Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1639-587/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-03
Bylos Nr.: e2A-1639-587/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00571-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Žemaitienė (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Egidijus Tamašauskas
Atsakovas: K. W. D.
Ieškovas: M. K. H.

Civilinė byla Nr. e2A-1639-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00571-2019-9

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.3.1; 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.6.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. W. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-136-314/2020 pagal ieškovės M. K. H. ieškinį atsakovui K. W. D. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo K. W. D. priešieškinį ieškovei M. K. H. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. K. H. (buvusi pavardė – M. K. D.) 2019 m. liepos 31 d. pateiktu ieškiniu prašo:

1.1. dalijant santuokoje įgytą turtą atsakovui K. W. D. priteisti asmenine nuosavybe butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį turtą, t. y. baldus, buitinę techniką,

1.2. priteisti ieškovei M. K. H. iš atsakovo K. W. D. 5 000 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui natūra atitenkančią turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir bute esančių baldų, buitinės technikos dalį,

1.3. priteisti ieškovei iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas K. W. D. 2020 m. vasario 7 d. pateikė priešieškinį ieškovei M. K. H., kuriuo prašo:

2.1. padalinant K. W. D. santuokoje su M. K. H. įgytą turtą, pripažinti K. W. D. asmenine nuosavybės teise šį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu pažymėtu R-22, kurio plotas 3,45 kv.m., su bendro naudojimo patalpomis: a-4 (23/100 iš 16,48 kv.m.) ir a-5 (10/100 iš 15,36 kv.m.) ir a-16 (1/2 iš 4,43 kv.m.) viso bendro naudojimo patalpų – 7,55 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esantį kilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką), neišmokant ieškovei M. K. H. piniginės kompensacijos,

2.2. priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė piešieškinį prašė atmesti, ieškinį grindė šiais argumentais:

3.1. ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikoje Elbingo miesto metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šalys įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje atliktas buto remontas, įsigyti nauji baldai, buitinė technika. Vokietijos Federacinės Respublikos Ekernfiord apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką. Santuokos nutraukimo metu nebuvo išspręstas ginčo nekilnojamojo turto ir kito santuokoje įsigyto turto padalijimas. Ieškovė neturi galimybių naudotis ginčo butu bei kitu šiame bute esančiu turtu. Nekilnojamuoju turtu naudojasi tik atsakovas. Ieškovė 2019 m. kovo 26 d. atsakovui pasiūlė pasidalinti santuokoje įgytą turtą – išmokėti 6 600 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei atitenkančią 1/2 nekilnojamojo turto – buto ir kito turto, dalį. Atsakovas su pateiktu pasiūlymu nesutiko. Realiai nėra galimybių naudotis įsigytu turtu bendru susitarimu, tikslinga vienai šalių nekilnojamąjį turtą pripažinti asmenine nuosavybe, priteisiant kitai šaliai išmokėti piniginę kompensaciją už atitenkančią nekilnojamojo ir kito turto dalį.

3.2. Priešieškinio turinys leidžia teigti, kad atsakovas neginčija / pripažįsta, kad ginčo butas įgytas santuokoje jungtine sutuoktinių nuosavybe, kad nekilnojamojo turto įsigijimo metu (2017 m. rugpjūčio 29 d.) atsakovas gyveno kartu su ieškove ir šeimos ūkį tvarkė bendrai. Pirkimo-pardavimo sutarties 2.1. punktu sutarties šalys išreiškė savo valią, kad pirkėjai įsigyja butą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovo pateiktoje asmenino vartojimo kredito sutartyje nenurodyta tikslinė kredito panaudojimo paskirtis, buto pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. p. numatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigytas, sumokant pardavėjams grynaisiais pinigais sutarties sudarymo metu.

Atsiliepimas

4. Atsakovas ieškinį prašo atmesti, priešieškinio reikalavimus grindžia šiais argumentais:

4.1. buto įgijimui atsakovas banke „Deutsche Postbank AG“ gavo 10 000 Eur kreditą. Beveik iš karto po ginčo buto sandorio įforminimo, t. y. 2017 m. rugsėjo 1 d. dėl ieškovės nelojalumo atsakovo atžvilgio, atsakovas nutraukė visus santykius su ieškove, ir išsikraustė į atskirą butą kitame Vokietijos mieste, kur gyvena iki šiol. Vokietijos Ekernford miesto teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu šalių santuoka nutraukta, tačiau neišspręstas turto padalijimo klausimas.

4.2. Gautą 10 000 Eur dydžio paskolą kartu su palūkanomis nuo pat pradžios iš asmeninių lėšų moka atsakovas. Ieškovė savo asmeninėmis lėšomis / santaupomis, kurių de fakto turėti negalėjo dėl Vokietijoje ieškovei iškeltos fizinio asmens bankroto bylos ir vykdomos fizinio asmens bankroto procedūros, prie ginčo buto pirkimo neprisidėjo ir nekompensavo atsakovui ½ dalies kredito, t. y. 7 315,00 Eur. Buto pardavėjams 10 000,00 Eur kainą mokėjo atsakovas. Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovas sumokėjo 4 888,72 Eur kredito grąžinimo įmokų. Ieškovė neprisidėjo nei prie buto įsigijimo, nei prie vėlesnio jo išlaikymo.

4.3. Ieškovės atžvilgiu Vokietijoje vykdoma bankroto procedūra, pagal kurią visas lėšas nurašo fizinio asmens bankroto administratorius. Patenkinus ieškovės reikalavimą atsakovui dėl 5 000 Eur piniginės kompensacijos už ½ dalį buto, atsakovui tektų neproporcingai didelė vykdytinų piniginių prievolių pagal anksčiau paminėtą paskolos sutartį našta, kas neatitinka teisingumo protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo teisės principams. Šalys yra giliuose konfliktiniuose santykiuose, atsakovas vienas moka įmokas pagal paskolos sutartį, ieškovė dalies paskolos atsakovui nekompensavo, ginčo buto neišlaikė, todėl atsakovui priteistinas visas butas natūra asmenine nuosavybe, nepriteisiant ieškovei kompensacijos už turto dalį.

4.4. Ginčo butas nebuvo skirtas ir niekada nebuvo naudojamas šeimos poreikiams. Šalių šeiminiai santykiai nutrūko dar 2017 m. gegužės mėn. Atsakovas rūpinasi butu ir komunaliniais mokėjimais už butą, o atsakovė prie buto išlaikymo ir kredito grąžinimo niekaip neprisidėjo ir neprisideda.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

5. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2020 m. liepos 27 d. sprendimu, ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė:

5.1. padalinti ieškovės M. K. H. ir atsakovo K. W. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą: 1) atsakovui K. W. D. priteisė asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir jame esantį turtą, t. y. baldus, buitinę techniką; 2) ieškovei M. K. H. priteisė iš atsakovo K. W. D. 5 000 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui natūra atitenkančią turto – ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį bute esančių baldų, buitinės technikos.

5.2. Priteisė iš atsakovo ieškovei 150 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, 3 691,53 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 554 Eur išlaidas nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir vertėjui apmokėti, 121 Eur kitų būtinų išlaidų, iš viso 4 516,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. ieškovė M. K. H. (buvusi pavardė D.) ir atsakovas K. W. D. (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikoje, Elbingo miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Santuoka nutraukta Vokietijos Federacinėje Respublikos Ekernfiord apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Klausimas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kito turto padalijimo nebuvo sprendžiamas. Šalys santuokos metu 2017 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. D2-3652 įsigijo 32,49 kv. m. bendro ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti buto pirkėjai – atsakovas K. W. D. ir ieškovė M. K. H. (buvusi M. D.), be to sutarties 2.1. punkte nurodyta „Pardavėjai parduoda, o Pirkėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka butą“, taip pat sutarties 4.1. punkte nurodyta „10 000 Eur (dešimt tūkstančių Eur) Pirkėjai sumokėjo Pardavėjams grynaisiais pinigais šios Sutarties pasirašymo metu. Pasirašydami šią Sutartį Pardavėjai patvirtina tinkamą šios Daikto kainos sumokėjimą“.

6.2. Atsakovas teigė, kad ginčo butas įgytas už jo asmenines lėšas – iš banko gautu 10 000 Eur kreditu. Teismas sprendė, kad faktas, jog atsakovui buvo suteiktas kreditas, pats savaime nereiškia kredito panaudojimo ginčo butui įsigyti, iš pateikto „Deutsche Postbank AG“ asmeninio vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nėra aišku, kada, kokiu tikslu atsakovui suteiktas kreditas ir į kokią sąskaitą bei kiek (visi iš karto ar dalimis) pervesti pinigai, kada atliktas pervedimas (o gal išmokėta grynais). 2017 m. rugpjūčio 9 d. atsakovo sąskaitoje buvo iš viso 18 264,31 Eur. Teismas konstatavo, kad tokiu atveju lieka neaišku, kokia prasmė imti būtent 10 000 Eur paskolą, kai sąskaitoje turint 18 264,31 Eur buto įsigijimui pakako ir mažesnės sumos kredito (2 000,00 Eur). Teismas pažymėjo, kad sąskaitos išrašas pateiktas nepilnas, išraše nurodyta, kad išrašą sudaro viso 5 lapai, tačiau atsakovas pateikė tik 2 šio išrašo lapus, neaišku, kokį turinį sudaro kiti nepateikti šio išrašo 3 lapai. Teismas sprendė, kad atsakovui nepateikus papildomų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų kad gautas kreditas panaudotas ginčo butui įsigyti, nėra pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, kad gautą 10 000 Eur kreditą atsakovas panaudojo ginčo butui įsigyti.

6.3. Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad iki ginčo buto įsigijimo šeiminiai santykiai su ieškove jau buvo nutrūkę, todėl butas buvo įsigytas išimtinai jo asmeniniams tikslams – poilsiauti ir atlikinėti įvairias reabilitacijos bei sveikatinimo procedūras Druskininkų mieste – teismas atmetė, kaip nepagrįstą. Liudytojų parodymų pagrindu teismas sprendė esant nustatyta, kad turto įgijimo metu atsakovas neišreiškė valios įsigyti ginčo butą asmenine nuosavybe ir pirkimo-pardavimo sutarties 2.1. punkte nurodyta aplinkybė, kad ginčo butą pirkėjai įsigyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atitiko atsakovo tikrąją valią.

6.4. Atsakovo argumentą, kad ieškovei Vokietijoje yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl ji neturėjo galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis ginčo buto įsigijimo metu, teismas atmetė, kaip nepagrįstą. Sprendė, kad nurodyta aplinkybė šioje byloje neturi teisinės reikšmės, santuokoje įgytas turtas yra Lietuvos Respublikoje, ginčas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Vokietijos Neumiunsterio apylinkės teismo sprendimas pradėti ieškovei bankroto procesą nepaneigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos.

Žemesnės instancijos teismas

6.5. Byloje nesant ginčo dėl šalių konfliktiškų santykių, sutampant šalių valiai dėl ginčo buto priteisimo asmenine atsakovo nuosavybe, nesant ginčo dėl ieškovės nustatytos buto ir jame esančio kilnojamojo turto vertės, teismas sprendė, jog atsakovui priteistinas ginčo butas asmenine nuosavybės teise, o ieškovei iš atsakovo – 5 000 Eur dydžio kompensacija už atsakovui tenkančią ginčo buto 1/2 dalį su bute esančia 1/2 kilnojamojo turto dalimi.

6.6. Teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažino pagrįstomis.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atsakovas K. W. D. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo: 1) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2017 m. liepos 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-136-314/2020 panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, 2) įtraukti į civilinę bylą Nr. e2-136-314/2020 trečiuoju asmeniu Neumiunsterio apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu bankroto proceso byloje Nr. 93 IK 66/15 M. H. (K.) paskirtą bankroto administratorę advokatę S. B., 3) priimti su apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus ir atnaujinti įrodymų tyrimą, 4) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, kas ipso jure sudaro pagrindą pripažinti teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas neteisingai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, vadovavosi prielaidomis, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

1.2. Vokietijos Federacinės Respublikos Neumiunsterio apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu bankroto proceso byloje Nr. 93 IK 66/15 ieškovei M. H. pradėtas bankroto procesas ir paskirtas bankroto administratorius, bankroto procedūra pasibaigtų 2021 m. lapkričio mėn., išdavus atleidimą nuo likusių skolų. Užsienio valstybės teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, apribojo M. H.-K. disponavimo dabartiniu ir būsimu turtu teisę, kuri pagal teismo sprendimą perkeliama bankroto administratoriui – advokatei S. B., kuri teismo nebuvo įtraukta dalyvauti šioje civilinėje byloje. Skundžiamas Druskininkų rūmų teismo sprendimas tiesiogiai pažeidžia bankroto administratorės S. B. teisę administruoti turtą ir pareigą vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas. Skundžiamas apylinkės teismo sprendimas naikintinas, esant vienam iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

1.3. Ieškovė M. H. sudarydama santuoką su atsakovu K. D., toliau gyvenanti santuokoje su atsakovu ir dalyvaudama pas notarą sudarant ginčo buto įgijimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis sandorį, neatskleidė teisiškai reikšmingo fakto, jog ji turi fizinio asmens bankroto statusą ir vėliau nepranešė bankroto administratorei S. H. apie nekilnojamojo turto įgijimą užsienio valstybėje, šio turto buvimo vietą ir civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto padalijimo iškėlimą, t. y. buvo nesąžininga, nors vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, t. y. bankroto administratorei, atsakovui, notarui (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Teismas tarp pateiktų atsakovo rašytinių įrodymų – Postbank asmeninio vartojimo kredito sutarties (kredituojamos sąskaitos Nr. 0001049048284) Nr.8246118948 (1 t., b. l. 103-107), atsakovo pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 72, esančios „Deutsche Postbank AG“, išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. ( 1 t., b. l. 154-160), mokėjimo grafiko į kredito sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla 1 t., b. l. 144-147), kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (el. byla 1 t., b. l. 149-153) – bylos nagrinėjimo metu iš pradžių matė aiškų ryšį tarp atsakovo gauto 10 000 Eur asmeninio vartojimo kredito ir jo panaudojimo atsikaitant už ginčo buto pirkimą. Teismas nepasiūlė atsakovui pateikti papildomų įrodymų dėl aplinkybių, susijusių su asmenio kredito banko sąskaitoje gavimu ir pinigų panaudojimu, įrodinėjimo (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Atsakovas suprato, kad teismui pakanka įrodymų, patvirtinančių 10 000 Eur asmeninio kredito gavimą, išmokėjimą banke, todėl susilaikė nuo didelių dokumentų vertimų išlaidų ir, atsakovo nuomone, galimai perteklinių įrodymų teikimo.

1.5. Atsakovas papildomai teikia banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Deutsche Postbank AG“, išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d., iš kurio matyti, kad 2017 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymu pagal Asmeninio vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį K. D. buvo išmokėta 10 000 Eur (išrašo 3 iš 4 lapas) ir prašo apeliacinės instancijos teismą šiuos įrodymus priimti kartu su apeliaciniu skundu. Šie banko sąskaitos lapų išrašai paneigia teismo sprendimo motyvą, kad nėra duomenų, kad kreditas buvo pervestas į atsakovo nurodytą sąskaitą. Papildomai pateiktose išrašuose yra duomenų, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas sumokėjo pirmą 174 Eur įmoką asmeninio vartojimo kreditui Nr. (duomenys neskelbtini) padengti. Papildomai teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina 10 000 Eur dydžio kredito gavimo faktą ir paneigia teismo išvadą, kad kreditas nebuvo pervestas atsakovui. Gautas 10 000 Eur kreditas buvo banko Postbank AG išmokėtas atsakovui grynais pinigais banke 2017 m. liepos 31 d. Atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 72 suma 18 264,31 Eur susiformavo nuo 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. liepos 31 d. išmokėtų atsakovui kreditų (5 000 Eur, 10 000 Eur), darbo užmokesčio, išmokėtų socialinių pašalpų ankstesniais mėnesiais pagrindu. Atsakovas turėjo dar teikti išlaikymą savo tuo metu (2017 m.) nepilnamete buvusiai dukrai, kuri gyveno su jos motina Lenkijoje. Kad padengti nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimą, atsakovas paėmė 5 000 Eur dydžio asmeninio vartojimo kreditą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį panaudojo asmeniniams tikslams.

1.6. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių pačios ieškovės galimybes realiai turėti santaupų ir prisidėti finansiškai prie buto pirkimo. Teismas visiškai netyrė ir nepasisakė, kokiomis lėšomis disponavo ieškovė.

1.7. Atsakovo gautos 10 000 Eur lėšos pagal asmeninio vartojimo kreditą Nr. (duomenys neskelbtini) kilme ir pobūdžiu pagal CK 3.88 straipsnį nelaikomos bendrąja sutuoktinių nuosavybe, o priskirtinos prie asmeninių lėšų. Teismas sprendime nepasisakė dėl pinigų, kuriais buvo atsiskaityta perkant butą, pobūdžio ir nesprendė, ar 10 000 Eur gauta iš atsakovo kredito suma laikytina bendrąja jungtine nuosavybe ir yra dalintina.

1.8. Padalinant tarp sutuoktinių turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, ieškovė turi sumokėti atsakovui asmeninių lėšų (t. y. kredito) netekimo, panaudojant bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimui, kompensaciją, po kurios sumokėjimo baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Tokios kompensacijos ieškovė atsakovui nesumokėjo, todėl, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo kompensacijos už 1/2 buto vertės. Ieškovė turėjo įrodyti jog buto pirkimui buvo panaudotos bendros piniginės lėšos. Po buto pirkimo šalys pradėjo gyventi atskirai, nevedė bendro ūkio, o netrukus, t. y. (duomenys neskelbtini) išsiskyrė. Šalių santuoka formaliai truko apie 2 metus, per kuriuos ieškovė turėjo fizinio asmens bankroto statusą. Atsakovui užkraunama neteisinga ir nepagrįstai didelė finansinė našta ir įsipareigojimai: grąžinti bankui „Deutsche Postbank AG“ 10 000 Eur asmeninį kreditą su palūkanomis ir papildomai ieškovei sumokėti 5 000 Eur kompensaciją bei atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė neginčijo atsakovo gauto 10 000 Eur kredito fakto, nedavė parodymų apie buto pirkimo aplinkybes, atsiskaitymus, dalyvavimą buto išlaikyme. Nuo pat buto pirkimo sandorio įforminimo atsakovas iš asmenių lėšų išlaiko ginčo butą.

Žemesnės instancijos teismas

1.9. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikia naujus įrodymus, kuriuos teismui reikia ištirti. Apeliantas nori paaiškinti ir atkreipti teismo dėmesį į skirtumus ir jų požymius tarp byloje figūruojančių įvairių kreditų bei kitų piniginių lėšų banko sąskaitoje atsiradimo pobūdį. Pirmosios instancijos teismas neatskyrė kredito, apelianto paimto atsiskaityti už ginčo buto pirkimą nuo ankščiau paimto kredito mažesnei sumai, skirto apeliantui asmeniniams poreikiams, supainiojo laikotarpius ir skaičius. Todėl apeliantas nori žodžiu duoti paaiškinimus dėl apeliacinio skundo esmės ir įrodymų, prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei atnaujinti įrodymų tyrimą.

8. Ieškovė M. K. H. (M. K. D.) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. liepos 27 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. ieškovė prašo atsisakyti prijungti apelianto teikiamus naujus rašytinius įrodymus ir jų nevertinti. Nagrinėjama byla – dispozityvi, joje teismas nėra aktyvus. Atsakovas turėjo teisę spręsti, kokiais argumentais ir įrodymais grįs nesutikimą su ieškiniu, bei turėjo pareigą tokius argumentus išdėstyti bei įrodymus pateikti kartu su atsiliepimu. Atsakovas pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), jam turėjo būti žinomi ir naujiems įrodymams priimti apeliacinės instancijos teisme taikomi apribojimai. Atsakovas turėjo objektyvią galimybę prašomus prijungti rašytinius įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, šie įrodymai buvo atsakovo žinioje. Pirmosios instancijos teismas neatsisakė prijungti su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų. Poreikis pateikti naujus įrodymus negalėjo atsirasti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenagrinėjo ir nenustatė aplinkybių, kurių nebūtų įrodinėjusios proceso šalys. Procesas pirmosios instancijos teisme truko vienerius metus laiko, atsakovas turėjo visas galimybes pateikti prašomus prijungti įrodymus pirmosios instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nesprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų. Vokietijos Federacinės Respublikos Neumiunsterio apylinkės teismo sprendimu ieškovei bankroto byla iškelta 2015 m. lapkričio 2 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad bankroto procesas šiuo metu tebevyksta. Į bylą pateiktas Neumiunslerio apylinkės teismo direktoriaus A. M. Vokietijos teisės aiškinimas turėtų būti suprantamas kaip bendro pobūdžio informacija, nes jame nurodoma, kad „fizinio asmens bankrotas pagal Vokietijos teisę Įprastai trunka 6 metus“. Tai reiškia, kad atskirais atvejais bankroto trukmė gali būti ir trumpesnė. Neumiunsterio apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad „kreditoriai yra įpareigojami nedelsiant pranešti bankroto administratoriui, kokios užtikrinimo priemonės yra naudojamos kilnojamiems daiktams ar skolininkės teisėms“. Tai reiškia, kad užtikrinimo priemonės nebuvo numatytos nekilnojamam turtui, t. y. ginčo butui. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo butui nėra numatyta jokių suvaržymų, areštų, kurie patvirtintų apelianto deklaratyvius teiginius ir kurie galėjo riboti, ribojo galimybę Lietuvos Respublikos Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams nagrinėti šią civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

2.3. Apeliantas neįrodė, jog ginčo butas buvo įsigytas už asmenines atsakovo lėšas. Aplinkybė, kad atsakovui buvo suteikti kreditai, nesudaro pagrindo teigti, kad suteiktos piniginės lėšos buvo panaudotos būtent ginčo nekilojamajam turtui įsigyti. Byloje esantys įrodymai (pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovo, liudytojų parodymai) leidžia spręsti, kad už butą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, tačiau byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovo nurodytą kredito sutarties pagrindu gautą pinigų sumą atsakovas būtų išsigryninęs. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, kad ieškovė, net ir esant bankroto procedūrai gavo finansines lėšas, o šalys vedė bendrą ūkį. Ne visos ieškovės gautos pajamos buvo skirtos kreditorių reikalavimams padengti, šiems reikalavimams buvo skiriamos tik lėšos, kurios viršija nustatytą atlyginimą.

2.4. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad buvo aiškiai išreikšta valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Pirkimo-pardavimo sutartyje yra aiškiai išreikšta abiejų sutuoktinių valia – įsigyti nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (liet. – savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

11. Atsakovas 2020 m. spalio 20 d. Kauno apygardos teismui pateikė paaiškinimus, nurodo, kad teikia juos nesutikdamas su trečiojo asmens dėstomais argumentais. Taip pat teikia į bylą papildomus įrodymus – sąskaitų išrašus, skolinį įsipareigojimą. Ieškovė taip pat teikia paaiškinimus bei papildomus įrodymus iš bankroto bylos. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Iš atsakovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad dalis paaiškinimuose nurodytų aplinkybių yra nurodyta apeliaciniame skunde, o dalis aplinkybių bei argumentų yra nurodoma naujai ar tikslinant jau nurodytas. Atsakovės paaiškinimai bei įrodymai taip pat galėjo būti pateikti anksčiau. Šiuo atveju šalių pateiktų paaiškinimų bei įrodymų priėmimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas priima apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį papildymą. Šalys turėjo objektyvią galimybę prašomus prijungti rašytinius įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti šalių paaiškinimus bei įrodymus, nagrinėdama bylą jais nesivadovauja.

12. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė M. K. H. (buvusi pavardė D.) ir atsakovas K. W. D. 2016 m. spalio 26 d. Lenkijos Respublikoje, Elbingo miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Praėjus dviem metams santuoka nutraukta Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Ekernfiord apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (t. 1, p. b. l. 6-8). Šiuo metu šalys gyvena atskirai Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Nutraukiant santuoką klausimas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kito turto padalijimo sprendžiamas nebuvo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t.1, p. b. l. 9) bei 2017 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties D2-3652 nustatyta, kad šalys santuokos metu įsigijo 32,49 kv. m. bendro ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje (t. 1, p .b. l. 31-38) buto pirkėjais nurodyti atsakovas K. W. D. ir ieškovė M. K. H. (buvusi M. D.). Minėtos sutarties 2.1. punkte nurodyta „Pardavėjai parduoda, o Pirkėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka butą“, taip pat sutarties 4.1. punkte nurodyta „10 000 Eur (dešimt tūkstančių Eur) Pirkėjai sumokėjo Pardavėjams grynaisiais pinigais šios Sutarties pasirašymo metu. Pasirašydami šią Sutartį Pardavėjai patvirtina tinkamą šios Daikto kainos sumokėjimą“. Ieškovės atstovas 2019 m. kovo 26 d. (t. 1, p. b. l. 19-24) išsiuntė atsakovui pasiūlymą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo gera valia, t. y. atsakovui buvo pasiūlyta asmeninės nuosavybės teise visas ginčo butas su baldais ir kitais buities reikmenimis, o ieškovei atsakovas sumoka 6 000 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės ½ buto dalį ir baldus bei kitus buities reikmenis. Atsakovas į ieškovės atstovo pasiūlymą atsakymo nepateikė.

13. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

14. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmenine, o ne bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

15. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinyje nurodo, kad ginčo butas įgytas už jo asmenines lėšas, t. y. iš banko gautu 10 000 Eur kreditu. Aiškinamai aplinkybei pagrįsti pateikiamas „Deutsche Postbank AG“ asmeninio vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Išraše nurodyta, kad atsakovui suteiktas kreditas 10 000 Eur, metinė kredito palūkanų norma 9,55 procento, kredito gavėjas per 7 metus privalo kas mėnesį (84 mėnesius) mokėti po 174,00 Eur, o paskutinį - 171,21 Eur, bendra kredito suma sudaro 14 613,21 Eur (t. 1, p. b. l. 103-107).

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad faktas, jog atsakovui buvo suteiktas kreditas, pats savaime nereiškia kredito panaudojimo ginčo butui įsigyti, nes iš pateikto išrašo nėra aišku kada, kokiu tikslu atsakovui suteiktas kreditas ir į kokią sąskaitą bei kiek (visi iš karto ar dalimis) pervesti pinigai, kada atliktas pervedimas (o gal išmokėta grynais). Kaip jau minėta – santuokoje esantys asmenys įgydami turtą ir pageidaudami jį įgyti asmeninės nuosavybės teise, turi aiškiai išreikšti, kad jis įgyjamas asmeninės nuosavybės teise, kai tuo tarpu minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad turtas įgyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

17. Kolegija spendžia, jog pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovo pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Deutsche Postbank AG“, išrašas už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. (t. 1, p. b. l. 154-160) taip pat nepatvirtina aiškinamo teiginio, kad kreditas buvo panaudotas buto įsigijimui asmeninės nuosavybės teise. Be to, iš pateikto išrašo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. atsakovo sąskaitoje buvo 18 264,31 Eur. Tokiu atveju lieka neaišku, kokia prasmė imti būtent 10 000 Eur paskolą, kai sąskaitoje turint 18 264,31 Eur buto įsigijimui pakako mažesnės sumos. Atsakovas jokių paaiškinimų dėl šios aplinkybės nepateikė.

18. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, kad gautą 10 000 Eur kreditą atsakovas panaudojo ginčo buto, be to asmeninės nuosavybės teise, įsigijimui. Taip pat byloje pateiktame Pranešime nurodoma, kad „Deutsche Postbank AG“ atsakovo 2017 m. liepos 13 d. prašymą tenkina ir suteikia vartojimo paskolą 5 000 Eur sumai ir tai patvirtina, kad atsakovas ėmė ne vieną paskolą, kurių panaudojimo paskirtys nėra tikslinės, juolab nėra pateikta įrodymų, kam jos panaudotos.

19. Atsakovas nurodo, kad jau iki ginčo buto įsigijimo, šeiminiai santykiai su ieškove buvo nutrūkę, todėl butas buvo įsigytas išimtinai jo asmeniniams tikslams – poilsiauti ir atlikinėti įvairias reabilitacijos bei sveikatinimo procedūras Druskininkų mieste. Kolegija pilnai sutinka ir pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog tokie argumentai yra atmestini, kaip niekuo byloje nepagrįsti. Teismo posėdyje atsakovo iniciatyva kviesti ir apklausti liudytojai patvirtino priešingą nei teigiama aplinkybę. Liudytoja R. G. (buto pardavėja) 2020 m. birželio 25 d. teismo posėdyje (garso įrašas 01:29:30 – 01:45:10;) paaiškino, kad įsigijus butą, ieškovė ir atsakovas kartu buvo atvažiavę ir gyveno bute po 2-3 dienas maždaug 2-3 mėnesius, po to atvažiuodavo tik vienas atsakovas, raktus nuo buto turi ji ir atsakovas, įsigyjant butą ji suprato, kad ieškovė ir atsakovas butą perka bendrai, kaip šeima. Liudytojas J. G. (buto pardavėjas) 2020 m. birželio 25 d. teismo posėdyje (garso įrašas 01:48:15 – 02:04:30;) paaiškino, kad dėl buto pirkimo telefonu derybas vykdė sutuoktinės – atsakovo K. W. D. sutuoktinė, kadangi ji moka lietuvių kalbą, ir jo sutuoktinė (R. G.), perkant butą suprato, kad ieškovė ir atsakovas butą įsigijo, kaip šeima. Liudytojų parodymais teismas neturėjo pagrindo abejoti. Tokius liudytojų parodymus patvirtina sutarties 2.1. punkte nurodyta aplinkybė, kad ginčo butą pirkėjai įsigyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atitiko atsakovo tikrąją valią. Taigi, šių įrodymų visuma tik patvirtina ketinimą butą įsigyti ir jo įsigijimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

20. Pirmos instancijos teismas atsakovo teiginį, kad ieškovei Vokietijoje yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl ji neturėjo galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis ginčo buto įsigijimo metu, atmetė pagrįstai. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad byloje atsakovo pateiktas Vokietijos Neumiunsterio apylinkės teismo sprendimas patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 2 d. 10 val. 00 min. ieškovei pradėtas bankroto procesas (t. 2, p. b. l. 134-143) ir kad teismas paskyrė bankroto administratorių. Tačiau šioje byloje nurodyta aplinkybė neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nes santuokoje įgytas turtas yra Lietuvos Respublikoje ir ginčas yra sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančius įstatymus. Minėta, kad atsakovas ginčydamas santuokos metu įgyto turto teisinį režimą ir laikydamas, kad ginčo butas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalėjo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio (atsakovo) asmeninė nuosavybė. Byloje surinkti įrodymai, kaip ir Vokietijos Neumiunsterio apylinkės teismo sprendimas pradėti ieškovei bankroto procesą nepaneigia CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos.

21. Atsakovui neįrodžius, kad ginčo butas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise laikytina, kad ginčo butą ieškovė ir atsakovas pirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kaip tai nurodyta 2017 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. D2-3652, 2.1. punkte.

22. Santuokoje įgyto turto padalijimas reglamentuotas CK 3.127 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).

23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Šalių valia dėl ginčo buto priteisimo asmenine atsakovo nuosavybe sutampa. Taip pat nėra ginčo dėl ieškovės nustatytos buto ir jame esančio kilnojamojo turto vertės. Atsižvelgiant į aptartas bylos aplinkybes atsakovui priteistinas ginčo butas asmenine nuosavybės teise, o ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur dydžio kompensacija už atsakovui tenkančią ginčo buto ½ dalį su bute esančia 1/2 kilnojamojo turto dalimi.

24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų ir į bylą reikalinga įtraukti trečiuoju asmeniu Neumiunsterio apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu bankroto proceso byloje Nr. 93 IK 66/15 M. H. (K.) paskirtą bankroto administratorę advokatę S. B., kadangi jai nebuvo pranešta apie turto Lietuvos Respublikoje įgijimą. Kolegija sprendžia, kad su šio asmens teisėmis ir pareigomis bylos nagrinėjimas nėra susijęs, ji yra tik atstovė bankroto byloje, nuosavybės teisės įgijimo pagrindui įtakos tai neturi, todėl jokio teisinio pagrindo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu nėra.

25. Taip pat atmestinas apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių pačios ieškovės galimybes realiai turėti santaupų ir prisidėti finansiškai prie buto pirkimo, kad teismas visiškai netyrė ir nepasisakė, kokiomis lėšomis disponavo ieškovė. Kaip matyti iš buto pirkimo-pardavimo sutarties (ją pasirašė ir apeliantas), joje nurodyta, kad butas įgyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ši aplinkybė byloje nėra nuginčyta, nėra pateikta įrodymų, kad butą buvo ketinta įsigyti asmeninėn nuosavybėn. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendra jungtinė nuosavybė. Taigi, iš to seka, kad visas turtas ar pajamos, kurį įgijo ieškovė ir apeliantas, buvo bendroji jungtinė šalių nuosavybė, todėl pirmos instancijos teismas, nenustatęs, kad butą buvo ketinta pirkti asmeninės nuosavybės teise, pagrįstai nenustatinėjo kokiomis lėšomis prie turto pirkimo prisidėjo ieškovė. Iš minėtos CK nuostatos akivaizdu, kad vienam sutuoktiniui iš viso neturint pajamų, kito sutuoktinio gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jei tarp jų nėra atskirų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų susitarimų. Kad tokių susitarimų tarp šalių būtų, įrodymų byloje nepateikta.

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog šalių valia buvo ginčo butą įgyti atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Pirkimo-pardavimo sutartyje yra aiškiai išreikšta abiejų sutuoktinių valia – įsigyti nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovas rašytiniais įrodymais nepaneigė aiškiai rašytinėje notaro patvirtintoje sutartyje išreikštos abiejų sutuoktinių valios butą įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Aplinkybę, kad ginčo butas buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.

27. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo, įrodymų vertinimo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1064,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei atlygintinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovei iš atsakovo priteistina 1064,80 Eur už advokato pagalbą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei M. K. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo K. W. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) 1064,80 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt keturis eurus, 80 ct) už advokato pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina RimdeikaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė