Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo žemės ūkio bendrovės „Gustoniai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-116-212/2009 pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės „Gustoniai“ ieškinį atsakovams A. P. , uždarajai akcinei bendrovei „AVG Investment“, E. M. , S. Š. , S. M. , Z. V. P. , B. Š. , P. M. , L. B. , Z. J. (procesinių teisių perėmėja – Z. O. J. ) dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad atsakovai A. P. ir UAB „AVG investment“ 2006 m. rugsėjo 24 d. sudarė komiso sutartį, pagal kurią komitentas UAB „AVG investment“ pavedė komisionieriui A. P. , o ši įsipareigojo komitento pavedimu už atlyginimą sudaryti šioje sutartyje nurodytus sandorius bei atlikti kitus sutartus veiksmus savo vardu bei komitento lėšomis. Sutartimi šalys susitarė, kad komisionierius A. P. savo vardu bei komitento UAB „AVG investment“ sąskaita sudarys ŽŪB „Gustoniai“ pajų pirkimo sandorius su šios bendrovės pajininkais, mokėdama ne daugiau kaip 5 Lt už vieną pajaus litą. Šalys susitarė, kad vykdydama šią sutartį A. P. sutartis sudarys savo vardu ir neprivalės nenurodyti, kad veikia komitento pavedimu. Sutartimi komitentas įsipareigojo per 7 dienas nuo pavedimo įvykdymo sumokėti komisionierei A. P. 1 000 Lt komisinį atlyginimą už tinkamą ir visišką pavedimo įvykdymą, išskaičiuojant ir sumokant atlyginimo iš jo fizinių asmenų pajamų mokestį. Šalys susitarė, kad sutartis galios nuo jos pasirašymo iki visiško ir tinkamo jos įvykdymo. Atsakovė A. P. 2006 m. rugsėjo 25 d. įgaliojo jos sūnų R. P. atstovauti ir veikti jos vardu įregistruojant nupirktus ŽŪB „Gustoniai“ pajus, pateikti dokumentus registravimui, atlikti visus su ŽŪB „Gustoniai“ nupirktų pajų registravimu susijusius veiksmus, atstovauti jai bendrovės susirinkimuose ir pan. Atsakovas UAB „AVG investment“ 2006 m. birželio 14 d. suteikė direktoriaus pavaduotojui G. M. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo jį atstovauti bendrovę visose valstybės ir miestų (rajonų) savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse bei organizacijose, santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis, gauti iš šių institucijų ir asmenų dokumentus, teikti jiems įvairius dokumentus, atsiskaityti su fiziniais asmenimis, sumokėti minėtoms institucijoms rinkliavas ir visas kitas įmokas, susijusias su pavedamų veiksmų atlikimu. A. P. , vykdydama komiso sutartį, sudarė su E. M. , Z. V. P. , B. Š. , S. Š. , L. B. , J. M. , P. M. , Z. J. pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias minėti asmenys pardavė A. P. visus turėtus pajus. Tarp šalių kilo ginčas dėl minėtų komiso, pajaus pirkimo-pardavimo sutarčių galiojimo.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

Sandoris yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims, atlikti tam tikrus veiksmus (susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str.). Sutarties laisvės principas leidžia asmenims sudaryti bet kokius sandorius, kurie neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis negalioja pagal įstatymo nurodymą ir teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu nereikalingas. Niekinio sandorio negaliojimas nepriklauso nuo jį sudariusių asmenų valios, todėl niekinio sandorio šalys negali jo patvirtinti. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai, nustatyti Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose. Niekiniai ir dėl to negaliojantys yra imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantys sandoriai. Kita negaliojančių sandorių rūšis yra nuginčijamieji sandoriai, kuriuose pripažinti negaliojančiais, būtinas teismo sprendimas. Šių sandorių galiojimas priklauso nuo sandorį sudariusių asmenų valios. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti ir todėl taikomos sandoriui, kurį iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatyme reglamentuoti sandorių negaliojimo pagrindai turi ir kitą paskirtį – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 str.). Apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant jį, siekiama pridengti kitą sandorį ir tokiu atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, kadangi išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Įrodinėjant sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles.

Civilinių bylų rūšinis teismingumas yra reglamentuojamas CPK 26 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. Viena iš civilinių bylų, kurios nagrinėjamos apygardos teismuose, kaip pirmosios instancijos teismuose, rūšių yra bylos, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo (CPK 27 str. 1 p.). Pagal CPK 85 straipsnio nuostatas ieškinio suma nustatoma tokiu būdu: bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomą sumą; bylose dėl turto išreikalavimo – pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę; bylose dėl daiktinių teisių į turtą – pagal turto rinkos vertę. Jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 str. 1 d. 10 p.). Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškinio suma byloje dėl pajų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nustatoma pagal visų ginčijamų sandorių bendrą kainą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2006). Todėl kai bendra ginčijamų pajų pirkimo-pardavimo sandorių vertė viršija vieno šimto tūkstančių litų sumą byla teisminga apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 str. 1 p.). Visų nagrinėjamoje byloje ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių kaina yra 342 599 Lt. Tokio paties dydžio yra ir ieškinio, pareikšto dėl šių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, suma. Todėl pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą byla yra teisminga Panevėžio apygardos teismui. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad šią bylą privalėjo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismas. Apeliantas neteisingai nurodo, jog ieškinio suma turi būti apskaičiuojama ne pagal pirkimo-pardavimo sutarčių kainą, vertę, o pagal pajų savininkų atsakovei A. P. parduotų pajų nominalų dydį, nurodytą ŽŪB „Gustoniai“ pajininkų registravimo žurnale ir atsakovės A. P. pajininko knygelėje – 76 276 Lt. Dėl neteisingai paskaičiuotos ieškinio sumos apeliantas apeliaciniame skunde pateikė neteisingus teiginius, kad byla išnagrinėta ne tos instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla pagal ieškinį buvo iškelta Panevėžio miesto apylinkės teisme, o vėliau šio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta galioti 2008 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ir yra įsiteisėjusi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliaciniu skundu ginčijamą sprendimą priėmė nepažeisdamas rūšinio teismingumo taisyklių.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti į bylą šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai ir kiti įrodymai nepatvirtina ir neįrodo ieškiniu ginčijamų komiso, pajaus pirkimo-pardavimo sutarčių apsimestinumo, neteisėtumo ir negaliojimo.

Negaliojančių sandorių, kurie gali būti savaime niekiniai ab initio arba nuginčijami, sąrašą nustato Civilinis kodeksas. Negaliojantiems sandoriams yra priskiriami ir apsimestiniai sandoriai, reglamentuojami CK 1.87 straipsnyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką apsimestiniu sandoriu yra laikomas sandoris, kuris yra sudarytas kitam sandoriui pridengti. Apsimestinis sandoris yra priskiriamas prie niekinių sandorių ir pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tą sandorį, juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė A. P. pateikė į bylą paaiškinimus dėl jos paaiškinimų nagrinėjamoje byloje ir parodymų apklausos liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje neatitikimo (t. 2, b.l. 145). Teisėjų kolegijos nuomone, A. P. paaiškinimų nagrinėjamoje byloje ir parodymų apklausos liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje neatitikimai nėra pagrindas pripažinti ieškiniu ginčijamas sutartis negaliojančiomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. P. turėjo teisę bei galėjo vykdyti komiso sutartį ir sudarinėti pajaus pirkimo-pardavimo sutartį per atstovus ir pasitelkus kitus asmenis. A. P. komiso sutarties vykdymas ir pajaus pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas per atstovus bei pasitelkus kitus asmenis nedaro ieškiniu ginčijamų sutarčių negaliojančiomis. Bylos nagrinėjimo metu ieškiniu ginčijamų sutarčių šalys patvirtino, kad sutartimis teisingai bei tinkamai išreikšta jų valia.

Ieškovas ŽŪB „Gustoniai“ apeliaciniame skunde nurodo tai, kad pajų pirkimo-pardavimo sutartys yra apsimestiniai ir negaliojantys sandoriai, tačiau ieškovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kokius sandorius pridengė pajų pirkimo-pardavimo sutartys ir kokius sandorius sudaryti buvo tikroji ŽŪB „Gustoniai“ pajų pardavėjų valia. Ieškovas apeliaciniame skunde tik nurodo, kad pajų pardavėjai žinojo, kad pajus parduoda ne atsakovei A. P. , o atsakovui UAB „AVG Investment“. Todėl galima laikyti nustatyta, kad pajų pardavėjai suvokė, kad tikrasis pajų pirkėjas yra UAB „AVG Investment“, pagal komiso sutartį atstovaujamas atsakovės A. P. . Todėl pajų pardavimas A. P. , atstovaujančiai UAB „AVG Investment“, buvo tikroji buvusių ŽŪB „Gustoniai“ pajų pardavėjų valia. Tai nagrinėjamoje byloje patvirtino patys pajų pardavėjai. Todėl pajų pirkimo-pardavimo sutartys nepridengė kito sandorio.

Pažymėtina, kad ieškovas pajų pirkimo-pardavimo sutartis ginčija ne todėl, kad pajų pardavėjai sutarčių sudarymo metu siekė sudaryti kitą sandorį, bet dėl to, kad šių sutarčių šalis turi būti UAB „AVG Investment“, o ne A. P. . Kadangi pajus pirko UAB „AVG Investment“, komiso sutarties pagrindu veikdamas per A. P. , pajų pardavėjų valia nebuvo pažeista. Duomenų, kad pajų pardavėjai buvo suklaidinti ir manė, kad pajus parduoda kitam asmeniui, byloje nėra. Pateikti į bylą įrodymai, šalių duoti paaiškinimai, liudytojų parodymai nepatvirtina, kad pajų pardavėjai būtų nežinoję, kad pajus parduoda atsakovui UAB „AVG Investment“, veikiančiam komiso sutarties pagrindu per atsakovę A. P. . Todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl byloje esančių prieštaringų įrodymų, neva patvirtinančių pajų pardavėjų valios trūkumus, yra visiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad ieškiniu ginčijama komiso sutartis atsakovės A. P. buvo vykdoma, yra teisėta ir galiojanti.

Pagal CK 6.780 straipsnio 1 dalį komiso sutartimi viena šalis (komisionierius) įsipareigoja kitos šalies (komitento) pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento lėšomis. Pagal sandorį, komisionieriaus sudarytą su trečiuoju asmeniu, teises ir pareigas įgyja komisionierius, nepaisant to, kad komitentas buvo nurodytas trečiajam asmeniui arba vykdant sandorį turėjo tiesioginių santykių su trečiuoju asmeniu; komiso sutartis gali būti terminuota arba neterminuota (CK 6.780 str. 2 d. 3 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos rodo, jog komiso sutarties vykdymas gali būti tęstinis, tokia sutartis gali būti vykdoma etapais ir nuolat. Kai sutartis yra neterminuota komisionierius pavedimą vykdo ir sandorius komitento lėšomis sudaro iki tol, kol komitentas atsisako komiso sutarties (CK 6.792 str. 1 d. 1 p.). Tai, kad komiso sutartis nėra laikinai vykdoma, dar nereiškia, kad ji yra negaliojanti, nes atsiradus reikiamoms sąlygoms komisionierius gali vėl pradėti vykdyti komitento pavedimus – sudaryti sandorius komitento sąskaita. Remiantis CK 6.780 straipsniu sandoriuose, sudaromuose komisionieriui vykdant komiso sutartį, nėra būtina nurodyti, kad sandoris yra sudaromas komisionieriaus komitento lėšomis. Tokią išvadą galima padaryti ir todėl, kad teises ir pareigas pagal komiso sutartį įgyja būtent komisionierius, o ne komitentas. Pažymėtina, kad daiktai, kuriuos komisionierius gauna iš komitento ar įgyja komitento lėšomis, yra komitento nuosavybė nuo perdavimo momento (CK 6.786 str. 1 d.). Ieškiniu ginčijamos komiso sutarties 5 punktas patvirtina, kad ieškiniu ginčijama sutartis yra neterminuota ir galioja iki pilno ir tinkamo jos įvykdymo (visų ŽŪB „Gustoniai“ pajų įsigijimo arba iki komitento atsisakymo nuo sutarties). Kartu sutartyje papildomai nurodyta, kad komisionierė A. P. , sudarydama sandorius komiso sutarties pagrindu, neturi pareigos tretiesiems asmenims nurodyti, kad veikia komiso sutarties pagrindu.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo komiso sutartis pripažinta teisėta, nes, jo nuomone, ši sutartis nebuvo vykdoma, apie šios sutarties vykdymą nebuvo pranešta pajų pardavėjams pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu. Anksčiau nurodytos CK normos ir komiso sutarties nuostatos patvirtina, kad tęstinis sutarties vykdymas ir neatskleidimas tretiesiems asmenims apie komisionieriaus veikimą šios sutarties pagrindu, yra teisėti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad komiso sutartis buvo vykdoma, nes pajai buvo nupirkti. Pagal byloje esančius mokėjimo dokumentus, mokėjimai pajų pardavėjams pagal pirkimo-pardavimo sutartis buvo atliekami komitento UAB „AVG Investment“, o ne komisionierės A. P. , lėšomis. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl komiso sutarties nevykdymo ir neteisėtumo yra nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pajų pardavėjams buvo žinoma tai, kad pajai per A. P. bus įsigyjami UAB „AVG Investment“. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad pajų pardavėjai, sudarydami pajų pirkimo-pardavimo sutartis, žinojo apie komiso sutartį ir tai, kad atsakovė A. P. vykdo būtent šią sutartį ir perka pajus atsakovo UAB „AVG Investment“ sąskaita.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas neįrodė ieškiniu ginčijamos komiso sutarties negaliojimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl komiso sutarties teisėtumo yra pagrįstos.

CK 6.780 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog komiso sutartimi viena šalis (komisionierius) įsipareigoja kitos šalies (komitento) pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento lėšomis, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pagal sandorį, komisionieriaus sudarytą su trečiuoju asmeniu, teises ir pareigas įgyja komisionierius, nepaisant to, kad komitentas buvo nurodytas trečiajam asmeniui arba vykdant sandorį turėjo tiesioginių santykių su trečiuoju asmeniu. Aiškindamas šias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nėra išvardyta, kokius sandorius komisionierius turi teisę sudarinėti, dėl to galima teigti, kad komisionierius turi teisę sudarinėti su trečiaisiais asmenimis bet kokius įstatymų leidžiamus sandorius <...> komisionieriaus teises ir pareigas santykiuose su trečiuoju asmeniu nustato normos, reglamentuojančios sandorio rūšį, kurį komitento pavedimu ir lėšomis sudaro komisionierius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-800/2003).

Atsakovė A. P. , vadovaudamasi komiso sutartimi, sudarė pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, kurių sudarymo teisines pasekmes reglamentuoja CK ir Žemės ūkio bendrovių įstatymo (tekste – ŽŪBĮ) normos. Pagal ŽŪBĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 19 straipsnio 2 punkto nuostatas tiek žemės ūkio bedrovės narys, tiek pajininkas turi teisę savo pajų pardavimo, dovanojimo ar kitu būdu perleisti bendrovei, kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniu ŽŪBĮ ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka; pajų perleidimo sandoriai sudaromi paprasta rašytine forma. Todėl pajų pirkimo-pardavimo sutartimis perleistų ŽŪB „Gustoniai“ pajų įgijėjais pagal įstatymą galėjo būti tiek bendrovės narė atsakovė A. P. , tiek komitentas pagal komiso sutartį atsakovas UAB „AVG Investment“. Atsakovė A. P. komiso sutartimi prisiėmė ŽŪBĮ leistinus pavedimus ir turėjo teisę sudaryti pajaus pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl komiso sutartis, kurioje buvo numatyti teisėti ir ŽŪBĮ leistini pavedimai atsakovei A. P. veikti atsakovo UAB „AVG Investment“ sąskaita (lėšomis), yra teisėta.

Ieškovas ŽŪB „Gustoniai“ apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas UAB „AVG Investment“ komiso sutartį su atsakove A. P. sudarė tuo tikslu, kad ŽŪB „Gustoniai“ narė A. P. galėtų dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose su didesniu kiekiu balsų. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas remiasi tik prielaidomis ir neįrodė, kad atsakovas UAB „AVG Investment“ tikrai turėjo tokius ketinimus. Pagal ŽŪBĮ 2 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 5 dalį asmuo, kuris pirko, dovanojimo ar kitokiu būdu įsigijo bendrovės nario ar pajininko pajų ar jo dalį, bendrovės nariu tampa tik tada, kai jį į bendrovę priima bendrovės narių susirinkimas. Todėl atsakovas UAB „AVG Investment“ tuo pagrindu, kad yra įsigijęs bendrovės pajus per komisionierę A. P. , nėra įgijęs daugiau teisių negu tuo atveju, jeigu būtų pajus įgijęs tiesiogiai. Taip yra todėl, kad iš trečiųjų asmenų įsigijęs pajų atsakovas UAB „AVG Investment“ ŽŪB „Gustoniai“ nariu taptų tik po to, kai dėl jo narystės nuspręstų visuotinis bendrovės narių susirinkimas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas UAB „AVG Investment“ dėl komiso sutarties su atsakove A. P. sudarymo neįgijo jokių papildomų teisių į ŽŪB „Gustoniai“ valdymą, neturėjo jokių nesąžiningų ketinimų, todėl komiso sutarties teisėtumas yra nepaneigtas.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą turi tik suinteresuotas asmuo ir tik dėl pažeistos ar ginčijamos jo subjektinės teisės arba įstatymų saugomo intereso. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo ŽŪB „Gustoniai“ teisės nėra ginčijamos, nes byla iškelta pačio ieškovo iniciatyva ir nė vienas iš atsakovų jam nėra pareiškęs priešpriešinių reikalavimų. Todėl ieškovo kreipimosi į teismą pagrindas gali būti tik subjektinės teisės arba įstatymų saugomo intereso pažeidimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ieškovas turi pareigą įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą, kad šią teisę arba interesą pažeidžia ar kėsinasi pažeisti atsakovas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2005).

Ieškovas ŽŪB „Gustoniai“ teigia, kad komiso, pajaus pirkimo-pardavimo sutartimis buvo pažeistos jo teisės ir įstatymų saugomi interesai, tačiau tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nenurodo duomenų dėl teisinio suinteresuotumo komiso, pajaus pirkimo-pardavimo sutarčių galiojimu, tai yra nepateikia pagrįstų argumentų apie tai, kokiu būdu atsakovų sudarytomis pajų pirkimo-pardavimo sutartimis buvo pažeistos ieškovo teisės ir/ar interesai. Apeliacinio skundo teiginys, kuriuo ieškovas aiškina savo suinteresuotumo motyvus byloje, apie tai, kad naudojantis pajų pirkimo-pardavimo sutartimis įgytais pajais atsakovas UAB „AVG Investment“ bando perimti ŽŪB „Gustoniai“ valdymą, negali būti teisiniu pagrindu pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimui negaliojančiomis, nes atsakovas UAB „AVG Investment“ vykdo teisėtą ūkinę komercinę veiklą ir investavimas į žemės ūkio bendrovių veiklą (jų įsigijimas, perleidimas, pertvarkymas, našumo didinimas ir pan.) nėra įstatymų ar kitų teisės aktų draudžiama veikla. Pajų pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovai perleido jiems priklausančiu ŽŪB „Gustoniai“ pajus teisėtą veiklą vykdančiam atsakovui UAB „AVG Investment“. Ieškovo teiginys, kad A. P. reikšdama ieškinius teisme ŽŪB „Gustoniai“ pažeidžia ieškovo teises, yra nepagrįstas ir nėra pagrindas pripažinti ieškiniu ginčijamas sutartis negaliojančiomis. Kreipimasis su ieškiniu į teismą nėra nurodyto ieškinyje atsakovo teisės pažeidimas. Be to, įstatymai nustato atsakomybę dėl netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis komiso, pajų pirkimo-pardavimo sutartis.

Teisėjų kolegijos nuomone, komiso, pajų pirkimo-pardavimo sutartys yra sudarytos vykdant teisėtą ūkinę komercinę veiklą ir jų sudarymu nebuvo pažeistas joks viešasis interesas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas neįrodė, kad ieškiniu ginčijamos komiso, pajų pirkimo-pardavimo sutartys pažeidžia jo privačias teises ir/ar teisėtus interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant nei viešojo, nei privataus intereso pažeidimo, komiso, pajų pirkimo-pardavimo sutartys yra teisėtos. Tarp atsakovų A. P. ir UAB „AVG Investment“ sudaryta komiso sutartis neturi jokių įstatymams prieštaraujančių sąlygų ir buvo sudaryta tik kaip pagalbinė priemonė sėkmingam pajų iš atsakovų įsigijimui. Panevėžio apygardos teismo sprendimu šių sutarčių teisėtumas buvo patvirtintas pagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neteisingas ieškovo teiginys, jog nagrinėjamos bylos ir Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-181-280/2007 aplinkybės yra panašios bei sutampa.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad ieškovo (apelianto) bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, kadangi apeliacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo (apelianto) į valstybės biudžetą 4,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nėra pateikti įrodymai apie atsakovų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo žemės ūkio bendrovės „Gustoniai“ į valstybės biudžetą 4,05 Lt (keturis litus penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.