- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- I-708-621/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00361-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Donatas Daunys
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Žano Kubecko ir kolegijos teisėjų Virginijaus Stankevičiaus ir Donato Daunio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. B. prašymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administracinis teismas pagal 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui dėl valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre“ Nr.(8.8.8) KDT-40 panaikinimo, valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2012 m. sausio 25 d. sprendimo „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre“ Nr.(8.8.8) KDT-100 panaikinimo, valstybės įmonės Registrų cento Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. vasario 23 d. sprendimo „Dėl teritorinio registratoriaus 2012 m. sausio 11 d. ir 2011 m. sausio 25 d. sprendimų“ panaikinimo ir teritorinio registratoriaus įpareigojimo įregistruoti pareiškėjo buto šildymo būdo pakeitimą, kuris buvo teisėtai atliktas paprastojo remonto darbais, 2012 m. gruodžio 18 d. administracinę bylą nutartimi nutraukė, pareiškėjui atsisakius skundo.
2012 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje Nr. I-708-621/2012. Teismas 2012-12-31 nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti prašymo trūkumus – pateikti pareiškėjo įgaliojimą B. M. firmai atstovauti byloje pareiškėjui. Pareiškėjas paaiškina, kad teismas nepagrįstai prašo pateikti pareiškėjo įgaliojimą B. M. firmai dėl atstovavimo, nes pareiškėjas neprašo atlyginti jokių atstovavimo išlaidų. Teisme pareiškėjas dalyvavo be jokio atstovo. Tačiau pareiškėjas pasinaudojo B. M. firmos paslaugomis rengiant skundą teismui, kurį vėliau pasirašė pats pareiškėjas ir pateikė teismui. Ši įmonė pareiškėjo užsakymu parengė skundą teismui ir konsultavo pareiškėjui ruošiantis bylos nagrinėjimui. Todėl pareiškėjas turi teisę į šių išlaidų, susijusių su skundo parengimu ir pateikimu, atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti iš kitos šalies atlyginti jos turėtas išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu ir skundo parengimu bei pateikimu (ABTĮ 44 str. 2 d.). Šios nuostatos yra taikomos ir tais atvejais, kai atsakovas geruoju patenkina pareiškėjo reikalavimą po to, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą. Pareiškėjui kreipusis į Šiaulių apygardos administracinį teismą, atsakovas geruoju patekino pareiškėjo prašymą įregistruoti jo pirminę deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą ir jo buto šildymo būdo pakeitimą, atsisakydamas savo reikalavimo pareiškėjui pateikti šildymo būdo pakeitimo statybos darbus leidžiantį dokumentą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo nepagrįstas reikalavimas pateikti statybos darbus leidžiantį dokumentą buvo pagrindinė kreipimosi į teismą priežastis. Pareiškėjas turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su skundo teismui parengimu ir pateikimu, atlyginimo, nes atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą, „netikėtai” iš naujo ir kitaip teisiškai įvertinęs pareiškėjo pateiktas faktines ir teisines jo buto šildymo būdo pakeitimo aplinkybes. Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas 1100 litų (su skundo parengimo susijusios bylinėjimosi išlaidos 1000 litų ir žyminis mokestis 100 litų).
2013 m. sausio 28 d. buvo gautas atsakovo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti 100 Lt žyminį mokestį turėtų būti atmestinas, nes administracinė byla, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 3 p., 2012 m. gruodžio 18 d. buvo nutraukta pareiškėjui atsisakius skundo. Tokiu atveju, remiantis ABTĮ 42 str. 1 d. 2 punktu, žyminis mokestis ar jo dalis turėtų būti grąžinama, pareiškėjui padavus prašymą teismui dėl jo grąžinimo. Pareiškėjas įrodinėja, kad 2012 m. balandžio 2 d. skundą, kurio surašymo apmokėjimą grindžia 2012 m. gruodžio 17 d. sąskaita apmokėjimui ir 2012 m. gruodžio 17 d. pinigų gavimo kvitu, pareiškėjui surašė B. M. firma. Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, prašomų priteisti sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu, šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (2012 m. spalio 13d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-642/2012). Sprendžiant klausimą dėl procesinių dokumentų rengimo išlaidų atlyginimo administracinių teismų praktika yra tokia, kad procesinio dokumento (taip pat ir skundo) rengimas yra atstovavimas klientui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012 konstatavo, kad administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, o pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovą. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Iš minėtų įstatymo normų matyti, kad be advokatų ar advokatų padėjėjų, atstovais administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių įgaliojimai nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 15 d. konsultacija Nr. 02-04-10). Išanalizavus kartu su pareiškėjo prašymu dėl išlaidų priteisimo pateiktus dokumentus – 2012 m. gruodžio 17d. pinigų priėmimo kvitą bei 2012 m. gruodžio 17 d. sąskaitą apmokėjimui, pastebėtina, kad mokėjimo dokumentai surašyti, pažeidžiant teisės aktus. Sąskaita apmokėjimui yra be serijos ir be numerio. Šis dokumentas nėra traukiamas į apskaitą. Pareiškėjas teismui sąskaitos faktūros nepateikė. Pagal Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5 punktą, kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Skundas surašytas 2012 m. balandžio 2 d., pinigų gavimo kvitas išrašytas 2012 m. gruodžio 17 d. Pažeistas ir Taisyklių 6.7 punktas, kuriame numatyta, jog pinigų gavimo kvite turi būti nurodytas kvitą išrašiusio paslaugų pardavėjo pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė. Ir sąskaitoje apmokėjimui, ir pinigų gavimo kvite dokumentus išrašiusio pardavėjo pareigos nenurodytos. Tai kelia abejonių, ar tikrai pareiškėjas turėjo šias išlaidas ir ar pareiškėjas gali tokiais dokumentais įrodinėti savo turėtas išlaidas. 1000 litų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ir dėl kitų priežasčių. Pareiškėjas savo skundo valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui atsisakė ir byla buvo nutraukta, nes Nekilnojamojo turto kadastre buvo įregistruoti jam priklausančio nekilnojamojo turto kadastro duomenų (šildymo būdo ir kt.) pakeitimai. Pažymėtina, kad įregistruoti minėtus pakeitimus buvo nuspręsta tada, kai pareiškėjas pateikė naują 2012 m. liepos 4 d. prašymą (paslaugą apskaitos sistemoje įrašo eilės Nr. 3984089 eilės Nr. 1) 6 ir papildomą dokumentą, t. y. 2010 m. spalio 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurioje: punkte 2. Statybą leidžiantis dokumentas (jei privalomas) nurodo „neprivalomas“; punkte 3. Statinio projektas (jei privalomas) nurodo „neprivalomas“. Būtent šios deklaracijos pagrindu, pateikus 2012 m. liepos 4 d. prašymą, ir buvo priimtas teigiamas sprendimas bei patikslinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. Atsakovas A. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras 2013 m. sausio 28 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro B. M. firmos paslaugos rengiant (surašant) skundą teismui. Pareiškėjas neteisus teigdamas, jog nurodytos išlaidos nėra atstovavimo išlaidos. Teismų praktikoje procesinių dokumentų rengimas yra laikomas atstovavimo išlaidomis. Atstovavimo išlaidomis laikomos visos išlaidos, atsiradusios dėl atstovo teiktų paslaugų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-04-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012 konstatavo, kad atstovais administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių įgaliojimai nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso reglamentuota tvarka. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, galima reikalauti atlyginti atstovavimo išlaidas, kurias suteikė asmenys teisėtai atstovaujantys proceso šaliai. Šiuo atveju pareiškėjas neginčija to fakto, kad B. M. firma neturėjo teisės atstovauti pareiškėjui. Byloje nėra duomenų, kad su minėta firma yra sudaryta teisinių paslaugų sutartis ar išduotas jam įgaliojimas ar kt. Pareiškėjas prašo priteisti 1 000 litų, patirtų dėl skundo rengimo, ir šios išlaidos yra grindžiamos tik 2012-12-17 sąskaita apmokėjimui bei pinigų priėmimo kvitu. Byloje nėra duomenų, kad B. M. firma gali teikti ir teikia būtent teisines paslaugas. Iš pateikiamo JAR išrašo akivaizdu, kad šis asmuo neturi teisės teikti teisinių paslaugų (teisinė veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių žymima 69 numeriu). LR ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Byloje yra paties pareiškėjo pasirašytas skundas, kitų duomenų, išskyrus sąskaitą apmokėti ir pinigų priėmimo kvitą, kurie patvirtintų, jog skundą rašė ne pats pareiškėjas, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad skundas teismui pateiktas 2012-04-02, o sąskaitos apmokėti išrašytos tik 2012-12-17. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ši byla, kuri net nebuvo nagrinėjama teismo posėdžiuose, vertintina kaip nesudėtinga. Byloje keliami nesudėtingi teisiniai klausimai (prašoma panaikinti registro tvarkytojo sprendimą), ginčo pobūdis pagal savo esmę ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį nebuvo išskirtinis, todėl nereikalavo ypatingų specialiųjų žinių. Pareiškėjas neprašė, o ir nebuvo būtinybės nustatinėti faktinių aplinkybių, apklausti liudytojų, rinkti įrodymus, taip pat remtis specialiomis žiniomis (byloje neprašoma skirti ekspertizės ar pareikalauta specialistų išvadų). Atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to darbo sąnaudos nebuvo didelės. Skundą rengė net ne advokatai ar advokato padėjėjai. Pareiškėjas neteisėtai prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį (100 Lt). Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareiškėjui skundą (prašymą) atsiėmus žyminis mokestis jam grąžinamas. Pareiškėjui žyminį mokestį turi grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi nutraukti bylą. Reikalavimas priteisti žyminį mokestį iš atsakovo negali būti tenkinamas, nes tai yra papildomas uždarbiavimas iš atsakovo. Prašo pareiškėjo prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. B. pateiktas prašymas netenkintinas.
Nagrinėjant administracinę bylą proceso šalies patirtų išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) šeštasis skirsnis. Šio skirsnio 44 str. nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimą išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Pareiškėjas turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t. y. turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis taip pat įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad ABTĮ bei CPK ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, ne kartą pažymėta, kad administracinėje byloje gali būti priteisiamos tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009 ir kt.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas A. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui dėl valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre“ Nr.(8.8.8) KDT-40 panaikinimo, valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2012 m. sausio 25 d. sprendimo „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre“ Nr.(8.8.8) KDT-100 panaikinimo, valstybės įmonės Registrų cento Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. vasario 23 d. sprendimo „Dėl teritorinio registratoriaus 2012 m. sausio 11 d. ir 2011 m. sausio 25 d. sprendimų“ panaikinimo ir teritorinio registratoriaus įpareigojimo įregistruoti pareiškėjo buto šildymo būdo pakeitimą, kuris buvo teisėtai atliktas paprastojo remonto darbais.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2012 m. gruodžio 18 d. (I t., b.l. 190) pateikė pareiškimą, kuriuo atsisako skundo administracinėje byloje Nr. I-708-621/2012, nes atsakovas įregistravo buto, (duomenys neskelbtini), šildymo būdo pakeitimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį esminės reikšmės neturi, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų pagrindas atmesti prašymą, jei tik atsakovas rastų kokių nors įrodymų (raštų, dokumentų ar kt.), kurie parodytų kitus, nei pareiškėjo kreipimasis į teismą, skundo reikalavimo tenkinimo pagrindus. Tokia situacija būtų neproporcinga ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ir kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858–596/2011).
Pareiškėjas prašo priteisti už skundo surašymą, įskaitant spausdinimą ir konsultacijas 1 000 litų ir 100 litų žyminį mokestį. Nurodo, kad teisme pareiškėjas dalyvavo be jokio atstovo. Tačiau pareiškėjas pasinaudojo B. M. firmos paslaugomis rengiant skundą teismui (įskaitant spausdinimą ir konsultacijas), kurį vėliau pasirašė pats pareiškėjas ir pateikė teismui. Ši įmonė pareiškėjo užsakymu parengė skundą teismui ir konsultavo pareiškėją, ruošiantis bylos nagrinėjimui. Todėl pareiškėjas turi teisę į šių išlaidų, susijusių su skundo parengimu ir pateikimu, atlyginimą. Turėtas išlaidas grindžia šiais įrodymais: 2012 m. gruodžio 17 d. sąskaita apmokėjimui (II t., b.l. 3) bei 2012 m. gruodžio 17 d. pinigų priėmimo kvitu (II t., b.l. 4), serija BLB Nr. 4311752 už skundo surašymą administracinėje byloje Nr. I-708-621/2012.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašo priteisti 1 000 Lt už skundo surašymą (įskaitant spausdinimą ir konsultacijas), tačiau šios išlaidos grindžiamos tik 2012 m. gruodžio 17 d. sąskaita apmokėjimui ir 2012 m. gruodžio 17 d. pinigų priėmimo kvitu, kuriame nėra nurodyta, kokios sutarties ar sutarimo pagrindu sumokėta 1 000 Lt. Skundas teismui pateiktas 2012 m. balandžio 2 d. (I t., b.l. 2-11), o sąskaitos apmokėti tik 2012 m. gruodžio 17 d. 2012 m. balandžio 2 d. skundas pasirašytas paties pareiškėjo, skundo rengimo vieta nurodyta Šiauliai, kurioje gyvena pareiškėjas, o B. M. firma registruota Vilniuje. Lietuvos Respublikos 2012 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkte nurodoma, kad kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Skundas surašytas 2012 m. balandžio 2 d., o pinigų gavimo kvitas išrašytas 2012 m. gruodžio 17d. Pastebėtina, kad sąskaita apmokėjimui yra be serijos ir be numerio. Taisyklių 6.7 punktas numato, kad pinigų gavimo kvite turi būti nurodytas kvitą išrašiusio paslaugų pardavėjo pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė. Sąskaitoje apmokėjimui ir pinigų gavimo kvite dokumentus išrašiusio pardavėjo pareigos nenurodytos. Pareiškėjas teigia, jog jam B. M. firma teisme neatstovavo, jo vardu skundo nepadavė, ši įmonė jam parengė skundą, atspausdino ir konsultavo, todėl įgaliojimas nėra reikalingas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad B. M. firma pareiškėjui teikė teisines paslaugas.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012); prašomos sumos apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–34/2011); šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS62–521/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad našta pagrįsti ir įrodyti patirtas išlaidas tenka prašymą jas priteisti teikiančiam asmeniui (ABTĮ 45 str. 1 d.). Remdamasi ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija pažymi, kad iš 2012 m. gruodžio 17 d. sąskaitos apmokėjimui ir 2012 m. gruodžio 17 d. pinigų priėmimo kvito nėra aiškus išlaidų paskirstymas, kaip tai numatyta ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje, ir apskaičiavimas, dėl šios priežasties taip pat nėra galimybės spręsti apie minėtų išlaidų pagrįstumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė fakto, kad dėl skundo parengimo patyrė (spausdinimas ir konsultacija) 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl ši bylinėjimosi išlaidų dalis negali būti priteisiama.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, o pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovą. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Iš minėtų įstatymo normų matyti, kad, be advokatų ar advokatų padėjėjų, atstovais administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių įgaliojimai nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (šiuo klausimu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 15 d. konsultacija Nr. 02‑04‑10). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008). Pastebėtina, jog teisinis atstovavimas byloje pasireiškia ne tik atstovo dalyvavimu teismo posėdyje, tačiau taip pat ir kitų teisinių paslaugų teikimu, pavyzdžiui, tokių kaip skundo ar atsiliepimo į skundą surašymas, kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimas.
Iš VĮ Registrų centro JAR išrašo (II t., b.l. 8) matyti, kad B. M. firma neturi teisės teikti teisinių paslaugų, taip pat teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad B. M. firma buvo įgaliota parengti skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, pažymi, kad B. M. firma nebuvo įgaliota parengti skundo, pareiškėjas neįrodė fakto, kad patyrė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taigi darytina išvada, jog nepateikti įrodymai, patvirtinantys faktines išlaidas ir jų dydį, todėl pareiškėjo A. B. prašymas atmestinas.
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis. ABTĮ 42 str. 1 dalies 2 punktas numato, kad kai pareiškėjas skundą (prašymą) atsiima, žyminis mokestis jam grąžinamas. ABTĮ 42 straipsnio 2 punktu žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 2 d., 44-45 str., 105-107 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Grąžinti pareiškėjui A. B., (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. balandžio 4 d. įmokėtą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.