Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui UAB „Pirklių klubas“ dėl besąlyginės išskaitos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UADBB „Perlo draudimo brokeris“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiojo asmens UADBB „Perlo draudimo brokeris“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Trečiasis asmuo tinkamai ir laiku informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, prašė nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2017-08-08 sudarė Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį GJELT Nr. 2521545, pagal kurią draudikas (ieškovas) apdraudė draudėjo (atsakovo) vykdomus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), avarinės būklės likvidavimo ir tvarkybos darbus. Draudimo objektas: turtiniai interesai, susiję su apdrausto turto sugadinimu, sunaikinimu ar praradimu dėl draudžiamojo įvykio; draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu draudimo apsaugos laikotarpiu, kuris yra dveji metai nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamų ir (ar) atliktų apdraustųjų darbų. Draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2017-08-24 iki 2019-06-29.

Ieškovas 2017-12-01 pranešimu Nr. 04-11B-137562 žalos byloje Nr. CLT1587577 informavo atsakovą apie priimtą sprendimą išmokėti nukentėjusiam asmeniui (duomenys neskelbtini) 4756,55 Eur draudimo išmoką dėl 2017-09-06 įvykio už jo metu aplietų patalpų remontą, scenos blokų remontą ir transportavimą, drėgmės surinkėjo nuomą. 2017-12-01 pranešimu Nr. 04-11B-137563 atsakovas informuotas apie prievolę per 7 dienas sumokėti ieškovui 2900 Eur besąlyginės išskaitos sumą.

2017-12-05 ieškovas žalos byloje Nr. CLT1587578 priėmė sprendimą išmokėti nukentėjusiam asmeniui (duomenys neskelbtini) 3537,62 Eur draudimo išmoką dėl 2017-09-25 įvykio už jo metu aplietų patalpų remontą, apsauginės žaliuzės keitimą, kėdžių valymą, fortepijono remontą. Ieškovas 2017-12-05 pranešimu Nr. 04-11B-137635 informavo atsakovą apie priimtą sprendimą, pranešimu Nr. 04-11B-137636 – apie prievolę per 7 dienas sumokėti ieškovui 2900 Eur besąlyginės išskaitos sumą.

Ieškovas 2017-12-05 pranešimu Nr. 04-11B-137638 žalos byloje Nr. CLT1587593 informavo atsakovą apie priimtą sprendimą išmokėti nukentėjusiam asmeniui (duomenys neskelbtini) 1835,37 Eur draudimo išmoką dėl 2017-09-29 įvykio už jo metu sugadintų patalpų ir sistemų remontą, sugadintos sofos valymą. 2017-12-05 pranešimu Nr. 04-11B-137640 atsakovas informuotas apie prievolę per 7 dienas sumokėti ieškovui 1835,37 Eur besąlyginės išskaitos sumą.

Atsakovas byloje neginčijo nukentėjusiam asmeniui išmokėtų draudimo išmokų pagrįstumo ir dydžių.

Tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo, t. y. dėl atsakovo prievolės mokėti besąlyginę išskaitą.

Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 str. 3 d.). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

Ieškovo ir atsakovo sudarytą draudimo sutartį sudaro Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2016-12-22 nutarimu Nr. 03-207 (toliau - Taisyklės), ir draudimo liudijimas GJELT Nr. 2521545.

Nagrinėjamu atveju reikšmingos sutarties sąlygos, apibrėžiančios atsakovo civilinės atsakomybės draudimo sąlygas. Draudimo liudijime nurodyta civilinės atsakomybės draudimo suma – 56600 Eur vienam įvykiui ir 10000 Eur visam laikotarpiui, draudimo įmoka – 2500 Eur, išskaita – 2900 Eur. Draudimo liudijimo papildomose sąlygose Nr. 6 šalys numatė, kad civilinės atsakomybės draudimo suma vienam įvykiui ir visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui yra 56600 Eur administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 43400 Eur administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Besąlyginė išskaita, taikoma civilinės atsakomybės draudimui: 2900 Eur (Draudimo liudijimo 6.1 p., 6.2 p.).

Pagal Taisyklių 7 p. besąlyginė išskaita – suma, kuria draudikas įvykus draudžiamajam įvykiui sumažina draudimo išmoką. Draudžiamasis įvykis yra draudėjui arba draudikui draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu draudimo apsaugos laikotarpiu reikalavimo atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl draudėjo ir (ar) apdraustojo atliekamų ir (ar) atliktų apdraustų darbų pateikimas (Taisyklių 100 p.). Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl šio įvykio gali būti pareikšti kelių trečiųjų asmenų reikalavimai (Taisyklių 102 p.). Taisyklių 109 p. numatyta, kad atsižvelgdami į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą, kuri negali būti didesnė kaip 2900 Eur ir privalo būti nurodyta draudimo liudijime.

Byloje pateikti žalos bylų dokumentai patvirtina, kad įvykiai, dėl kurių ieškovas išmokėjo draudimo išmokas nukentėjusiam asmeniui, kilę dėl savarankiškų priežasčių, t. y. dėl apliejimų skirtingose pastato patalpose (2017-09-06 ir 2017-09-25) ir dėl vamzdžio kritimo (2017-09-29), todėl pagal draudžiamojo įvykio sąvoką laikytini savarankiškais draudžiamaisiais įvykiais. Nustatytos Taisyklių 101 p. sąlygos, kad nukentėjusio asmens pateikti reikalavimai būtų pripažinti draudžiamaisiais įvykiais. Atsakovas 2017-12-19 raštu Nr. 20171219, reikalaudamas atlyginti žalą iš subrangovo, iš esmės pripažino, kad yra įvykę trys draudžiamieji įvykiai, dėl kurių atsakovui kyla pareiga sumokėti 7635,37 Eur besąlyginių išskaitų sumą. Dėl nurodyto procesiniuose dokumentuose atsakovo nurodyti argumentai, kad ieškovo nurodyti įvykiai turi būti pripažinti vienu draudžiamuoju įvykiu, atmetami kaip nepagrįsti.

Analizuojant Draudimo liudijimo papildomų sąlygų 6 p., matyti, kad jame aptariamos apdrausto turto ir civilinės atsakomybės draudimų sąlygos, galiojančios kiekviename iš apdraustų administracinių pastatų, t. y. nurodyta apdrausto turto ir civilinės atsakomybės draudimo sumos ir apdrausto turto ir civilinės atsakomybės besąlyginės išskaitos sumos. Sistemiškai aiškinant 6 p. nuostatas, negalima daryti išvados, jog besąlyginės išskaitos suma taikoma vieną kartą draudimo sutarties galiojimo metu. Tokia išvada taip pat neatitinka Taisyklių, kurios yra draudimo sutarties dalimi (Taisyklių 3 p.), 7 p. pateiktos besąlyginės išskaitos sąvokos.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.992 str. 1 d., jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi šio kodekso 6.185–6.187 straipsniai. Vadovaujantis CK 6.185 str. 3 d., kai abi sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), laikoma, kad supažindinimo pareiga yra įvykdyta tinkamai, jeigu sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant; iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje; pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Šios bylos duomenys įrodo, kad trečiasis asmuo jam įstatymu pavestą pareigą supažindinti atsakovą su draudimo sąlygomis įvykdė. Atsakovas, sumokėdamas draudimo įmoką, patvirtino, kad su draudimo taisyklėmis susipažino, draudimo sąlygoms pritarė (draudimo liudijimo draudėjo parašo rekvizito vietoje esančios sąlygos). Būdamas atidus ir rūpestingas atsakovas žinojo (turėjo žinoti) įstatymo ir draudimo taisyklių nuostatas, reglamentuojančias draudėjo ir draudiko tarpusavio pareigas, o taip pat tai, kad taisyklės detalizuoja draudimo sutarties sąlygas.

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą, yra nurodęs, kad contra proferentem taisyklė dėl neaiškių ir dviprasmiškų sutarties sąlygų aiškinimo jas pasiūliusios šalies nenaudai – subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016, 27 punktas).

Sutiktina su atsakovu, kad atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartis sudaroma prisijungimo būdu, kilus abejonių dėl jos nuostatų aiškinimo, vadovaujantis CK 6.193 str. 4 d., jos aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Tačiau nagrinėjamu atveju abejonių dėl to, kaip turi būti aiškinama besąlyginės išskaitos samprata, nekyla, nes jos apibrėžimas bei taikymas atskleistas Taisyklėse, kurios yra draudimo sutarties sudedamoji dalis. Be to, besąlyginės išskaitos samprata, - jog tai yra apdrausto nuostolio dalis, kuri nepriklausomai nuo nuostolio dydžio tenka pačiam draudėjui ir skaičiuojama kiekvieno draudimo sutarties galiojimo metu įvykusio draudžiamojo įvykio atveju, - pagal ginčo sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką yra akivaizdi analogiškiems šalims protingiems asmenims. Dėl nurodyto atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai dėl sutarties sąlygos aiškinimo atsakovo naudai.

Ieškovas, vadovaudamas Taisyklių 110 p., išmokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui, nesumažino draudimo išmokos besąlygine išskaita ir nedelsdamas informavo atsakovą (draudėją) apie draudimo išmokos mokėjimo trečiajam asmeniui dieną. Pagal Taisyklių 110 p. draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas išmoka draudimo išmoką trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginę išskaitą. Atsakovas prievolės sumokėti ieškovui besąlyginių išskaitų sumą neįvykdė, ir nors pareigos mokėti 2900 Eur besąlyginę išskaitą byloje neginčijo, šios sumos ieškovui taip pat nesumokėjo. Dėl nurodyto ir vadovaujantis aptartomis šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygomis, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 7635,37 Eur besąlyginių išskaitų už tris draudžiamuosius įvykius suma (2900 Eur + 2900 Eur + 1835,37 Eur).

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus ieškinį ir esant ieškovo prašymui priteisti procesines palūkanas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 7635,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-10-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas išlaidas sudaro 172 Eur žyminis mokestis. Taigi ieškovui iš atsakovo priteistina 172 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios byloje siekia 5,40 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290), CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui ADB „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, iš atsakovo UAB „Pirklių klubas“, j. a. k. 126389524, 7635,37 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 7635,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-10-25, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 172 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Pirklių klubas“, j. a. k. 126389524, valstybei 5,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.