Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-2280-392/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-06-05
Bylos Nr.: e2-2280-392/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginijus Kairevičius
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos L, A. J., I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Žaluma“, M. J., S. L., S. J. Z., J. Z.
Ieškovas: Vilniaus apygardos prokuratūros

Civilinė byla Nr. e2-2280-392/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01631-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.2.7.; 2.6.7.; 3.2.6.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant prokurorui Kruopiui, atsakovo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos L. K., sodininkų bendrijos „Žaluma“ atstovui J. N., atsakovų A. J., I. J. ir SB „Žaluma“ atstovei L. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Žaluma“, M. J., I. J., S. L. (S. L.), S. J. Z., J. Z., A. J., I. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų notarė L. Š., D. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. spalio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-10741, kuria žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį notarinio registro Nr. 2902, kuria žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas atsakovams – sodininkų bendrijos „Žaluma“ nariams ir 2016 m. rugsėjo 28 d. pažymą dėl klaidos Nr. 57; taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikos valstybei iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ 4837/8490 dalį, iš M. J. ir I. J. 559/2830 dalį, iš S. L. 367/4245 dalį, iš S. J. Z. ir J. Z. 207/2830 dalį, iš A. J. ir I. J. 207/2830 dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją – priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sodininkų bendrijos „Žaluma“ naudai 180,48 Eur; taikyti restituciją – priteisti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“: M. J. ir I. J. naudai 1 173,90 Eur, S. L. naudai 513,80 Eur, S. J. Z. ir J. Z. naudai 434,70 Eur, A. J. ir I. J. naudai 541,10 Eur, priteisti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir atsakovų – sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje išnagrinėta medžiaga Nr. 2.AP-9625 pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau– Nacionalinė žemės tarnyba, Skyrius) pareiškimą dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, apgaulės būdu įgyjant iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus ir perparduodant juos fiziniams asmenims. Prokuratūra, išnagrinėjusi minėtame pareiškime nurodytą informaciją bei surinktus papildomus duomenis, nustatė, jog Skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3503 buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Žaluma“ formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame buvo suprojektuoti sodininkų bendrijos „Žaluma“ bendrojo naudojimo žemės sklypai bei įsiterpę žemės sklypai. 2015 m. birželio 27 d. sodininkų bendrijos „Žaluma“ pirmininkas J. N. kreipėsi su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas patvirtinti žemės sklypo Nr. 5A, kurio plotas 0,8490 ha kadastrinius matavimus, patikslinti sklypo duomenis ir leisti išsipirkti šį sklypą. Skyriaus vedėjo 2015 m rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 48SK-3002-(14.48.111.) buvo nuspręsta bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą Nr. 5A suformuoti (įregistravus Nekilnojamojo turto registre suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Ginčo sklypas), o Skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2128-( 14.48.2.) buvo nuspręsta šį žemės sklypą parduoti sodininkų bendrijai „Žaluma“. 2015 m. spalio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1-10741) žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“ už 180,48 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, kurie iki juos įsigyjant bendrijai yra valstybės žemė, priklausė išimtinai sodininkų bendrijoms, kaip juridiniams asmenims. Sodininkų bendrijos gali įsigyti šiuos bendrojo naudojimo žemės sklypus konkrečiai apibrėžtam tikslui – bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Sodininkų bendrijoms, norinčioms lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemę iš valstybės yra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas. Ieškovo nuomone, akivaizdu, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ nesiekė ginčo sklypo naudoti pagal teisės aktuose numatytą paskirtį. Prieš įsigyjant sklypą iš valstybės vedė derybas su atsakovais sodininkų bendrijos nariais dėl ginčo sklypo pardavimo jiems. Ginčo sklypą iš valstybės pirko lėšas gavę iš atsakovų sodininkų bendrijos narių. Taigi, sodininkų bendrija „Žaluma“ įsigydama sklypą iš valstybės, tyčia, neatskleisdama tikrųjų bendrojo naudojimo žemės sklypo įsigijimo tikslų, piktnaudžiavo Nacionalinės žemės tarnybos, įgyvendinančios valstybės žemės patikėtinio funkcijas, pasitikėjimu ir tokiu būdu sudarė sąlygas atsakovams sodininkų bendrijos nariams lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Nurodė, kad atsakovė sodininkų bendrija „Žaluma“ kreipdamasi į Nacionalinę žemės tarnybą nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio elementų, nes nesiekė naudoti ir nenaudojo ginčo sklypo pagal valstybės žemės pirkimo – pardavimo sutarties 5, 6 punkte nurodytą sklypo paskirtį, o siekė jį perparduoti suinteresuotiems asmenims. Todėl 2015 m. rugpjūčio 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu – kaip sudaryta dėl apgaulės, o taip pat CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes bendrijai buvo parduotas didesnis nei maksimalus leistinas – 0,12 ha ploto žemės sklypas.

Ieškovo nuomone, valdybos nario P. E., M. J., N. M., S. J. Z. ir I. J. paaiškinimai patvirtina, jog visos ginčijamų sandorių šalys žinojo, kad ginčo sklypas priskiriamas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypams ir jis yra perkamas iš valstybės lengvatine tvarka, atsakovams – fiziniams asmenims buvo pateikta susipažinti pakankamai duomenų (duomenys apie sklypo naudojimo būdą buvo įrašyti sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje, jie atsispindėjo Nekilnojamojo turto registre, apie tai juos informavo sodininkų bendrijos „Žaluma“ pirmininkas ar kiti valdybos atstovai), todėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo apribojimas šiuo atveju netaikytinas. Ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos panaudojant apgaulę, atsakovams neteisėtai, ne aukciono tvarka buvo parduotas ginčo sklypas, priskiriamas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemei. Tokiu būdu valstybė patyrė turtinę žalą, kadangi, aukciono tvarka neabejotinai būtų galėjusi sklypą parduoti brangiau. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovė – sodininkų bendrija „Žaluma“ sklypą įgijo sumokėjusi 180,48 Eur, tuo tarpu iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 74 200 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovo ieškinį tenkinti ir nurodo, kad sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypus, kuriuos iš valstybės įgyja lengvatinėmis sąlygomis, t. y. už indeksuotą kainą ir tik konkrečiai veiklai vykdyti (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai). Sodininkų bendrija „Žaluma“ lengvatinėmis sąlygomis įsigijo žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), sodininkų bendrijos bendrų poreikių tenkinimui, tačiau 2016 metais sudarytomis sutartimis šio žemės sklypo dalis jau buvo perleista privatiems asmenims. Atsakovės nuomone, valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrija „Žaluma“ savo nuosavybėn įgijo tik dėl vieno tikslo – siekdama juos perleisti privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti, t. y. pasitelkdami apgaulę įsigijo šiuos žemės sklypus iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai vykdyti, o tik dėl pelno gavimo. Šiuo atveju, Nacionalinė žemės tarnyba nebūtų sudariusi sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas, jei būtų žinojusi tikruosius sodininkų bendrijos „Žaluma“ tikslus, t. y., kad lengvatinėmis sąlygomis įgytas minėtas žemės sklypas nebus naudojamas sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių bendriems poreikiams tenkinti, o bus perleistas (parduotas) privatiems asmenims, siekiant iš to pasipelnyti. Atsakovė, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ pasitelkdama apgaulę, t. y. tyčia suklaidindama valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, dėl esminės sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas, sąlygos (tikslo dėl kurio įsigyjamas žemės sklypas), neteisėtai įgijo minėtą žemės sklypą. Atitinkamas žemės sklypo dalis įsigiję piliečiai yra nesąžiningi įgijėjai, kadangi būdami sodininkų bendrijos „Žaluma“ nariais ar jų sutuoktiniais bei pirkdami konkretaus naudojimo būdo – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypą – žinojo ir (ar) turėjo žinoti, jog šis žemės sklypas sodininkų bendrijai „Žaluma“ buvo parduotas tik konkretiems tikslams įgyvendinti. Akivaizdu, jog įsigydami žemės sklypo dalis, piliečiai būdami apdairūs, rūpestingi, turėjo susipažinti bei įsitikinti, kad pagal teisės aktus nėra kliūčių žemės (sodo) sklypo pirkimui, tačiau tikėtina, jog net ir žinodami šias kliūtis, piliečiai vis tiek įsigijo šio žemės sklypo dalis. Pažymėjo, kad 0,12 ha parduodamo žemės sklypo dydžio apribojimas netaikomas tais atvejais, kai sodininkų bendrijai parduodamas bendrojo naudojimo žemės sklypas, skirtas bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai.

Šalies argumentai

Atsakovai sodininkų bendrija „Žaluma“ ir A. J., I. J. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 0,12 ha ploto apribojimas parduodant valstybinius sodo žemės sklypus taikomas, kai šie sklypai parduodami aukciono tvarka (uždaro/atviro), t. y., kai lengvatinės pardavimo sąlygos netaikomos. Sodininkų bendrijai „Žaluma“ kolektyvinei sodininkystei plėtoti suteiktas 120,3 ha žemės sklypas pagal sodininkų bendrijos „Žaluma“ generalinį planą suskirstytas į individualius sodo sklypus ir bendro naudojimo žemę. Sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį jokių imperatyvių teisės normų ir jokių procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Ginčo žemės sklypas buvo įgytas sodininkų bendrijos narių bendromis lėšomis. Tokiu būdu sodininkų bendrijos „Žaluma“ iš valstybės įsigytas žemės sklypas tapo sodininkų bendrąja daline nuosavybe pagal įstatymą. Atsakovai fiziniai asmenys, būdami ginčo žemės sklypo bendraturčiais pagal įstatymą, pasinaudojo pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės sklypą už nustatytą kainą. Parduodant žemės sklypą buvo akcentuojama, kad sklypas yra ir turi likti bendro naudojimo sklypu, atsakovai fiziniai asmenys su tokiomis sąlygomis sutiko, įsipareigojo naudoti ginčo žemės sklypą pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Nei prieš valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, nei po to sodininkų bendrijos susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo inicijuoti ginčo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo keitimą. Tai paneigia ieškovo prielaidą, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ neketino naudoti sklypą pagal paskirtį. Atsakovai fiziniai asmenys paaiškinimuose taip pat patvirtino, kad sklypas yra bendro naudojimo, sklypą prižiūrėjo ir tvarkė iki pirkimo iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir tvarko bei prižiūri toliau, kaip bendro naudojimo rekreacinį sklypą. Nesutinka su ieškovu, kad sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sodininkų bendrija panaudojo apgaulę. Sodininkų bendrijoms nedraudžiama parduoti bendro naudojimo turtą, bendrijos turtas yra bendra dalinė nuosavybė, sprendimą dėl turto pardavimo priima bendrijos narių susirinkimas. Bendrijos narių susirinkimas nusprendė dalį bendro naudojimo sklypų parduoti ir toks sprendimas neprieštarauja įstatymui. Pajamos, gautos iš turto dalies pardavimo yra teisėtos. Sodininkų bendrijos narių susirinkimas priėmė sprendimą parduoti dalį bendro naudojimo turto ne bet kam, o sodininkų bendrijos nariams, o tai suteikia sodininkų bendrijai ir visiems jos nariams galimybę kontroliuoti ir tolimesnį sklypo naudojimą pagal nustatytą sklypo naudojimo būdą. Ieškovas nepagrįstai lėšų rinkimo faktą, vertina kaip apgaulės panaudojimą perkant ginčo sklypą iš valstybės. Atsakovų fizinių asmenų ginčo žemės sklypo dalių pirkimas iš sodininkų bendrijos negali būti vertinamas kaip pasinaudojimas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, nes įsigydami žemės sklypą, kurio naudojimo būdas yra bendro naudojimo, įsipareigojo naudoti šį sklypą pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir būdą.

Atsiliepimas

Atsakovai M. J. ir I. J. atsiliepimu ieškinį prašo atmesti ir nurodo, kad nesutinka su prokuroro teiginiu, jog ieškiniu yra ginamas viešasis interesas. Prokuroro nurodyta ginčo sklypo rinkos vertė, t. y. 74 200 Eur, neatitinka realybės, nes sklype yra pelkė, krūmynai. Ieškovas nurodydamas ieškinio dydį ir žemės sklypo vertę rėmėsi Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta preliminaria verte, nustatyta masinio vertinimo būdu. Ieškinyje nurodytos nepagrįstos prielaidos dėl galbūt nesąžiningų sodininkų bendrijos „Žaluma“ veiksmų savaime nesuteikia pagrindo valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį laikyti negaliojančia, nes nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų sodininkų bendrijos „Žaluma“ apgaulingus veiksmus ar ketinimus. Aplinkybės, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ iš anksto planavo pajamas-išlaidas taip pat neįrodo apgaulės. Sodininkų bendrija „Žaluma“ yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, todėl bet kokie teiginiai apie menamą pelną, gautą iš sandorių, yra klaidinantys ir nepagrįsti. Ieškovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių neginčijamai įrodančių, jog įgytas nekilnojamasis turtas nereikalingas bendrijai. Jokie teisės aktai nedraudžia bendrijai disponuoti savo turimu turtu. Atsakovai nėra pakeitę minėta sutartimi įgyto žemės sklypo paskirties, todėl nėra pagrindo teigti, jog sklypas naudojamas ne pagal paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3503 buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Žaluma“ formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo buvo suprojektuoti sodininkų bendrijos „Žaluma“ bendrojo naudojimo žemės sklypai bei įsiterpę žemės sklypai. 2015 m. birželio 27 d. sodininkų bendrijos „Žaluma“ pirmininkas J. N. kreipėsi su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas patvirtinti žemės sklypo Nr. 5A, kurio plotas 0,8490 ha kadastrinius matavimus, patikslinti sklypo duomenis ir leisti išsipirkti šį sklypą. Skyriaus vedėjo 2015 m rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 48SK-3002-(14.48.111.) buvo nuspręsta bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą Nr. 5A suformuoti (įregistravus Nekilnojamojo turto registre suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2128-( 14.48.2.) buvo nuspręsta šį žemės sklypą parduoti sodininkų bendrijai „Žaluma“. 2015 m. spalio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1-10741) 8 490 kv. m ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“ už 180,48 Eur. 2016 m. rugsėjo 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi sodininkų bendrija „Žaluma“ pardavė sodininkų bendrijos „Žaluma“ nariams S. L., M. J., A. J., S. J. Z. 3653/8490 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: S. L. 367/4245 dalį, M. J. 559/2830 dalį, A. J. 207/2830 dalį, Stasiui J. Z. 207/2830 dalį, už 2 663,50 Eur, S. L. sumokėjo 513,80 Eur, M. J. – 1 173,90 Eur, A. J. – 541,10 Eur, Stasys J. Z. – 434,70 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti Civiliniame kodekse, šiame Kodekse, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais. Šioje byloje kyla ginčas dėl teisės aktų pažeidimo perleidžiant valstybei priklausančią žemę. Prokuroras, gavęs informaciją apie viešojo intereso pažeidimą, pagal jam įstatymų suteiktą kompetenciją tiria gautą informaciją ir sprendžia ar konkrečiu atveju yra viešojo intereso pažeidimas ir yra pagrindas inicijuoti civilinę bylą, ar ne. Kadangi šiuo atveju prokuroras nustatė, jog pažeidimas padarytas Nacionalinės žemės tarnybos veiklos srityje, vertinant sudaryto sandorio pasekmes, tai jis turėjo teisę pareikšti ieškinį, todėl atsakovų argumentas, jog prokuroras nepagrįstai gina viešąjį interesą, yra atmetamas.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. spalio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, 2016 m. rugsėjo 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškovas ginčija Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio, 1.80 straipsnio pagrindu. Ieškovas savo reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais grindė tuo, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ niekada nesiekė ginčo sklypo naudoti pagal teisės aktuose numatytą paskirtį, prieš įsigyjant ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su atsakovais sodininkų bendrijos nariais dėl ginčo sklypo pardavimo jiems, ginčo sklypą iš valstybės pirko lėšas gavę iš atsakovų sodininkų bendrijos narių, t. y. sodininkų bendrija „Žaluma“ įsigydama ginčo sklypą iš valstybės tyčia, neatskleisdama tikrųjų bendrojo naudojimo žemės sklypo įsigijimo tikslų, piktnaudžiavo Nacionalinės žemės tarnybos pasitikėjimu ir tokiu būdu sudarė sąlygas atsakovams sodininkų bendrijos nariams lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą.

Tuo tarpu atsakovai nurodo, kad sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį jokių imperatyvių teisės normų ir jokių procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo, nes įstatymai nenustato jokio draudimo parduoti ne aukciono tvarka iš valstybės įsigytą žemės sklypą ar jo dalį nepriklausomai nuo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo. Teismas tokią atsakovų poziciją vertina kritiškai. Nors Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme ir yra pasakyta, kad bendro naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės (6 straipsnio 1 dalis), tačiau sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis). Vadinasi, teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus priklauso išimtinai sodininkų bendrijoms ir tik bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad sodininkų bendrijos „Žaluma“ pirmininkas 2015 m. birželio 27 d. kreipėsi su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas leisti išsipirkti žemės sklypą Nr. 5A, kurio plotas 0,8490 ha. Nacionalinės žemės tarnyba sodininkų bendrijos „Žaluma“ prašymą tenkino ir 2015 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2128-( 14.48.2.) nusprendė žemės sklypą Nr. 5A parduoti sodininkų bendrijai „Žaluma“. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba paaiškino, kad nebūtų sudariusi sutarties su sodininkų bendrija „Žaluma“ dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo, jei būtų žinojusi, kad lengvatinėmis sąlygomis įgytas žemės sklypas nebus naudojamas sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių bendriems poreikiams tenkinti. Atsakovai sodininkų bendrija „Žaluma“ ir jos nariai teigia, kad valstybinės žemės sklypas buvo įsigytas bendrijos bendrų poreikių tenkinimui. Tačiau atsakovų argumentus paneigia šios aplinkybės: sodininkų bendrija „Žaluma“ dar prieš įsigyjant ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su atsakovais sodininkų bendrijos nariais dėl ginčo sklypo pardavimo jiems, valstybinės žemės sklypas buvo įsigytas už bendrijos narių lėšas, įsigijus valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrija jo dalį po metų pardavė atsakovams bendrijos nariams.

Atsakovai taip pat nurodo, kad parduodant ginčo žemės sklypus buvo akcentuojama, jog sklypas yra ir turi likti bendro naudojimo sklypu, atsakovai bendrijos nariai įsipareigojo naudoti šį sklypą pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir būdą, be to ginčo žemės sklypas yra bendro naudojimo, jie sklypą prižiūrėjo ir tvarkė iki pirkimo, bei tvarko ir prižiūri toliau, kaip bendro naudojimo rekreacinį sklypą. Teismas tokią atsakovų poziciją vertina kritiškai. Atsakovų argumentai nepatvirtina, jog ginčo žemės sklypai yra bendro naudojimo. Priešingai, Nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo, kad 0,8490 ha žemės sklypo nuosavybės teisė registruota: 4837/8490 dalis žemės sklypo sodininkų bendrijai „Žaluma“, 367/4245 dalis S. L. nuo 2016 m. rugsėjo 28 d., taip pat bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė: 559/2830 dalis M. J. ir I. J. nuo 2016 m. rugsėjo 28 d., 207/2830 dalis S. J. Z. ir J. Z. nuo 2016 m. rugsėjo 28 d., 207/2830 dalis A. J. ir I. J. nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. Kaip matyti, anksčiau nurodyti asmenys turi nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalį, todėl atsakovų argumentas, jog tai yra bendro naudojimo rekreacinis sklypas, yra atmestinas. Teismo nuomone, atsakovai negali būti bendro naudojimo žemės sklypo, kuris skirtas bendram naudojimui, rekreacijai, savininkais. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovų įgyti žemės sklypai yra bendro naudojimo, o juose suplanuoti statiniai skirti rekreacijai.

Ieškovas daro išvadą, jog valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrija „Žaluma“ savo nuosavybėn įgijo tik dėl vieno tikslo – siekdama juos perleisti privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti, t. y. pasitelkdama apgaulę. Pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą privatūs asmenys negali įsigyti valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijoje, už indeksuotą jos vertę, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, tik sodininkų bendrija gali įsigyti bendro naudojimo žemę rekreacijai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ 8 490 kv. m valstybinės žemės sklypą įgijo už 180,48 Eur ir vėliau pardavė sodininkų bendrijos nariams S. L., M. J., A. J., S. J. Z. už 2 663,50 Eur sumą lengvatinėmis sąlygomis, t. y. ne aukciono tvarka ir už indeksuotą kainą. Tuo tarpu, iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 74 200 Eur. Atsakovai, įsigiję ginčo žemės sklypą, paaiškino, kad dalį sumos už žemės sklypą sumokėjo sodininkų bendrijai jai įsigyjant valstybinės žemės sklypą, o likusią dalį sumokėjo jau perkant ginčo žemės sklypą. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dar prieš perkant valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrijos „Žaluma“ nuosavybėn, jau buvo sutarta, kad bendrijos nariai galės įsigyti žemės sklypo dalis lengvatinėmis sąlygomis. Todėl sutiktina su ieškovu, kad valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrija „Žaluma“ savo nuosavybėn įsigijo siekdama juos perleisti privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti.

Akivaizdu, jog sodininkų bendrija pirkdama valstybinės žemės sklypą neplanavo sklypo naudoti sodininkų bendrijos bendro naudojimo poreikiams ar rekreacijai, todėl ji negalėjo ir perpardavimo tikslu įsigyti tokio sklypo, kaip tai numato Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis.

Ieškovas teigia, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes bendrijai buvo parduotas didesnis nei maksimalus leistinas – 0,12 ha ploto žemės sklypas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, jog 0,12 ha parduodamo žemės sklypo dydžio apribojimas netaikomas tais atvejais kai sodininkų bendrijai parduodamas bendrojo naudojimo žemės sklypas, skirtas bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pardavus žemės sklypus sodininkų bendrijos nariams, nepagrįstai buvo pasinaudota lengvatinėmis sąlygomis, nukrypta nuo reikalavimo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, leidžiant bendrijos nariams žemės sklypus įsigyti, taip pažeidžiant anksčiau paminėtas imperatyvias įstatymo normas, todėl pripažįstama, jog ieškovas įrodė sandorio negaliojimo pagrindą, t. y. jo prieštaravimą CK 1.80 straipsnio 1 daliai, be to atsakovė sodininkų bendrija „Žaluma“ kreipdamasi į Nacionalinės žemės tarnybą, nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio elementų, nes nesiekė naudoti ir nenaudojo ginčo sklypo pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą sklypo paskirtį, todėl sandoriai pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudaryti dėl apgaulės. Remdamasis išdėstytu teismas tenkina ieškovo reikalavimą pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. spalio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-10741, kuria žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“ ir 2016 m. rugsėjo 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį notarinio registro Nr. 2902, kuria žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas atsakovams – sodininkų bendrijos „Žaluma“ nariams ir 2016 m. rugsėjo 28 d. pažymą dėl klaidos Nr. 57.

Pripažinus negaliojančia 2015 m. spalio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir 2016 m. rugsėjo 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį, taikytina restitucija: grąžintina iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ 4837/8490 dalis, iš M. J. ir I. J. 559/2830 dalis, iš S. L. 367/4245 dalis, iš Stasio J. Z. ir J. Z. 207/2830 dalis, iš A. J. ir I. J. 207/2830 dalis žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos valstybei; priteistina iš Lietuvos valstybės sodininkų bendrijos „Žaluma“ 180,48 Eur; priteistina iš sodininkų bendrijos „Žaluma“: M. J. ir I. J. naudai 1 173,90 Eur, S. L. naudai 513,80 Eur, Stasio J. Z. ir J. Z. naudai 434,70 Eur, A. J. ir I. J. naudai 541,10 Eur.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos skaičiuotinos nuo atsakovų už žemės sklypus sumokėtos kainos (180,48 Eur + 1 173,90 Eur + 513,80 Eur + 434,70 Eur + 541,10 Eur = 2 843,98 Eur) už parduotą 8 490 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį. Mažiausias žyminis mokestis elektroninėje byloje yra 15 eurų. Iš atsakovės sodininkų bendrijos „Žaluma“ priteistinas 15 Eur dydžio žyminis mokestis, iš atsakovų M. J. ir I. J. – 26 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 13 Eur dydžio žyminis mokestis, iš atsakovo S. L. – 15 Eur dydžio žyminis mokestis, iš atsakovų S. J. Z. ir J. Z. – 15 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 7,5 Eur dydžio žyminis mokestis, iš atsakovų A. J. ir I. J. – 15 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 7,5 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2015 m. spalio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-10741, kuria žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“.

Pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį notarinio registro Nr. 2902, kuria žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas atsakovams – sodininkų bendrijos „Žaluma“ nariams ir 2016 m. rugsėjo 28 d. pažymą dėl klaidos Nr. 57.

Taikyti restituciją ir grąžinti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ 4837/8490 dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei, o sodininkų bendrijai „Žaluma“ (j. a. k. 191518644) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 180,48 Eur.

Taikyti restituciją ir grąžinti iš M. J. ir I. J. 559/2830 dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei, o M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ (j. a. k. 191518644) priteisti 1 173,90 Eur.

Taikyti restituciją ir grąžinti iš S. L. 367/4245 dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei, o S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ (j. a. k. 191518644) priteisti 513,80 Eur.

Taikyti restituciją ir grąžinti iš Stasio J. Z. ir J. Z. 207/2830 dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei, o S. J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ (j. a. k. 191518644) priteisti 434,70 Eur.

Taikyti restituciją ir grąžinti iš A. J. ir I. J. 207/2830 dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei, o A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ (j. a. k. 191518644) priteisti 541,10 Eur.

Priteisti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ 15 Eur, iš M. J. ir I. J. po 13 Eur, S. L. 20 Eur, iš S. J. Z. ir J. Z. po 7,5 Eur, iš A. J. ir I. J. po 7,5 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinį skundą paduodant Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius