Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-09-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-4212-1060/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
e2YT-4212-1060/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00539-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Pareiškėjas
R. V.
Suinteresuotas asmuo
Jonui G
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4212-1060/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00539-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.3.1; 3.4.5.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,dalyvaujant pareiškėjui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Jonui G. A., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

1. Pareiškėjas R. V. pareiškimu prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po tetos M. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti (elektroninės bylos apyrašas t. 1, b. l. 1 – 4).

2. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė teta M. A., kuri buvo jo tėvo J. V. sesuo. Valstybės įmonės Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus duomenimis M. A. nurodoma naudotoja nekilnojamojo turto: 18300/36500 dalies 3.6500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 17200/34500 dalies 3.4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 38700/45000 dalies 4.5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). M. A. daiktinės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą nėra įregistruotos, kadangi nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos po jos mirties, priėmus 2004 m. birželio 30 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. birželio 30 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš mirdama M. A. testamento nepaliko. M. A. buvo susilaukusi sūnaus Jono G. A.. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad duomenų apie vaikus nėra. Nėra žinoma dėl kokių priežasčių M. A. šeimyninės sudėties duomenys nėra tikslūs. J. G. A. gimimo liudijimo pareiškėjas neturi. J. G. A. yra pirmos eilės įpėdinis, tačiau dėl savo motinos M. A. palikimo į notarą iki šiol nesikreipė ir neketina kreiptis, nurodydamas, kad jam nereikia motinos žemės. J. G. A. savo teise priimti palikimą nepasinaudojus, ši teisė perėjo pareiškėjui, tačiau jis yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Prienų rajono l-ojo notaro biuro duomenimis į M. A. palikimą paveldėjimo byla nepradėta. Terminą palikimui pagal įstatymą priimti praleido ir anksčiau nepradėjo paveldėjimo bylos dėl svarbių priežasčių: iki šiol yra gyvas M. A. sūnus, kuris pagal įstatymą yra pirmos eilės įpėdinis, pareiškėjui nebuvo žinoma, kad įpėdiniui per įstatyme nustatytą terminą neišreiškus valios dėl palikimo priėmimo, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės. Pareiškėjas neturi bylinėjimosi patirties, jo išsilavinamas susijęs su mašinų gamyba, tačiau dirbo vairuotoju. Kadangi terminą praleido dėl nurodytų svarbių priežasčių, o praleistas terminas nėra nepagrįstai ilgas, todėl yra pagrindas pratęsti terminą palikimui priimti. Kadangi į 2003 m. kovo 29 d. mirusio tetos M. A. palikimą Prienų rajono 1-jame biure nėra užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimai į jos palikimą nėra išduoti, todėl neegzistuoja aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. M. A. priklausančios žemės sklypų dalys yra vienuose žemės sklypuose su pareiškėjui priklausančiais, todėl jis prižiūri ne tik savo bet ir M. A. žemės sklypus, jis rūpinosi ir nuosavybės teisių atkūrimu M. A..

3. P. R. V. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pareiškime nurodytas aplinkybes, po tetos mirties į notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad turi teisę į jos palikimą esant pirmos eilės įpėdiniui.

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

4. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. A. palikimo perėjimą valstybei. Prašė pareiškimą dėl termino atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 36 – 38, 73 – 74).

5. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareikštą pareiškimą ir nurodė, jog pareiškimui neprieštaraus, jeigu teismas pripažins termino praleidimo priežastis svarbiomis. Prašė pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 42 – 43, 71 – 72).

6. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašė pareiškėjo pareiškimą dėl termino atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 51 – 52, 75 – 76).

7. Suinteresuotas asmuo J. G. A. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas šaukimu, įteikiant jį asmeniškai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 67 – 68).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. A. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 8). M. A. yra J. V. sesuo (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10). Pareiškėjas yra J. V. sūnus, t. y. mirusios M. A. sūnėnas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 14). Po M. A. mirties liko jai priklausantis turtas: 18300/36500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 17200/34500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 38700/45000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 20 – 21, 22 – 23, 24 – 25). M. A. pirmos eilės įpėdinis yra jos sūnus J. G. A. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 61), kuris per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla po M. A. mirties nepradėta (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 17). Pareiškėjas yra palikimo, atsiradusio po M. A. mirties (duomenys neskelbtini), įpėdinis pagal įstatymą, kuris į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi iki šiol yra gyvas M. A. sūnus, kuris pagal įstatymą yra pirmos eilės įpėdinis, jam nebuvo žinoma, kad įpėdiniui per įstatyme nustatytą terminą nepasinaudojus teise dėl palikimo priėmimo, ši teisė pereina kitiems asmenims. Jo išsilavinimas, susijęs su mašinų gamyba, bylinėjimosi patirties nebuvimas, nesudarė pagrindo žinoti, jog jam perėjo teisė priimti tetos palikimą. Minėtų aplinkybių pagrindu pareiškėjas prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. R. V. yra palikimo, atsiradusio po jo tetos M. A. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėtojas pagal įstatymą, tačiau laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, taip pat įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

11. Kaip nurodė pareiškėjas, priežastys, dėl kurių jis prašo atnaujinti praleistą terminą, yra iš esmės susijusios su nežinojimu, jog pirmos eilės įpėdiniui neišreiškus valios priimti mirusiojo palikimą, ši teisė pereina kitos eilės įpėdiniams. Nežinojimą įtakojo teisinių žinių stoka, realios gyvenimo aplinkybės bei socialinių įgūdžių stoka. Iš pateikto 2019 m. birželio 7 d. Prienų rajono I-ojo notaro biuro rašto matyti, kad paveldėjimo byla į M. A., mirusios 2003 m. kovo 29 d., palikimą nepradėta. Pareiškėjas nors ir pavėluotai, tačiau kreipėsi į teismą. Teismo vertinimu, pagal šias nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pareiškėją pripažinti pasyviu asmeniu įgyvendinant savo teises.

12. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei iki civilinės bylos dėl termino atnaujinimo iškėlimo ir nagrinėjimo metu joks įpėdinis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas palikimo priėmimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus.

13. Vadovaudamasis teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, pagal visapusišką, išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimą, nustatytas aplinkybes teismas vertina pareiškėjo naudai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visą laikotarpį nuo teisės į palikimą atsiradimą dienos iki kreipimosi į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal savo išvystytus socialiai orientuotus gebėjimus pareiškėjas tinkamai atliko visus veiksmus, kurie priklausė būtent nuo jo valios ir galėjo būti jo kontroliuojami, pas pareiškėją buvo susiformavusi valia priimti palikimą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymą priimti tenkinamas pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą po tetos M. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė