- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-1450-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00178-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- G. V., S. P., Š. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. V., S. P. ir Š. P., atstovaujamų advokato D. R., apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-103-714/2019 pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams G. V., Š. P. ir S. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. V. ir patikslintu ieškiniu atsakovams Š. P. ir S. P., prašydama įpareigoti S. P. ir Š. P. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, buto Nr. 14, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo įrenginių galingumą atstatyti į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos projektą atitinkančią padėtį, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad G. V. asmeninės nuosavybės teise priklausė name esantis butas Nr. 14. 2012 m. vykdant namo šildymo sistemos aptarnavimo darbus buvo nustatyta, kad kai kuriuose butuose yra savavališkai pakeisti butuose esantys šildymo sistemos įrenginiai. 2012 m. vasario 6 d. akte nurodyta, kad buto trijuose kambariuose ir virtuvėje yra padaryti pakeitimai, o pakeitimų nėra tiktai vonios kambaryje. Akto sudarymo metu bute buvo 22 C° temperatūra. Be to, tame pačiame akte buvo nurodyta, kad išgriaunant sieną yra padidintas kambario plotas. 2015 m. balandžio 8 d. įvykusiame DNSB (duomenys neskelbtini) visuotiniame narių susirinkime buvo nutarta butų, kuriuose naudojami per didelio galingumo šildymo sistemos prietaisai, savininkams suteikti terminą iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio atlikti būtinus darbus atstatant naudojamų šildymo prietaisų galingumą į Namo šildymo sistemos projekte numatytą padėtį. Apie tai informuota ir atsakovė. Vykstant teisminiam procesui G. V. savo butą pardavė S. P. ir Š. P..
3. Atsakovė G. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad buto faktinio ploto įteisinimo procedūra yra pradėta. Tai, jog darbai nėra baigti iki šiol, nepriklauso nuo atsakovės valios. Atsakovė butą įsigijo 2011 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Nuo buto įsigijimo atsakovė jokių buto ir jame esančių šildymo prietaisų pakeitimo darbų neatliko. 2015 m. vykdant daugiabučio namo šildymo sistemos aptarnavimo darbus buvo nustatyta, kad kai kuriuose butuose, tarp jų ir atsakovės, šildymo sistemos prietaisų galingumas (kiekis) viršija projekte numatytą galingumą. Atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, kad vietoje daugiabučio namo šildymo sistemos projekte numatytų 4,99 kw galingumo centralizuoto šildymo prietaisų atsakovės bute yra sumontuoti ir naudojami 7,54 kw galingumo centralizuoto šildymo prietaisai, taip numatytą galingumą viršijant 1,51 karto.
4. Atsakovai S. P. ir Š. P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jų nuomone radiatoriai atitinka reikalavimus, susipažino su atsakovės dokumentais, kai pirko butą apie procesą buvo informuoti. Kol nebus teismo sprendimo nesutiko pakeisti radiatorių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; įpareigojo atsakovus Š. P. ir S. P. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ne šildymo sezono metu arba per du mėnesiai nuo šildymo sezono pabaigos dienos, jei teismo sprendimas įsiteisėtų šildymo sezono metu, buto Nr. 14, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo įrenginių galingumą atstatyti į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos projektą atitinkančią padėtį; nustatė atsakovams Š. P. ir S. P. 5,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; priteisė iš atsakovės G. V. ieškovės DNSB (duomenys neskelbtini) naudai 925,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovų Š. P. ir S. P. lygiomis dalimis ieškovės DNSB (duomenys neskelbtini) naudai 1 379,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, iš kiekvieno po 689,50 Eur.
6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) taikomas šildymo metodas Nr. 4., t. y. šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Šiuo metu atsakovams Š. ir S. P. priklausančiame 14 bute naudojamų šildymo prietaisų galingumas neatitinka gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos projekto, o tame bute įrengtų radiatorių ploto EKM perviršis viršija projektinį 1-me kambaryje – 19,23 proc., 2-me kambaryje - 58,73 proc., 3-me kambaryje – 95,1 proc., 4-me kambaryje (virtuvėje) – 51,56 proc. Kad šildymo įrenginių galingumas viršija projektą ir bute įrengti didesni radiatoriai iš esmės neginčija ir atsakovai. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad galingesni, nei numatyta projekte šildymo prietaisai buvo sumontuoti laikantis nustatytos tvarkos.
7. Teismas nurodė, kad name įsteigta DNSB (duomenys neskelbtini), kuri veikia ir gyventojų vardu. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šiame straipsnyje reglamentuojama statinių savininkų (valdytojų) civilinė deliktinė atsakomybė be kaltės. Teismas pažymėjo, kad šio straipsnio taikymui neturi įtakos ar pastatas, statinys, įrenginys ar kitokia konstrukcija buvo statoma arba pastatyta teisėtai ar ne. Todėl ir šiuo atveju, esant nustatytiems pažeidimams, kurie gali turėti įtakos ir žalos atsiradimui, nors ir nenustačius konkrečių buto savininkų neteisėtų veiksmų, nurodytus pažeidimus turi pašalinti buto savininkas.
8. Pripažinus, kad atsakovai Š. P. ir S. P. turi pašalinti perteklinį radiatoriaus sekcijų kiekį, teismas sprendė, kad dviejų mėnesių terminas atlikti minėtus darbus yra pagrįstas ir protingas. Tačiau tokie darbai negalėtų būti atliekami šildymo sezono metu, todėl nustatė dviejų mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ne šildymo sezono metu arba du mėnesiai nuo šildymo sezono pabaigos dienos, jei teismo sprendimas įsiteisėtų šildymo sezono metu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – DNSB (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. 3 t. l. 52-60). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neįvertino esamos faktinės situacijos, neatskleidė bylos esmės bei priėmė formalų ir nemotyvuotą sprendimą.
9.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais skaičiavimais bei ieškovės užsakymu UAB „THM“ atliktu ekspertiniu vertimu, pagal kuriuos radiatorių per didelė galia buvo skaičiuojama EKM vienetais. EKM yra ekvivalentinis kvadratinis metras, t. y. radiatoriaus plotas, o ne galios (W) vienetas.
9.3. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad projekte skaičiavimams naudoti dedamieji vienetai šiuo metu yra pasikeitę. Projekte pateiktų skaičiavimų metu šilumnešio temperatūra, t. y. iš katilinės tiekiamas vanduo į radiatorius, buvo 95°C karščio, o grįžtamas iš radiatorių į katilinę vanduo būdavo 70°C karščio. Tuo tarpu šiuo metu šilumnešio temperatūra, t. y. iš katilinės tiekiamas vanduo į radiatorius, yra 85°C karščio, o grįžtamas iš radiatorių į katilinę vanduo yra 48°C karščio.
9.4. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-06-13 nutarimo „Dėl šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6“ 3 priedo 2 punktą radiatoriaus šilumos atidavimo vertinimo veiksnys prilyginamas šildymo prietaiso (radiatoriaus) šiluminei galiai, nustatytai esant standartinėms (bandymo) sąlygoms. Pagal nutarimo 2.3.1. punktą M-140 markės šildymo prietaiso (radiatoriaus) šiluminė galia esant atitinkamoms sąlygoms nustatoma pagal jam nurodytą formulę. Vadovaujantis minėtu nutarimu bendra pagal projektą visų radiatorių galia esant 95°C/70°C šilumnešio temperatūrai ir kambarių temperatūrai 18°C yra 6015,22 W. Todėl tam, jog apeliantų bute būtų užtikrinta minimali higienos normas atitinkanti 18°C temperatūra, buto kambariuose esantys radiatoriai turi į kambarius perduoti 6015,22 W šilumos srautą.
9.5. Atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančią faktinę situaciją, t. y., kad į tuos pačius radiatorius yra paduodamas vėsesnis vanduo, bendra pagal projektą visų radiatorių galia ir tuo pačiu perduodamas šilumos srautas esant 85°C/48°C šilumnešio temperatūrai ir kambarių temperatūrai 18°C yra 5185,53 W. Nutarime pateikiamoje 4 lentelėje nėra nurodomi duomenys apie tokią žemą 85°C/48°C šilumnešio temperatūrą, todėl skaičiavimams buvo naudota šiek tiek aukštesnė 85°C/65°C šilumnešio temperatūra, todėl galima manyti, kad skaičiuojamu atveju reali bendra radiatorių galia ir tuo pačiu perduodamas šilumos srautas turėtų būti net mažesnis nei 5185,53 W.
9.6. Pagal ieškovės reikalavimą atstačius apeliantų buto kambariuose esančius radiatorius į projekte numatytą padėtį bei įvertinus aplinkybę, kad šiuo metu šilumnešio temperatūra yra ženkliai mažesnė, t. y. į tuos pačius radiatorius paduodamas daug vėsesnis vanduo (buvo 95°C/70°C, o šiuo metu yra 85°C/48°C), radiatoriai į buto patalpas paduos tik 5185,53 W šilumos srautą (829,69 W mažesnį nei numatytą pagal projektą), dėl ko buto kambariai negalės įkaisti iki minimalios higienos normas atitinkančios 18°C temperatūros. Todėl formalus apeliantų bute esančių radiatorių atstatymas į projekte numatytą padėtį, visiškai neatsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančią faktinę situaciją, neabejotinai pažeis apeliantų bei kartu su jais gyvenančių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus bei neatitiks bendrųjų teisės principų.
9.7. Teismas nepagrįstai laikė, kad buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai ir iš apeliantų jai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė buvo pareiškusi du reikalavimus, nuo kurių apeliantai buvo priversti gintis. Teismo proceso metu, UAB „Statybos projektų valdymas“ užbaigus sutartus darbus, apeliantės G. V. padidėjęs vieno kambario plotas (sujungiant kambario erdvę su balkonu) buvo įregistruotas (įteisintas). Dėl to ieškovė vieno reikalavimo atsisakė. Ieškovės antrojo reikalavimo įvykdymą lėmė ne ieškovės pateiktas ieškinys, o apeliantės G. V. veiksmai pradėti dar prieš ieškinio pareiškimą. Įvertinus tai, kad ieškovė reiškė du reikalavimus, kurių vienas buvo išspręstas apeliantų naudai, o kitas ieškovės naudai, teismas turėjo pagrindą ieškovei iš apeliantų priteisti tik 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat turėjo apeliantams iš ieškovės priteisti 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. 3 t. l. 67-74). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismo sprendimas yra teisėtas ir priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visetu, tinkamai pritaikius tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, nenukrypstant nuo susiformavusios teismų praktikos. Konstatavus, kad bute naudojamų šildymo prietaisų galingumas neatitinka daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos projekto, teismas priėmė vienintelį galimą sprendimą ir buto savininkus įpareigojo jame naudojamų šildymo įrenginių galingumą atstatyti į daugiabučio namo šildymo sistemos projektą atitinkančią padėtį.
Šalies argumentai
10.2. Daugelis skunde nurodytų aplinkybių neatitinka objektyvios tiesos. Faktinį buto plotą G. V. įteisino po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Todėl teismo išvada, jog buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai yra pagrįsta. Teismas teisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
10.3. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ieškovė privalėjo įrodyti, kad bute naudojamų šildymo prietaisų galingumas neatitinka šio namo šildymo sistemos projekto, atsakovai privalėjo įrodyti priešingai. Ieškovė pateikė UAB „THM“ atliktą ekspertinį vertinimą, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad bute naudojamų šildymo prietaisų galingumas neatitinka daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos projekto ir jame naudojami gerokai didesnio galingumo šildymo prietaisai. Atsakovai rėmėsi UAB „Statybos projektų valdymas“ atliktu paskaičiavimu, kuris nėra reikšmingas, nes 2017 m. rugpjūčio 8 d. Projektavimo ir inžinerinių paslaugų sutartyje nėra jokių duomenų apie tai, kad G. V. UAB „Statybos projektų valdymas“ būtų pavedusi įvertinti ar bute naudojamų šildymo prietaisų galingumas atitinka daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos projektą.
10.4. Skunde išdėstyta atsakovų nuomonė techniniais klausimais negali paneigti ieškovės pateikto UAB „THM“ atlikto ekspertinio įvertinimo rezultatų bei jį atlikusio specialisto paaiškinimų. Be to, skunde techniniais klausimais išdėstyta nuomonė grindžiama nagrinėjamoje situacijoje neaktualiu norminiu aktu. Ekspertinį vertinimą atlikęs J. G. atsakydamas į atsakovų atstovų klausimą 2019 m. balandžio 15 d. posėdžio metu kategoriškai nurodė, kad EKM yra būtent galingumą išreiškiantis dydis.
10.5. Skundo argumentai, paremti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-06-13 nutarimo Nr. O3-185 „Dėl šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6“ vertintini kritiškai. Nagrinėjamu buvo taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4., ką sprendime ir pažymėjo pirmos instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas įpareigojo atsakovus Š. P. ir S. P. atstatyti buto Nr. 14, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo įrenginių galingumą į šildymo sistemos projektą atitinkančią padėtį. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu šilumnešio temperatūra yra ženkliai mažesnė, t. y. į tuos pačius radiatorius paduodamas daug vėsesnis vanduo (buvo 95°C/70°C, o šiuo metu yra 85°C/48°C), todėl radiatoriai į buto patalpas paduos tik 5185,53 W šilumos srautą (829,69 W mažesnį nei numatytą pagal projektą), dėl ko įvykdžius teismo įpareigojimą buto kambariai negalėtų įkaisti iki minimalios higienos normas atitinkančios 18°C temperatūros, t. y. atsakovų vertinimu bute esantys radiatoriai (šildymo įrenginiai) nėra per galingi.
14. Daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra apeliantų Š. P. ir S. P. butas, 1982 m. gruodžio 14 d. darbo projekto dalyje „ŠILDYMAS-VĖDINIMAS“ (toliau – projektas) nustatyta, kad šiame bute turi būti sumontuoti M-140 tipo ketaus radiatoriai, kurių šildymo paviršius yra 3,38 EKM (kambaryje 14-7), 3,32 EKM (kambaryje 14-2), 2,94 EKM (kambaryje 14-3) ir 2,25 EKM (virtuvėje) (EKM – ekvivalentinis kvadratinis metras. 1 EKM – toks ekvivalentinis radiatoriaus plotas, kuris esant šilumnešio temperatūrai radiatoriuje 95°C/70°C ir kambario temperatūrai 18 °C, į kambarį perduoda 506 W šilumos srautą). Byloje pateiktas UAB „THM“ atliktas ekspertinis vertinimas (2 t., b. l. 61-66), kuriame nurodyta, jog Bute naudojamų šildymo prietaisų galingumas neatitinka daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos projekto ir jame naudojami gerokai didesnio galingumo šildymo prietaisai. Nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini), naudojamų šildymo prietaisų galingumas neatitinka gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos projekto, o jame įrengtų radiatorių ploto EKM perviršis viršija projektinį 1-me kambaryje – 19,23 proc., 2-me kambaryje - 58,73 proc., 3-me kambaryje – 95,1 proc., 4-me kambaryje (virtuvėje) – 51,56 proc.
15. Dėl projekte numatyto EKM dydžio ir šilumnešio temperatūros ginčo tarp šalių nekilo. Kad atsakovų bute esančių šildymo įrenginių galingumas didesnis, nei buvo numatytas pagal daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos projektą iš esmės neginčija ir apeliantai. Tačiau, atsakovų vertinimu, šiuo metu iš esmės yra pasikeitusi faktinė situacija, t. y. šilumnešio temperatūra yra mažesnė, todėl į buto patalpas bus perduotas mažesnis šilumos srautas, nei numatytas pagal projektą, todėl ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija su šiais atsakovų argumentais nesutinka.
16. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Nagrinėjamu atveju mokestis Buto Nr. 14 savininkams už suvartotą šilumos energiją buvo skaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, kuris numato pastato šildymui patiektą šilumą paskirstyti proporcingai pagal gyvenamojo namo visų butų plotą m². Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. namo šildymui taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 „Dėl šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“, kuris taip pat numato pastato šildymui patiektą šilumą paskirstyti proporcingai pagal gyvenamojo namo visų butų plotą.
17. Byloje nustatyta, kad 2015 m. DNSB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo metu nutarta atstatyti šildymo prietaisų (radiatorių) galią į projektinę padėtį. 2016 m. vasario 3 d. DNSB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokole nurodyta, kad šildymo įrenginius susitvarkė 3 butai iš devynių. Šis namo butų savininkų sprendimas yra galiojantis (nepanaikintas), todėl turi būti vykdomas (CK 4.85 str. 1 d.). Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo (CK 4.85 str. 6 d.). Be to, apeliacinis teismas pažymi, kad net ir laikant, kad faktinė situacija yra pasikeitusi, t. y. šiuo metu perduodamas į butą mažesnis šilumos srautas, nei atlikti paskaičiavimai pagal šildymo sistemos projektą, tai nesudaro pagrindo nesivadovauti ginčo namo šildymo sistemos projektu, kuris iki šiol nėra pakeistas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, esant galiojančiam butų savininkų sprendimui dėl šildymo prietaisų (radiatorių) galios atstatymo į projektinę padėtį ir šildymo paskirstymo metodo Nr. 4 pasirinkimo ir taikymo, pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, taip atimant galimybę namo vieno buto savininkams nevykdyti namo butų savininkų sprendimo. Priešingas teismo sprendimas pažeistų kitų namo butų savininkų teisėtus interesus, nes buto savininkams, kurie nėra savavališkai (ne pagal projektą) pasididinę radiatorių galios, tektų apmokėti už atsakovų butui tenkančią šilumos energiją dėl ten esančių didesnės galios (ne pagal projektą) šilumos įrenginių. Šiai bylai nėra reikšmingi atsakovų argumentai, kad atstačius šilumos įrenginių galią pagal projektą galimai atsakovų bute šildymo temperatūra neatitiktų higienos normų reikalavimams. Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčo esmė – vienodų sąlygų taikymas visiems namo butų savininkams ir butų savininkų sprendimų įgyvendinimas. Atsakovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas dėl galimo buto šildymo temperatūros neatitikimo higienos normų reikalavimams, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
18. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, įrodinėdami aplinkybę, kad dėl tiekiamo mažesnio šilumos srauto šilumos įrenginiai nėra per galingi, remiasi UAB „Statybos projektų valdymas“ atliktu paskaičiavimu (1 t., b. l. 63-67). Nors ši aplinkybė ir nėra teisiškai reikšminga, tačiau teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Statybos projektų valdymas“ atlikdamas paskaičiavimą nesprendė klausimo ar bute esantys šildymo prietaisai atitinka daugiabučio namo šildymo sistemos projektą, tokia užduotis jam nebuvo pavesta, ši įmonė atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo darbus, kurių metu patikrino šildymo prietaisų galingumą pagal statybos techninių reglamentų reikalavimus ir balkono stiklinimo įrengimą sujungiant kambario erdvę su balkonu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškove, kad apeliaciniame skunde išdėstyta atsakovų nuomonė techniniais klausimais negali paneigti ieškovės pateikto UAB „THM“ atlikto ekspertinio įvertinimo rezultatų bei jį atlikusio specialisto paaiškinimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos instancijos teisme
19. Pirmos instancijos teismas priteisė iš atsakovės G. V. ieškovės naudai 925,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; iš atsakovų Š. P. ir S. P. lygiomis dalimis - 1 379,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, iš kiekvieno po 689,50 Eur.
20. Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai laikė, kad buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai ir iš apeliantų jai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo, kad įvertinus tai, kad ieškovė reiškė du reikalavimus, kurių vienas buvo išspręstas apeliantų naudai, o kitas ieškovės naudai, teismas turėjo pagrindą ieškovei iš apeliantų priteisti tik 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat turėjo apeliantams iš ieškovės priteisti 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis teismas su šiais apeliantų argumentai nesutinka.
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų. Nors ieškovė pradiniu ieškiniu (teisme gautas 2018 m. vasario 26 d.) reiškė du reikalavimus, tačiau vieno jų vėliau nepalaikė dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai šį reikalavimą iš esmės patenkino, t. y. nekilnojamojo turto registre įregistravo pasikeitusius kadastrinius duomenis (2018 m. birželio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu), todėl vien tai, kad statybos įteisinimo procedūros buvo pradėtos iki ieškinio teismui pateikimo (juolab, kad nuo pat pradžių esminis ginčas byloje kilo dėl ieškovės ieškinio reikalavimo atstatyti šildymo įrenginių galingumą), nesudaro pagrindo laikyti, kad buvo patenkinta tik 50 procentų ieškinio reikalavimų bei nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas apeliantų argumentą dėl pirmosios instancijos teismo galimų procesinės teisės normų pažeidimo, paskirstant priteistas bylinėjimosi išlaidas, atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą ir ieškovės atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; V. H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nesudaro pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis ar vertinti teismą kaip šališką. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialiosios teisės normų. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus atsakovams, nereiškia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.
23. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti nėra teisiškai reikšmingi, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
25. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš apeliantų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. V., S. P. ir Š. P. ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 200 Eur.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.