Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dariaus Prankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės dalis ir D. M. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta arešto bausmės dalis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – 7 (septyneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. M. iš esmės neneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir neginčija savo kaltės, nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta.

5. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-719/2021, 2K-266-648/2022 ir kt.). Iš išdėstyto seka, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija.

7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam D. M. skirtinos bausmės, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju D. M. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta jam būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas D. M. gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo pagrįstai vertino kaip formalų, ir nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia. Pagal teismų praktiką, gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką gali išreikšti kaltininko savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, padėti teisėsaugos institucijoms aiškinantis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018). Kaltininko gailėjimasis konstatuojamas ne vien tik pagal bendrus kaltės pripažinimo, apgailestavimo pareiškimus ar deklaratyvų atsiprašymą, o vertinamas atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-645/2010, 2K-484/2011). Nagrinėjamu atveju D. M. naują analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką padarė praėjus vos keletui savaičių po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, nustatyta, kad nuteistasis dėl nusikalstamos veikos prisipažino ne savanoriškai, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo surinkta neginčijamų jo kaltės įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios išvados pagrįstai padarytos remiantis baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma.

8. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir nuteistojo D. M. asmenybę apibūdinančius duomenis. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau ir – ĮKNR) ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad D. M. teistas septynis kartus. Jis iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo du kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl to jam buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė ir, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neatlikęs ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės bei turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (t. 1, b. l. 112-122). Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, kad D. M. baustas penkis kartus administracine tvarka, taip pat ir dėl vairavimo neturint tam teisės bei dėl vairavimo būnant neblaiviam, o informacijos apie D. M. paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 140-144). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau ir – LITEKO) esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Sodra“ registro duomenų matyti, kad D. M. šiuo metu nedirba, be to nedirbo ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio ir nusikalstamo pobūdžio nuostatų, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių ir pakartotinai daro ne tik administracinius nusižengimus, bet ir nusikalstamas veikas, susijusias su vairavimu būnant neblaiviu. Nagrinėjamu atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios D. M. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nėra pagrindo vertinti kaip padarytos atsitiktinai, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms. Tai, kad per kiek mažiau nei ketverius metus D. M. jau trečią kartą vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, neabejotinai neigiamai charakterizuoja apeliantą ir leidžia pagrįstai spręsti, jog D. M. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme, o iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju teisinga yra būtent griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla D. M. atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl to nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, prie nuteistajam paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto a papunkčiu, buvo pagrįstai pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės dalis ir D. M. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo keisti ir skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria išspręstas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo D. M. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – 7 (septynerių) metų laikotarpiui. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, taip pat nurodoma, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką D. M. įvykdė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio paskelbimo, kuriuo jam buvo uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę – 5 (penkeriems) metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į daugkartinį nuteistojo vairavimą neturint teisės tai daryti, taip pat į tai, jog nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio paskelbimo, kai jam jau buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę, maksimaliam terminui skirtas draudimas laikytinas teisingu ir proporcingu, leisiančiu maksimaliai padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

11. Nuteistasis D. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VĮ „Regitra“ duomenimis valdytojas-savininkas yra A. B. (t. 1., b. l. 70), kuris nurodė, kad šį automobilį pardavė kitam asmeniui, o naujasis savininkas automobilio neperregistravo. Šio automobilio įsigijimo faktą patvirtino ir pats D. M. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į tai, kad yra nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog D. M. priklausantis automobilis „Opel Zafira“ turi būti konfiskuotinas valstybės naudai. Nurodytina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nepateikia argumentų, kuriais būtų grindžiamas nesutikimas su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, plačiau dėl baudžiamojo poveikio priemonių nepasisako.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu skyrė apeliantui proporcingą, adekvačią ir tinkamą bausmę bei realų jos vykdymą, išsamiai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes. Byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.