- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-08-09
- Bylos Nr.
- II-163-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00680-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. Š., M. Š.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. Š. ir M. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjai D. Š. ir M. Š. (toliau – pareiškėjai) 2022 m. balandžio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Alionos Lazdovskajos nutarimu Nr. 10-ANR_N-7732-2022 (toliau – Nutarimas Nr. 1) bei Nr. 10-ANR_N-7730-2022 (toliau – Nutarimas Nr. 2) nubausti už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad jie, veikdami kartu bendrininkų grupe, 2021 m. balandžio 3 d. 13.50 val., (duomenys neskelbtini), pavogė iš kiemo jame augančius augalus, ir jiems paskirtos po 100 Eur baudos.
2. Vilniaus regiono apylinkės teisme gauti pareiškėjų skundai dėl Nutarimo Nr. 1 ir Nutarimo Nr. 2. Pareiškėjai prašo panaikinti Nutarimą Nr. 1 bei Nutarimą Nr. 2 ir administracinę teiseną pareiškėjų atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjai nurodo, kad:
2.1. 2019 m. kovo 12 d. nukentėjusysis M. K. varžytynių metu įsigijo pareiškėjai bei jos sutuoktiniui priklausantį namą ir sklypą. 2019 m. kovo 31 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią pareiškėjai ten ir toliau gyveno. 2021 m. kovo 9 d. įvyko pareiškėjų šeimos priverstinis iškeldinimas, ko pasėkoje didžioji dalis jiems priklausančių kilnojamųjų daiktų buvo išmesta į lauką ir palikti ten nesaugomi, nors tuo metu buvo šalta, snigo. Tad nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. balandžio 3 d. pareiškėjas kartu su tėvu E. Š. tame kieme lankėsi kokius 15-20 kartų, net po kelis kartus per dieną, kadangi vežiojo išmestus daiktus. Augalai, kurie augo namo kieme, buvo palikti paskutiniam vizitui. Pareiškėjai jokio pažeidimo nepadarė, nes iš kiemo buvo paimti tik pareiškėjai ir E. Š. priklausantys, jų pasodinti augalai.
2.2. Daugelis paimtų augalų buvo pareiškėjos pasodinti jau 2019 m. pavasarį bei rudenį, dalis netgi 2020 m. pavasarį, kuomet parsivežė juos iš pareiškėjo proseneliams priklausančio sodo. Tad augalai buvo sodinti trumpam laikotarpiui, iki kol ten bus gyvenama.
2.3. Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo pateikto pareiškimo datą – 2021 m. balandžio 22 d., nors kalbama jame apie beveik 3 savaičių senumo „vagystę“, kuri, pasak nukentėjusiojo, įvyko 2021 m. balandžio 3 d. Tokio delsimo priežastis, anot pareiškėjų, tai, kad 2021 m. balandžio 19 d. E. Š. pateikė policijai pareiškimą dėl iš piliečio M. K. gautų grasinimų, reketavimo bei savivaldžiavimo. Tačiau Elektrėnų policijos komisariato tyrėjai neįžvelgė pažeidimo, nors M. K. iš E. Š. reikalavo jam sumokėti iš jo išreikalautus pinigus, priteistus civilinėje byloje Nr. e2-3627-239/2020. 2021 m. balandžio 22 d. M. K. buvo apklaustas, o tuo pačiu sužinojo ir apie esamo pareiškimo faktą bei ėmėsi įgyvendinti keršto planą, kaip iš kaltinamojo tapti „nukentėjusiuoju“.
2.4. Pareiškėjai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsnio 3-5 punktais, kuriuose nurodyta, kad augalai, nors ir yra įkasti (pasodinti), t. y. įeinantys į nekilnojamąjį daiktą (šiuo atveju – sklypą), tačiau nėra praradę savo individualių požymių, tad nelaikomi nekilnojamojo daikto dalimi.
Atsiliepimas
3. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutinka. Nurodė, kad:
3.1. Neginčijamai įrodyta, kad 2021 m. balandžio 3 d. apie 13 vai. 50 min. adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjai iškasė augalus ir juos išvežė. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad tik dalis augalų buvo įsigyta jų, darytina išvada, kad dalis augalų buvo sodinta iki 2019 m. kovo 12 d., kai M. K. iš varžytinių įsigijo nekilnojamąjį turtą su žemės sklypu, ankščiau nurodytu adresu arba sodinti pačio savininko.
3.2. Pažymi, kad vadovaujantis CK 6.397 straipsnio 2 dalimi, kai parduodamas žemės sklypas, į jo kainą įeina ir jame esančių pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ir kitokių objektų kaina, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Tuo tarpu CK 6.501 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti.
3.3. Pareiškėjai į privačią valdą atvyko be šeimininko leidimo, augalus iškasė savo nuožiūra, neatsižvelgiant ir nesiaiškindami, kas ir kada juos įsigijo ir pasodino. Su sklypo šeimininku dėl atlyginimo už padarytus objekto pagerinimus nesitarė. Tad pareiškėjai, savavališkai, be sklypo šeimininko leidimo, atvykę minėtu adresu pavogė M. K. priklausančius augalus, savo veiksmais padarydami nukentėjusiam turtinę žalą.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja D. Š. kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, tačiau pripažino, jog augalus iškasė. Pareiškėja iš esmės atkartojo skunde išdėstytus argumentus, kad augalai buvo sodinti 2019-2020 m., t. y. po nuomos sutarties sudarymo. Augalai gauti iš „Facebook“ esančių grupių, kuriuose asmenys dalinasi augalais, kiti dovanoti ir pan. Pareiškėja nuomotame žemės sklype sodino daržoves, todėl dėl augalų sodinimo taip pat nesitarė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. Š. kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo taip pat nepripažino, tačiau neneigė, kad augalus iškasė. Pareiškėjas atkartojo skunde nurodytas aplinkybes, papildomai parodė, kad įvykio dieną labiau dalyvavo kaip vairuotojas ir padėjėjas.
6. Teismo posėdžio metu liudytojas E. Š. parodė, kad yra pareiškėjos sutuoktinis, pareiškėjo – tėvas. Liudytojas iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir pareiškėjai, papildomai paaiškino, jog dalis augalų parsivežti iš senelio sodo. Pareiškėjai žinojo, kad yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kadangi nukentėjusysis ją pastatė iškart po jų šeimos iškraustymo. Pareiškimas parašytas po kelių savaičių, galimai dėl to, kad liudytojas parašė pareiškimą dėl jų šeimos terorizavimo, nes nukentėjusysis reikalavo grąžinti jiems teismo iš jo priteistus pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkinami.
7. Vadovaujantis ANK 641 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Teismas nustatė žemiau nurodytas faktines aplinkybes:
8.1. Nutarime Nr. 1 ir Nutarime Nr. 2 užfiksuota, kad pareiškėjai, veikdami kartu bendrininkų grupe, 2021 m. balandžio 3 d. 13.50 val., (duomenys neskelbtini), pavogė iš kiemo esančius jame augusius augalus.
8.2. Nukentėjusysis M. K. 2021 m. balandžio 22 d. pranešė apie įvykį, nurodydamas, jog 2021 m. kovo 9 d. teismo sprendimu iš jam nuosavybės teise priklausančio namo buvo iškraustyti Š.. 2021 m. balandžio 3 d. apie 13.50 val. nukentėjusiojo žmona gavo žinutę iš pažįstamos, kad eidama pro šalį, nukentėjusiojo kieme pareiškėjai iškasinėja augalus. Nukentėjusiajam nuvažiavus į vietą, pareiškėjų jau nebebuvo, tačiau viskas užfiksuota vaizdo kamerose. Nukentėjusiojo nuomone, tai yra vagystė, kadangi pareiškėjai atvažiavo į jam priklausantį kiemą ir savavališkai, be nukentėjusiojo leidimo, pažeidė nukentėjusiojo privatumą ir padarė materialinę bei moralinę žalą.
8.3. Nukentėjusysis pateikė apie 200 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Patikslinęs ieškinį, nukentėjusysis nustatė 145 Eur dydžio žalą. Žalos dydį patvirtinančių dokumentų nukentėjusysis nepateikė.
8.4. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis Nutarime Nr. 1 ir Nutarime Nr. 2 nurodytu adresu, šalia kelio, matyti iškastos duobės.
8.5. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kaip nuosavo namo kiemą automobiliu „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvykę du asmenys – moteris ir vyras (kaip vėliau nustatyta – pareiškėjai) išlipa iš automobilio ir moteris pasiėmusi iš automobilio kastuvą nueina. Vaizdo įrašui tęsiantis, matyti, kaip pareiškėjai pakaitomis kasa augalus, po ko juos neša padėti į automobilio galą, iš viso apie 12 vienetų augalų.
8.6. Iš policijos tarnybinio pranešimo nustatyta, jog nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. duomenų apie patirtos žalos dydį gauti iš nukentėjusiojo nepavyko, kadangi nukentėjusysis serga ir guli ligoninėje.
8.7. Iš pareiškėjos pateiktų fotonuotraukų nustatyta, jog pareiškėja „Facebook“ grupėje bendrauja su asmeniu dėl augalo įsigijimo.
8.8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu nusprendė iškeldinti atsakovus E. Š. ir D. Š. su nepilnamečiu vaiku S. Š., iš ieškovui M. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo dėl įsiteisėjimo dienos; leisti ieškovui M. K., atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą 10 dienų terminą, iškeldinti atsakovus E. Š. ir D. Š. su nepilnamečiu vaiku S. Š. iš ieškovui M. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., ieškovo M. K. lėšomis ir išieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovų E. Š. ir D. Š.; priteisti iš kiekvieno atsakovo po 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. K. naudai. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi šis Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Dėl administracinio nusižengimo sudėties pareiškėjų veiksmuose (ne)buvimo, ANK ir CK normų konkurencijos
9. Institucijos teigimu, pareiškėjams kyla atsakomybė pagal ANK 108 straipsnį (vagystė), kadangi jie savavališkai, be sklypo šeimininko leidimo, atvykę į jam priklausančio namo kiemą savo nuožiūra iškasė augalus, neatsižvelgdami ir nesiaiškindami, kas ir kada juos įsigijo ir pasodino (CK 6.397 straipsnio 2 dalis); su sklypo šeimininku dėl atlyginimo už padarytus objekto pagerinimus nesitarė (CK 6.501 straipsnio 2 dalis).
10. Pareiškėjų teigimu, kol jie gyveno nukentėjusiajam priklausančiame name, jame esančiame sklype augino daržoves ir kitus augalus. Po priverstinio pareiškėjų iškeldinimo pareiškėjų kilnojamieji daiktai buvo išmesti ir laikomi kieme, dėl ko pareiškėjai kurį laiką atvykdavo į nukentėjusiojo kiemą išsivežti daiktų, tuo tarpu augalus pareiškėjai nusprendė išsivežti paskutinius. Anot jų, augalus, kuriuos pareiškėjai išsivežė, jie pasisodino po nuomos sutarties su nukentėjusiuoju sudarymo. Šiuo augalus jie pasiėmė iš pareiškėjos senelių sodo, taip pat – iš „Facebook“ grupėse esančių mainų grupių ar gavo dovanų.
11.1. Nukentėjusysis nekilnojamąjį turtą, o būtent – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įsigijo varžytinių būdu 2019 m. kovo 12 d.
11.2. Nukentėjusysis su pareiškėja ir jos sutuoktiniu 2019 m. balandžio 1 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria nukentėjusysis leido jiems laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas. Šalys sutarė, kad patalpos išnuomojamos iki 2019 m. liepos 31 d.
11.3. Pareiškėjai, suėjus nuomos sutarties terminui, nors patys žadėjo, turto neatlaisvino ir neišsikėlė. Esant šioms aplinkybėms buvo priimtas sprendimas priverstinai iškeldinti pareiškėjus iš jiems nebepriklausančio gyvenamojo namo.
12. ANK 108 straipsnis nustato, kad vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų.
13. Teismų praktikoje pažymima, jog ANK 108 straipsnyje numatytas nusižengimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę šiuo turtu naudotis. Ši veika objektyviai pasireiškia neteisėtai užvaldant labai nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis – kaltė, tiek atsižvelgiant į dispozicijos konstrukciją, tiek ir į formuojamą teismų praktiką, gali būti tik tyčia (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-519/2020).
14. Teismas paaiškina, kad tai, ar pareiškėjai užvaldė svetimą turtą, nagrinėjamu atveju spręstina pagal CK normas. Taigi, šiuo atveju yra aktualu, kam pareiškėjų iškasti augalai priklausė nuosavybės teise, t. y. kas šiuos augalus buvo įsigijęs, gavęs ar kitaip įgijęs į juos nuosavybės teisę.
15. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad yra labiau tikėtina, jog iškasti augalai nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. Tokią išvadą teismas daro žemiau pateiktų motyvų pagrindu.
15.1. Šio nutarimo 10 punkte pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjų iš nukentėjusiojo kiemo iškastų augalų pasodinimo momento bei įgijimo patvirtino liudytojas bei prie bylos pridėtos pareiškėjos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog pareiškėja 2019 m. gegužės 25 d. bendravo su asmeniu dėl augalų įsigijimo.
15.2. Nukentėjusysis procese buvo pasyvus, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iškasti augalai buvo sodinti iki nuomos sutarties sudarymo ar kad juos įgijo (ir) ar sodino pats nukentėjusysis.
15.3. Tarp pareiškėjų ir nukentėjusiojo buvo susiklostę itin konfliktiški, revanšistiniai tarpusavio santykiai.
16. Taigi, konstatavus, kad yra labiau tikėtina, kad pareiškėjų iškasti augalai nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, darytina išvada, kad nėra vieno iš būtinųjų ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo elementų – jo objekto ir dalyko, t. y. kito asmens nuosavybės teisės ir svetimo turto. Dėl šios priežasties pareiškėjai atsakyti pagal ANK 108 straipsnį negali, tai būtų nepagrįsta, neteisinga ir neteisėta.
17. Dėl CK 6.501 straipsnio ir jame nustatytų taisyklių teismas papildomai pažymi, kad jos nustato ne nuosavybės teisės į atitinkamus pagerinimus įgijimo tvarką, o atlyginimo už tokius pagerinimus tvarką. Todėl šios nuostatos netaikytinos, sprendžiant dėl nuosavybės teisės į ginčo augalus įgijimo.
Dėl administracinio nusižengimo bylos procesinės baigties
18. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, jog Nutarimas Nr. 1 ir Nutarimas Nr. 2 priimti, netinkamai pritaikius tiek ANK, tiek CK normas. Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjai, išsikasę augalus iš nukentėjusiajam priklausančio žemės sklypo, įvykdė administracinį nusižengimą, kurio sudėtis yra įtvirtinta ANK 108 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjų skundus tenkina, Institucijos 2022 m. balandžio 14 d. priimtus nutarimą Nr. 10-ANR_N-7732-2022 bei 2022 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7730-2022 naikina ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pareiškėjų atžvilgiu, nutraukia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Skundus tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7732-2022 bei 2022 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7730-2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. Š. ir M. Š. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.