Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. J. ieškinį S. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė ieškinio nepripažįsta.

Nurodo, kad, atsižvelgdami į ieškovo darbo pobūdį, susijusį su ilgalaikėmis komandiruotėmis užsienio valstybėse, 2016 m. liepos mėnesį Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje sudarė susitarimą, kad ieškovas, suderinęs su atsakove, pats pasirenka bendravimo su sūnumi laiką ir vietą. 2017 m. vasario 23 d. įvykusio konflikto metu K. V., kuris dabar yra jos sutuoktinis, panaudojo prieš sūnų smurtą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu K. V. už šiuos veiksmus atleistas nuo Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teiginys, kad sūnus ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) su pertraukomis gyvena daugiau nei metus neatitinka tikrovės. 2016 m. vasarą jis ten gyveno apie vieną mėnesį, o 2017 metais tik apie savaitę – 2-3 dienas vasarą ir 2 dienas gruodžio mėnesį. Ieškovo aiškinimas, kad sūnus 2019 m. sausio 7 d. buvo su šunimi išvarytas iš namų neteisingas. 2018 m. spalio mėnesį ieškovas nusipirko šunį. Įspėjo sūnų ir ieškovą, kad šuo negali būti laikomas jos bute, nes butas per mažas – tik 37,05 m² bendro ploto. Viename kambaryje gyvena ji su sutuoktiniu, o kitame sūnus. 2019 m. sausio 7 d. sūnus į butą atsivedė šunį. Pasiūlė paskambinti tėvui, kad pasiimtų šunį, bet sūnus nepaskambino, o be jos leidimo iš buto išėjo ir dviračiu nuvažiavo į kaimą pas tėvą, kuris iškvietė policiją, pareikšdamas, kad motina vaiką išvarė iš namų. Ieškovas 2019 m. sausio mėnesio pabaigoje išvyko į ilgalaikę keturių mėnesių komandiruotę, palikęs sūnų vieną (duomenys neskelbtini). Dėl susisiekimo tarp Bieniūnų ir Visagino problemų sūnus 2019 m. vasario mėnesį metė mokslą (duomenys neskelbtini). Susidūręs su gyvenimo kaime nepatogumais, sūnus grįžo gyventi pas ją, mokosi gimnazijoje. Sūnui gyventi ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) sąlygos netinkamos, nes gyvenamosios patalpos ten be patogumų, sudėtingas susisiekimas su Visaginu, nes nėra visuomeninio transporto, todėl sūnui sudėtinga būtų tęsti mokslą, užsiimti sportu, bendrauti su draugais. Mano, kad ieškovo reikalavimas prieštarauja vaiko interesams, todėl turi būti atmestas.

Nepilnametis J. J. paaiškino, kad po konflikto, kilusio dėl motinos draudimo laikyti bute šunį, persikėlė gyventi pas tėvą į (duomenys neskelbtini), bet vėliau grįžo pas motiną, nes tarp kaimo ir Visagino nepatogus susisiekimas, todėl kyla sunkumai dėl mokslo, laisvalaikio praleidimo ir bendravimo su draugais. Šiuo metu gyvena su motina. Norėtų gyventi su tėvu, bet su sąlyga, kad jis gyventų ne kaime, o Visagine.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs esamą situaciją, šalių gyvenamųjų vietų lokaciją, susisiekimo su ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigomis sąlygas, pateikė išvadą, kad J. J. gyvenamosios vietos keitimas bei nustatymas su tėvu neatitinka geriausių vaiko interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimu dėl ieškovo kaltės nutraukus šalių santuoką nepilnamečio vaiko J. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina.

Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 ir 4 dalys numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi su kitais asmenimis, tėvas, motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neatidavė vaiko auginti ir gyventi su kitais asmenimis, bet ieškovas mano, kad aplinkybės pasikeitė, nes motina tinkamai neprižiūri sūnaus, ji ir jos sutuoktinis K. V. konfliktuoja su vaiku, naudoja prieš jį psichinę ir fizinę prievartą, todėl sūnus nuo 2017 m. vasario mėnesio laikas nuo laiko pradėjo gyventi su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. sausio 7 d. ten apsigyveno nuolat ir nebenorėjo grįžti pas motiną. Mano, kad dėl šių aplinkybių vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo.

Byloje esantis Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendis patvirtina, kad atsakovės sutuoktinis K. V. 2017 m. vasario 23 d. konflikto metu pastumdamas J. J. sukėlė jam fizinį skausmą ir dėl to buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, nustatant vienų metų laidavimo terminą ir naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Tuoj po įvykio ar nuosprendžio priėmimo ieškovas, remdamasis nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, neprašė pakeisti sūnaus gyvenamosios vietos, o dabar, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie naujus prieš J. J. panaudoto smurto atvejus, dvejų metų senumo įvykis nėra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą.

Duomenų, patvirtinančių ieškovo teiginį, kad atsakovė neprižiūri sūnaus, byloje nėra.

Vaikas gyveno su ieškove iki 2019 m. sausio 7 d. kilusio konflikto dėl šuns laikymo bute. Draudimas mažame (vos 37 m² bendro ploto) bute, kuriame gyvena trys asmenys, laukyti šunį suprantamas. Pažymėtina, kad pagrindą šiam konfliktui kilti padėjo neatsakingas paties ieškovo elgesys, pasireiškęs tuo, kad neišsprendęs su atsakove klausimo dėl galimybės bute laikyti šunį, nupirko ir perdavė šunį sūnui.

Teismas sprendžia, kad ieškovo požiūris į tėvo pareigą prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis taip pat yra neatsakingas. Turėdamas Visagine nuosavybės teise butą su visais patogumais, kurį nuomoja kitiems asmenims, po konflikto su motina pas jį atvykusį sūnų žiemą apgyvendino kietu kuru kūrenama krosnimi apšildomame bute be patogumų, esančiame nuošaliame, per 16 kilometrų nuo Visagino nutolusiame, tiesioginio susisiekimo visuomeniniu transportu su Visaginu neturinčiame kaime, paliko vaiką vieną, o pats išvyko į keturių mėnesių komandiruotę užsienyje. Toks tėvo elgesys akivaizdžiai prieštaravo vaiko interesams, nes netinkamos gyvenimo sąlygos ženkliai apsunkino jo teisės į mokslą, poilsį ir laisvalaikį įgyvendinimą. Yra pagrindo manyti, kad ši aplinkybė didele dalimi lėmė ir J. J. apsisprendimą nutraukti mokslą (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad ieškovo sudarytos gyvenimo sąlygos vaikui nepriimtinos, rodo ir paties J. J., kuris savo noru grįžo gyventi pas motiną, elgesys.

Spręsdamas ginčą, vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į jo norą, teismas konstatuoja, kad nėra aplinkybių, dėl kurių reikėtų pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimą dėl nepilnamečio J. J. gyvenamosios vietos, nustatant jo gyvenamąją vietą su ieškovu, todėl ieškinys atmetamas.

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 17,78 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Išieškoti iš G. J. (G. J.) į valstybės biudžetą 17,78 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.