- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- I-708-621/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00361-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- valstybinės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo
- Trečiasis asmuo
- valstybinės įmonės Registrų centras
- Kategorijos
- 78.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko ir kolegijos teisėjų Virginijaus Stankevičiaus ir Marytės Švažienės,
nagrinėdama bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl centrinio registratoriaus skundžiamo sprendimo, teritorinio Registrų centro filialo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr.(8.8.8) KDT-40 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre“ ir 2012 m. sausio 25 d. sprendimo Nr.(8.8.8.) KDT-IOO „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre“ panaikinimo ir teritorinio registratoriaus įpareigojimo įregistruoti pareiškėjo buto šildymo būdo pakeitimą, kuris buvo teisėtai atliktas paprastojo remonto darbais bei išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar teisės norminiai aktai (jų dalys) atitinka įstatymus ir Vyriausybės nutarimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. balandžio 2 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo A. B. skundas dėl valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre“ Nr.(8.8.8) KDT-40 panaikinimo, valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2012 m. sausio 25 d. sprendimo „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre“ Nr.(8.8.8) KDT-100 panaikinimo, valstybės įmonės Registrų cento Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. vasario 23 d. sprendimo „Dėl teritorinio registratoriaus 2012 m. sausio 11 d. ir 2011 m. sausio 25 d. sprendimų“ panaikinimo ir teritorinio registratoriaus įpareigojimo įregistruoti pareiškėjo buto šildymo būdo pakeitimą, kuris buvo teisėtai atliktas paprastojo remonto darbais, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.
2012 m. birželio 1 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo A. B. prašymas kreiptis su prašymu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti ar 1. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) IV skyriaus XI skirsnio „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva" 250 punkto nuostata, kad „buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą" ir atitinkamai šių taisyklių 250.1 -250.6. papunkčiai, 251, 252, 253, 254, 255 ir 256 punktai, 256.1. -256.6. papunkčiai, 257, 258, 259, 260, 261, 262 ir 263 punktai, nustatantys buto ir kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir buto ar kitos patalpos šildymo būdo pakeitimo įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, neprieštaravo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2009 m. vasario 1 d.), ta apimtimi, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas), taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai ta apimtimi, kad „<...> statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus <...> nustato Vyriausybės įgaliota institucija", taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" (redakcija nuo 2010-10-10) 1.2.18 papunkčiui; 2. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija) Trečiosios dalies VIII skyriaus „Karšto vandens įrenginių (sistemų) atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva" 210 punkto nuostata, kad „Vartotojai, pageidaujantys atjungti karšto vandens įrenginius ir keisti apsirūpinimo karšto vandeniu būdą, privalo priimti sprendimą teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka", 211 punkto nuostata, kad „Priėmus atitinkamą sprendimą, vartotojų įgaliotas atstovas (valdytojas ir pan.) privalo pateikti informaciją savivaldybės institucijai apie numatomus atlikti darbus ir gauti išjos specialiuosius architektūros reikalavimus" ir atitinkamai šių taisyklių 212, 213, 214, 215, 216, 217 ir 218 punktai, nustatantys vartotojų, pageidaujančių atjungti karšto vandens įrenginius (sistemas) nuo šilumos perdavimo tinklų ir keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, neprieštaravo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2009 m. vasario 1 d.), ta apimtimi, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas), taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m.- liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai ta apimtimi, kad „ <...> statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus <...> nustato Vyriausybės įgaliota institucija", taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" (redakcija nuo 2010-10-10) 1.2.18 papunkčiui; 3. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) IV skyriaus XI skirsnio „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva" 250 punkto nuostata, kad „buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti išjos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą" ir atitinkamai šių taisyklių 250.1 -250.6. papunkčiai, 251, 252, 253, 254, 255 ir 256 punktai, 256.1. -256.6. papunkčiai, 257, 258, 259, 260, 261, 262 ir 263 punktai, numatantys buto ir kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir buto ar kitos patalpos šildymo būdo pakeitimo įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, neprieštaravo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 2 straipsnio 21 daliai „Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas") - statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant" ta apimtimi, jog kitaip numatė šildymo sistemų įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo sistemos ir buto ar kitos patalpos šildymo būdo pakeitimo įgyvendinimo sąlygas ir tvarką; 4. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija) Trečios dalies VIII skyriaus „Karšto vandens įrenginių (sistemų) atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva" 210 punkto nuostata, kad „Vartotojai, pageidaujantys atjungti karšto vandens įrenginius ir keisti apsirūpinimo karšto vandeniu būdą, privalo priimti sprendimą teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka", 211 punkto nuostata, kad „Priėmus atitinkamą sprendimą, vartotojų įgaliotas atstovas (valdytojas ir pan.) privalo pateikti informaciją savivaldybės institucijai apie numatomus atlikti darbus ir gauti išjos specialiuosius architektūros reikalavimus" ir atitinkamai šių taisyklių 212, 213, 214, 215, 216, 217 ir 218 punktai, nustatantys vartotojų, pageidaujančių atjungti karšto vandens įrenginius (sistemas) nuo šilumos perdavimo tinklų ir keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, neprieštaravo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 2 straipsnio 21 daliai „Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas") - statybos rūšis, kurios tikslas -atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant" ta apimtimi, jog kitaip numatė karšto vandens įrenginių (sistemų) atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką.
Šalies argumentai
Pareiškėjo A. B. prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą grindžiamas šiais argumentais:
Prašoma kreiptis j Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar iki 2010-11-12 galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) (toliau vadinama iki 2010-11-12 galiojusiomis Taisyklėmis) IV skyriaus XI skirsnio „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva" 250-264 punktų nuostatos bei nuo 2010-11-01 galiojančios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija) (toliau vadinama nuo 2011-11-01 galiojusiomis Taisyklėmis) Trečios dalies VIII skyriaus „Karšto vandens įrenginių (sistemų) atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva" 210-218 punktų nuostatos neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) (toliau vadinamas Statybos įstatymu) 20 straipsnio 11 daliai, 2 straipsnio 21 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" (redakcija nuo 2010-10-10) 1.2.18 papunkčiui.
Iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių nuostatos šiuo metu nebegalioja. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, prašymas dėl jų turėtų būti taip pat nagrinėjamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad "atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama norminė administracinė byla yra pagal teismo, kuriam kilo abejonės dėl individualioje civilinėje byloje taikytino norminio administracinio akto dalies teisėtumo, prašymą, konstatuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo išnagrinėti šį prašymą neatsižvelgiant į tai, jog ginčijama nuostata nebegalioja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. II-1/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 16-2/2007, 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al-1/2009 ir kt).
Skundžiamas atsakovo sprendimas grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėjas, savo bute pakeisdamas šildymo būdą, nesilaikė procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (Lietuvos Respublikos ūkio 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija), konkrečiai - Taisyklių IV skyriaus XI skirsnio 250-264 p. nuostatose įtvirtintų reikalavimų. Atsakovas sprendime tvirtina, kad pareiškėjai pažeidė šias nuostatas, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija) trečios dalies VIII skyriaus 210-218 punktų nuostatų.
Tuo atveju, jei būtų pripažintas iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių IV skyriaus XI skirsnio „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva" 250-264 punktų nuostatų bei nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių Trečios dalies VIII skyriaus „Karšto vandens įrenginių (sistemų) atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva" 210-218 punktų nuostatų prieštaravimas Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 daliai, 2 straipsnio 21 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" (redakcija nuo 2010-10-10) 1.2.18 papunkčiui, būtų patvirtintas pareiškėjų veiksmų teisėtumas, kas sudarytų pagrindą skundą tenkinti. Minėtos aplinkybės pagrindžia prašymo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patikrinti, ar iki 2010-11-12 galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) IV skyriaus XI skirsnio „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva" 250-264 punktų nuostatos bei nuo 2010-11-01 galiojančios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija) trečios dalies VIII skyriaus „Karšto vandens įrenginių (sistemų) atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva" 210-218 punktų nuostatos neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai, 2 straipsnio 21 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" (redakcija nuo 2010-10-10) 1.2.18 papunkčiui, ryšį su nagrinėjama administracine byla Nr. 1-1041-562/2012.
Dėl iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių IV skyriaus XI skirsnio 250-264 punktų bei nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių Trečios dalies VIII skyriaus 210-218 punktų nuostatų prieštaravimo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 daliai, 2 straipsnio 21 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" 1.2.18 papunkčiui.
Iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių IV skyriaus XI skirsnio 250 punktas numatė, kad „daugiabučio namo Valdytojas (Administratorius), jeigu butų bei kitų patalpų savininkai teisės akte nustatyta tvarka priima sprendimą ir paveda Valdytojui (Administratoriui) leisti keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, arba buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantys atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą." Atitinkamai šių taisyklių 250.1 -250.6. papunkčiai, 251, 252, 253, 254, 255 ir 256 punktai, 256.1. -256.6. papunkčiai, 257, 258, 259, 260, 261, 262 ir 263 punktai, numatė buto ir kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir buto ar kitos patalpos šildymo būdo pakeitimo įgyvendinimo sąlygas ir tvarką. Kadangi, kaip jau ir buvo minėta aukščiau, šių nuostatų metu atsakovė atsijungė tik nuo šildymo sistemų, o nuo karšto vandens sistemų atsijungė šioms taisyklėms jau nebegaliojant, šių, iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių IV skyriaus XI skirsnio 250-264 punktų nuostatų neatitikimas Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 dalies, 2 straipsnio 21 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" 1.2.18 papunkčio atžvilgiu vertintinas tik ta apimtimi, kiek reglamentavo atsijungimo nuo šildymo sistemų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką. Nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių Trečios dalies VIII skyriaus 210-218 punktai numatė vartotojų, pageidaujančių atjungti karšto vandens įrenginius (sistemas) nuo šilumos perdavimo tinklų ir keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką. Tiek iki 2010-11-12, tiek nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių nuostatos vartotojams, butų ar kitų patalpų savininkams, ketinantiems atsijungti nuo šildymo (iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių atveju) ir karšto vandens atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų (nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių atveju), nustatė prievolę laikytis procedūrų teikiant savivaldybės institucijai ir gaunant iš jos bei kitų įvardintų institucijų atitinkamus dokumentus, gauti suderinimus. Tuo tarpu įstatyminiame lygmenyje vartotojų, butų ar kitų patalpų savininkų atsijungimas nuo šildymo ar karšto vandens įrenginių (sistemų) nuo šilumos perdavimo tinklų reglamentuojamas skirtingai, t.y. pastato inžinerinių sistemų įrengimą priskiriant paprastajam remontui, kuriam nėra reikalingas joks projektas, leidimas arba sutikimas, ypač kai darbai atliekamai ne bendro naudojimo patalpose, o privačiame bute. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2009-02-01) numato, kad „šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas)." Pagal šią nuostatą darytina išvada, kad buto šildymo būdo pakeitimo statybos darbus reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantys teisės aktai, o Taisyklės į šią reglamentavimo sritį nepatenka. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nurodyto termino „šildymo būdas" reikšmė ir apimtis aiškintina vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu. Šilumos ūkio įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2010-06-05 iki 2011-11-01, 2 straipsnio 20 punkte sąvoka „pastato šildymo būdas" išaiškinta kaip pastato projektavimo dokumentuose techniniu sprendimu nustatytas būdas pastato patalpoms šildyti, apimantis ir karšto vandens tiekimo sistemoje įrengtus šildymo prietaisus. Šio straipsnio 21 punkte sąvoka „pastato šildymo ir karšto vandens sistema" išaiškinta kaip pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjo tinklų ji atribojama pastato įvadu. Minėtos sąvokos analogiškai aiškinamos ir šiuo metu aktualios, nuo 2011-11-01 galiojančios Šilumos ūkio įstatymo redakcijoje. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, pripažintina, jog Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. antrame sakinyje nurodytas teiginys „patalpų šildymo būdas" aiškintinas kaip apimantis tiek šildymo, tiek karšto vandens sistemas, kuris Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 punktuose, pateikiant sąvokų išaiškinimus, traktuojamas kaip vienarūšių techninių priemonių kompleksas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės 2011-02-28 atliktas atsijungimas nuo karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos per šilumos perdavimo tinklus (sistemą), taip vadinamą „gyvatuką", patenka į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2009 m. vasario 1 d.), numatančia, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas), reguliavimo sritį.
Nuo 2010-10-01 pakeisto Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 dalis numato, kad „ <...> statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus <...> nustato Vyriausybės įgaliota institucija". Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" (redakcija nuo 2010-10-10) 1.2.18 papunktis numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgalioja Aplinkos ministeriją nustatyti „statinio projekto rengimo tvarką ir sudedamąsias dalis, statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus, nesudėtingų statinių sąrašą ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus". Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtino statybos techninio reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos darbų rūšys" 12.11. punktas (redakcija galiojanti nuo 2010-10-01) nustatė, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskirtinas statinio paprastajam remontui. Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis numato, kad „statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas") - statybos rūšis, kurios tikslas -atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant". Tai, kad pastato inžinerinių sistemų įrengimas yra priskiriamas paprastajam remontui ir patenka išskirtinai į Statybos įstatymo reglamentavimo sritį patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-756-8/2012. Teismas neskundžiamu sprendimu nurodė, kad "Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnis (2007 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. X-1329 redakcija) nustato, jog šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę (1 dalis); įstatymo tikslai - mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams; šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją; ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus; didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą; gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančius energijos išteklius; mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai (2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, konstatuotina, jog Šilumos ūkio įstatymas yra specialusis energetikos srities (šilumos energijos) teisės aktas, reguliuojantis teisinius santykius, kylančius šilumos ūkio sektoriuje." Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtu sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-756-8/2012 taip pat išaiškino, kad "Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, inter aha, jog buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Taigi ši nuostata tiesiogiai nukreipia į specialųjį statybos teisinius santykius reguliuojantį įstatymą - Statybos įstatymą, ir. atitinkamai. į šį įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, tarp jų - ir statybos techninius reglamentus. Tačiau Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, be kita ko, įtvirtina, jog buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog vertinant nurodytą nuostatą Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija), įtvirtinančios, jog statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas yra perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.), kontekste, konstatuotina teisės aktų - Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 2 straipsnio 18 dalies ir Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. X-1329 redakcija) 29 straipsnio 1 dalies - kolizija tam tikra apimtimi. Vertinant aktualų šioje norminėje byloje teisinį reguliavimą, akivaizdu, jog, nors tam tikra apimtimi jis yra susijęs su Šilumos ūkio įstatymo reguliavimo sritimi - tiek, kiek Reglamento 12.11 punktas, nustatantis, jog statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriama statinio paprastajam remontui, taikytinas keičiant šildymo būdą (atjungiant šilumos vartotojų įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos ir pan.), - vis dėlto pripažintina. iog Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nereguliuoja statybos, keičiant šildymo būdą, teisinių santykių, o tiesiogiai nukreipia į šiuos teisinius santykius reguliuojantį specialųjį Statybos įstatymą. Juolab atkreiptinas dėmesys, jog Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti, kokiais atvejais netaikomas šis įstatymas, nenumato jokių išimčių, jog statybos teisiniai santykiai, kokiu nors aspektu susiję su energetikos objektų (statinių) statybos darbais ir pan., nepakliūtų į šio įstatymo taikymo sritį." Tokiu būdu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-756-8/2012 pripažino, jog šildymo būdo keitimo teisinius santykius reguliuojantis įstatymas yra tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantys teisės aktai, o ne Šilumos ūkio įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" statybos darbus reglamentuoti yra įgaliota tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, todėl bet kokie Lietuvos Respublikos ūkio arba energetikos ministerijų bandymai ne pagal kompetenciją reglamentuoti statybos darbus yra neteisėti, niekiniai bei nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis nustato, kad buto šildymo būdas keičiamas tik Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o ne Lietuvos Respublikos ūkio ar energetikos ministerijų priimtų poįstatyminių teisės aktų tvarka, kurie priimti neteisėtai, peržengiant kompetencijos ribas. Vadinasi, pripažintina, jog tiek iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių IV skyriaus XI skirsnio 250-264 punktai (tiek, kiek reglamentuoja atsijungimą nuo šildymo sistemų), tiek nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių Trečios dalies VIII skyriaus 210-218 punktai (tiek, kiek reglamentuoja karšto vandens įrenginių (sistemos) atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų) reglamentuoja butų ir kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų keitimo būdą, pažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, 20 straipsnio 11 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr.280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" 1.2.18 papunktį ir viršydami šių Taisyklių paskirtį reglamentuoti šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Todėl konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos ūkio ir energetikos ministrai, tvirtindami šioje byloje ginčytinas Taisyklių nuostatas, peržengė savo kompetencijos ribas reglamentuodami savo reguliavimo sričiai nepriskirtus teisinius santykius ir tokiu būdu vartotojams neteisėtai nustatydami papildomas, perteklines pareigas. Šiuo aspektu vertintinas iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių IV skyriaus XI skirsnio 250-264 punktų (tiek, kiek reglamentuoja atsijungimą nuo šildymo sistemų) bei nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių Trečios dalies VIII skyriaus 210-218 punktų (tiek, kiek reglamentuoja karšto vandens įrenginių (sistemos) atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų) galimas prieštaravimas Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalies, 20 straipsnio 11 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" 1.2.18 papunkčio nuostatoms, kaip pasireiškiantis Taisyklių sričiai nepriskirtinų santykių reglamentavimu ir norminį aktą priėmusio subjekto neturėjusiu teisinių įgalinimų tokius santykius reglamentuoti. Tokiu būdu susidaro teisinėje valstybėje neleistina situacija, kai buto savininkas yra verčiamas laikytis ne tik Statybos įstatymo nustatytos buto šildymo ir karšto vandens tiekimo per šilumos perdavimo tinklus sistemų keitimo tvarkos, bet ir ją neteisėtai dubliuojančių ir kartu Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, 20 straipsnio 11 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" papunktį pažeidžiančių Taisyklių nuostatų. Neteisėtai reglamentuojant Taisyklių reguliavimo sričiai nepriskirtinus santykius taip pat pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuris, be kita ko, reiškia įgytų teisių, įskaitant ES prioritetinėmis laikomų vartotojų teisių, apsaugą. Asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, t. y. siekiama apsaugoti teisinių santykių dalyvių teisėtai įgytas teises- keisti buto šildymo būdą pagal Statybos įstatymą, kuris negali būti keičiamas ir iškraipomas poįstatyminiais teisės aktais. Neužtikrinus teisėtai įgytų teisių įgyvendinimo, kartu būtų menkinamas asmenų pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis bei teise. Be to, savo aktuose aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Vertinant tiek iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių, tiek nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių neatitikimą Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų nuostatoms, taip pat pripažintina, jog nagrinėjamu atveju yra pažeista įstatymo ir poįstatyminio akto tarpusavio santykio hierarchija. Aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. nustatytas teisinis reguliavimo turinys buvo neteisėtai pakeistas ir išplėstas žemesnės galios poįstatyminiais teisės aktais - Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, o vėliau Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintomis Taisyklėmis, nors šios ministerijos nėra įgaliotos reglamentuoti nei šildymo būdo keitimo tvarkos, nei statybos darbų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra vertinęs įstatymo ir poįstatyminio akto tarpusavio santykių problemas. Antai 1994 m. sausio 19 d. nutarime jis pažymėjo, kad poįstatyminiu aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų. Vyriausybės nutarimu negalima keisti arba sąlygoti įstatymo normų, jų turinio. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Sis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas).Nors Lietuvos Respublikos ūkio bei energetikos ministerija, priėmusios minėtas Taisykles, realizavo savo įgaliojimus detalizuoti Šilumos ūkio įstatymą, tačiau priimant norminius teisės aktus turi būti paisoma tam tikrų teisėkūros reikalavimų, inter alia būtinybės laikytis įstatymų viršenybės principo. Taigi, atsižvelgiant į įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principą, darytina išvada, jog poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, nesukuriant naujų bendro pobūdžio normų, konkuruojančių su įstatymo normomis. Nagrinėjamoje byloje tai yra vienas iš aspektų vertinant iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių IV skyriaus XI skirsnio 250-264 punktų (tiek, kiek reglamentuoja atsijungimą nuo šildymo sistemų) bei nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių Trečios dalies VIII skyriaus 210-218 punktų (tiek, kiek reglamentuoja atsijungimą nuo karšto vandens tiekimo įrenginių (sistemos)) galimą prieštaravimą Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 daliai, 20 straipsnio 11 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" 1.2.18 papunkčiui. Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-16 sprendimo išaiškinimais administracinėje byloje Nr. 1-756-8/2012, 2011-12-15 sprendimo išaiškinimais administracinėje byloje Nr. 1-442-18-11, pripažintina, jog iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių IV skyriaus XI skirsnio 250-264 punktų (tiek, kiek reglamentuoja atsijungimą nuo šildymo sistemų) bei nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių Trečios dalies VIII skyriaus 210-218 punktų (tiek, kiek reglamentuoja karšto vandens įrenginių (sistemos) atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų) nuostatos neteisėtai nustato kitokią atsijungimo nuo buto šildymo ir karšto vandens sistemų tvarką, nei nustatyta Statybos įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose, tokiu būdu pažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, 20 straipsnio 11 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" 1.2.18 papunktį.
Teisėjų kolegija spręsdama prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą sprendžia, jog pareiškėjo prašymas yra tenkintinas, nes yra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla.
Pažymėtina, jog iki 2010-11-12 galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) nuostatos šiuo metu nebegalioja. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad "atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama norminė administracinė byla yra pagal teismo, kuriam kilo abejonės dėl individualioje civilinėje byloje taikytino norminio administracinio akto dalies teisėtumo, prašymą, konstatuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo išnagrinėti šį prašymą neatsižvelgiant į tai, jog ginčijama nuostata nebegalioja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. II-1/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 16-2/2007, 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al-1/2009 ir kt).
Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nurodė, kad bute (unikalus Nr.2994-9011-9011:0004) buvo atjungti šilumos įrenginiai nuo šilumos perdavimo tinklų, kai tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (2009-06-20 aktuali redakcija). Šių taisyklių XI skyriuje nustatyta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva tvarka.
Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjo atsijungimo nuo šilumos perdavimo tinklų, metu galiojo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija) Trečios dalies VIII skyriaus 210-218 punktų nuostatos. Tuo atveju, jei būtų pripažintas iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių IV skyriaus XI skirsnio „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva" 250-264 punktų nuostatų bei nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių Trečios dalies VIII skyriaus „Karšto vandens įrenginių (sistemų) atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva" 210-218 punktų nuostatų prieštaravimas Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 daliai, 2 straipsnio 21 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" (redakcija nuo 2010-10-10) 1.2.18 papunkčiui, būtų patvirtintas skundžiamų aktų nepagrįstumas ir neteisėtumas.
Minėtos aplinkybės pagrindžia prašymo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patikrinti, ar iki 2010-11-12 galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) IV skyriaus XI skirsnio „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva" 250-264 punktų nuostatos bei nuo 2010-11-01 galiojančios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija) Trečios dalies VIII skyriaus „Karšto vandens įrenginių (sistemų) atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva" 210-218 punktų nuostatos neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai, 2 straipsnio 21 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" (redakcija nuo 2010-10-10) 1.2.18 papunkčiui, ryšį su nagrinėjama administracine byla Nr.I-708-621/2012.
Tiek iki 2010-11-12, tiek nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių nuostatos vartotojams, butų ar kitų patalpų savininkams, ketinantiems atsijungti nuo šildymo (iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių atveju) ir karšto vandens atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų (nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių atveju), nustatė prievolę laikytis procedūrų teikiant savivaldybės institucijai ir gaunant iš jos bei kitų įvardintų institucijų atitinkamus dokumentus, gauti suderinimus. Tuo tarpu įstatyminiame lygmenyje vartotojų, butų ar kitų patalpų savininkų atsijungimas nuo šildymo ar karšto vandens įrenginių (sistemų) nuo šilumos perdavimo tinklų reglamentuojamas skirtingai, t.y. pastato inžinerinių sistemų įrengimą priskiriant paprastajam remontui, kuriam nėra reikalingas joks projektas, leidimas arba sutikimas, ypač kai darbai atliekamai ne bendro naudojimo patalpose, o privačiame bute. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2009-02-01) numato, kad „šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas)." Pagal šią nuostatą darytina išvada, kad buto šildymo būdo pakeitimo statybos darbus reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantys teisės aktai, o Taisyklės į šią reglamentavimo sritį nepatenka. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nurodyto termino „šildymo būdas" reikšmė ir apimtis aiškintina vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu. Šilumos ūkio įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2010-06-05 iki 2011-11-01, 2 straipsnio 20 punkte sąvoka „pastato šildymo būdas" išaiškinta kaip pastato projektavimo dokumentuose techniniu sprendimu nustatytas būdas pastato patalpoms šildyti, apimantis ir karšto vandens tiekimo sistemoje įrengtus šildymo prietaisus. Šio straipsnio 21 punkte sąvoka „pastato šildymo ir karšto vandens sistema" išaiškinta kaip pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjo tinklų ji atribojama pastato įvadu. Minėtos sąvokos analogiškai aiškinamos ir šiuo metu aktualios, nuo 2011-11-01 galiojančios Šilumos ūkio įstatymo redakcijoje. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, pripažintina, jog Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. antrame sakinyje nurodytas teiginys „patalpų šildymo būdas" aiškintinas kaip apimantis tiek šildymo, tiek karšto vandens sistemas, kuris Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 punktuose, pateikiant sąvokų išaiškinimus, traktuojamas kaip vienarūšių techninių priemonių kompleksas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo 2011-02-28 atliktas atsijungimas nuo karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos per šilumos perdavimo tinklus (sistemą), patenka į Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2009 m. vasario 1 d.), numatančia, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas), reguliavimo sritį.
Nuo 2010-10-01 pakeisto Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 dalis numato, kad „ <...> statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus <...> nustato Vyriausybės įgaliota institucija".
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" (redakcija nuo 2010-10-10) 1.2.18 papunktis numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgalioja Aplinkos ministeriją nustatyti „statinio projekto rengimo tvarką ir sudedamąsias dalis, statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus, nesudėtingų statinių sąrašą ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus".
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtino statybos techninio reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos darbų rūšys" 12.11. punktas (redakcija galiojanti nuo 2010-10-01) nustatė, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskirtinas statinio paprastajam remontui.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis numato, kad „statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas") - statybos rūšis, kurios tikslas -atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant".
Tai, kad pastato inžinerinių sistemų įrengimas yra priskiriamas paprastajam remontui ir patenka išskirtinai į Statybos įstatymo reglamentavimo sritį patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-756-8/2012. Šiame sprendime taip pat buvo išaiškinta, kad "Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, inter alia, jog buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Taigi ši nuostata tiesiogiai nukreipia į specialųjį statybos teisinius santykius reguliuojantį įstatymą - Statybos įstatymą, ir, atitinkamai, į šį įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, tarp jų - ir statybos techninius reglamentus. Tačiau Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, be kita ko, įtvirtina, jog buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog vertinant nurodytą nuostatą Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija), įtvirtinančios, jog statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas yra perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.), kontekste, konstatuotina teisės aktų -Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 2 straipsnio 18 dalies ir Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. X-1329 redakcija) 29 straipsnio 1 dalies - kolizija tam tikra apimtimi. Vertinant aktualų šioje norminėje byloje teisinį reguliavimą, akivaizdu, jog, nors tam tikra apimtimi jis yra susijęs su Šilumos ūkio įstatymo reguliavimo sritimi - tiek, kiek Reglamento 12.11 punktas, nustatantis, jog statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriama statinio paprastajam remontui, taikytinas keičiant šildymo būdą (atjungiant šilumos vartotojų įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos ir pan.), - tačiau Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nereguliuoja statybos, keičiant šildymo būdą, teisinių santykių, o tiesiogiai nukreipia į šiuos teisinius santykius reguliuojantį specialųjį Statybos įstatymą. Juolab, jog Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti, kokiais atvejais netaikomas šis įstatymas, nenumato jokių išimčių, jog statybos teisiniai santykiai, kokiu nors aspektu susiję su energetikos objektų (statinių) statybos darbais ir pan., nepakliūtų į šio įstatymo taikymo sritį.
Todėl kyla abejonių, ar Lietuvos Respublikos ūkio ir energetikos ministrai, tvirtindami šioje byloje ginčytinas Taisyklių nuostatas, neperžengė savo kompetencijos ribų reglamentuodami savo reguliavimo sričiai nepriskirtus teisinius santykius ir tokiu būdu vartotojams neteisėtai nustatydami papildomas, perteklines pareigas. Šiuo aspektu vertintinas iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių IV skyriaus XI skirsnio 250-264 punktų (tiek, kiek reglamentuoja atsijungimą nuo šildymo sistemų) bei nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių Trečios dalies VIII skyriaus 210-218 punktų (tiek, kiek reglamentuoja karšto vandens įrenginių (sistemos) atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų) galimas prieštaravimas Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalies, 20 straipsnio 11 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" 1.2.18 papunkčio nuostatoms, kaip pasireiškiantis Taisyklių sričiai nepriskirtinų santykių reglamentavimu ir norminį aktą priėmusio subjekto neturėjusiu teisinių įgalinimų tokius santykius reglamentuoti.
Lietuvos Respublikos ūkio ir Lietuvos Respublikos energetikos ministrų įsakymais patvirtintos Taisyklės yra poįstatyminiai teisės aktai. Poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetentingo organo priimtas teisės aktas, kuriuo realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar iki 2010-11-12 galiojusių Taisyklių IV skyriaus XI skirsnio „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva" 250-264 punktų nuostatos (tiek kiek reglamentuoja atsijungimą nuo šildymo sistemų) bei nuo 2011-11-01 galiojusios Taisyklės Trečios dalies VIII skyriaus „Karšto vandens įrenginių (sistemų) atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva" 210-218 punktų nuostatos (tiek kiek reglamentuoja karšto vandens įrenginių (sistemos) atsijungimą nuo šilumos perdavimo tinklų) neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 daliai, 2 straipsnio 21 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" 1.2.18 papunkčiui.
Taisyklės yra Lietuvos Respublikos ūkio ir Lietuvos Respublikos energetikos ministrų įsakymais patvirtinti teisės aktai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šių teisės aktų teisėtumo klausimą yra įgaliotas spręsti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kaip vienintelės ir galutinės instancijos teismas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytinas, kadangi yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 98 str. 1 d. 5p., 111, straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar:
1. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) IV skyriaus XI skirsnio „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva" 250 punkto nuostata, kad „buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą" ir atitinkamai šių taisyklių 250.1 -250.6. papunkčiai, 251, 252, 253, 254, 255 ir 256 punktai, 256.1. -256.6. papunkčiai, 257, 258, 259, 260, 261, 262 ir 263 punktai, nustatantys buto ir kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir buto ar kitos patalpos šildymo būdo pakeitimo įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, neprieštaravo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2009 m. vasario 1 d.), ta apimtimi, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas), taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai ta apimtimi, kad „<...> statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus <...> nustato Vyriausybės įgaliota institucija", taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" (redakcija nuo 2010-10-10) 1.2.18 papunkčiui;
2. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija) Trečiosios dalies VIII skyriaus „Karšto vandens įrenginių (sistemų) atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva" 210 punkto nuostata, kad „Vartotojai, pageidaujantys atjungti karšto vandens įrenginius ir keisti apsirūpinimo karšto vandeniu būdą, privalo priimti sprendimą teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka", 211 punkto nuostata, kad „Priėmus atitinkamą sprendimą, vartotojų įgaliotas atstovas (valdytojas ir pan.) privalo pateikti informaciją savivaldybės institucijai apie numatomus atlikti darbus ir gauti iš jos specialiuosius architektūros reikalavimus" ir atitinkamai šių taisyklių 212, 213, 214, 215, 216, 217 ir 218 punktai, nustatantys vartotojų, pageidaujančių atjungti karšto vandens įrenginius (sistemas) nuo šilumos perdavimo tinklų ir keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, neprieštaravo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2009 m. vasario 1 d.), ta apimtimi, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas), taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m.- liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai ta apimtimi, kad „ <...> statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus <...> nustato Vyriausybės įgaliota institucija", taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" (redakcija nuo 2010-10-10) 1.2.18 papunkčiui;
3. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) IV skyriaus XI skirsnio „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva" 250 punkto nuostata, kad „buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą" ir atitinkamai šių taisyklių 250.1 -250.6. papunkčiai, 251, 252, 253, 254, 255 ir 256 punktai, 256.1. -256.6. papunkčiai, 257, 258, 259, 260, 261, 262 ir 263 punktai, numatantys buto ir kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir buto ar kitos patalpos šildymo būdo pakeitimo įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, neprieštaravo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 2 straipsnio 21 daliai „Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas") - statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant" ta apimtimi, jog kitaip numatė šildymo sistemų įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo sistemos ir buto ar kitos patalpos šildymo būdo pakeitimo įgyvendinimo sąlygas ir tvarką;
4. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija) Trečios dalies VIII skyriaus „Karšto vandens įrenginių (sistemų) atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva" 210 punkto nuostata, kad „Vartotojai, pageidaujantys atjungti karšto vandens įrenginius ir keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, privalo priimti sprendimą teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka", 211 punkto nuostata, kad „Priėmus atitinkamą sprendimą, vartotojų įgaliotas atstovas (valdytojas ir pan.) privalo pateikti informaciją savivaldybės institucijai apie numatomus atlikti darbus ir gauti iš jos specialiuosius architektūros reikalavimus" ir atitinkamai šių taisyklių 212, 213, 214, 215, 216, 217 ir 218 punktai, nustatantys vartotojų, pageidaujančių atjungti karšto vandens įrenginius (sistemas) nuo šilumos perdavimo tinklų ir keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, neprieštaravo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 2 straipsnio 21 daliai „Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas") - statybos rūšis, kurios tikslas -atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant" ta apimtimi, jog kitaip numatė karšto vandens įrenginių (sistemų) atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką.
Sustabdyti administracinę bylą Nr.I-708-621/2012 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl centrinio registratoriaus skundžiamo sprendimo, teritorinio Registrų centro filialo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr.(8.8.8) KDT-40 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre“ ir 2012 m. sausio 25 d. sprendimo Nr.(8.8.8.) KDT-IOO „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre“ panaikinimo ir teritorinio registratoriaus įpareigojimo įregistruoti pareiškėjo buto šildymo būdo pakeitimą, kuris buvo teisėtai atliktas paprastojo remonto darbais iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims sprendimą byloje pagal šį kreipimąsi.
Nutartis neskundžiama.