Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. H. ieškinį atsakovui K. W. D. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo K. W. D. priešieškinį ieškovei M. K. H. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė M. K. H. 2019-07-31 pateiktu ieškiniu (t1, p.b.l. 1-5;) prašo: 1) dalijant įgytą santuokoje turtą, atsakovui K. W. D. priteisti asmenine nuosavybe butą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini) Druskininkų sav. ir jame esantį turtą, t. y. baldus, buitinę techniką; 2) priteisti ieškovei M. K. H. iš atsakovo K. W. D. 5 000 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui natūra atitenkančią turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. ir bute esančių baldų, buitinės technikos dalį; 3) priteisti ieškovės M. K. H. naudai iš atsakovo K. V. D. visas turėtas jos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu 2016 m. spalio 29 d. Lenkijos Respublikoje Elbingo miesto metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Sudarytos 2017 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šalys įsigijo nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. Gyvenant santuokoje atliktas buto remontas, įsigyti nauji baldai, buitinė technika. Ekernfiord (Vokietijos Federacinė Respublika) apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu nutraukė santuoką tarp ieškovės ir atsakovo. Santuokos nutraukimo metu nebuvo išspręstas nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. ir kito įsigyto santuokoje turto, padalijimas. Nutraukus santuoką ir nepadalijus santuokoje įsigyto turto, ieškovė neturi galimybių naudotis nekilnojamuoju turtu-butu bei kitu šiame bute esančiu turtu. Nekilnojamuoju turtu naudojasi tik atsakovas. Ieškovė 2019 m. kovo 26 d. pateikė atsakovui santuokoje įgyto turto pasidalijimo pasiūlymą. Atsakovui buvo pasiūlyta išmokėti 6600 EUR dydžio kompensaciją už atitenkančią ieškovei 1/2 nekilnojamojo turto - buto ir kito turto, dalį. Atsakovas su pateiktu pasiūlymu nesutiko. Šalių santuoka yra nutraukta, santykiai tarp proceso šalių yra itin konfliktiški, todėl realiai nėra galimybių naudotis įsigytu turtu bendru susitarimu. Ieškovė mano, kad tikslinga vienai iš proceso šalių pripažinti asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą, priteisiant kitai proceso šaliai išmokėti piniginę kompensaciją už atitenkančią nekilnojamojo ir kito turto dalį. UAB „Dzūkas“ parengė konsultacinę pažymą dėl nekilnojamojo turto kainos, kuria buvo nustatyta preliminari (tikėtina) nekilnojamojo turto kaina - 250 - 300 Eur už kv. m. Ieškovės nuomone, tikroji nekilnojamojo turto - buto kaina yra didesnė nei numatyta UAB „Dzūkas“ parengtoje konsultacinėje pažymoje, kadangi bute yra atliktas remontas, nupirkta nauja buitinė technika, nauji baldai: sofa-lova, spintos, kompiuterinis stalas, kėdės. Įsigytų ir bute esančių daiktų vertė, atsižvelgiant į galimą nusidėvėjimą, ieškovės nuomone, sudaro 1000 Eur. Atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad nuo santuokos nutraukimo dienos nekilnojamuoju turtu naudojasi atsakovas, ieškovė sutinka, kad nekilnojamasis turtas ginčo butas būtų pripažintas pilna apimtimi asmenine atsakovo nuosavybe, išmokant ieškovei 5 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią ieškovės nekilnojamojo ir kito bute esančio turto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Ieškovės M. K. H. atstovės advokato padėjėjos Akvilės Povilanskaitės, atsakovo K. W. D., jo atstovo advokato T. G. paaiškinimais, liudytojų R. G., J. G. parodymais, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė M. K. H. (buvusi pavardė Daszkowska) ir atsakovas K. W. D. 2016 m. spalio 26 d. Lenkijos Respublikoje, Elbingo miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Praėjus dviem metams santuoka nutraukta Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Ekernfiord apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu (t1, p.b.l. 6-8;). Šiuo metu šalys gyvena atskirai Vokietijoje. Nutraukiant santuoką klausimas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kito turto padalijimo sprendžiamas nebuvo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (t1, p.b.l. 9;) nustatyta, kad šalys santuokos metu pirkimo-pardavimo sutarties Nr. D2-3652 pagrindu 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsigijo 32,49 kv. m. bendro ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. Pirkimo-pardavimo sutartyje (t1, p.b.l. 31-38;) nurodyti tokie buto Pardavėjai – R. G. ir J. G., tokie buto Pirkėjai – atsakovas K. W. D. ir ieškovė M. K. H. (buvusi M. D.), be to sutarties 2.1. punkte nurodyta „Pardavėjai parduoda, o Pirkėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka butą“, taip pat sutarties 4.1. punkte nurodyta „10 000 Eur (dešimt tūkstančių Eur) Pirkėjai sumokėjo Pardavėjams grynaisiais pinigais šios Sutarties pasirašymo metu. Pasirašydami šią Sutartį Pardavėjai patvirtina tinkamą šios Daikto kainos sumokėjimą“. Ieškovės atstovas 2019-03-26 (t1, p.b.l. 19-24;) pasiuntė atsakovui pasiūlymą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo gera valia t. y. atsakovui buvo pasiūlyta asmeninės nuosavybės teise visas ginčo butas su baldais ir kitais buities reikmenimis, o ieškovei atsakovas sumoka 6 000 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės ½ buto dalį ir baldus bei kitus buities reikmenis. Atsakovas ieškovės atstovo pasiūlymui atsakymo nepateikė.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmenine, o ne bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinyje nurodo, kad ginčo butas įgytas už jo asmenines lėšas, t. y. iš banko gautu 10 000 Eur kreditu. Aiškinamai aplinkybei pagrįsti pateikiamas „Deutsche Postbank AG“ asmeninio vartojimo kredito sutarties Nr. 8246118948 išrašas. Išraše nurodyta, kad atsakovui suteiktas kreditas 10 000 Eur, metinė kredito palūkanų norma 9,55 procento, kredito gavėjas per 7 metus privalo kas mėnesį (84 mėnesius) mokėti po 174,00 Eur, o paskutinį - 171,21 Eur arba bendra kredito suma sudaro 14 613,21 Eur (t1, p.b.l. 103-107;). Tačiau faktas, kad atsakovui buvo suteiktas kreditas, pats savaime nereiškia kredito panaudojimo ginčo butui įsigyti, nes iš pateikto išrašo nėra aišku kada, kokiu tikslu atsakovui suteiktas kreditas ir į kokią sąskaitą bei kiek (visi iš karto ar dalimis) pervesti pinigai, kada atliktas pervedimas (o gal išmokėta grynais). Atsakovo pateiktas sąskaitos Nr. DE36 5451 0067 0667 6026 72, esančios „Deutsche Postbank AG“, išrašas už laikotarpį nuo 2017-08-09 iki 2017-08-30 ( t1, p.b.l. 154-160;) taip pat nepatvirtina aiškinamo teiginio, kad kreditas buvo panaudotas buto įsigijimui, nes, kaip buvo minėta, nėra pateikta duomenų, kad į nurodytą sąskaitą kreditas buvo pervestas. Be to, iš pateikto išrašo matyti, kad 2017-08-09 dieną atsakovo sąskaitoje buvo viso 18 264,31 Eur. Tokiu atveju lieka neaišku, kokia prasmė imti būtent 10 000 Eur paskolą, kai sąskaitoje turint 18264,31 Eur buto įsigijimui pakako ir mažesnės sumos kredito (tarkim 2000,00 Eur). Atsakovas jokių paaiškinimų dėl šios aplinkybės neteikia. Taip pat pažymėtina, kad sąskaitos išrašas pateiktas nepilnas, nes išraše nurodyta, kad išrašą sudaro viso 5 lapai, tačiau atsakovas pateikia tik 2 šio išrašo lapus, todėl neaišku, kokį turinį sudaro kiti nepateikti šio išrašo 3 lapai. Išdėstytų bylos duomenų ir aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovui nepateikus papildomų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų teiginį, kad gautas kreditas buvo paimtas ir panaudotas ginčo buto įsigijimui, nėra pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, kad gautą 10 000 Eur kreditą atsakovas panaudojo ginčo buto įsigijimui. Be to, kyla abejonių, ar atsakovas nebuvo gavęs ir kitų kreditų iki ginčo buto įsigijimo, nes ieškovės pateiktas banko pranešimas adresuotas atsakovui liudija, kad atsakovas galėjo paimti ir kitą paskolą ar paskolas (t2, p.b.l. 85-86;). Pranešime nurodoma, kad „Deutsche Postbank AG“ atsakovo 2017-07-13 prašymą tenkina ir suteikia vartojimo paskolą 5 000 Eur sumai.

Atsakovo aiškinamą aplinkybę, kad iki ginčo buto įsigijimo (2017-08-29) šeiminiai santykiai su ieškove jau buvo nutrūkę, todėl butas buvo įsigytas išimtinai jo asmeniniams tikslams - poilsiauti ir atlikinėti įvairias reabilitacijos bei sveikatinimo procedūras Druskininkų mieste – teismas atmeta, kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje atsakovo iniciatyva kviesti ir apklausti liudytojai patvirtino priešingą nei teigiama aplinkybę. Liudytoja R. G. (buto pardavėja) 2020 m. birželio 25 d. teismo posėdyje (garso įrašas 01:29:30 – 01:45:10;) paaiškino, kad įsigijus butą, ieškovė ir atsakovas kartu buvo atvažiavę ir gyveno bute po 2-3 dienas maždaug 2-3 mėnesius, po to atvažiuodavo tik vienas atsakovas, raktus nuo buto turi ji ir atsakovas, įsigyjant butą ji suprato, kad ieškovė ir atsakovas butą perką bendrai, kaip šeima. Liudytojas J. G. (buto pardavėjas) 2020 m. birželio 25 d. teismo posėdyje (garso įrašas 01:48:15 – 02:04:30;) paaiškino, kad dėl buto pirkimo telefonu derybas vykdė sutuoktinės – atsakovo K. W. D. sutuoktinė, kadangi ji moka lietuvių kalbą, ir jo sutuoktinė (R. G.), perkant butą suprato, kad ieškovė ir atsakovas butą įsigijo, kaip šeima. Liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, todėl juos priima visa apimtimi. Aptartų liudytojų parodymų pagrindu teismas laiko nustatytu, kad turto įgijimo metu atsakovas neišreiškė valios įsigyti ginčo butą asmenine nuosavybe ir pirkimo-pardavimo sutarties 2.1. punkte nurodyta aplinkybė, kad ginčo butą pirkėjai įsigyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atitiko atsakovo tikrąją valią.

Atsakovo teiginį, kad ieškovei Vokietijoje yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl ji neturėjo galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis ginčo buto įsigijimo metu, teismas, kaip nepagrįstą taip pat atmeta. Byloje atsakovo pateiktas Vokietijos Neumiunsterio apylinkės teismo sprendimas patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 2 d., 10 val. 00 min. pradėtas ieškovei bankroto procesas (t2, p.b.l. 134-143;) ir, kad teismas paskyrė bankroto administratorių. Tačiau šioje byloje nurodyta aplinkybė neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nes santuokoje įgytas turtas yra Lietuvos Respublikoje ir ginčas yra sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančius įstatymus. Minėta, kad atsakovas ginčydamas santuokos metu įgyto turto teisinį režimą ir laikydamas, kad ginčo butas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio (atsakovo) asmeninė nuosavybė. Savaime suprantama, kad Vokietijos Neumiunsterio apylinkės teismo sprendimas pradėti ieškovei bankroto procesą nepaneigia CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos.

Atsakovui neįrodžius, kad ginčo butas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise laikytina, kad ginčo butą ieškovė ir atsakovė pirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kaip tai nurodyta 2017 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. D2-3652, 2.1. punkte.

Santuokoje įgyto turto padalijimas reglamentuotas CK 3,127 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Šalių valia dėl ginčo buto priteisimo asmenine atsakovo nuosavybe sutampa. Taip pat nėra ginčo dėl ieškovės nustatytos buto ir jame esančio kilnojamojo turto vertės. Atsižvelgiant į aptartas bylos aplinkybes atsakovui priteistinas ginčo butas asmenine nuosavybės teise, o ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur dydžio kompensacija už atsakovui tenkančią ginčo buto ½ dalį su bute esančia 1/2 kilnojamojo turto dalimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl nurodyto, ieškinį patenkinus visiškai, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose, taip pat prašyme (DOK - 22331) prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur žyminio mokesčio, 3691,53 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 554 Eur išlaidos nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir vertėjui apmokėti, 121 Eur kitos būtinos išlaidos (ieškovės turėtos kelionės išlaidos iš Vokietijos į Lietuvą ir apgyvendinimas Druskininkuose). Prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas sudaro ieškinio parengimas (CBP-4103, DOK - 32125), prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo (DOK - 44189), prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK - 2634;), prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo (DOK – 4620), atsiliepimo į priešieškinį parengimas (DOK – 8789), prašymas dėl protokolinės nutarties pakeitimo (DOK – 16194), prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo (DOK – 24859), kitų prašymų parengimai, pasirengimas teismo posėdžiams ir atstovavimas ieškovei. Teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti advokato išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.16, 8.18, 8.19 papunkčiuose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, bylos sudėtingumą (byla nėra itin sudėtinga), apimtį (byloje buvo sprendžiamas tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų pagrįstumas), pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovei iš atsakovo priteistina 3691,53 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis). Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistina 150 Eur ieškovės už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (t1, p.b.l. 25;). Už vertėjo paslaugas ieškovė sumokėjo 433 Eur (t2, p.b.l. 176-183;), už ginčo buto rinkos vertės nustatymą sumokėta 121 Eur (t2 p.b.l. 171;), tokiu būdu viso atlygintina (433+121) 554 Eur turėtų išlaidų nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir vertėjui apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo posėdyje, kuris vyko 2020-01-17, buvo pripažintas ieškovės dalyvavimas kitame teismo posėdyje būtinu, kuris buvo paskirtas 2020-02-13 (t2, p.b.l. 3-7;). Ieškovei 2020-02-08 atvykimas iš Vokietijos į Lietuvą ir gyvenimas viešbutyje Druskininkuose kainavo viso 345,37 Eur (t2, p.b.l. 184-187;). Atsakovas likus 5 dienoms iki paskirto teismo posėdžio pradžios 2020-02-07 pateikė priešieškinį byloje (DOK 5801) ir dėl to 2020-02-13 teismo posėdis buvo atidėtas. Taigi ieškovė turėjo papildomų išlaidų bylos procese dėl atsakovo veiksmų (pareikšto priešieškinio), todėl šios išlaidos pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis, kurios priteisitinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 270, 283 ir 399 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Padalinti ieškovės M. K. H. ir atsakovo K. W. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą: 1) atsakovui K. W. D. (gim. duomenys neskelbtini)) priteisti asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. ir jame esantį turtą, t. y. baldus, buitinę techniką; 2) ieškovei M. K. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteisti iš atsakovo K. W. D. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio kompensaciją už atsakovui natūra atitenkančią turto –½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. ir ½ dalį bute esančių baldų, buitinės technikos.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. W. D (gim. (duomenys neskelbtini)) ieškovei M. K. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, 3 691,53 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 53 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 554 Eur (penkis penkiasdešimt keturis eurus) išlaidas nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir vertėjui apmokėti, 121 Eur (šimtą dvidešimt vieną eurą) kitų būtinų išlaidų, tokiu būdu viso 4 516,53 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.