Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei N. V. dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos ir palūkanų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Byloje nustatyta, kad atsakovės paveldėjimo teisei įgyvendinti 2018 m. spalio 17 d. priimtas Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo, kuriuo buvo patenkintas atsakovės pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. V. po savo motinos A. Č., atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Taigi šiuo atveju atsakovė laikytina buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, o aplinkybė, jog atsakovės nuosavybės teisės į minėtą butą nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nėra reikšminga sprendžiant atsakovės atsakomybės ieškovei klausimą. Atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1364,13 Eur skolos.

Specialios paskirties akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ 2002-02-01 sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovo turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų skolas. Nuo 2002-03-29 iki 2017-03-29 šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“. Nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovas. Vykdant Nuomos sutarties sąlygas, 2017-03-29 ieškovui buvo perleisti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Reikalavimų perleidimo procedūra buvo baigta 2017-06-15. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą vartotojams (taip pat ir atsakovui) 2017-06-30 buvo pateikti pranešimai apie teisių perleidimą, taip pat ši informacija buvo ir yra viešai skelbiama ieškovo interneto svetainėje.

Pagal CK 6.384 straipsnio, reglamentuojančio energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą, pirmosios dalies nuostatą, tuo atveju, kai pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017). Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Atsakovas pirmiau nurodytame bute konkliudentiniais veiksmais (konkliudentiniai šalių veiksmai šiuo atveju yra šilumos energijos tiekimas ir jos faktinis vartojimas) sudarė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jam atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį (CK 1.71 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 1 dalis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis, CK 6.388 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus energijos veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2017-03-29 ir šilumos tiekėjos „Vilniaus šilumos tinklai“ veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2017-03-30 iki 2019-10-31 ir į atsakovės butą buvo tiekiama šilumos energija ir karštas vanduo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuo 2015-06-01 tinkamai vykdytų prievolę mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl už laikotarpį 2015-06-01 iki 2019-10-31 susidarė 1364,13 Eur skola. Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-11-28 paskaičiavo 121,11 Eur metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.2, 6.38 straipsniai). Dėl to, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 1364,13 Eur skolą ir 121,11 Eur palūkanas.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1485,24 Eur (1364,13 Eur + 121,11 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-05) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 33,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovės. Taip pat ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų: 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą, 1,68 Eur (2 x 0,84 Eur.) už Gyventojų registro duomenų išrašus. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 35,55 Eur (33,00 Eur+0,87 Eur+1,68 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas šioje byloje patyrė 3,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma viršija 3,00 Eur dydžio sumą, todėl priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1364,13 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus 13 ct) skolą, 121,11 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 11 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1485,24 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-05) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 35,55 Eur (trisdešimt penkis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur (trijų eurų 72 ct) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.