutuoktinei dėl antstolio taikyto arešto negalint disponuoti savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, tame tarpe darbo pajamomis, jos būtinieji poreikiai turi būti užtikrinami keičiant laikinąsias apsaugos priemones, kas nutartimi pagrįstai ir buvo padaryta.Pažymi, kad butas buvo pirktas už 95 450 Eur (be įrengimo, kurį įrengus buto rinkos kaina dar pakilo), tuo tarpu negrąžinto kredito likutis remiantis teismui su 2017 m. spalio 6 d. prašymu pateiktu kredito grąžinimo grafiku 2017 m. lapkričio 15 d. dienai sudaro 77 887,22 Eur. Tai reiškia, kad laisvo nuo įkeitimo buto rinkos vertė (neskaitant jos padidinimo buto įrengimu) sudaro 17 562,78 Eur. Šią vertę įvertinus kartu su abiejų automobilių verte (bendrai 3 500 Eur), akivaizdu, kad antstolio areštuoto turto pakaktų 18 651,45 Eur sumos sumokėjimui, jei teismo sprendimas ieškovui būtų palankus, juolab, kad tiek skolininkas, tiek ir jo sutuoktinė yra jauno darbingo amžiaus, todėl gauna ir ateityje gaus darbo pajamas, į kurias kreditorius taip pat galėtų nukreipti išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

Apeliantas su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą, skolininko darbo sutartį, antstolio D. K. sudarytą skolininko turto aprašą.Be kita ko, apeliantas teikia rašytinius paaiškinimus ir apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro apie E. Č. ir jo sutuoktinės šiai dienai gaunamas pajamas.Skolininkas su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia naujus įrodymus, 2016 m. kovo 31 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo kopiją, buto priėmimo perdavimo akto kopiją, teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašą.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti nauji įrodymai, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, yra reikšmingi, o byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su šiais dokumentais susipažinti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Dėl šių aplinkybių ir priežasčių apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima į bylą ir juos vertina (CPK 314 straipsnis). Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 d. rugsėjo 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - leidžiant skolininkui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 3 Vyriausybės nustatytos minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, leidžiant skolininkui įmokėti pinigines lėšas į atsiskaitomąją sąskaitą esančią Luminor Bank AB banke ir iš jos leidžiant atsiskaityti su Luminor Bank AB banku pagal 2016 m. lapkričio 25 d. Būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) bei leidžiant laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, gaunamomis kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa ir nedarbo socialinio draudimo išmoka, pervedamomis į skolininko atsiskaitomąją sąskaitą esančią Luminor Bank AB banke.CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-463-464/2015).Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurios turi būti įvertintos sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, skolininko turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamos bylos atveju teismas pripažino aplinkybių, kurios kelia grėsmę būsimo kreditoriaus palankaus sprendimo priėmimui egzistavimą, ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė.Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies arba atmetamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla pagal kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkui E. Č. dėl žalos atlyginimo nėra galutinai išspręsta, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. teismo įsakymas nėra įsiteisėjęs. CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, o 2010 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje (Teismų praktikos Nr. 34) yra nurodyta, kad Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus<...>laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių interesus, jų teisių apsaugą. Skolininko E. Č. atžvilgiu buvo pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, kurio įvykdymui 2017 m. spalio 13 d. nutartimi buvo pakeistos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o būtent leista skolininkui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 3 Vyriausybės nustatytos minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, leidžiant skolininkui įmokėti pinigines lėšas į atsiskaitomąją sąskaitą esančią Luminor Bank AB banke ir iš jos leidžiant atsiskaityti su Luminor Bank AB banku pagal 2016 m. lapkričio 25 d. Būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) bei leidžiant laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, gaunamomis kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa ir nedarbo socialinio draudimo išmoka, pervedamomis į skolininko atsiskaitomąją sąskaitą esančią Luminor Bank AB banke.Kreditoriaus teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo sumažintas nepagrįstai, nes pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos paisė ekonomiškumo ir proporcingumo principų, skolininkas neįrodė būtinumo mažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ir susijusiais ieškovo argumentais nesutinka.Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors CPK 145 straipsnio 1 dalis, be kitų laikinųjų apsaugos priemonių, numato, kad ieškinio užtikrinimui gali būti taikomas ir piniginių lėšų areštas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad lėšų areštas yra labiausiai varžanti laikinoji apsaugos priemonė, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pagrindu pritaikytas lėšų areštas, pakeitimo, visais atvejais turi būti atsižvelgiama į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi ne tik apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir negali trukdyti atsakovo, fizinio asmens, būtinų poreikių tenkinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-868-943/2016).Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų pakanka prašomam laikinųjų apsaugos priemonių masto mažinimui.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs į bylą pateiktus įrodymus bei visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, padidinant piniginių lėšų sumą, kurią leidžiama naudoti skolininkui būtinų poreikių patenkinimui, t.y. 3 MMA. Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra išsamiai motyvuota ir apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvams pritaria. Papildomai pateikti dokumentai ir rašytiniai paaiškinimai esminio faktinių aplinkybių pasikeitimo nelemia.Nagrinėjamu atveju, skolininko šeimai turint turtinių prievolių tretiesiems asmenims bei auginant nepilnametį vaiką, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prasilenkia su teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principais, nes 1 MMA dydžio suma nėra pakankama atsakovui kartu su žmona dengiant prisiimtus įsipareigojimus bankui, kurie sudaro 400,95 Eur kas mėnesį, bei išlaikant nepilnametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis skolininko į bylą pateiktais įrodymais dėl turimų prievolių bankui, vadovaudamasis bendruoju kriterijumi, jog išlaikymo vienam nepilnamečiam vaikui suma prilyginama 1 MMA per mėnesį bei atsižvelgdamas į aplinkybę, kad skolininko nurodytos turtinės prievolės tretiesiems asmenims yra solidarios abiejų sutuoktinių prievolės, pagrįstai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių mažinimo mastą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta kreditoriaus argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo nepagrįstumo.Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ne/priteisimo

Apeliantas pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patyrė 238 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir prašo šias išlaidas priteisti iš skolininko E. Č.. CPK 98 straipsnyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju, dokumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti savalaikiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kadangi apelianto atskirasis skundas netenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš skolininko nėra priteisiamos.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (apelianto) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė