Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

- Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 30 parų arešto bausmę;

- Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams; Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, D. M. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės;

- Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 4 mėnesiams;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir 290 straipsnį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, D. M. paleistas lygtinai, neatlikus 7 mėnesių 6 dienų bausmės dalies;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, 60 parų arešto, pritaikius BK 64-1 straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 dalimi, paskirta galutinė bausmė 40 parų arešto; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; konfiskuota automobilio vertė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 281-1 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pa išieškant Valstybės naudai automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 500 eurų, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. M. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad alkoholį, o tiksliau alų vartojo su pažįstamais. Alkoholį vartojo visą naktį ir įvykio dieną nusprendė nuvažiuoti ir nusipirkti alkoholio papildomai. Kokį kiekį alaus išgėrė neatsimena. Sutinka su nustatyta alkoholio koncentracija, supranta, jog sėdo už vairo išgėręs. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo nurodytą transporto priemonę „Opel Zafira“. Pripažįsta, jog automobilis „Opel Zefira“ priklauso jam, minimą automobilį vairavo įvykio metu, automobilis yra iš (duomenys neskelbtini). Pirko automobilį žinodamas, jog atimtos vairavimo teisės. Pirko automobilį dalims parduoti. Automobilis buvo veikiantis, su juo galima važiuoti. Neplanavo su automobiliu važinėti neturint vairuotojo pažymėjimo. Žino, jog buvo teistas už vairavimą išgėrus. Automobilio neregistravo, nes pirko automobilį parduoti dalimis, todėl jo nereikėjo registruoti. Transporto priemonė neturėjo techninės apžiūros, draudimo taip pat neturėjo. Automobilis „Opel Zefira“ stovi stovėjimo aikštelėje, ne jis paskirtas jo saugotoju. Nežino kas, jo saugotojas. Savo elgesį vertina blogai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo D. M. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2023 m. kovo 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) reagavimo valdybos vyresniosios tyrėjos J. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. kovo 12 d., apie 11 val. 14 min. adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo, automobiliu „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini), prie automobilio pastebėjo vizualiai neblaivų D. M., kuriam 2023 m. kovo 12 d., 11.38 val. alkotesterio pagalba nustatytas 1.81 prom. neblaivumas, J. M. (J. M.), kuriam 2023 m. kovo 12 d. 11.41 val. alkotesterio pagalba nustatytas 3.08 promilių neblaivumas, A. L., kuriam 2023 m. kovo 12 d. 11.35 val. alkotesterio pagalba nustatytas 1.79 promilių neblaivumas, kurie neprisipažįsta, kad vairavo automobilį, kuris priklauso S. Z. (b. l. 7).

2023 m. kovo 12 d. liudytojas V. K. apklausos metu parodė, kad 2023 m. kovo 12 d., apie 11.10 val. automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini). Būnant (duomenys neskelbtini) neprivažiavus greičio mažinimo priemonės, jį aplenkė automobilio „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris nesuvaldęs automobilio įvažiavo į (duomenys neskelbtini) kapinių tvorą. Automobilio vairuotojui įvažiavus į tvorą, jis sustojo ir nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu. Jam skambinant bendruoju pagalbos centro numeriu iš minėto automobilio vairuotojo pusės išlipo vyriškis, kuris vizualiai atrodė neblaivas. Vyriškis apie (duomenys neskelbtini) m. ūgio, liesas, praplikęs, vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos striukę, lyg turėjo sugedusius dantys, jokių išskirtinių bruožų neturėjo. Greitu metų sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų, kurie paprašė nurodyti požymius asmens, kuris galimai vairavo automobilį, jam atvykus į vietą, joje buvo trys vyriškiai, policijos pareigūnams nurodė asmenį, kuris matė, kad išlipo iš minėto automobilio vairuotojo pusės, įtaria, kad jis automobilį ir vairavo, kadangi vairuotojui jį aplenkus, automobilio nebuvo paleidęs iš akiračio. Asmenį gyvai atpažinti galėtų, o ar galėtų jį atpažinti iš nuotraukos nėra įsitikinęs, žiūrint kokio ji senumo. Minėto asmens niekada ankščiau nėra matęs, jis jam nepažįstamas (b. l. 19).

2023 m. kovo 16 d. liudytojo V. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. K. buvo pateiktos 6 vyriškos lyties asmenų nuotraukos, tarp kurių taip pat buvo asmenys, kurie įvykio metu 2023 m. kovo 12 d. apie 11 val. automobilyje „Opel Zafira“ v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini). Nuotrauka Nr. 3 yra D. M. Liudytojas V. K. parodymo atpažinti metu pateikė pareigūnams savo paaiškinimus dėl minėto įvykio, o būtent, kad jis atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 3 ir yra tikras, kad tai yra būtent tas asmuo, apie kurį papasakojo apklausos metu 2023 m. kovo12 d., tai yra vyras, kuris 2023 m. kovo 12 d. apie 11 val. vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini) aplenkė jo vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), ir vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, nesuvaldęs jo, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) kapinių esančią tvorą, po ko jis išlipo iš minėto automobilio per vairuotojo pusės dureles. Vyrą atpažįsta iš veido bruožų nosies, akių, paties veido formos (b. l. 24).

2023 m. kovo 17 d. Vilniaus apskritis VPK Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus su S. Z., pastarasis nurodė, kad jis automobilį „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 24 d. pardavė, po ko išregistravo transporto priemonę VĮ „Regitra“. Kam pardavė dabar neprisimena, bet namuose turi pirkimo-pardavimo sutarties originalą kurio nuotrauką atsiųs elektroniniu paštu. Patikrinus policijos duomenų bazę VRIS, buvo nustatyta, kad automobilį „Opel Zafira“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. spalio 26 d. yra deklaravęs asmuo A. B. (b. l. 70).

2023 m. kovo 28 d. liudytojas A. B. apklausos metu parodė, kad 2022 m. spalio mėnesį nupirko automobilį „Opel Zafira“ v. n. (duomenys neskelbtini), kurį perpardavė kitam asmeniui, kurio jis neprisimena, net nežino kaip jis atrodo ir jo duomenų nežino. Užsiima (duomenys neskelbtini) todėl dažniausia, kai žmogus nuperka transporto priemonę, šis pats kreipiasi į Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Regitrą registruoja automobilį savo vardu, o jis, gavęs žinutę, išregistruoja automobilį. Šiuo atveju pirkėjas to nepadarė. Kas šiuo metu naudojasi automobiliu, nežino, taip pat, ar buvo su šiuo automobiliu padaryta kokia nors nusikalstama veika, nežino (b. l. 74).

D. M. 2023 m. balandžio 27 d. apklausos metu parodė, kad prisipažįsta, padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra įtarime. Paaiškino, kad 2023 m. kovo 12 d. leido laiką su savo draugais. Vartojo alkoholį, dėl ko sėdo už vairo išgėręs. 2023 m. kovo 12 d. apie 11.14 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo nuo kelio, apgadino tvorą. Automobilyje buvo dar jo draugai, J. M. ir A. L. Su draugais sugalvojo, kad sukurs versiją ir nurodys pareigūnams, kad transporto priemonę vairavo pažįstamas G. Tokio asmens nepažįsta, tik išsigalvojo. Atvykus pareigūnams, visi sakė, kad automobilį „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavo G. Įvykio metu buvo stipriai išgėręs, kiek įpūtė į alkotesterį nežino, neatsimena, tai gali būti įtarime nurodyti duomenys. Pilnai prisipažįsta, kad vairavo jis. Žino, kad jam yra paskirtą baudžiamojo poveikio priemonė ir atimta teisė vairuoti 5 metams, tačiau, vis tiek sėdo už vairo. Automobilis „Opel Zafira“ v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, įsigijo jį iš asmens, kurio duomenų nežino, kur neatsimena. Tačiau nespėjo perregistruoti savo vardu, kadangi jam uždrausta teisė vairuoti, manė kils problemų su automobilio perrašymu. Automobilį prašo konfiskuoti. Striukė bei sportinės mėlynos spalvos kelnės, kurias tyrėja jam parodė priklauso jam. Jam automobilio nereikia, daugiau nevairuos (b. l. 101-102).

2023 m. balandžio 27d., 2023 m. gegužės 19 d. D. M. papildomų apklausų metu parodė, kad automobilį „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini), įsigijo spalio mėnesį. Pirko iš vaikino, kuris (duomenys neskelbtini). Buvo nuvažiavęs su juo sutikti, kur tiksliai neprisimena, už (duomenys neskelbtini), ten ir įsigijo automobilį. Mokėjo apie 500 Eur grynais pinigais (b. l. 105,159).

2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 27 d. susisiekus su A. B., šis nurodė, kad perpardavinėja automobilius ir vis dėl to pirkimo pardavimo sutarties nerado. Patikslino, kad automobilį „Opel Zafirą“ pardavinėjo 2022 m. spalio mėnesį automobilį pardavė už 500 Eur, vyriškiui. Neprisimena, ar vyras buvo vienas, ar su kažkuo, kadangi tuo laikotarpiu pardavinėjo 3 automobilius praktiškai vienu metu. Kiek pamena, sandoris vyko (duomenys neskelbtini), atsiskaitymas grynais pinigais. 2023 m. balandžio 27 d. A. P. patikslino, kad atvykti į policijos įstaigą negali dėl sveikatos, jai lūžusi koja. A. P. patikslino, kad 2022 spalio mėnesį, kartu su (duomenys neskelbtini) D. M. važiavo pirkti automobilio. Važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę, tačiau kur tiksliai, neprisimena. Pirko automobilį „Opel Zafira“ v. n. (duomenys neskelbtini). Maps.lt duomenimis (duomenys neskelbtini) yra vietovė, esanti už (duomenys neskelbtini) (b. l. 87).

2023 m. balandžio 27 d. liudytoja A. P. apklausos metu parodė, kad ji vyko kartu su D. M. pirkti automobilio „Opel Zafira“ į vietovę, esančią už (duomenys neskelbtini), pirko automobilį už 500 Eur, tai vyko spalio mėnesį. Valstybinių numerių neatsimena (b. l. 89).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad transporto priemonės „Opel Zafira“ 1.8 16V 1999 m. gamybos vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1200 Eur (b. l. 58).

2023 m. kovo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūros objektas yra „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini), esantis sankirtoje (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į kapinių teritoriją pažeidęs segmentinę tvorą. Priekine automobilio dalis nukreipta į paminklų pusę, kairė automobilio pusė, vairuotojo durelės atremtos į medį. Automobilio priekinėje dalyje nėra valstybinių numerių ženklo. Dešinės pusės priekinis žibintas yra suskaldytas. Automobilio kėbulas padengtas purvo, dulkių sluoksnių, automobilis apžiūros metu atrakintas. Automobilio salonas yra iš tekstilės, sėdynės apvilktos užvalkalais. Iš automobilio salono paimtas foninis kvapo pėdsakas, kuris užkonservuotas į stiklainį Nr. 1., užplombuotas plombos Nr. 027432. Nuo kairės pusės vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies paimtas odorologinis kvapo pėdsakas, kuris užkonservuotas į stiklainį Nr. 2, užplombuotas plombos Nr. 027433. Nuo automobilio kairės pusės, vairuotojo pusės sėdynės nuimtas užvalkalas su galimai mikrodalelėmis, paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 1, vairuotojo sėdynė, sėdimosios dalies kraštas nutolęs nuo stabdžių pedalo 45 cm atstumu, nuo sėdynės atlošo viršutinės dalies iki vairo viršutinės dalies atstumas 91 cm, sėdynės aukštis nuo grindų 36 cm. Automobilio užvedimo spynelėje yra automobilio rakteliai , automobilio dešinėje pusėje, ant keleivio kilimėlio yra popierinės, reklaminės kortelės ir sulaužyto automobilio valstybinių numerių laikiklis, tarp priekinių sėdynių, prie bėgių perjungimo svirties ant plastikinės detalės yra pelenai ir rudos spalvos popieriai, peleninėje ir vietoj skirtoje kavai laikyti. Automobilio salono galinėje dalyje, kairėje pusėje ant sėdimosios dalies yra kompaktinių diskų dėklas su jame esančiais diskais, ant kilimėlio yra tuščias stiklinis butelis ir nuorūkos, tarp galinių sėdynių ties viduriu yra medžiagine pirštinė. Automobilio bagažinės skyriuje yra kastuvas, polietileniniai maišai, traukimo virvė, plastikinė talpa ir kiti daiktai. Rankų pėdsakų paieškai automobilyje buvo naudojami daktiloskopiniai milteliai ir nustatyta, kad įvairių objektų rankų pėdsakų neaptikta ir nepaimta. Daugiau objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės tolimesniam tyrimui neaptikta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, prieigos taip pat nefilmuojamos. Automobilis perduotas transportuoti į saugomą aikštelę (b. l. 32-33).

2023 m. kovo 12 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. M. nustatyti neblaivumo požymiai, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, eiti tiesia linija, pėda po pėdos, negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 20 min., atlikus tikrinimą prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0253, sertifikato Nr. 1752696 (b. l. 28).

Prietaiso Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0253 išraše matyti, kad D. M. 2023 m. kovo 12 d. 11.38 val. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, 13.25 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (b. l. 30, 31).

2023 m. balandžio 28 d. pakvitavime nurodyta, kad D. M. pakvitavimu grąžintos jam priklausančios sportinės „Adidas“ kelnės ir mėlynos spalvos striukė (b. l. 52).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis D. M. savo kaltę pripažino tiek apklausiamas teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad jis kaltinime nurodytu laiku, o būtent – 2023 m. kovo 12 d. vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“ v. n. (duomenys neskelbtini). Alkoholinius gėrimus vartojo su pažįstamais. Alkoholį vartojo visą naktį ir įvykio dieną nusprendė nuvažiuoti ir nusipirkti alkoholio papildomai. Važiuodamas nesuvaldė automobilio ir nuslydo nuo kelio. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. D. M. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtiną ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. K. parodymai, kuriuose jis paaiškino, jog jo automobilį įvykio dieną aplenkė automobilis „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas nesuvaldęs automobilio įvažiavo į (duomenys neskelbtini) kapinių tvorą. Liudytojas patvirtino, kad minėtą automobilį vairavo D. M. Liudytojas šį asmenį atpažino, kaip automobilio „Opel Zafira“ vairuotoją ir parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo metu. D. M. vairuojamo automobilio sukelto eismo įvykio faktą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas ir apžiūros protokolo priedas, kuriame nurodyti kapinių segmentinės tvoros pažeidimai, transporto priemonės pažeidimai. Tai, kad automobilis „Opel Zafira“ nuosavybės teise priklauso D. M. patvirtina ne tik D. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir liudytojų S. Z., A. B. ir A. P. parodymai. Tai, kad kaltinamasis D. M. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, patvirtina neblaivumo nustatymo aktas ir prietaiso Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0253 išrašų rodmenys, kuriuose nurodoma, jog 2023 m. kovo 12 d. D. M. 11.38 val. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, 13.25 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Aptarti įrodymai, patvirtina esmines D. M. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja ir neprieštarauja vieni kitiems.

Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad D. M. suvokė, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, bei norėjo taip veikti (neblaivumo akto duomenimis kaltinamasis nurodė, jog vartojo alkoholį prieš 20 minučių iki įvykio), t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. M., 2023 m. kovo 12 d., apie 11.14 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 1,81 promilių etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

Teismas nenustatė D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo teismas vertina kaip formalų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad asmuo naują analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką padarė praėjus vos keletui savaičių po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio priėmimo. Ikiteisminio tyrimo metu asmuo nurodė, jog su savo draugais buvo sugalvojęs versiją, kad vairavo ne jis, o kitas išgalvotas asmuo. Teismas vertina, kad D. M. dėl nusikalstamos veikos prisipažino ne savanoriškai, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje surinkta neginčijamų jo kaltės įrodymų (liudytojo V. K. parodymai). Teismo posėdžio metu kaltinamasis duodamas parodymus neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Kaltinamojo D. M. atsakomybę atsakomybę sunkina tai, kad jis naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jis nusikalto tuomet, kai turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą ir padarė naują tyčinį nusikaltimą.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. M. nevedęs, teistas 7 kartus, iš kurių du kartus už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 112-122), baustas administracine tvarka (b. l. 123-126), nedirba (b. l. 128), Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Duomenų apie D. M. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. M. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Teismo vertinimu, švelnesne, nei laisvės atėmimas bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti areštą D. M. nėra tikslinga, nes ankstesniais teismų sprendimais šios rūšies bausmės kaltinamajam buvo skiriamos, bet teigiamos įtakos neturėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. M. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jau buvo paskirta 40 parų arešto bausmė, kurią jis atliko, tačiau vėliau vis tiek darė naujas nusikalstamą veikas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu kaltinamajam už tapačios nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta dar didesnė arešto bausmė – 60 parų arešto, tačiau ji D. M. jokios įtakos neturėjo, nes žinodamas apie paskirtą bausmę (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nuosprendis paskelbtas D. M. dalyvaujant) kaltinamasis vis tiek elgėsi neteisėtai ir praėjus vos keletui savaičių po nuosprendžio paskelbimo padarė dar vieną analogišką nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu skirti baudą D. M. taip pat nėra tikslinga, nes jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Taigi už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. M. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu D. M. buvo paskirta 60 parų arešto bausmė. Neatlikęs paskirtos bausmės D. M. 2023 m. kovo 12 d. padarė naują nusikalstamą veiką. Bendrindamas bausmes teismas vadovaujasi kaltinamajam palankesne BK 64 straipsnio 3 dalimi, todėl prieš šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 60 parų arešto bausmės dalis (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai) ir D. M. skirtina galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos arešto bausmės dalis, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą teismas gali skirti asmeniui įvairias baudžiamojo poveikio priemones ar įpareigojimus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo D. M. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kaltinamajam ankstesniais teismų sprendimais jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas. Visgi net ir po šių priemonių taikymo D. M. darė naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, teigiamai apibūdinančių D. M. asmenybę. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. M. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).

D. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija (viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo vairuojamas automobilis buvo nesuvaldytas, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kapinių segmentinę tvorą, transporto priemonė buvo apgadinta. Taigi nėra abejonių, kad D. M. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek automobilio keleiviams, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu) be to, kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio paskelbimo, kai jam buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 5 metams. Taigi D. M. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis 2 dalis). Nusikaltimo padarymo metu D. M. jau galiojo teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad nauja nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo metu, šiuo teismo nuosprendžiu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Kaltinamasis D. M. nusikalstamą veiką padarė automobiliu „Opel Zafira“ v. n. (duomenys neskelbtini) kurio VĮ „Regitra“ duomenimis valdytojas-savininkas yra A. B. (b. l. 70). Tačiau minėtas asmuo nurodė, kad šį automobilį pardavė kitam asmeniui, o naujasis savininkas automobilio neperregistravo. Šio automobilio įsigijimo faktą patvirtino ir pats kaltinamais. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, D. M. priklausantis automobilis „Opel Zafira“ konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1200 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

D. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu paskirtas procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. M. priklausančiam automobiliui „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios taikymo terminas yra iki 2023 m. spalio 27 d. paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

1) foninis kvapo pėdsakas iš automobilio salono, 1 vnt. (stiklainis Nr. 1. užplombuotas plomba Nr. 027432);

2) odorologinis kvapo pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies, 1 vnt.(stiklainis Nr. 2. užplombuotas plomba Nr. 027433);

priduoti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyrius ūkio poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti, kaip menkaverčiai.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto a) papunkčiu prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 60 parų arešto bausmės dalį ir D. M. paskirti galutinę subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą arešto bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septyneriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. M. priklausančiam turtui – automobiliui „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) foninį kvapo pėdsaką iš automobilio salono, 1 vnt. (stiklainis Nr. 1. užplombuotas plomba Nr. 027432);

2) odorologinį kvapo pėdsaką nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies, 1 vnt.(stiklainis Nr. 2. užplombuotas plomba Nr. 027433);

3) automobilio užvalkalą nuo vairuotojo sėdynės, 1 vnt. (paketas Nr. 1) (b. l. 67-68), priduotus saugoti į Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyrius ūkio poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.