Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2021-04-14 · Civilinė byla Nr. 2-124-922/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-14
Bylos Nr.
2-124-922/2021
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00503-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Civilinė byla Nr. 2-124-922/2021Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00503-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Rasai Osinskienei, Regina Tertelytei, Liubovei Chaleckienei,

dalyvaujant ieškovui V. V., atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovei S. G., atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš atsakovų priteisti 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodoma, kad 2019-08-12 Alytaus apskrities VPK pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-34370-19, kuriame jis buvo pripažintas UAB Ingrida ir Ko“ įgaliotu atstovu. 2019-11-04 jis kreipėsi į prokurorą K. V. su prašymu atlikti ikiteisminiu tyrimo veiksmus. Prokuroras 2019-11-12 jo prašymą tenkino. 2019-11-14 jis kreipėsi į tyrėją M. K. dėl tyrimo atlikimo, tačiau tyrėjas nevykdė prokuroro nurodymo ir neatliko prašomų ikiteisminio tyrimo veiksmų. 2019-12-03, 2019-12-03, 2019-12-10 jis kreipėsi į tyrėją, kad leistų susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. 2019-12-10 tyrėjas jam paaiškino, kad jam nėra žinoma dėl jo 2019-11-04 prašymo prokurorui. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio susirašinėjimo su tyrėju matyti, kad tyrėjas sąmoningai vengė vykdyti prokuroro nurodymus ir neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dėl ko jis patyrė didelius išgyvenimus dėl tokių neteisėtų tyrėjo veiksmų. Mano, kad prokuroras netinkamai ir aplaidžiai vykdė savo pareigas, nekontroliavo ikiteisminio tyrimo tyrėjo veiksmų. Prokurorui turėjo būti žinomas jo susirašinėjimas su tyrėju, todėl privalėjo nurodyti tyrėjui nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Dėl šių priežasčių valstybei turi būti taikoma civilinė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigas užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti pareigūnų tinkamą kvalifikaciją.

Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Dėl atstovavimo Lietuvos valstybei nurodo, kad ieškovas netinkamai nurodė atsakovus. Žala, kurią prašoma priteisti, yra kildinama iš ieškovo teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga pažeidimo. Iš ieškinio matyti, jog ieškovo manymu, ši teisė nebuvo tinkamai įgyvendinta, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnas (tyrėjas) atsisakė vykdyti prokuroro nurodymą leisti ieškovui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o prokuroras nesiėmė veiksmų, kad jo duoti nurodymai būtų įvykdyti. Taigi, žalos atsiradimas siejamas su dviejų institucijų - Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir prokuratūros veiksmais, todėl vadovaujantis LR Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 atsakovo atstovais šioje byloje turėtų būti LR Generalinė prokuratūra ir Alytaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas. Kadangi ieškovas nekvestionuoja jokių teismų ar teisėjų veiksmų, LR Teisingumo ministerija atsakovo atstovu neturėtų būti laikoma.

Dėl prokuroro veiksmų teisėtumo nurodo, kad ieškovas žalą, atsiradusią dėl neteisėtų prokuroro veiksmų, grindžia aplinkybe, jog prokuroras, priėmęs sprendimą patenkinti ieškovo prašymą ir apie prašymo patenkinimą informavęs ikiteisminio tyrimo įstaigą, žinodamas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nevykdo prokuroro nurodymų, nesiėmė jokių veiksmų, kad šie nurodymai būtų vykdomi. Tokie ieškovo argumentai nepagrįsti. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad prokuroras apie tai, kad ieškovas kreipėsi į tyrėją dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kad jam nesudaroma galimybė susipažinti su ja, galėjo sužinoti 2019-12-11 - 12 d. laikotarpiu, kuomet Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose buvo nagrinėjamas ieškovo prašymas dėl prokuroro nušalinimo. Teismas 2019-12-12 priėmė nutartį, kuria atmetė ieškovo prašymą ir kurioje aptariami prokuroro veiksmai bei minimas ieškovo ir tyrėjo susirašinėjimas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, ieškovas, nurodydamas, kad prokurorui buvo žinoma, jog jo nurodymus yra atsisakoma vykdyti, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis pats ar kas kitas informavo prokurorą apie esamą padėtį.

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų teisėtumo nurodo, kad ieškovas į tyrėją dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga kreipėsi 2019-12-03, 2019-12-09 ir 2019-12-10, tačiau pasak ieškovo, tyrėjas nesudarė galimybės ieškovui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, motyvuojant tuo, jog jam nėra žinoma apie prokuroro sprendimą dėl ieškovo 2019-11-04 prašymo. Duomenų, kad ieškovas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga į ikiteisminio tyrimo pareigūną kreipėsi iki ir po susirašinėjimo, ieškovas nepateikia, tokių duomenų nėra ir ikiteisminio tyrimo byloje. Šiuo atveju yra svarbu tai, kad leidimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo duotas pagal 2019-11-04 dienos ieškovo prašymą. Vadovaujantis BPK 181 straipsniu, prokuroras, spręsdamas dėl prašymo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga tenkinimo, įvertina tuo metu byloje esančią medžiagą ir sprendžia, su kuria jos dalimi leidžiama arba neleidžiama susipažinti proceso dalyviui. Tai reiškia, jog prokuroras tenkino prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, esančia prašymo pateikimo ir sprendimo dėl jo priėmimo dienai. Sprendimas buvo priimtas 2019-11-12, tačiau iš ikiteisminio tyrimo byloje esančio susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolo matyti, kad dieną prieš tai - 2019-11-11 ieškovas susipažino su tai dienai byloje buvusia ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir nors šis supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo atliekamas įgyvendinant ankstesnį prokuroro leidimą, jį vykdant faktiškai buvo įgyvendintas ir leidimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga pagal 2019-11-04 prašymą, todėl ieškovas turėjo galimybę įgyvendinti jam prokuroro leidimu suteiktą teisę ir ją įgyvendino, o leidimą susipažinti su vėlesne ikiteisminio tyrimo medžiaga ieškovas gavo 2020-01-03.

Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, ji iš ikiteisminio tyrimo įstaigos buvo išsiųsta 2019-11-26 ir grąžinta trumpam tik 2020-02-24, nes visą šį laiką ikiteisminio tyrimo byla buvo perduodama iš institucijos į instituciją ieškovo prašymams ir skundams nagrinėti, todėl akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga ieškovui negalėjo būti pateikta susipažinimui dėl objektyvių priežasčių - tyrėjas neturėjo jokios galimybės suderinti su ieškovu susipažinimo su bylos medžiaga laiko bei pateikti bylos susipažinimui, kadangi ieškovo kreipimosi į tyrėją metu ir dar kelis mėnesius po to savo žinioje šios bylos fiziškai neturėjo. Todėl konstatuoti kokius nors neteisėtus prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus nėra jokio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos nurodo, kad valstybės atsakomybės atsiranda tik tuo atveju, jei yra nustatomos būtinos valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmu ir atsiradusios žalos. Nors ieškovas žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų, tačiau kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, šių pareigūnų veiksmų neteisėtumo konstatuoti nėra pagrindo, todėl nėra vieno iš valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų pagrindų. Be to, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Žalos dydį ieškovas grindžia patirtais pergyvenimais dėl to, kad negalėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atsiradimo fakto būtina įvertinti, kokią įtaką nesuteikta galimybė ieškovo pageidautu metu susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga galėjo turėti ir turėjo ieškovo interesams. Kaip jau minėta, ieškovo prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga prokuratūroje buvo gautas 2019-11-05, ir prokuroras, spręsdamas dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio medžiaga ir jį išduodamas, priėmė sprendimą dėl tuo metu byloje esančios medžiagos, o su visa šio sprendimo priėmimo metu byloje buvusia medžiaga ieškovas susipažino 2019-11-11. Taigi, faktiškai ieškovas turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę susipažinti su prašymo padavimo metu byloje buvusia medžiaga ir ją įgyvendino. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovo atžvilgiu būtų atlikti kokie nors neteisėti veiksmai Prokuroro leidimą susipažinti su nauja ikiteisminio tyrimo medžiaga ieškovas gavo 2020-01-03. Todėl konstatuotina, jog ieškovas neįrodė, kad buvo pažeistos jo teisės ir tuo padaryta neturtinė žala, o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra ir kitų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Kadangi ieškovas neįrodė privalomų valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 str. atsiradimo sąlygų — neteisėtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų, taipogi neįrodė, jog šiuo atveju ieškovo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio teisės ar teisėti interesai iš viso buvo pažeisti ir kad žala apskritai jam buvo padaryta, todėl ieškovo V. V. ieškinys atmestinas.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūros atstovė S. G. teismo posėdyje palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimą Teisingumo ministerija nepagrįstai šioje byloje įtraukta atsakove, nes ieškovo reikalavimai nėra kildinami iš neteisėtų teismų veiksmų, todėl teismo prašė pašalinti Teisingumo ministeriją iš atsakovo -valstybės atstovo.

Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas R. V. teismo posėdyje palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti.

Prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-34370-9, bylos nagrinėjimo laikui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš prie bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-34370-9 matyti, kad pagal ieškovo UAB „Ingrida ir Ko“ direktoriaus – ieškovo, pareiškimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo 2019-08-11 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34370-9 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d. 2019-10-05 UAB „Ingrida ir Ko“ pripažinta civiliniu ieškovu, o 2019-10-08 tyrėjo M. K. nutarimu buvo leista UB „Ingrida ir Ko“ įgaliotam atstovui V. V. dalyvauti procese.

Ieškovas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad jis į tyrėją dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga kreipėsi 2019-12-03, 2019-12-09 ir 2019-12-10, tačiau tyrėjas sąmoningai vengė vykdyti prokuroro nurodymus ir neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dėl ko jis patyrė didelius išgyvenimus dėl tokių neteisėtų tyrėjo veiksmų. Neturtinę žalą prašo atlyginti pagal CK 6.272 str.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui.

Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad teisė į žalos atlyginimą asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2012 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-10-15 UAB „Ingrida ir Ko" atstovas, šioje byloje - ieškovas, prokurorui pateikė prašymą, registracijos Nr. AP-29991, kurį prokuratūra gavo 2019-11-05, prašydamas atlikti patalpų, esančių Žalioji g. 27, Varėna, apžiūrą; apklausti liudytoju UAB „Varėnos vandenys“ direktorių E. K., ir leisti susipažinti su byla.

Iš prokuroro 2019-11-12 rašto Nr. IBPS-S-504416, suformuoto per elektroninę sistemą, matyti, kad prokuroras leido susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34370-19 medžiaga bei gauti dokumentų kopijas.

2019-11-04 ieškovas prokurorui, pateikė prašymą, registracijos Nr. AP-29941, kurį prokuratūra taip pat gavo 2019-11-05, prašydamas atlikti patalpų, esančių Žalioji g. 27, Varėna, apžiūrą; išreikalauti iš Alytaus kredito unijos turto vertinimo ataskaitą ir leisti susipažinti su byla.

Iš prokuroro 2019-11-12 rašto Nr. IBPS-S-503926, suformuoto per elektroninę sistemą, matyti, kad prokuroras tenkino visus ieškovo prašymus, tame tarpe ir susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34370-19 medžiaga bei gauti dokumentų kopijas. Šis prokuroro raštas buvo išsiųstas ieškovui ir Druskininkų policijos komisariatui, kuris prokuroro raštą gavo 2019-11-15, ką patvirtina jų spaudas registracijos Nr. 52-9-30769.

Ieškovas nurodo, kad 2019-12-03, 2019-12-03, 2019-12-10 jis kreipėsi į tyrėją, kad leistų susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau 2019-12-10 tyrėjas jam paaiškino, kad jam nėra žinoma dėl jo 2019-11-04 prašymo prokurorui. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio susirašinėjimo su tyrėju matyti, kad tyrėjas sąmoningai vengė vykdyti prokuroro nurodymus ir neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dėl ko jis patyrė didelius išgyvenimus dėl tokių neteisėtų tyrėjo veiksmų.

Iš byloje esančio ieškovo ir tyrėjo susirašinėjimo matyti, kad ieškovas kreipėsi į tyrėją klausdamas, kada jis gali susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir tyrėjas jam atsakęs, kad dėl susipažinimo ieškovas turėtų kreiptis į prokurorą. Ieškovas rašo, kad prokuroras 2019-11-12 jau jam yra leidęs susipažinti su medžiaga, tačiau tyrėjas jam atsakė, kad IBPS sistemoje jis mato ieškovo prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau šis prašymas yra dar nagrinėjimo stadijoje ir jis nėra gavęs prokuroro atsakymo – leidimo. Iš tolimesnio susirašinėjimo matyti, kad tyrėjas omenyje turėjo ieškovo 2019-11-27 prašymą, gautą prokuratūroje Nr. AP32295, tuo tarpu ieškovas turėjo omeny jo 2019-11-04 rašytą prašymą, kurį prokuroras tenkino 2019-11-12.

Tai rodo, kad tyrėjas jam neleido susipažinti su medžiaga pagal ieškovo 2019-11-27 prašymą, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad tyrėjas jam neleido susipažinti su medžiaga pagal 2019-11-04 prašymą.

Kaip paaiškino teismo posėdyje liudytoju apklaustas tyrėjas M. K., susirašinėdamas su ieškovu, jis galėjo tuo metu susimaišyti, dėl kurio konkrečiai prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga kreipėsi ieškovas, nes tokių prašymų ieškovas buvo pateikęs ne vieną ir prašydavo beveik kas savaitę. Taip pat parodė, kad gavus ieškovo prašymus dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškovui visą laiką buvo suteikiama galimybė su ja susipažinti, jis pats susisiekdavo su ieškovu ir apie tai pranešdavo. Šias jo nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys duomenys - ieškovo teikiami prašymai dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei Susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikė prašymus 2019-08-22, 2019-10-15, 2019-10-25, 2019- 11-04, 2019-11-27, 2019-12-20.

Iš 2019-10-18 susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolo matyti, kad civilinio ieškovo atstovas V. V. pagal jo pateiktą 2019-08-22 rašytinį prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurį prokuroras 2019-09-23 tenkino, ieškovas 2019-10-18 susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Iš 2019-11-11 susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolo matyti, kad civilinio ieškovo atstovas V. V. pagal jo pateiktą 2019-10-25 rašytinį prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurį prokuroras 2019-10-31 tenkino, ieškovas 2019-11-11 susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl ieškovo pateikto 2019-11-27 prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga prokuroras nebuvo davęs leidimo su ja susipažinti, nes 2019-11-28 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjos reikalavimu ši medžiaga buvo pateikta teismui ieškovo 2019-11-25 skundo nagrinėjimui. Todėl tyrėjas, susirašinėdamas su ieškovu, ir turėdamas omeny būtent 2019-11-27 ieškovo rašytą prašymą, pagrįstai ieškovui nurodė, kad nėra gavęs prokuroro leidimo.

Pažymėtina, kad prokuroro 2019-11-12 leidimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo duotas pagal 2019-11-04 dienos ieškovo prašymą. Tai reiškia, jog prokuroras tenkino prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, esančia prašymo pateikimo ir sprendimo dėl jo priėmimo dienai. Sprendimas buvo priimtas 2019-11-12, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2019-11-11 Susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolo matyti, kad dieną prieš tai, t. y., 2019-11-11 ieškovas susipažino su tai dienai byloje buvusia ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir nors šis supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo atliekamas įgyvendinant ankstesnį 2019-10-31 prokuroro leidimą pagal ieškovo 2019-10-25 prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jį vykdant faktiškai buvo įgyvendintas ir 2019-11-12 prokuroro leidimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga pagal ieškovo 2019-11-04 prašymą. Dėl šių priežasčių tyrėjas, 2019-11-11 supažindinęs ieškovą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, susirašinėdamas su ieškovu pagrįstai galėjo manyti, kad ieškovas kreipėsi į jį jau pagal naują ieškovo 2019-11-27 pateiktą prašymą, o ne pagal 2019-11-04 pateiktą prašymą. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad tyrėjas sąmoningai vengė vykdyti prokuroro nurodymus ir neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Kita vertus, iš ikiteisminio tyrimo bylos matyti, jog 2019-11-26 pagal prokuroro pareikalavimą ikiteisminio tyrimo byla iš ikiteisminio tyrimo įstaigos buvo išsiųsta į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą (Varėną) patikrinimui. 2019-11-28 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjos reikalavimu ikiteisminio tyrimo byla buvo pateikta teismui ieškovo 2019-11-25 skundo nagrinėjimui. 2019-12-09 teismo nutartimi skundą atmetus, ikiteisminio tyrimo byla buvo grąžinta prokurorui. Tačiau 2019-12-11 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjos reikalavimu ikiteisminio tyrimo byla vėl buvo pateikta teismui ieškovo skundo dėl prokuroro nušalinimo nagrinėjimui. 2019-12-12 teismas nutartimi ieškovo skundą atmetė ir bylą grąžino prokurorui. 2019-12-16 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja vėl pareikalauja skubiai pateikti bylos medžiagą ieškovo skundo dėl prokuroro nušalinimo nagrinėjimui. 2019-12-17 nutartimi teismas prašymą atmetė, o ikiteisminio tyrimo medžiagą 2019-12-17 lydraščiu Nr. BPS-S-579655 grąžino prokuratūrai. 2019-12-18 lydraščiu Nr.1BPS-S-581384 ikiteisminio tyrimo medžiaga išsiunčiama į Kauno apygardos teismą ieškovo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nagrinėjimui. 2020-01-02 nutartimi ieškovo skundas buvo paliktas nenagrinėtu, ikiteisminio tyrimo medžiaga grąžinta prokurorui. 2020-01-06 ikiteisminio tyrimo medžiaga ieškovo skundo nagrinėjimui buvo išsiųsta į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą, o 2020-01-13 teismo reikalavimu vėl buvo išsiųsta į Kauno apygardos teismą ieškovo skundo nagrinėjimui. 2020-01-27 nutartimi ieškovo skundas buvo atmestas, ikiteisminio tyrimo medžiaga grąžinta prokurorui. 2020-02-05 prokuroras priima nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo medžiaga 2020-02-19 perduodama aukštesniajam prokurorui ieškovo skundo nagrinėjimui. 2020-02-24 ikiteisminio tyrimo medžiaga grąžinama ikiteisminio tyrimo įstaigai, tačiau jau 2020-03-19; 2020-04-06 vėl pateikiama teismui, o 2020-05-13 - prokuratūrai ieškovo skundu nagrinėjimui.

Šie duomenys patvirtina, kad tyrėjas ikiteisminio tyrimo medžiagos, su kuria norėjo susipažinti ieškovas, neturėjo nuo 2019-11-26 iki 2020-02-24, todėl teismas sutinka su atsakovės Generalinės prokuratūros motyvais, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga ieškovui negalėjo būti pateikta susipažinimui dėl objektyvių priežasčių - tyrėjas neturėjo jokios galimybės suderinti su ieškovu susipažinimo su bylos medžiaga laiką bei pateikti bylą susipažinimui, kadangi ieškovo kreipimosi į tyrėją metu ir dar kelis mėnesius po to savo žinioje šios bylos fiziškai neturėjo. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju visiškai nereikšmingos ieškovo nurodomos aplinkybės, kad tyrėjui turėjo būti žinoma apie prokuroro leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau sąmoningai vengė vykdyti prokuroro nurodymus.

Pažymėtina ir tai, kad BPK nenumato jokių terminų, per kiek laiko gali būti pateikta susipažinimui ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šias aplinkybes nurodė ir apklausti teismo posėdyje liudytojais tyrėjas M. K. bei prokuroras K. V.. Prokuroras papildomai parodė, kad tyrėjas turėjo susisiekti su ieškovu kiek įmanoma greičiau, tačiau kaip jau buvo minėta aukščiau, to nebuvo įmanoma padaryti dėl objektyvių priežasčių. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tyrėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl ko turėtų kilti valstybei civilinė atsakomybė.

Ieškovas prašomą priteisti neturtinę žalą iš dalies grindžia ir prokuroro veiksmais (neveikimu), kad prokuroras, žinodamas, kad nėra vykdomas jo nurodydamas, nesiėmė jokių veiksmų, kad šis nurodymas būtų vykdytas, tačiau toks ieškovo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors pagal įstatymą prokuroras organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, tačiau jau iš aukščiau teismo aptartų įrodymų matyti, kad dėl nuolatinių ieškovo skundų ikiteisminio tyrimo medžiaga nuo 2019-11-26 iki 2020-02-24 iš esmės nebuvo ir prokuroro žinioje, dėl ko prokuroras, kaip ir tyrėjas, neturėjo realių galimybių tuo laikotarpiu kontroliuoti tyrėjo veiksmų. Be to, kaip matyti iš jau aptartų teismo aplinkybių, prokurorui tenkinus ieškovo prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prokuroro raštas buvo išsiųstas Druskininkų policijos komisariatui ir buvo gautas 2019-11-15, ką patvirtina komisariato spaudas registracijos Nr. 52-9-30769. Kaip nurodė teismo posėdyje liudytojas K. V., jis tinkamai informavo tyrėją apie leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl neprivalėjo papildomai jo informuoti.

Tuo pačiu ieškovas nepagrįstai teigia, kad prokuroras žinojo, kad nėra vykdomas jo nurodydamas. Ieškovas nepateikė teismui jokių jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kad jis pats ar kas kitas informavo prokurorą apie esamą padėtį, taip pat byloje nėra duomenų, kad susirašinėjimą su tyrėju ieškovas būtų nusiuntęs prokurorui. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad prokuroras apie minimą susirašinėjimą galėjo sužinoti tik laikotarpiu nuo 2019-12-11 iki 2019-12-12, kai ieškovas po paskutinio susirašinėjimo su tyrėju 2019-12-10, jau kitą dieną, t. y., 2019-12-11 pateikė Alytaus apylinkė teismui Varėnos rūmams skundą dėl prokuroro nušalinimo, nurodydamas analogiškas aplinkybes, kaip ir teikdamas teismui ieškinį. Kartu su skundu pateikė ir savo susirašinėjimą su tyrėju. 2019-12-12 teismas priėmė nutartį, kuria atmetė ieškovo prašymą ir kurioje aptariami prokuroro veiksmai bei minimas ieškovo ir tyrėjo susirašinėjimas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ir prokuroro neveikime nėra jokių neteisėtumo požymių ir baudžiamojo proceso pažeidimų.

Įvertinus tai, kad jokie neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmai nenustatyti, daroma išvada, kad žalai priteisti iš valstybės nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, taip pat turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminiame tyrime buvo padarytos klaidos, turėjusios esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kas yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Tai turi įtakos ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atsiradimo fakto, kur būtina įvertinti, kokią įtaką nesuteikta galimybė ieškovo pageidautu metu susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga galėjo turėti ir turėjo ieškovo interesams. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad neva ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padarytos klaidos turėjo esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, ieškovo prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga prokuratūroje buvo gautas 2019-11-05, ir prokuroras 2019-11-12 leido ieškovui susipažinti su ikiteisminio medžiaga, todėl ieškovas įgijo galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, surinktais iki 2019-11-12. Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančio 2019-11-11 Susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolo matyti, kad dieną prieš tai, t. y., 2019-11-11 ieškovas susipažino su tai dienai byloje buvusia ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir nors šis supažindimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo atliekamas įgyvendinant ankstesnį 2019-10-31 prokuroro leidimą pagal ieškovo 2019-10-25 prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jį vykdant faktiškai buvo įgyvendintas ir 2019-11-12 prokuroro leidimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga pagal ieškovo 2019-11-04 prašymą. Tokiu būdu ieškovas turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę susipažinti su prašymo padavimo metu byloje buvusia medžiaga ir ją įgyvendino, todėl jo teisės nebuvo pažeistos.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog buvo pažeistos jo teisės ir tuo padaryta neturtinė žala, o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra ir šios civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Teismui nustačius, kad nėra visų civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 str. atsiradimo sąlygų, daroma išvada, kad žalai priteisti iš valstybės nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieškinį, valstybės naudai iš ieškovo priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 24,16 Eur ( CPK 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24,16 Eur (dvidešimt keturis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę, arba pateikti per EPP sistemą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė