Utenos apylinkės teismo sprendimas

2020-08-31 · Civilinė byla Nr. 2-377-286/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-08-31Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-30Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-31
Bylos Nr.
2-377-286/2020
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00700-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Rimkus
Ieškovas
S. V.
Atsakovas
G. J.
Civilinė byla Nr. 2-377-286/2020Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00700-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 31 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus,sekretoriaujant Valei Zabulevičienei,dalyvaujant ieškovei S. V.,ieškovės atstovei advokatei N. K.,atsakovui G. J.,atsakovo atstovui advokatui K. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. V. ieškinį G. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir G. J. priešieškinį ieškovei S. V. dėl žalos atlyginimo, kompensacijos, įsiskolinimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė prašo atmesti priešieškinį ir patenkinti patikslintą ieškinį – pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3- 844/2016 ir nustatyti nepilnamečio J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu G. J.; priteisti iš ieškovės nepilnamečiam sūnui J. J. išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-11-08 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant atsakovui tvarkyti sūnaus lėšas uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo jos naudai bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, išlaidas už advokatės pagalbą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2016-01-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3- 844/2016 dėl šalių santuokos nutraukimo nustatė jų nepilnamečio sūnaus J. J. gyvenamąją vietą su motina ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui J. J. išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas 2019-01-25 pateikė Utenos apylinkės teismui ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su juo nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atsakovas prašė sūnaus J. J. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, priteisti iš jos sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur ir nustatyti jos bendravimo su sūnumi tvarką. Utenos apylinkės teismas 2019-07-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1148- 277/2019 ieškinį atmetė. Šiuo metu Utenos apskrities VPK Visagino policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47684-19, kuriame ji įtariama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieš sūnų. Be to, Utenos apskrities VPK Visagino policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47675-19, kuriame šalių sūnus J. J. įtariamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieš ją. Šiuo metu sūnus gyvena su tėvu ir išreiškė norą toliau su juo gyventi, todėl mano, kad dėl šių aplinkybių yra pagrindas pakeisti sūnaus nuolatinę gyvenamąjį vietą ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su tėvu. Pakeitus sūnaus gyvenamąją vietą, iš jos turėtų būti priteistas išlaikymas sūnui. Sutinka, kad iš jos būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui J. J. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-11-01 iki sūnaus pilnametystės.

Atsiliepimas

Su priešieškinio reikalavimu ieškovė sutinka iš dalies. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo teigimas, jog gyvenant su ieškove šalių sūnus J. J. buvo nuolat skriaudžiamas ieškovės bei jos sutuoktinio K. V. ir dėl to persikėlė gyventi pas atsakovą, neatitinka tikrovės. Nuo 2017-02-19 iki 2017-02-23 J. svečiavosi pas atsakovą ir nelankė mokyklos. 2017-02-23 sūnus grįžo pas ją namo. Ji paprašė sūnaus paaiškinti, kodėl jis nelankė mokyklos. J. supyko ir bandė išmesti į gatvę jos batus. Tada jos sutuoktinis K. V. pareiškė jam pastabą dėl bendravimo su mama. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu K. V. sugriebė J. už striukės gobtuvo ir pastūmė, sukeldamas J. fizinį skausmą. Visagino miesto apylinkės teismo 2017-07-21 nuosprendžiu K. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą. Minėtame teismo nuosprendyje nurodyta, kad Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė G. Z. patvirtino, jog ji yra atsakinga mama, bendrauja su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, darbui su šeima paskirtas socialinis darbuotojas. Daugiau jokių konfliktų tarp K. V. ir J. J. nebebuvo. Nuo 2017-02-23 iki 2017-07-21 K. V. buvo uždrausta bendrauti su J. J., bet nuo 2017-02-23 iki 2017-03-10 J. po mokyklos ateidavo pas ją, o jeigu ji dirbo, ateidavo pas savo seserį O. V., pas kurią dažnai nakvojo. Visą tą laiką ji išlaikė sūnų – pirkdavo maisto produktus, aprangą, mokėjo už būrelių lankymą, pervesdavo pinigų į sūnaus banko sąskaitą. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-10 įsakymu Nr. ĮV-E-207 J. J. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2017-03-10 iki 2017-05-09, jo rūpintoja buvo paskirta R. D.. J. turėjo gyventi su rūpintoja, tačiau jis dažnai po mokyklos ateidavo pas ieškovę ir seserį. Tuo metu ji taip pat išlaikė sūnų. J. neilgai gyveno su rūpintoja, nes tarp jo ir rūpintojos bei jos vaikų kilo konfliktai. J. 2017-04-27 Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui prašymą, kuriame nurodė, kad nori susitaikyti su K. V. ir gyventi su mama. 2017-05-16 J. sugrįžo gyventi pas ją. Nuo 2017-09-01 J. J. mokosi Visagino technologijos ir verslo mokymo centre. Nuo 2017-07-15 iki 2017-08-15 J. su atsakovu buvo išvykęs į užsienį. Tada pinigus sūnui ji perdavė per savo pažįstamą užsienyje. Visagino socialinių paslaugų centro 2018-02-01 rašte Nr. Sr-72 nurodyta , kad nepilnametį J. augina mama, o vaiko tėvas kas mėnesį moka jai alimentus vaiko išlaikymui; J. J. mokosi Visagino technologijos ir verslo mokymo centre, gyvena atskirai nuo tėvų bendrabutyje, J. turi pakankamai maisto produktų, reikiamų drabužių ir avalynės, kuriais jį aprūpina motina; pasak Jevgenijaus, jis patenkintas, nes motina jį visiškai aprūpina, jis gauna pakankamai dienpinigių kasdienėms išlaidoms. Rašte taip pat nurodyta, kad savaitgaliais sūnus būna pas motiną, o pas tėvą būna, kai šis grįžta iš komandiruotės. Sūnus negalėjo gyventi su atsakovu nuo 2017-02-19 iki 2018-02-16, nes nurodytu laiku atsakovas dirbo komandiruotėje užsienyje. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad tuo metu atsakovas kiekvieną mėnesį mokėjo sūnui išlaikymą. 2019-01-25 atsakovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė sūnaus J. J. gyvenamąją vietą nustatyti su juo ir priteisti iš jos sūnaus J. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur, pradedant mokėti nuo 2019-01-07 iki sūnaus pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad sūnus kartu su juo su pertraukomis gyvena daugiau nei vienerius metus, o nuo 2019-01-09 sūnus persikėlė gyventi pas atsakovą, nes ieškovė neleido jam į namus atvesti šunį. Utenos apylinkės teismas 2019-07-08 sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad pagrindą šiam konfliktui kilti padėjo neatsakingas paties ieškovo elgesys, pasireiškęs tuo, kad neišsprendęs su atsakove klausimo dėl galimybės bute laikyti šunį, nupirko ir perdavė šunį sūnui. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovo požiūris į tėvo pareigą prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis yra neatsakingas, nes, turėdamas Visagine nuosavybės teise butą su visais patogumais, kurį nuomoja kitiems asmenims, po konflikto su motina pas jį atvykusį sūnų žiemą apgyvendino kietu kuru kūrenama krosnimi apšildomame be patogumų bute, esančiame nuošaliame, už 16 km nuo Visagino nutolusiame, tiesioginio susisiekimo visuomeniniu transportu su Visaginu neturinčiame kaime, paliko vaiką vieną, o pats išvyko į keturių mėnesių komandiruotę užsienyje. Sprendime pažymėta, kad tokios tėvo sudarytos gyvenimo sąlygos vaikui buvo nepriimtinos, todėl J. J. savo noru grįžo gyventi pas motiną. Iš šio teismo sprendimo akivaizdu, kad J. nuo 2019-01-07 negyveno kartu su atsakovu. Atsakovo namuose nebuvo interneto, todėl ji nupirko įrangą interneto prijungimui. Be to, sūnus laikotarpiu nuo 2019-01-07 iki 2019-03-01 atvažiuodavo pas ją ir savo seserį O. V.. 2019-07-07 sūnus J. išvažiavo pas atsakovą į (duomenys neskelbtini) kaimą, o nuo 2019-07-15 iki 2019-08-08 buvo išvykęs su atsakovu į Rusiją. Visus vasaros rūbus ir avalynę sūnui pirko ji. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-09-29 įsakymu Nr. ĮAP-E-364 J. J. nuo 2019-09-25 iki 2020-03-24 buvo nustatyta laikinoji rūpyba, nes ji tuo metu turėjo dirbti komandiruotėje užsienyje. J. rūpintoja buvo paskirta jo sesuo O. V.. Jos prašymu Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-11-12 įsakymu Nr. ĮAP-E-428 įsakymas dėl rūpybos buvo panaikintas. Laikotarpiu nuo 2019-09-25 iki 2019-11-09 ji išlaikė sūnų, o 2019-11-22 į sūnaus sąskaitą pervedė 70 Eur. 2019-12-01 Visagino savivaldybės administracijai pateikė prašymą vaikų išmoką pervesti į sūnaus sąskaitą. Mano, jog atsakovo teigimas, kad šalių sūnus J., neva, nuo 2017-02-19 iki 2018-02-16, nuo 2019-01-09 iki 2019-03-01 ir nuo 2019-07-01 iki 2019-08-08 (iš viso 14 mėnesių ir 25 dienas) gyveno su atsakovu, o ji šiuo laikotarpiu neteisėtai išieškojo iš atsakovo 1913,50 Eur bei nedalyvavo sūnaus išlaikyme, visiškai nepagristas ir neįrodytas. Atsakovas sūnaus išlaikymą 2014 metais sumokėjo tik už gegužės-liepos mėnesius. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014-12-02 sprendimu Nr. V2-15471 nuo 2014-11-27 iki 2014-11-30 paskirta išmokėti J. J. 26 Lt (7,53 Eur) dydžio išmoką, o nuo 2014-12-01 iki 2020-12- 31 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt ( 57 Eur) dydžio išmoką. Atsakovas sūnaus išlaikymui nuo 2014-01-01 iki 2019-11-01 turėjo sumokėti 8654 Eur, tačiau pagal banko sąskaitos išrašą nuo 2014-01-01 iki 2019-12-19 atsakovas sumokėjo tik 6174,94 Eur. Pagal antstolio L. J. 2019-11-26 Pažymą Nr. S-l9-53-23826 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus nuo 2014 metų lapkričio mėnesio iki 2019 metų sausio mėnesio sumokėjo jai 3005,21 Eur. Jos įsiskolinimas fondui (kaip permoka vaiko išlaikymui) sudaro 1603,06 Eur. Tokiu būdu, ne ji skolinga atsakovui, o atsakovas pagal vykdomąją bylą Nr. 0053/14/00204/1 jai skolingas 1076,91Eur. Be to, atsakovas turi sumokėti jai 1018,25 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0053/15/00380/1. Atsakovo reikalavimas priteisti iš jos 493,93 Eur kompensaciją už nepagrista praturtėjimą visiškai nepagristas ir neįrodytas. Antstolio L. J. 2019-11-26 pažymoje Nr. S-l9-53-23827 nurodyta , kad atsakovas nuo 2014-01-01 iki 2019-11-01 turėjo sumokėti 8585 Eur, o sumokėjo 5192,79 Eur. Be to, VSDFV Mažeikių skyrius pervedė 3005,21 Eur, o 2019-11-20 ji gavo iš atsakovo išlaikymą 82,66 Eur, todėl atsakovo įsiskolinimas 2019-11-26 yra 304,34 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad sūnus nuo 2019-11-08 dėl konflikto su ja gyvena pas atsakovą. Nuo lapkričio mėnesio sutinka mokėti išlaikymą sūnui po 170 Eur kas mėnesį. Iki to laiko ji išlaikė sūnų, pirko maistą, drabužius, mokėjo už telefoną, duodavo rankpinigius po 10-20 Eur. Anksčiau jis visą laiką gyveno pas ją, tik kartais nakvodavo pas tėvą. Kai su atsakovu važiavo į Rusiją, davė J. pinigų kelionei. Dažniausiai pinigus sūnui duodavo grįnais.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinku su reikalavimu nustatyti nepilnamečio sūnaus J. J. gyvenamąją vietą su juo. J. jam buvo perduotas 2019-11-08, todėl atsakovė turi pradėti mokėti išlaikymą nuo šios dienos. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-09-26 įsakymu Nr. ĮAP-E- 364 sūnui buvo paskirta laikinoji rūpyba nuo 2019-09-25 iki 2020-03-24 ir rūpintoja paskirta O. V., todėl už periodą, kai sūnus su ieškove negyveno, ieškovė neturėjo teisės gauti sūnui skirtus pinigus. Mano, kad, atsižvelgiant į vaiko poreikius, iš ieškovės turėtų būti priteistas išlaikymas bent po 170 Eur kas mėnesį. Taip pat mano, kad ieškovei jokios bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, nes ji prašo priimti sprendimą ne savo, o vaiko ir jo naudai.

Šalies argumentai

Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo naudai 1913,50 Eur žalos atlyginimą, 493,93 Eur kompensaciją už nepagrįstą praturtėjimą, 1913,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpius nuo 2017-02-19 iki 2018-02-16, nuo 2019-01-09 iki 2019-03-01 ir nuo 2019-07-01 iki 2019-08-08, pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-20 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3- 844/2016 nustatytą išlaikymą nepilnamečiam J. J. ir priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, pavedant jam disponuoti skiriamomis išlaikymui lėšomis uzufrukto teise, pradedant skaičiuoti išlaikymą nuo 2019-11-08, ir priteisti iš atsakovės 257 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-20 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio sūnaus J. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš jo priteistas išlaikymas sūnui po 120 Eur per mėnesį ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Sūnų ieškovė ir jos sugyventinis nuolat skriaudė, todėl 2017-02-19 sūnus persikėlė gyventi pas jį. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-10 įsakymu ĮV-E-207 sūnui paskirta laikinoji rūpyba nuo 2017-03-10 iki 2017-05-09 ir rūpintoja paskirta R. D.. Šiuo laikotarpiu buvo išvykęs į komandiruotę, todėl R. D. sūnaus išlaikymui davė 300 Eur. Po to sūnus vėl gyveno su juo iki 2018-02-16. Nuo 2018-02-16 iki 2019-07-01 sūnus gyveno su motina. 2019-01-09 sūnus persikėlė gyventi pas jį, nes ieškovė jam neleido atvesti šuns. Sūnus su juo gyveno iki 2019 metų kovo pradžios, o po to grįžo pas motiną. Nuo 2019-07-01 sūnus vėl persikėlė gyventi pas jį, o nuo 2019-07-15 iki 2019- 08-08 jis su sūnumi buvo Rusijoje. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-09-26 įsakymu Nr. ĮAP-E-364 sūnui nuo 2019-09-25 paskirta laikinoji rūpyba ir rūpintoja paskirta O. V., o nuo 2019-11-12 rūpyba panaikinta. Nuo 2019-11-08 dėl ieškovės ir vaiko konflikto sūnus gyvena su juo. Antstolio L. J. 2019-11-26 pažymoje Nr. S-19-53-23826 nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2019-11-01 jis turėjo sumokėti 8585 Eur vaiko išlaikymui, o buvo išieškota 8198 Eur., todėl liko 387 Eur įsiskolinimas už 2019 metų rugpjūčio-spalio mėnesius. 2019-11-20 iš jo išieškota dar 82,66 Eur. Pažymoje taip pat nurodyta, kad 3005,21 Eur buvo gauta iš VSDFV Mažeikių skyriaus. VSDFV Mažeikių skyriaus 2019-07-19 pažyma Nr.( l 1.4) KAPZ2-1148 patvirtina, kad visa išmokėta 3005,21 Eur suma buvo iš jo grąžinta. Tokiu būdu, ieškovė neteisėtai išieškojo iš jo pinigus už laikotarpius, kai sūnus negyveno su ieškove: nuo 2017-02-19 iki 2018-02-16 (11 mėn. 28 d.), nuo 2019-01-09 iki 2019-03-01 (1 mėn. 20 d.), nuo 2019-07-01 iki 2019-08-08, (1 mėn. 7 d.). Iš viso ieškovė neteisėtai išieškojo iš jo išlaikymą už 14 mėn. 25 d., t. y. 1651 Eur. Dėl šių neteisėtų ieškovės veiksmų jam buvo padaryta 1913,50 Eur dydžio žala. Kartu mano, jog antstolio L. J. 2019-11-26 pažymoje Nr. S-19-53-23826 nurodyti duomenys apie išskaičiuotą išlaikymo sumą yra netikslūs ir prieštaringi. Duomenų už 2014-2016 metus neginčija. Antstolio L. J. 2019-03-05 pažymoje Nr. S-19-53-4545 nurodyta, kad 2018 metais jo darbovietė ieškovei išmokėjo 1375,30 Eur, o 2019-11-26 nurodyta, kad 1375,30 Eur darbovietė išmokėjo ieškovei per 2018-2019 metus. Abejose pažymose nurodyta, kad 2017 metais darbovietė išmokėjo ieškovei 1809,36 Eur. Antstolio duomenimis 2017-2019 metais darbovietė iš viso ieškovei išmokėjo 3184,66 Eur. Pagal UAB „Hoptransa“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad iš jo sūnaus išlaikymui buvo išskaičiuota: 2017 metais – 2012,08 Eur, 2018 metais – 1322,52 Eur, 2019 metais – 697,36 Eur, o iš viso – 4031,96 Eur. Dėl apskaičiavimo klaidų iš jo buvo išieškoma daugiau nei turėjo būti. 2019 metų spalį sūnus su ieškove negyveno, todėl per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2019-11-01 ieškovei jis turėjo sumokėti 8456 Eur, tačiau 3005,21 Eur už jį sumokėjo VSDFV, todėl galutinai iš jo ieškovei už šį laikotarpį turėjo būti išieškota 5450,79 Eur. Darbdavys iš viso sūnaus išlaikymui iš darbo užmokesčio išskaičiavo ir ieškovei pervedė 5944,72 Eur, todėl ieškovė iš jo nepagrįstai gavo 493,93 Eur (5944,72 - 5450,79=493,93). Dabar vaikas gyvena su juo, todėl yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą bei jo išlaikymo tvarką. Ieškovė pareigos išlaikyti vaiką visiškai nevykdo, lėšų sūnaus išlaikymui neskiria. Mano, kad iš ieškovės turėtų būti priteistas išlaikymas sūnui po 170 Eur kas mėnesį nuo 2019-11-08. Kaip minėta, ieškovė nedalyvavo sūnaus išlaikyme 14 mėn. 25 d., todėl už šį laikotarpį iš ieškovės prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1913,50 Eur (12x129=1548; 129/30x24=103; 103+1548=1651).

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 metų liepos mėnesį sūnus atvažiavo pas jį ir atsisakė grįžt namo. 2019 metų vasario mėnesį ieškovė išmetė sūnų dėl konflikto. Kelionėm ieškovė sūnui nė karto pinigų nedavė. Jis sūnaus išlaikymui mokėjo po 129 Eur kas mėnesį. Duodavo rankpinigių sūnui po 10-50 Eur. Kai važiavo į Rusiją, tai jis pilnai J. išlaikė. Kiek ieškovė pervedė pinigų sūnui, jis nežino. Įrodymų, kad ieškovė pinigus naudojo ne sūnaus išlaikymui, neturi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019-12-31 preliminarioje išvadoje Nr. 8SD-2635 nurodė, kad 2019-03-01 ir 2019-06-13 buvo nustatyti pirmi grėsmės lygiai vaikui J. J., nes vaiko motina – ieškovė būdavo neblaivi. Vaikas buvo laikinai paimamas iš nesaugios aplinkos ir perduodamas jo pilnametei seseriai. 2019-11-12 nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, nes jo motina, būdama neblaivi, smurtavo prieš vaiką, todėl jis buvo perduotas tėvui ir su juo gyvena iki šiol. Skyriui aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas ir apsilankius pas atsakovą, kur šiuo metu gyvena ir J. J., nustatyta, kad atsakovas su sūnumi gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario name, esančiame (duomenys neskelbtini), be patogumų. Sūnus gyvena viename kambaryje su tėvu, turi savo lovą, spintą drabužiams susidėti, pamokas ruošia ant žurnalinio staliuko. Vaikui bute yra sudarytos pakankamos sąlygos augti, lavintis. Apsilankymo metu namuose pakankamai švaru, tvarkinga. Vaiko buitimi tinkamai rūpinamasi, yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai ir baldai. Atsakovo teigimu, sūnus J. pas jį apsigyveno po konflikto su motina, į mokyklą Visagine jis važiuoja mokykliniu autobusiuku. Jie su sūnumi sutaria gerai, šiuo metu pats yra bedarbis, bet žada ieškotis darbo, kad galėtų tinkamai rūpintis sūnumi, mano, kad motina juo netinkamai rūpinasi, todėl vaikas turėtų gyventi su juo. Pripažintina, kad šalių vaikui gyvenant su motina ir šiai paskutiniu metu vis dažniau vartojant alkoholį, konfliktuojant, ir net smurtaujant prieš savo vaiką, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (ieškovei yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti), esanti gyvenamoji aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Tokia aplinka galėtų būti sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą – nustatant ją su tėvu. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. 2019-12-18 buvo išklausyta vaiko nuomonė. Jevgenijus papasakojo, kad su tėvu gyvena po konflikto su mama, su kuria bendrauti nenori, planuoja iš jos atsivežti kompiuterį ir nori gyventi su tėvu. Mano, kad atsižvelgiant į J. norus ir į tai, kad ieškovė nenori gyventi su savo vaiku, tarpusavio nesutarimai kartais perauga į smurtą, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas pas tėvą neprieštarautų vaiko interesams. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš jos išlaikymą sūnui po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-02-01 iki sūnaus pilnametystės. Skyriaus vertinimu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, toks prašomas priteisti iš ieškovės išlaikymo dydis nepilnai atitinka nepilnamečio vaiko J. J. poreikius. Orientaciniu išlaikymo, kuris leistų patenkinti bent minimalius poreikius, kriterijumi laikytinas minimalus gyvenimo lygis, kuris šiuo metu yra 555 Eur. Kadangi tėvai abu vienodai yra atsakingi už tinkamą vaiko išlaikymą, o šioje byloje vaikas didžiąją dalį (ar visą) laiko gyventų su tėvu, prašomas išlaikymo iš ieškovės vaikui dydis turėtų būti ne mažesnis nei 200 Eur, kad būtų užtikrinti bent minimalūs vaiko poreikiai.

Liudytojas J. J. paaiškino, kad tėvas išlaikė, kai pas jį gyveno – pirko maistą, bet tada ir sesuo, ir mama kartais pirko drabužius. Su globėja kelis mėnesius gyveno. Jai pinigus davė tėvas. Iš globėjos grįžo pas O., o paskui pas mamą. Kai gyveno bendrabutyje, neatsimena kas ką pirko. Nuo 2017 metų su tėvu iš viso gyveno daugiau nei metus. 2017 metais kai važiavo su tėvu į užsienį pinigus davė tėvų draugė. Dabar su tėvu gyvena. Kažkurį laiką pas vieną žmogų gyveno, nes tėvas komandiruotėj buvo apie du mėnesius. Kas iš tėvų jį daugiau išlaikė, nežino. Tėvai jo problemų nežino, nes jų tai neliečia. Motina padėjo, kai pas tėvą nebuvo interneto. Drabužių pirkimu daugiausiai rūpinosi tėvas. Be dukros O. iniciatyvos mama jam nieko nepirko. Apie būrelius tėvas gal nieko ir nežinojo. Dabar nori gyvent su tėvu.

Liudytoja O. V. paaiškino, kad jos brolis J. J. 2017 metų pradžioje gyveno su mama, o nuo vasario mėnesio pabaigos pas ją ir pas tėvą gyveno. Kai tėvas būdavo komandiruotėje, brolis gyveno pas R.. Pas ją dažnai likdavo nakvot. 2017 metų gegužės mėnesį iš R. pas ją grįžo. Kai gyveno pas ją, tai mama jai pervedinėjo pinigus J. išlaikymui. 2018 metais su juo važiavom prie jūros. Periodiškai važiuodavo pas tėvą, bet vėl grįždavo pas mamą. Kai gyveno pas tėvą, mamą pirkdavo drabužius. Bendrabutyje kai gyveno, mama jam viską pirko. Ji padėdavo broliui pirkt drabužius už motino pervestu pinigus. Nuo 2017 metų brolis pas tėvą gyveno gal 4 mėnesius, gal kiek ilgiau. Tėvas maitino J., kai jis gyveno pas tėvą, bet naujų drabužių nepirko, ji to nematė. Ilgiausiai pas tėvą gyveno apie du mėnesius ir komandiruotėj su tėvu apie mėnesį buvo. Kai važiavo į Rusiją su tėvu, tai į kelionę jį suruošė mama, davė jam kelionei pinigų. Kai važiavo į Europą su tėvu, tai mama skambino draugei M. ir prašė duoti pinigų J..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas, priešieškinys atmetamas.

Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-20 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka. Šiuo teismo sprendimu nepilnamečio sūnaus J. J. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui po 120 Eur per mėnesį ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. J. J. nuo 2019-11-08 gyvena su tėvu (atsakovu). Ginčo tarp šalių dėl J. J. gyvenamosios vietos nustatymo nėra – abi šalys prašo pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3-844/2016 ir nustatyti nepilnamečio J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu bei priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus J. J. išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-11-08 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant atsakovui tvarkyti sūnaus lėšas uzufrukto teise, todėl teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai turi būti pilnai tenkinami.

Tarp šalių kilo ginčas dėl priešieškinio reikalavimų priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1913,50 Eur žalos atlyginimą, 493,93 Eur kompensaciją už nepagrįstą praturtėjimą, 1913,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpius nuo 2017-02-19 iki 2018-02-16, nuo 2019-01-09 iki 2019-03-01 ir nuo 2019-07-01 iki 2019-08-08.

Iš J. J. paaiškinimo matyti, kad jis nuo 2017-02-24 gyveno su atsakovu (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 57). Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-10 įsakymu ĮV-E-207 J. J. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2017-03-10 iki 2017-05-09 ir rūpintoja paskirta R. D. (b. l. 58). Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-0427 pažyma Nr. (11.40)-30-331 patvirtina, kad J. J. 2017-04-27 išreiškė norą sugrįžti gyventi pas mamą (b. l. 116). Atsakovės 2017-05-16 paaiškinime nurodyta, kad sūnus sugrįžo pas ją gyventi 2017-05-15 (b. l. 117). Visagino socialinių paslaugų centro 2018-02-01 pažyma Nr. Sr-72 (b. l. 118) patvirtina, kad J. J. mokosi Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre, gyvena atskirai nuo tėvų bendrabutyje, savaitgaliais būna pas motiną, o pas tėvą būna, kai šis grįžta iš komandiruočių. Pažymoje taip pat nurodoma, kad motina Jevgenijų pilnai aprūpina – jis turi pakankamai maisto produktų, reikiamų drabužių ir avalynės, dienpinigių kasdienėms išlaidoms. Banko sąskaitos išrašas (b. l. 125) patvirtina, kad ieškovė 208-2019 metais į sūnaus sąskaitą iš viso pervedė 920,48 Eur.

Iš šių dokumentų akivaizdu, kad atsakovo teiginiai apie tai, jog, neva, sūnus nuo 2017-02-19 pas jį gyveno apie 15 mėnesių, ir kad ieškovė per tą laiką niekaip nedalyvavo sūnaus išlaikyme, yra visiškai nepagrįsti. Juos paneigia tiek aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai, tiek liudytojos O. V. paaiškinimai. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė jo sūnui teikiamą išlaikymą panaudojo ne sūnaus poreikiams, o kažkokiems kitiems tikslams. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad atsakovo reikalavimai priteisti iš ieškovės 1913,50 Eur žalos atlyginimą ir 1913,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą niekuo nepagrįsti, ir todėl juos atmeta.

Antstolio L. J. 2019-11-26 pažyma Nr. S-l9-53-23827 dėl vykdomosios bylos Nr. 0053/14/00204/1 patvirtina, kad ieškovė nuo 2014-01-01 iki 2019-11-01 sūnaus išlaikymui gavo 8198 Eur (iš atsakovo išieškota 5192,79 Eur, 3005,21 Eur pervedė VSDFV Mažeikių skyrius) todėl 2019-11-01 atsakovo įsiskolinimas buvo 387 Eur – nemokėtas išlaikymas už rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius (b. l. 29). Atsakovas mano, jog antstolio L. J. 2019-11-26 pažymoje Nr. S-l9-53-23827 pateikti duomenys yra netikslūs ir prieštaringi, nes pagal jo darbovietės UAB „Hoptransa“ pažymas iš darbo užmokesčio 2014-2019 metais buvo išskaičiuotos didesnės sumos nei nurodytos pažymoje, todėl ieškovė dėl per didelės antstolio iš jo išieškotos sumos nepagrįstai praturtėjo 493,93 Eur, tačiau dėl duomenų patikslinimo į antstolį nesikreipė. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie darbo užmokestį 2017 metais (b. l. 74) matyti, pavyzdžiui, kad gruodžio mėnesį vaiko išlaikymui išskaičiuota 202,72 Eur, tačiau iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo (b. l. 127) seka, kad ieškovei buvo pervesta tik 172,78 Eur. Pažymų apie darbo užmokestį už 2014-2016 metus atsakovas iš viso nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai dėl nepagrįsto ieškovės praturtėjimo taip pat visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, ir reikalavimą priteisti iš ieškovės 493,93 Eur atmeta. Be to, pažymėtina, kad iš antstolio L. J. 2019-08-28 ir 2020-01-22 patvarkymų dėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo matyti, jog antstolio kontoroje yra dar viena vykdomoji byla Nr. 0053/15/00380/1 pagal išieškotojos S. V. prašymą dėl 1018,25 Eur skolos išieškojimo iš G. J. (b. l. 119, 130).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2020-03-10 sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-623-3365 atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų 100 procentų atleido ir pateikė 2020-05-20 pažymą Nr. (12.36)PT-1932, patvirtinančią 197,87 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui. Ieškinį teismas patenkino pilnai, o priešieškinį atmetė, todėl šios išlaidos iš šalių neišieškomos (CPK 96 99 straipsniai).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (650 Eur už advokato pagalbą ir 100 žyminis mokestis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų bei jų bendravimo teismo posėdyje akivaizdu, kad tarp jų susiklostė blogi santykiai, grindžiami abipusiais priekaištais. Iš byloje esančio Utenos apylinkės teismo 2019-07-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1148-277/2019 matyti, kad prieš metus G. J. buvo padavęs ieškinį, kuriame prašė: pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-844/2016 dalį, kuria nepilnamečio sūnaus J. J., gimusio 2003-01-09, gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina S. V., nustatant jo gyvenamąją vietą su ieškovu; pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-844/2016 dalį, kuria išlaikymas nepilnamečiam sūnui J. J. priteistas iš ieškovo, priteisiant išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. J. iš atsakovės kas mėnesį mokomomis 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2019-01-07 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant ieškovui tvarkyti sūnaus lėšas uzufrukto teise. Ieškovė tada šio ieškinio kategoriškai nepripažino ir ieškinys buvo atmestas, o praėjus vos keturiems mėnesiams ieškovė kreipėsi į teismą su praktiškai analogišku ieškiniu ir jau pati prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su jo tėvu (atsakovu). Akivaizdu, kad pagrindine tokio ieškinio priežastimi buvo itin pablogėję ieškovės ir sūnaus santykiai dėl abipusio smurto (b. l. 24, 25, 167).

Dėl šių aplinkybių teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismo procesas nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo inicijuotas dėl abiejų šalių kaltės ir nepakankamo bendradarbiavimo – vietoj to, kad tarpusavio nesutarimus išspęstų taikiai mažiausiomis sąnaudomis, šalys per trumpą laiko tarpą kreipėsi į teismą su analogiškais ieškiniais, todėl sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi neatlygintinos, kadangi susidariusias bylinėjimosi išlaidas sąlygojo abiejų šalių aukščiau aptartas elgesys.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-844/2016 dalį, kuria nepilnamečio sūnaus J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina S. V. (Y.), nustatant jo gyvenamąją vietą su tėvu G. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-844/2016 dalį, kuria išlaikymas nepilnamečiam sūnui J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistas iš G. J., priteisiant išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. J. iš S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokomomis 170 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2019-11-08 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant G. J. tvarkyti sūnaus lėšas uzufrukto teise.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėjas Kęstutis Rimkus