- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-28
- Bylos Nr.
- 2A-1448-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-68-3-12151-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Teleradijo kompanija Hansa“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal viešosios įstaigos „Teleradijo kompanija Hansa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos „Teleradijo kompanija Hansa“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 94 380 Lt skolos.
Ieškinį grindė tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2014 m. sausio 7 d. jis teikė atsakovui Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo techninės priežiūros paslaugas, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Nurodė, kad 2008 m. birželio 3 d. ieškovas su atsakovu viešojo pirkimo konkurso pagrindu sudarė sutartį Nr. A64-35(6.50-ADM-2) dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo bei techninės priežiūros paslaugų teikimo. Pagal sutartį ieškovas įdiegė visą įrangą ir perdavė ją atsakovui. Pasibaigus minėtai (pirmajai) sutarčiai, paslaugos teikimui naudoti įrengimai nebuvo demontuoti ir grąžinti ieškovui, kadangi viešojo pirkimo konkurso pagrindu ieškovas su atsakovu 2009 m. gruodžio 22 d. sudarė naują (antrąją) sutartį Nr. A67-103(3.10.25-SM) dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo bei techninės priežiūros paslaugų teikimo. Minėtos (antrosios) sutarties sąlygos buvo analogiškos pirmosios sutarties sąlygoms. Antroji sutartis buvo pratęsta iki 2012 m. sausio 19 d. Po antrosios sutarties galiojimo termino pabaigos, ieškovas įdiegtos įrangos neišmontavo, o atsakovas tai padaryti nereikalavo. Po viešojo pirkimo konkurso atsakovas 2013 m. sausio 2 d. raštu informavo ieškovą, jog supaprastintame atvirame konkurse „Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo bei techninės priežiūros paslaugų pirkimas“ ieškovas pripažįstamas laimėtoju ir kviečiamas sudaryti pirkimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pervedė atsakovui iš viso 9 000 Lt dydžio užstatą. Ieškovas pasirašyti sutartį buvo pakviestas atvykti į Saugaus miesto departamento Civilinės saugos skyrių, kur ieškovo vadovui atvykus buvo pateikta atsakovo parengta nauja (trečioji) sutartis. Ieškovo atstovas pasirašęs minėtą trečiąja sutartį grąžino abu sutarties egzempliorius atsakovui. Atsakovas abiejų šalių pasirašytos sutarties egzemplioriaus ieškovui negrąžino, tačiau dar tris kartus kvietėsi ieškovo atstovą atvykti pasirašyti sutartį, motyvuodamas tuo, jog trečiojoje sutartyje turi būti keičiamas trečiąją sutartį pasirašantis atsakovo atsakingas asmuo. Ieškovas visus tris kartus pasirašęs sutartį, abu jos egzempliorius grąžino atsakovui. Aplinkybę, jog jis ginčo laikotarpiu faktiškai teikė viešojo pirkimo konkurse ir jo pagrindu pasirašytoje sutartyje numatytas paslaugas patvirtina tai, kad atsakovas nereikalavo ieškovo demontuoti paslaugų teikimui skirtos įrangos, be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Civilinės saugos skyriaus vyriausioji specialistė 2013 m. balandžio 24 d. įvykdė įdiegtos įrangos veikimo patikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovo paslaugas pirko savivaldybės institucija, kuri atitinka VPĮ 4 str. nustatytus perkančiosios organizacijos kriterijus, todėl šalių ginčui dėl sutarties sudarymo fakto nustatymo taikytinos ne tik bendros CK 6 knygos normos, bet ir VPĮ normos. Ieškovas savo reikalavimo teisę kildina iš viešojo pirkimo sutarties, kuri pagal VPĮ 2 str. 34 d. sudaroma raštu, išskyrus VPĮ 18 str. 10 d. nurodytus atvejus, kai viešojo pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Nagrinėjamu atveju ieškovas viešojo pirkimo sutarties sudarymo faktą iš esmės grindžia Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. gruodžio 27 d. protokoliniu sprendimu, kuriuo ieškovo pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu prikimo dokumentų reikalavimus, o ieškovas pripažintas konkurso laimėtoju bei atsakovo 2013 m. sausio 2 d. raštu, kuriuo ieškovui buvo pasiūlyta atvykti pasirašyti sutartį, tačiau vien perkančiosios organizacijos pasiūlymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį savaime nepatvirtina viešojo pirkimo sutarties sudarymo fakto. Toks pasiūlymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį laikytinas oferta CK 6.167 str. prasme, kuri įsigalioja tik ją akceptavus (CK 6.173 str.). Ofertos sudaryti viešojo pirkimo sutartį akceptavimas turi būti išreikštas konkrečiais veiksmais, t.y. pasirašant viešojo pirkimo sutartį. Tuo tarpu byloje nepateikta šalių pasirašyta sutartis (CPK 178 str.). Vien sutarties įvykdymo užtikrinimo mokesčio sumokėjimas perkančiajai organizacijai nėra pakankamas įrodymas patvirtinti, jog viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta.
Ieškovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo atvykęs pas atsakovą pasirašyti sutartį ir ją pasirašė arba, kad pasirašytą sutartį siuntė atsakovui paštu. Vien ieškovo atstovo paaiškinimai šių aplinkybių neįrodo (CPK 178 str.). Ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, vykdant ūkinę veiklą yra keliami didesni protingo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartai, todėl konstatuota, kad ieškovas, pasirašydamas viešojo pirkimo sutartį, turėjo pasirūpinti jam tenkančio tokios sutarties egzemplioriaus išsaugojimu, kadangi būtent tokios sutarties egzistavimas sudaro faktinį teisinį pagrindą teikti sutartyje numatytas paslaugas. Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį bei reikšmę įrodinėjamoms aplinkybėms, teismas nusprendė, jog byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo sutartis, kurios pagrindu ieškovas neva teikė atsakovui paslaugas, buvo faktiškai sudaryta (CPK 178, 185 str.).
Bylos duomenų pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad ir pats ieškovas nelaikė viešojo pirkimo sutarties sudaryta, kadangi tiek Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2013 m. birželio 11 d. protokolinį sprendimą dėl 2012 m. gruodžio 27 d. protokolinio sprendimo laikymo netekusiu galios, tiek Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2013 m. rugpjūčio 20 d. protokolinį sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo ieškovas ginčijo teikdamas pretenzijas perkančiajai organizacijai. Ieškovas, laikydamasis VPĮ 93 str. 3 d. ir VPĮ 94¹ str. 1 d. reikalavimų ir vykdydamas nustatytas procedūras, aiškiai suprato ir laikė, jog sutartis nėra sudaryta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog ieškovas nebuvo užginčijęs teisme atsakovo veiksmus nagrinėjant ieškovo pretenzijas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog šalys nebuvo pasirašiusios (sudariusios) viešojo pirkimo sutarties dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugų teikimo, todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo tokias paslaugas teikti.
Be to, byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių paslaugų teikimą atsakovui (CPK 178, 185 str.). Ieškovas nepateikė teismui atsakovui išrašytų sąskaitų bei dokumentų, patvirtinančių jų išsiuntimą, be to, nėra pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, išrašyti ginčo laikotarpiu, ir patvirtinantys, kad paslaugos buvo teikiamos. Ieškovo byloje pateiktas 2010 m. birželio 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, jog anksčiau teikiant minėtas ginčo paslaugas, tokių paslaugų suteikimo rezultatas buvo aktuojamas ar kitaip fiksuojamas. Gi ieškovo nurodomas argumentas, jog paslaugų teikimą patvirtina 2013 m. balandžio 24 d. atliktas gyventojų perspėjimo ir informavimo priemonių, elektros sirenų kompleksinis patikrinimas, atmesta, kadangi minėtų paslaugų teikimas nėra susijęs su minėtu sistemos veikimo patikrinimu, kuris atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka, kita vertus, minėto patikrinimo metu buvo nustatyti sistemos veikimo trūkumai, iš ko galima daryti išvadą apie jos netinkamumą. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad ieškovas nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes, todėl ieškovo ieškinys atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir patenkinti ieškinį, priteisiant ieškovui iš atsakovo 94 380 Lt negautų pajamų už suteiktas paslaugas ir 1 841,32 Lt delspinigių.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2014 m. sausio 7 d. jis teikė paslaugas atsakovui pagal atsakovo parengtas ir ieškovui pasirašyti pateiktas viešojo pirkimo sutarties sąlygas. Atsakovas visą nurodytą laikotarpį nevykdė sutartinių įsipareigojimų, pažeidė ieškovo teisėtus interesus, todėl privalo atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas. Paslaugų teikimo pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas įsipareigojo tęsti gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo bei techninės priežiūros paslaugų teikimą ir vykdyti trečiosios sutarties nuostatas, t.y., kai 2013 m. sausio 7 d. pervedė prašomą trečiosios sutarties įvykdymo užtikrinimą ir pasirašė trečiąją sutartį. Vykdant sutarties priedo Nr. l techninės specifikacijos 2.1. punkto reikalavimus bei dalyvaujant paslaugų pardavėjo ir pirkėjo atstovams, 2013 m. balandžio 24 d. buvo patikrintas garsinių sirenų veikimas, kurios suveikė be sutrikimų. Paslaugų pirkėjas patvirtino sutarties galiojimo faktą konkliudentiniais veiksmais, t.y. vykdant sutarties priedo Nr. 1 techninės specifikacijos reikalavimų 2.1. dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su juo nesutinka, prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai: apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, nes jame nenurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliaciniame skunde tik pakartotinai nurodomos ieškinio faktinės aplinkybės, nesiejant jų su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei priimtame teismo sprendime pateiktu šių aplinkybių vertinimu. Nurodė, kad sutartis tarp ginčo šalių dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos paslaugų 2013 metams nebuvo sudaryta, todėl šalys tarpusavyje neįgijo jokių teisių ar pareigų. Per visą 2013 metų laikotarpį VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ žinojo ir suvokė, jog trečioji sutartis su ja nebuvo pasirašyta, priešingu atveju nebūtų teikusi pretenzijų perkančiajai organizacijai dėl pasiūlymo atmetimo. Nėra pagrindo atsiskaitymui už teikiamas paslaugas nesant sutarties, kadangi tokiu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymą. Planinis sirenų įjungimas 2013 m. balandžio 24 d. pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtintą grafiką neturi nieko bendro su gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos priežiūros teikiamomis paslaugomis. Minėto patikrinimo metu nustatyti sistemos veikimo trūkumai tik patvirtina išvadą apie sistemos netinkamumą. Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus, t.y. 2013 m. sausio 7 d. gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo bei techninės priežiūros paslaugos pirkimo sutarties kopiją, duomenų registro išrašą, PVM sąskaitą-faktūrą TVR Nr. 0392899, 2013 m. liepos 9 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Pateikti rašytiniai įrodymai neatitinka CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, tarp jų ir tos, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl jie neturėtų būti prijungiami prie apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos. Be to, pateiktas paslaugų pirkimo sutarties projektas bei atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas yra pasirašyti tik vienos šalies – ieškovo, todėl jo parašas nedaro šių dokumentų galiojančiais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Su apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ pateikė naujus rašytinius įrodymus (2013 m. sausio 7 d. sutartį Nr. 31-1, siunčiamų duomenų registro išrašą, PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0392899 ir 2013 m. liepos 9 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą), tačiau naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra apribotas (CPK 314 str.). Byloje nenustatyta, kad šie dokumentai buvo teikti pirmosios instancijos teismui ar, kad juos pateiktus, teismas atsisakė juos priimti. Apeliantas (ieškovas) taip pat nenurodė, kodėl šie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ar kad jie dėl tam tikrų objektyvių priežasčių negalėjo būti pateikti anksčiau, o šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, pateikta 2013 m. sausio 7 d. sutartis Nr. 31-1, PVM sąskaita faktūra Nr. 0392899 ir 2013 m. liepos 9 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas net nėra pasirašyti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kaip kitos sandorio šalies, todėl šie dokumentai net nėra leistini rašytiniai įrodymai. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.), todėl juos atsisakytina priimti. Atsisakius priimti naujus įrodymus, jie (įrodymai) daugiau nevertinami ir dėl jų nepasisakoma.
Šios apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.
Nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, apeliantas VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ iš esmės atkartoja ieškinio faktinį pagrindą, tačiau nenurodo jokių konkrečių teismo sprendimo negaliojimo ir/ar neteisėtumo pagrindų. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrė bei įvertino bylos teisingam išsprendimai reikšmingas faktines aplinkybes, išnagrinėjo bei pasisakė dėl visų ieškovo (apelianto) ieškinio argumentų, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, jų neatkartoja, tačiau pasisako esminiais šioje byloje nagrinėjimais ginčo aspektais.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 straipsnio 34 dalį viešojo pirkimo pardavimo sutartis sudaroma raštu, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus, kai viešojo pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Viena iš tokių išimčių, kada viešoji sutartis gali būti sudaryta žodžiu, yra atvejis, kai perkančioji organizacija, tvirtindama VPĮ 85 straipsnyje nurodytas taisykles, jose nustato, kad pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, esant supaprastintiems pirkimams, kurių sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 EUR (be pridėtinės vertės mokesčio) (VPĮ 18 str. 10 d.). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų atsakovo paskutiniojo (trečiojo) viešojo pirkimo Nr. 130426 dokumentų matyti, kad perkančioji organizacija (atsakovas) nusistatė, kad su pirkimo laimėtoju bus sudaroma pirkimo sutartis (48 p.). Pirkimo sutarties projektas buvo pridedamas prie pirkimo dokumentų, nurodant, kad pirkimo sutarties sąlygos yra privalomos konkurso dalyviams ir nebus keičiamos sudarant sutartį su laimėtoju (46 p.). Taigi apeliantas, reikšdamas reikalavimus atsakovui paskutinio viešojo pirkimo pagrindu, turėjo pateikti įrodymus, kad su juo, kaip konkurso laimėtoju, buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis. Įrodymų, jog tokia sutartis buvo pasirašyta, byloje nėra pateikta (CPK 178, 179 str.). Byloje esančių įrodymų visuma apie tai, kad atsakovas 2013 m. birželio 11 d. pasinaikino sprendimą dėl apelianto pripažinimo viešojo konkurso laimėtoju, 2013 m. rugpjūčio 20 d. atmetė apelianto pasiūlymą, o apelianto pretenzijos dėl šių atsakovo sprendimų buvo atmestos (teismine tvarka neginčytos), tik patvirtina, kad viešoji sutartis su apeliantu (ieškovu) net negalėjo būti sudaryta. Planinis sirenų įjungimas 2013 m. balandžio 24 d. negali įrodyti ir neįrodo viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nes, kaip minėta, viešoji sutartis turėjo būti sudaryta raštu, tačiau to padaryta nebuvo. Nesant pasirašytos viešojo pirkimo sutarties, apeliantas (ieškovas) neturėjo teisinio pagrindo teikti perkamų paslaugų atsakovui (perkančiajai organizacijai).
Anot apelianto, jo paslaugų teikimo pradžios momentas, o ir atsakovo įsipareigojimas tęsti gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugos teikimą sutampa ir yra 2013 m. sausio 7 d., kuomet jis pervedė garantiją, kaip būsimos sutarties įvykdymo užtikrinimą, atsakovui, tačiau bylos duomenys įrodo, kad iš apelianto gauta garantija (pinigai) ir buvo grąžinta mokėtojui. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto teiginius, jog atsakovas įsipareigojo ar tuo labiau nuo 2013 m. sausio 7 d. ginčo šalys tęsė ankstesnius sutartinius santykius dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugos teikimo. Nėra ir tokių įrodymų, jog nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2014 m. sausio 7 d. apeliantas (ieškovas) faktiškai suteikė atsakovui deklaruojamas paslaugas (CPK 178, 179 str.).
Nesant įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2014 m. sausio 7 d. ginčo šalis siejo sutartiniai (atlygintinų paslaugų) teisiniai santykiai, o tuo labiau įrodymų, jog nurodytu laikotarpiu buvo faktiškai suteiktos apelianto (ieškovo) paslaugos atsakovui, todėl pripažintina, kad tarp šalių neatsirado tarpusavio teisės ir pareigos.
Todėl keisti ar naikinti iš teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nepatenkinus apelianto (ieškovo) VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepateikė šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų (CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.