Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-290-241/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-23
Bylos Nr.: e2A-290-241/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01631-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas: sodininkų bendrijos ,,ŽALUMA“, I. J., M. J., S. J. Z., J. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. L., A. J.
Ieškovas: Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo
Trečiasis asmuo: Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-290-241/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01631-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.6; 2.4.2.5; 2.6.7; 2.6.8.11.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų sodininkų bendrijos ,,ŽALUMA“, I. J., M. J., S. J. Z., J. Z., I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2280-392/2018 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „ŽALUMA“, M. J., I. J., S. L. (S. L.), S. J. Z., J. Z., A. J., I. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. ir Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarė D. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. spalio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovei sodininkų bendrijai (toliau – SB) „ŽALUMA“ parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2. pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovams – SB „ŽALUMA“ nariams parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. rugsėjo 28 d. pažymą dėl klaidos Nr. 57;

1.3. taikyti restituciją ir priteisti: 1) Lietuvos Respublikos valstybei iš atsakovų SB „ŽALUMA“ 4837/8490 dalį, iš M. J. ir I. J. 559/2830 dalį, iš S. L. 367/4245 dalį, iš S. J. Z. ir J. Z. 207/2830 dalį, iš A. J. ir I. J. 207/2830 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsakovei SB „ŽALUMA“ 180,48 Eur; 3) iš SB „ŽALUMA“ atsakovams M. J. ir I. J. 1 173,90 Eur, S. L. 513,80 Eur, S. J. Z. ir J. Z. 434,70 Eur, A. J. ir I. J. 541,10 Eur.

2. Ieškovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), SB „ŽALUMA“ formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame buvo suprojektuoti SB „ŽALUMA“ bendrojo naudojimo bei įsiterpę žemės sklypai. 2015 m. birželio 27 d. SB „ŽALUMA“ pirmininkas J. N. kreipėsi į NŽT, prašydamas patvirtinti žemės sklypo Nr. 5A, kurio plotas 0,8490 ha kadastrinius matavimus, patikslinti sklypo duomenis ir leisti išsipirkti šį sklypą. Skyriaus vedėjo 2015 m rugpjūčio 12 d. sprendimu buvo nuspręsta bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą Nr. 5A suformuoti (suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2015 m. spalio 9 d. įsakymu buvo nuspręsta šį sklypą parduoti SB „ŽALUMA“. 2015 m. spalio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypas buvo parduotas SB „ŽALUMA“ už 180,48 Eur. Ieškovas teigia, kad atsakovė SB „ŽALUMA“ nesiekė ginčo sklypo naudoti pagal teisės aktuose numatytą paskirtį. Prieš įsigydama sklypą iš valstybės sodininkų bendrija vedė derybas su atsakovais sodininkų bendrijos nariais dėl ginčo sklypo pardavimo jiems. Ginčo sklypą iš valstybės bendrija pirko bendrijos narių lėšomis. Taigi SB „ŽALUMA“, įsigydama sklypą iš valstybės ir vėliau jo dalis parduodama savo nariams, tyčia neatskleisdama tikrųjų žemės sklypo įsigijimo tikslų, piktnaudžiavo NŽT pasitikėjimu ir sudarė sąlygas sodininkų bendrijos nariams lengvatine tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypo dalis.

3. Atsakovai SB „ŽALUMA“ ir jos nariai su ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad žemės sklypas buvo įgytas sodininkų bendrijos narių bendromis lėšomis. Tokiu būdu SB „ŽALUMA“ iš valstybės įsigytas žemės sklypas tapo sodininkų bendrąja daline nuosavybe pagal įstatymą. Atsakovai fiziniai asmenys, būdami ginčo žemės sklypo bendraturčiais, pasinaudojo pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės sklypą už nustatytą kainą. Parduodant žemės sklypą buvo akcentuojama, kad sklypas yra ir turi likti bendro naudojimo sklypu, atsakovai fiziniai asmenys su tokiomis sąlygomis sutiko, įsipareigojo naudoti ginčo žemės sklypą pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Nei prieš valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, nei po to sodininkų bendrijos susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo inicijuoti ginčo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo keitimo. Atsakovai fiziniai asmenys taip pat patvirtino, kad sklypas yra bendro naudojimo, atsakovai sklypą prižiūrėjo ir tvarkė iki pirkimo iš SB „ŽALUMA“ ir tvarko bei prižiūri toliau, kaip bendro naudojimo rekreacinį sklypą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė NŽT prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad SB „ŽALUMA“ lengvatinėmis sąlygomis įsigijo ginčo žemės sklypą, sodininkų bendrijos bendrų poreikių tenkinimui, tačiau 2016 m. sudarytomis sutartimis šio žemės sklypo dalis buvo perleista privatiems asmenims. Tai leidžia spręsti, kad valstybinės žemės sklypą SB „ŽALUMA“ savo nuosavybėn įgijo tik dėl vieno tikslo – siekdama jo dalis perleisti privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti, t. y. pasitelkdami apgaulę įsigijo šiuos žemės sklypus iš valstybės ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ir / ar rekreacijai vykdyti, o tik dėl pelno gavimo. Šiuo atveju NŽT nebūtų sudariusi sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas, jei būtų žinojusi tikruosius SB „ŽALUMA“ tikslus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino 2015 m. spalio 28 d. ir 2016 m. rugsėjo 23 d. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, taikė restituciją – priteisė Lietuvos valstybei iš SB „Žaluma“ 4837/8490 dalį, iš M. J. ir I. J. 559/2830 dalį, iš S. L. 367/4245 dalį, iš S. J. Z. ir J. Z. 207/2830 dalį, iš A. J. ir I. J. 207/2830 dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė SB „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 180,48 Eur; priteisė iš SB „Žaluma“ M. J. ir I. J. 1 173,90 Eur; S. L. 513,80 Eur, S. J. Z. ir J. Z. 434,70 Eur, A. J. ir I. J. 541,10 Eur. Atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2015 m rugpjūčio 12 d. sprendimu buvo nuspręsta suformuoti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą Nr. 5A (suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 9 d. įsakymu buvo nuspręsta šį žemės sklypą parduoti SB „ŽALUMA“. 2015 m. spalio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi 8 490 kv. m ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas atsakovei SB „ŽALUMA“ už 180,48 Eur. 2016 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi SB „ŽALUMA“ pardavė SB „ŽALUMA“ nariams atsakovams S. L., M. J., A. J., S. J. Z. 3653/8490 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

7. Teismas nurodė, kad atsakovų argumentus, jog valstybinės žemės sklypas buvo įsigytas bendrijos bendrų poreikių tenkinimui paneigia šios aplinkybės – atsakovė SB „ŽALUMA“ dar prieš įsigydama ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su sodininkų bendrijos nariais dėl ginčo sklypo pardavimo jiems, valstybinės žemės sklypas buvo įsigytas už bendrijos narių lėšas, įsigijus valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrija jo dalį po metų pardavė bendrijos nariams.

8. Teismas nurodė, kad atsakovų argumentai nepatvirtina, jog ginčo žemės sklypai yra bendro naudojimo. Priešingai, registro duomenimis 0,8490 ha žemės sklypo nuosavybės teisė registruota: 4837/8490 dalis žemės sklypo sodininkų bendrijai „ŽALUMA“, 367/4245 dalis S. L. nuo 2016 m. rugsėjo 28 d., taip pat bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė: 559/2830 dalis M. J. ir I. J. nuo 2016 m. rugsėjo 28 d., 207/2830 dalis S. J. Z. ir J. Z. nuo 2016 m. rugsėjo 28 d., 207/2830 dalis A. J. ir I. J. nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. Šie duomenys rodo, kad nurodyti fiziniai asmenys turi nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalį, todėl atsakovų argumentas, jog tai yra bendro naudojimo rekreacinis sklypas, yra atmestinas. Teismo nuomone, atsakovai negali būti bendro naudojimo žemės sklypo, kuris skirtas bendram naudojimui, rekreacijai, savininkais. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovų įgyti žemės sklypai yra bendro naudojimo, o juose suplanuoti statiniai skirti rekreacijai.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą privatūs asmenys negali įsigyti valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijoje, už indeksuotą jos vertę, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, tik sodininkų bendrija gali įsigyti bendro naudojimo žemę rekreacijai. SB „ŽALUMA“ 8 490 kv. m valstybinės žemės sklypą įgijo už 180,48 Eur ir vėliau pardavė sodininkų bendrijos nariams S. L., M. J., A. J., S. J. Z. už bendrą 2 663,50 Eur sumą ne aukciono tvarka ir už indeksuotą kainą. Tuo tarpu, iš registro duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 74 200 Eur. Atsakovai, įsigiję ginčo žemės sklypą, paaiškino, kad dalį sumos už žemės sklypą sumokėjo sodininkų bendrijai jai įsigyjant valstybinės žemės sklypą, o likusią dalį sumokėjo jau perkant ginčo žemės sklypą. Tai leidžia daryti išvadą, kad dar prieš sodininkų bendrijai perkant valstybinės žemės sklypą, jau buvo sutarta, kad bendrijos nariai galės įsigyti žemės sklypo dalis lengvatinėmis sąlygomis. Todėl sutiktina su ieškovu, kad valstybinės žemės sklypą SB „ŽALUMA“ įsigijo siekdama jo dalis perleisti privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Atsakovai SB „ŽALUMA“, I. J., M. J., I. J., S. J. Z. ir J. Z. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ignoravo tai, kad sprendžiant dėl valstybinės žemės pardavimo sutarties laisvės principas nėra taikomas, nes teisės aktai įpareigoja valstybę atstovaujančią instituciją sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, jei pirkėjas tokią teisę turi ir pateikia visus reikiamus dokumentus. SB „ŽALUMA“ pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą parduoti sodininkų bendrijai bendro naudojimo ginčo žemės sklypą, pateikė kadastrinių matavimų bylas, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta išsipirkti bendro naudojimo žemės sklypus. NŽT negalėjo kelti sąlygos bendrijai neparduoti ginčo žemės sklypo, nes įstatymas nesuteikia jai tokios teisės.

10.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovės NŽT elgesio tiek sudarant sandorį, tiek po sandorio sudarymo. Apeliantai 2018 m. sausio 25 d. pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus dokumentus, patvirtinančius, jog atsakovė NŽT žinojo apie tai, kad dalis bendro naudojimo žemės sklypų parduodama. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad NŽT net ir žinodama apie dalies iš valstybės įsigytų sklypų pardavimą nesustabdė valstybinės žemės sklypų bendro naudojimo statinių išdėstymui ir rekreacijai pardavimo ir sandorius vykdė net iki 2017 m. gegužės mėn.

10.3. Teismas visiškai nepagrįstai pripažino negaliojančia 2015 m. spalio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl valios trūkumo, bei visiškai nepagrįstai taikė restituciją, kai pardavėjas jokio valios trūkumo neturėjo. Priešingai, pardavėjas žinojo apie iš valstybės ne aukciono tvarka įsigytos žemės dalies pardavimą, žinojo, kad sodininkų bendrijos gali parduoti iš valstybės pirktus žemės sklypus. Sodininkų bendrijoms priklausanti žemė nėra įstatymu išimta iš apyvartos, todėl bendro naudojimo žemės sklypai, kurios įsigyja sodininkų bendrijos, gali būti parduodami.

10.4. Teismas nepagrįstai ignoravo tą aplinkybę, jog sodininkų bendrijos yra specifinis subjektas. Lėšų rinkimas iš sodininkų bendrijų narių sodininkų bendrijai, kaip juridiniam asmeniui įsigyti valstybinės žemės sklypą yra narių tiksliniai įnašai ir sodininkų bendrijos teisėtos pajamos. Teismas lėšų rinkimo faktą visiškai nepagrįstai vertino kaip derybas su atsakovais fiziniais asmenimis dėl iš valstybės įsigyto sklypo pardavimo jiems. Sodininkų bendrija, kaip juridinis asmuo, nevedė derybų dėl sklypo pardavimo, o vykdė sodininkų bendrijos visuotinio susirinkimo 2015 m. priimtus sprendimus pagal valdybai suteiktus įgaliojimus – rinko papildomas lėšas sklypo pirkimui iš valstybės, nes lėšų, gaunamų iš narių mokesčių nepakako, ypač atsižvelgiant į tai, kad SB „ŽALUMA“ per trumpą laiko tarpą tvarkė dokumentus 64 sklypams.

10.5. Sodininkų bendrijos narių lėšos įneštos tikslu pirkti valstybinės žemės sklypą tampa sodininkų bendrijos bendromis lėšomis. Atsakovai neneigė, jog ginčo žemės sklypas buvo įgytas sodininkų bendrijos narių bendromis lėšomis. Tokiu būdu SB ,,ŽALUMA“ iš valstybės įsigytas žemės sklypas tapo sodininkų bendrąja daline nuosavybe pagal įstatymą. Šio žemės sklypo bendraturčiai yra fiziniai asmenys – sodininkai. Atsakovai fiziniai asmenys, būdami ginčo žemės sklypo bendraturčiais pagal įstatymą, pasinaudojo pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės sklypą. Bendraturčio pirmenybės teisės įsigyti parduodamą žemės sklypą aspektu yra svarbu ir tai, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su atsakovams fiziniams asmenims priklausančiais sodo žemės sklypais.

10.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklype suplanuoti statiniai skirti rekreacijai. Pagal nustatytą naudojimo būdą kiekviename sklype neprivaloma statyti bendro naudojimo statinius, sklypas gali būti naudojamas tik rekreacijai. Nei ieškovas, nei atsakovė NŽT nepateikė į bylą ginčo žemės sklypo naudojimą rekreacijai paneigiančių įrodymų. Sodininkų bendrija yra narių, t. y. fizinių asmenų susivienijimas, ir iš valstybės išpirktas žemės sklypas ne tik buvo naudojamas rekreacijai iki sandorio sudarymo, bet ir po sandorio sudarymo ir dalies sklypo perleidimo bendrijos nariams.

10.7. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai negali būti bendro naudojimo žemės sklypo, kuris skirtas bendram naudojimui, rekreacijai, savininkais. Privačios žemės pardavimą reglamentuojančios teisės normos nenustato draudimo parduoti nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą visą ar jos dalį, arba dalį dalyje nepriklausomai nuo žemės naudojimo būdo, nuo to ar ši žemė priklauso fiziniams ar juridiniams asmenims, valdoma vieno savininko ar bendraturčių.

10.8. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, taikė visišką restituciją nenurodydamas kuo pasireiškė atsakovės bendrijos ir jos narių nesąžiningumas, kodėl šioje byloje yra netaikytinas daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo apribojimas. Visiškos restitucijos taikymas yra neproporcinga priemonė, pažeidžianti asmenų, kurie laikėsi įstatymų reikalavimų, teises į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą.

11. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pagal atsakovų apeliacinio skundo argumentus, NŽT, net ir žinodama, kad SB „ŽALUMA“ neketina naudoti bendro naudojimo ginčo žemės sklypo statiniams statyti ar rekreacijai, taip pat žinodama, kad sodininkų bendrijos nariai iš anksto susitarę išpirkti kaip savo nuosavybę sklypus, neturėtų teisės neparduoti sklypo bendrijai, t. y. neturėtų teisės nesudaryti sandorio, kurio tikslai neatitinka įstatyme numatytų bendro naudojimo žemės naudojimo tikslų. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.

11.2. Apeliacinio skunde nurodomi duomenys nepatvirtina, kad dar prieš sudarydama ginčijamą sutartį NŽT žinojo tikruosius SB „ŽALUMA“ ketinimus parduoti žemės sklypo dalis. Dėl vėlesnių sutarčių vertintina individualiai, pažymint, kad į teismus buvo kreiptasi dėl daugiau kaip dvidešimties žemės sklypų, parduotų atsakovei, grąžinimo.

11.3. Kaip matyti iš 2016 m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuria atsakovai fiziniai asmenys įsigijo ginčo žemės sklypo dalis, nėra įsipareigojimo naudoti žemės sklypo dalis pagal nustatytą naudojimo būdą. Atvirkščiai, yra nustatyta bendrijos ir fizinių asmenų naudojimosi žemės sklypu tvarka, iš kurios matyti, jog atsakovų fizinių asmenų žemės sklypo dalys nebus naudojamos visų bendrijos narių reikmėms, t. y. bendraturčiai susitarė, kad įgyvendindami savo nuosavybės teises, kitų bendraturčių atžvilgiu valdys, naudosis ir disponuos žemės sklypo jiems nuosavybės teise priklausančiomis dalimis, kaip nustatyta minėtame susitarime, nepažeisdamos vieni kitų teisių ir interesų ir netrukdydamos kitai šaliai valdyti ir naudoti jam tenkančias turto dalis. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nors bendraturčių dalys ir neatidalytos, atsižvelgiant į nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, faktiškai ginčo žemėje suformuoti atskiri nekilnojamojo turto vienetai, kuriuose vykdoma įstatyme nenumatyta veikla, ir paneigiama galimybė ginčo žemės sklypo dalimis naudotis visiems bendrijos nariams.

11.4. Dėl žemės sklypo dalių pardavimo bendrijos narių susirinkime nebuvo sprendžiama, o 2015 m. birželio 20 d. pakartotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu bendrijos pirmininko J. N. teisė savo nuožiūra pasirašyti bendrijai priklausančių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, nustatyti visas kitas sutarčių vykdymo sąlygas, taip pat ir naudojimosi žemės sklypais tvarką buvo suteikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio nuostatas. Bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems organams spręsti jo kompetencijai priskirtus klausimus.

Atsiliepimas

12. Atsakovė NŽT prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-327-381/2018 nurodė, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį tik sodininkų bendrijoms suteikiama teisė iš valstybės pirkti bendrojo naudojimo žemę, leidžia konstatuoti, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto tenkinti visų sodininkų bendrijos narių bendruosius interesus, nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendrijoms, o ne sodininkų bendrijos nariams. Esant ginčo klausimu suformuotam teisiniam precedentui, ši byla turi būti sprendžiama tapačiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl sodininkų bendrijos teisės disponuoti sodo bendrojo naudojimo žeme

14. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju sodininkų bendrijoms priklausanti žemė nėra įstatymu išimta iš apyvartos, todėl bendro naudojimo žemės sklypai, kurios įsigyja sodininkų bendrijos, gali būti parduodami. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino privačios žemės pardavimą, nuosavybės teisėmis turimo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą reglamentuojančių teisės nuostatų Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo normų kontekste, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad sodininkų bendrijos nariai negali būti bendro naudojimo žemės sklypo, kuris skirtas bendram naudojimui, savininkais.

15. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį; bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).

16. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį.

18. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendrojo naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3 punkte nurodyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus – bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.1 punktas), bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.2 punktas); šie sklypai turintiems teisę juos įsigyti subjektams parduodami be aukciono (4 punktas).

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šios nuostatos yra imperatyvios. Lengvatinę (be aukciono) tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo žemės sklypus. Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019).

20. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Nors teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tačiau sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, taigi disponuoti ja sodininkų bendrija neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 51 punktas).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą kasacinio teismo suformuotą jo aiškinimo bei taikymo praktiką, pagal kurią bendrojo naudojimo sodininkų bendrijos žemė nuosavybės teise negali priklausyti pavieniams sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančia 2016 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovams (SB „ŽALUMA“ nariams) M. J., I. J., S. L., S. J. Z., J. Z., A. J. ir I. J. parduotos ginčo žemės sklypo dalys. Nustačius aplinkybę, kad sodininkų bendrija apskritai neturi teisės disponuoti bendrojo naudojimo žeme, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčijamos sutarties nuostatų turiniu (nustatytos žemės sklypo naudojimo sąlygos), nėra teisiškai reikšmingos.

Dėl apgaulės sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir restitucijos taikymo

22. Atsakovai nesutinka su ginčijamu sprendimu, kuriame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu (dėl apgaulės) 2015 m. spalio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia. Apeliantu teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovės NŽT elgesio tiek sudarant sandorį, tiek po jo sudarymo. Pasak apeliantų, atsakovė NŽT jau nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. žinojo apie bendrijos žemės pardavimo faktus, tačiau praėjus mėnesiui nuo sužinojimo vis tiek sudarė ginčo sandorį.

23. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas (CK 1.91 straipsnio 2 dalis). Apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).

24. Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovo, bet ir ieškovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).

25. Nors apeliantai įrodinėja, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog NŽT buvo apgauta dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau tai paneigia surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti bei įvertinti įrodymai. Tai, kad jau ginčo žemės sklypo įsigijimo iš valstybės metu bendrija turėjo ketinimą ginčo žemės sklypą (ar bent jo dalį) naudoti ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o su įsigijimo tikslu nesuderinamiems poreikiams (perparduoti ginčo žemės sklypo dalis fiziniams asmenims), patvirtina aplinkybės, kad SB „ŽALUMA“ dar prieš įsigyjant ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su sodininkų bendrijos nariais dėl ginčo sklypo pardavimo jiems, valstybinės žemės sklypas buvo įsigytas už bendrijos narių lėšas. Iš atsakovų (sodininkų bendrijos narių) paaiškinimų matyti, kad pinigus jie mokėjo ne tam, kad SB „ŽALUMA“ išpirktų žemės sklypą kaip bendro naudojimo, o kaip už konkrečią sklypo dalį, besiribojančią su jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, iki sandorio sudarymo bendrijos narių įneštos sumos buvo įskaitytos į bendrijos nariams perleidžiamų žemės sklypo dalių kainas. Bendrijos nariai taip pat nurodė, kad įsigyti šalia esančias bendrojo naudojimo sklypo dalis norėjo gerokai anksčiau iki ginčijamos 2015 m. spalio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kadangi jose atitinkamai tvarkėsi, apie šią galimybę klausdavo bendrijos pirmininko.

26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog NŽT iki ginčijamo sandorio sudarymo žinojo, kad žemės sklypo dalys bus perleistos sodininkų bendrijos nariams nuosavybes teise. Apeliaciniame skunde išvardinti įrodymai (NŽT 2015 m. liepos 13 d. pažyma, NŽT tinklapio 2015 m. spalio 1 d. ištrauka apie organizuotą gyventojų susirinkimą) tokių aplinkybių nepatvirtina. Iš šių duomenų matyti, kad NŽT buvo atskleistas tik siekis įsigyti valstybinės žemės sklypą bendro naudojimo tikslais – statinių išdėstymui ir rekreacijai, o ne tikslu žemės sklypo dalis perleisti pavieniams asmenims. Išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, kuri pasireiškė tyčiniu NŽT suklaidinimu dėl bendrijos reikmėms reikalingo žemės sklypo dydžio ir aplinkybių, jog dalis įsigyto žemės sklypo bus perparduotas, nuslėpimu, o tai atitinka CK 1.91 straipsnyje įtvirtintą sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą.

27. Atskirai pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu NŽT būtų žinojusi, kad bendrijos poreikiams reikalingas mažesnis žemės sklypas ar kad dalį įsigyto žemės sklypo ketinama perparduoti fiziniams asmenims, NŽT būtų galėjusi bendrijos reikmėms suformuoti mažesnį (tikruosius jos poreikius atitinkantį) žemės sklypą arba iš viso atsisakyti jį parduoti, jeigu būtų nustatyta, kad žemės neplanuojama naudoti pagal jos naudojimo būdą, kuris lemia žemės naudojimo galimybes, t. y. sandoris būtų sudarytas kitomis sąlygomis arba iš viso nesudarytas.

28. Pažymėtina, kad atsakovai (tiek bendrija, tiek fiziniai asmenys) buvo pripažintų negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms sandorių šalys, o ne tretieji asmenys, taigi jų (ne)sąžiningumas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl restitucijos taikymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu skundžiamame sprendime nepasisakė. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Danutė GasiūnienėDalia KačinskienėAldona Tilindienė