Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,B. C. LT“ turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo), BK 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl BUAB xxx“ turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo), BK 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl BUAB ,,xxx“ turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo) išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „xxx“ 1 064,67 Eur, akcinės bendrovės (toliau – AB) „xxx“ 3 332,34 Eur, UAB „xxx“ 4 147,69 Eur, ,,N. B.“ AB Lietuvos skyriaus 7 060,99 Eur, Klaipėdos m. savivaldybės administracijos 3 271,36 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus 12 562,43 Eur, Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko 28 439,14 Eur ir antstolės A. R. Ž. 110,63 Eur ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. L. K. buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą bei apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

L. L. K., UAB „xxx“ 2009 m. liepos 16 d. įgaliojimu būdama įgaliota atlikti BUAB „B. C. LT“ (į. k. duomenys neskelbtini) (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu įmonė pripažinta pabaigusi veiklą) bankroto administratoriaus pareigas su visiška atsakomybe už priimtas materialines vertybes, buhalterinės apskaitos dokumentus ir griežtos atskaitomybės blankus, pinigines lėšas bankų sąskaitose bei įmonės kasoje, turėdama savo žinioje svetimą BUAB „B. C. LT“ turtą, dirbdama UAB „xxx“ registracijos vietoje duomenys neskelbtini, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2011 m. liepos 31 d. ir 2013 m. sausio 28 d. tyčia nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų – ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta – ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 ,,Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta – ,,Nustatyti, kad <…> uždarosios akcinės bendrovės <…> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, pavedimus bankams, <…> sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas …“, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias apskaitos dokumentų saugumą, ir laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2011 m. liepos 31 d. bei 2013 m. sausio 28 d. neišsaugojo 25 654,47 Lt (7 430,04 Eur) paslaugų gavimą pagrindžiančių iš viso 37 dokumentų. Taip pat BUAB ,,B. C. LT“ bankroto administratorė L. L. K. be paslaugų gavimą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d. iš BUAB „B. C. LT“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke ,,Swedbank“, iš viso pervedė į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (29 400 Lt) 8 514,82 Eur pinigų sumą bei 2013 m. sausio 28 d. išėmė (70 000 Lt) 20 273,40 Eur grynųjų pinigų sumą iš BUAB ,,B. C. LT“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke ,,Swedbank“, iš šios 99 400 Lt sumos L. L. K. apskaitos dokumentais nepagrindė (59 261,55 Lt) 17 163,33 Eur panaudojimo ir tokiu būdu tyčia pasisavino jai patikėtą bei jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą – BUAB ,,B. C. LT“ – turtą už (59 261,55 Lt) 17 163,33 Eur sumą. Taip pat dėl tokių jos veiksmų laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2011 m. liepos 31 d. ir 2013 m. sausio 28 d. negalima iš dalies nustatyti BUAB „B. C. LT“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Be to, L. L. K. buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą bei apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

L. L. K., UAB „xxx“ 2009 m. liepos 14 d. įgaliojimu būdama įgaliota atlikti BUAB xxx“ (į. k. duomenys neskelbtini) (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimu įmonė pripažinta pabaigusi veiklą) bankroto administratoriaus pareigas su visiška atsakomybe už priimtas materialines vertybes, buhalterinės apskaitos dokumentus ir griežtos atskaitomybės blankus, pinigines lėšas bankų sąskaitose bei įmonės kasoje, dirbdama UAB „xxx“ registracijos vietoje duomenys neskelbtini, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki 2013 m. sausio 28 d. tyčia nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų – ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta – ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 ,,Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta – ,,Nustatyti, kad <…> uždarosios akcinės bendrovės <…> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, pavedimus bankams, <…> sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas…“, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias buhalterinių dokumentų saugumą, ir laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. liepos 15 d. 14 atvejų tyčia neišsaugojo apskaitos dokumentų, pagrindžiančių: 7 atvejais paslaugų gavimą iš viso už (15 645,62 Lt) 4 531,28 Eur bei 7 atvejais apmokėjimą iš viso (3 270 Lt) 974,05 Eur. Taip pat BUAB xxx“ bankroto administratorė L. L. K. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 31 d. apskaitos dokumentais, tyčia jų neišsaugodama, nepagrindė iš viso (23 085,60 Lt) 6 686,05 Eur vertės paslaugų gavimo iš ūkio subjektų, kuriems apmokėjimą pagrindė UAB xxx“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, išrašu. Taip pat BUAB xxx“ bankroto administratorė L. L. K. laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 28 d. tyčia neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso (30 171,65 Lt) 8 738,31 Eur BUAB xxx“ grynųjų pinigų panaudojimo, kuriuos paėmė iš BUAB xxx“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, bei gavo pardavusi bankrutuojančios įmonės turtą – lengvuosius automobilius „Crysler 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu L. L. K. tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą BUAB xxx“ turtą iš viso už (30 171,65 Lt) 8 738,31 Eur. Taip pat dėl tokių jos veiksmų laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki 2013 m. sausio 28 d. negalima iš dalies nustatyti BUAB xxx“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. Be to, L. L. K. buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą bei apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

L. L. K., UAB „xxx“ 2012 m. kovo 1 d. įgaliojimu būdama įgaliota atlikti BUAB „xxx“ (į. k. duomenys neskelbtini) (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu įmonė pripažinta pabaigusi veiklą) bankroto administratoriaus pareigas su visiška atsakomybe už priimtas materialines vertybes, buhalterinės apskaitos dokumentus ir griežtos atskaitomybės blankus, pinigines lėšas bankų sąskaitose bei įmonės kasoje, dirbdama UAB „xxx“ registracijos vietoje duomenys neskelbtini, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. sausio 28 d. tyčia nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų – ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta – ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 ,,Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta – ,,Nustatyti, kad <…> uždarosios akcinės bendrovės <…> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, pavedimus bankams, <…> sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas…“, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. sausio 28 d. 2 atvejais tyčia neišsaugojo apskaitos dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų gavimą BUAB „xxx“ už (1 906,23 Lt) 558,08 Eur. Be to, BUAB „xxx“ bankroto administratorė L. L. K. tyčia be paslaugų gavimą pagrindžiančių dokumentų laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. sausio 28 d. iš BUAB „xxx“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke ,,Swedbank“, sau išmokėjo (8 761,48 Lt) 2 537,50 Eur ir tokiu būdu tyčia pasisavino jai patikėtą bei jos žinioje buvusį svetimą – BUAB „xxx“ – turtą iš viso už (8 761,48 Lt) 2 537,50 Eur. Taip pat dėl tokių jos veiksmų laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. sausio 28 d. negalima iš dalies nustatyti BUAB „xxx“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl BUAB „B. C. LT“ turto pasisavinimo) – 5 metams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl BUAB „B. C. LT“ apgaulingo apskaitos tvarkymo) – 2 metams;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl BUAB xxx“ turto pasisavinimo) – 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl BUAB xxx“ apgaulingo apskaitos tvarkymo) – 2 metams;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl BUAB „Holdeksas“ turto pasisavinimo) – 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl BUAB „Holdeksas“ apgaulingo apskaitos tvarkymo) – 2 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68² straipsniu, L. L. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę užsiimti bankroto administratoriaus veikla 3 metams.

Visų civilinių ieškovų civilinius ieškinius tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, L. L. K. išteisinimas dėl jai inkriminuotų kaltinimų pagrįstas bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas su šiais kaltinimais susijusias bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, dėl nepasitvirtinusių kaltinimų pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

Dėl L. L. K. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 1, 2 dalis

7. Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neįrodyta, jog L. L. K. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą BUAB xxx“ bei BUAB ,,xxx“ turtą ir pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą BUAB ,,B. C. LT“ turtą.

7.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, nenustatė L. L. K. kaltės ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

7.2. Išteisintoji L. L. K. buvo kaltinama pasisavinusi jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą BUAB xxx“ turtą – 8 738,31 Eur (30 171,65 Lt) bei BUAB ,,xxx“ turtą – 2 537,50 Eur (8 761,48 Lt) ir pasisavinusi jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą BUAB ,,B. C. LT“ turtą – 17 163,33 Eur (59 261,55 Lt). Išteisintoji L. L. K. neigė pasisavinusi BUAB ,,B. C. LT“, BUAB xxx bei BUAB ,,xxx“ priklausantį turtą ir teigė visas kaltinime nurodytas pinigines lėšas naudojusi administruojamų bendrovių interesams.

7.3. Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB ,,B. C. LT“, UAB xxx“ ir UAB ,,xxx“ buvo bankrutuojančios. UAB ,,xxx“ buvo šių bendrovių bankroto administratorė, o L. L. K. atskirais įgaliojimais paskirta šias bendroves administruoti. Vadinasi, L. L. K., kaip įmonių bankroto administratorei, buvo suteikta teisė valdyti, naudoti bankrutuojančių įmonių turtą (lėšas) bei juo disponuoti, taip pat jos pareiga buvo užtikrinti ir administruojamo turto apsaugą.

7.4. Sprendžiant, ar įgalinimus turintis asmuo, disponuodamas bendrovės turtu, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Turto pasisavinimas galimas, tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-93/2013 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo išteisintoji L. L. K., disponuodama jai patikėtu ir jos žinioje buvusiu bankrutuojančių bendrovių turtu: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovių interesams. Apie tokio sumanymo buvimą išteisintosios veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovėms padaryta žalos, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi darant išvadą dėl bankroto administratorės veiksmų atitikimo ar neatitikimo BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios tokių pinigų panaudojimo bendrovių reikmėms faktą.

7.4.1. Prokuroras apeliaciniame skunde kaip vieną iš pagrindinių L. L. K. kaltės įrodymų nurodė specialisto išvadą Nr. 5-3/113 dėl UAB ,,B. C. LT“, UAB xxx“ ir UAB ,,xxx“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t. 6, b. l. 35–56). Teisėjų kolegija neginčija specialisto išvadoje Nr. 5-3/113 nurodytų aplinkybių, jog nagrinėjamu laikotarpiu L. L. K., kaip šių bendrovių bankroto administratorė, iš jai patikėtų bankrutuojančių įmonių sąskaitų pagal avansinę apyskaitą paimdavo tam tikras pinigų sumas ir apskaitos dokumentais nepagrindė: 3 atvejais paslaugų gavimo už 489,90 Lt ir 35 916,13 Lt grynųjų pinigų panaudojimo (UAB ,,B. C. LT“); 9 atvejais paslaugų gavimo už 23 085,60 Lt ir 4 atvejais 30 171,65 Lt grynųjų pinigų panaudojimo (UAB xxx“) bei 8 761,48 Lt grynųjų pinigų panaudojimo (UAB ,,xxx“). Tačiau tai nereiškia, kad šitas pinigų sumas išteisintoji L. L. K. pasisavino.

7.4.2. Iš jau minėto įrodymų šaltinio nustatyta, jog L. L. K. iš jos administruojamų bankrutuojančių bendrovių sąskaitų pagal avansinę apyskaitą paimdavo tam tikras pinigų sumas, tačiau ši aplinkybė savaime dar neįrodo, kad išteisintoji, iš bendrovių sąskaitų išimdama grynuosius pinigus, turėjo tikslą juos pasisavinti. Išteisintosios L. L. K., liudytojų A. B. ir R. S. parodymais nustatyta, jog buvo nusistovėjusi tokia praktika, kad bankrutuojančių įmonių atsiskaitymas už paslaugas su paslaugų tiekėjais dažniausiai vykdavo avansiniu pagrindu (mokant grynaisiais pinigais). Jei nei bankrutuojančioje įmonėje, nei bankroto administratoriaus įmonėje realiai nebuvo lėšų, už paslaugas galėdavo sumokėti bankroto administratorius savo asmeniniais pinigais, o po to tuos pinigus jis susigrąžindavo. Nors neišsaugoti visas išlaidas pagrindžiantys buhalteriniai apskaitos dokumentai, tačiau savaime tai neįrodo, jog išgryninti pinigai buvo pasisavinti, t. y. paversti L. L. K. turtu.

7.4.3. Nebuvus tyčios L. L. K. veiksmuose įrodo ir ta aplinkybė, kad išteisintoji nuolat informuodavo pagrindinius kreditorius apie lėšų panaudojimo aplinkybes, t. y. kada, kokio dydžio ir kam panaudojo pinigines lėšas. Liudytojas A. B. teisme parodė, kad išlaidas patikrina ir tvirtina kreditorių susirinkimas. Kai kreditoriai būna bankai, jie prašo net pradinių dokumentų. Prieš pripažįstant įmonę užbaigusia veiklą, visi įmonės kreditoriai gauna tam tikras ataskaitas, su jomis susipažįsta, todėl liudytojas abejojo, jog nuo kreditorių būtų įmanoma nuslėpti lėšų panaudojimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad L. L. K. teikė ataskaitas kreditorių susirinkimams ir bankų atstovams, jokių pretenzijų ar pastabų dėl netinkamo gautų lėšų panaudojimo ar jų praradimo niekas nepareiškė. Visų bankrutuojančių įmonių kreditorių susirinkimai patvirtino įmonių likvidacinius balansus bei likvidacinius aktus ir L. L. K., kaip įmonių bankroto administratorė, buvo įpareigota kreiptis į teismą dėl įmonių pabaigos. Visos šios aplinkybės rodo, jog piniginės lėšos bankrutuojančiose įmonėse UAB ,,B. C. LT“, UAB xxx“ ir UAB ,,xxx“ buvo panaudotos pagal paskirtį.

7.4.4. Kitas prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas įrodymų šaltinis, neva pagrindžiantis L. L. K. kaltę – netikrų finansinių dokumentų (UAB ,,xxx“, A. R. IĮ, BUAB ,,xxx“) kopijos. Ikiteisminio tyrimo metu L. L. K. pateikė 2009 m. birželio 26 d. kasos pajamų orderio kvito serija NB Nr. 026 kopiją, kurioje nurodyta, kad UAB ,,xxx“ už tvoros montavimą ji sumokėjo 27 000 Lt iš BUAB ,,B. C. LT“ kasos, A. R. IĮ kasos pajamų orderio kvito serija AR Nr. 023 kopiją, kurioje nurodyta, kad šiai įmonei už statybos darbus ir šiukšlių išvežimą ji sumokėjo 9 215 Lt iš bendrovės kasos, bei 2009 m. liepos 27 d. BUAB ,,xxx“ išrašytos sąskaitos BUAB ,,B. C. LT“ 23 345,42 Lt sumai kopiją. Prokuroras abejoja minėtų dokumentų tikrumu ir juose nurodytų išlaidų nelaiko pagrįstomis, kadangi pagal VĮ Registrų centro duomenis UAB ,,xxx“ ir A. R. IĮ neegzistuoja, o BUAB ,,xxx“ buhalteriniuose dokumentuose tokia suma (23 345,42 Lt) nebuvo užpajamuota. Išteisintoji L. L. K. nuosekliai parodė, kad netikrino, ar įmonės yra egzistuojančios, jai buvo svarbu, jog darbai atlikti. Iš BUAB ,,xxx“ už 23 345,42 Lt buvo pirkta tvora ir visi priedai, reikalingi tvorai montuoti, tačiau ji nežino, kodėl ši suma neatsispindi minėtos bendrovės buhalteriniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti L. L. K. parodymais, kadangi juos patvirtina bankroto proceso metu BUAB ,,B. C. LT“ kreditoriui AB ,,N. B.“ Lietuvos skyriui atstovavęs L. G., kuris parodė, kad statybos darbai, susiję su tvoros tvėrimu bei teritorijos valymu, buvo įvykdyti ir už juos buvo atsiskaityta. Tai reiškia, jog realiai darbai buvo atlikti ir už juos sumokėti pinigai. Kita vertus, apeliaciniame skunde prokuroras to ir neginčija, tačiau, akcentuodamas netikslumus aptariamuose buhalteriniuose dokumentuose, bando įrodyti, kad L. L. K. panaudojo netikrus dokumentus. Atkreipiamas dėmesys, jog jai toks kaltinimas neinkriminuotas.

7.5. Nesant byloje duomenų, paneigiančių L. L. K. parodymus, kad ji išgrynintus pinigus siekė panaudoti ir panaudojo BUAB ,,B. C. LT“, BUAB xxx“ ir BUAB ,,xxx“ reikmėms, nėra pagrindo daryti išvados, jog ji ketino juos pasisavinti ir pasisavino.

7.6. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. L. K. veiksmuose nėra BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės – tyčios elemento. Nesant bent vieno nusikaltimo sudėties elemento, nėra nusikaltimo sudėties. Dėl to pirmosios instancijos teismas dėl aptariamų veikų pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl L. L. K. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

8. Išteisintoji L. L. K. buvo kaltinama tyčia apgaulingai tvarkiusi teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nenustačiusi tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias apskaitos dokumentų saugumą, ir neišsaugojusi, o BUAB xxx“ bei BUAB ,,xxx“ atveju tyčia neišsaugojusi buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų, paslaugų gavimą, apmokėjimą. Dėl tokių jos veiksmų negalima iš dalies nustatyti BUAB ,,B. C. LT“, BUAB xxx“ ir BUAB ,,xxx“ veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

8.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. L. K. inkriminuotas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas) iš dalies atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas) nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

8.1.1. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika padaroma, veikiant tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).

8.1.2. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tokių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai tai sukelia šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromas ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tik neatsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-237-489/2015, 2K-406-895/2015 ir kt.).

8.2. Taigi nagrinėjamoje byloje aktualios viena iš BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir viena iš BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų – buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas.

8.2.1. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

8.2.2. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

8.3. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje L. L. K. pareikštas kaltinimas artimesnis BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai, nes kaltinime būtent ir nurodyta, kad L. L. K. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų (pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus turėjo tokią pareigą), dėl to negalima iš dalies nustatyti kaltinime nurodytų bankrutuojančių bendrovių veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo argumentu, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tik neatsargia nusikalstama forma. Šioje nutartyje jau minėta, kad buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas (BK 223 straipsnio 1 dalis) gali būti padaromas ir tyčia.

8.4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar L. L. K. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, svarbu įvertinti, ar ji sudarė tinkamas sąlygas kaltinime nurodytų bendrovių apskaitos dokumentams saugoti ir ar jos elgesys gali būti vertinamas kaip kaltai padaryta veika, nulėmusi buhalterinių apskaitos dokumentų praradimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tokių dokumentų dingimas, asmeniui būnant atsakingam už jų išsaugojimą, savaime dar nereiškia jo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

8.4.1. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinime nurodytų bankrutuojančių įmonių dokumentai buvo laikomi UAB ,,xxx“ patalpose, rakinamame kabinete, į kurį pašaliniai asmenys negalėjo patekti. Į patalpas UAB ,,xxx“ darbuotojai patekdavo, tik turėdami koduotas korteles. Dėl to nėra pagrindo išvadai, jog tuo laikotarpiu, kai L. L. K. buvo bankrutuojančių UAB ,,B. C. LT“, UAB xxx“ ir UAB ,,xxx“ bankroto administratorė, buvo sudarytos netinkamos sąlygos bankrutuojančių bendrovių apskaitos dokumentams saugoti.

8.4.2. Sprendžiant, ar L. L. K. kalta dėl neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų, pažymėtina, kad nuo visuotinio akcininkų susirinkimo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo, kai ji buvo nušalinta nuo UAB ,,xxx“ vadovės pareigų, o tuo pačiu ir nuo bankrutuojančių UAB ,,B. C. LT“, UAB xxx“ bei UAB ,,xxx“ administravimo iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kai vėl buvo paskirta UAB ,,xxx“ vadove, kaltinime nurodytų įmonių ji neadministravo ir priėjimo prie įmonių buhalterinių apskaitos dokumentų neturėjo.

8.5. Šiuo atveju ginčo dėl BK 223 straipsnyje įtvirtintos veikos aplinkybių esmė yra faktinės aplinkybės – ar visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti naujai paskirtai vadovei D. J.

8.6. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad L. L. K. tyčia nevykdė visuotinio akcininkų susirinkimo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo, t. y. tyčia neperdavė visų kaltinime nurodytų bankrutuojančių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų naujai paskirtai UAB ,,xxx“ vadovei D. J., su kuria išteisintoji nenorėjo geranoriškai susitarti dėl dokumentų perdavimo.

8.6.1. Byloje nustatyta, kad: 1) 2013 m. sausio 28 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu L. L. K. atšaukta iš UAB ,,xxx“ direktorės pareigų; 2) 2013 m. sausio 29 d. akcininkų sprendimu ji įpareigota naujai paskirtai direktorei D. J. iki 2013 m. vasario 5 d. perduoti visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą; 3) antstolė 2013 m. sausio 29 d. D. J. prašymu konstatavo faktines aplinkybes dėl dokumentų ir turto perėmimo; 2013 m. vasario 4 d. antstolė dar kartą konstatavo faktines aplinkybes; 4) 2013 m. vasario 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas D. J. pareiškimas dėl neva neteisėtų L. L. K. veiksmų. Tokie itin aktyvūs naujai paskirtos direktorės veiksmai nerodo jos geranoriškumo susitarti su L. L. K. dėl dokumentų perdavimo. Priešingai, tokie jos veiksmai patvirtina išteisintosios L. L. K. parodymus, jog dokumentų perdavimas buvo apsunkintas.

8.6.2. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nepaneigti išteisintosios L. L. K. parodymai, kad, nušalinus ją nuo vadovės pareigų, ji negalėjo patekti į UAB ,,xxx“ patalpas ir tai apsunkino dokumentų perdavimą. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su L. L. K. versija, jog jai buvo trukdoma patekti į UAB ,,xxx“ patalpas, tačiau tokią išteisintosios versiją patvirtina liudytojų L. G. ir E. S. parodymai. Liudytoja L. G. teisme parodė, kad buvo pakeisti įėjimo kodai, todėl nebegalėjo patekti į tas patalpas ir dalis dokumentų liko neperduota. Liudytojas E. S. teisme parodė, kad spynas reikėjo keisti, nes buvo kažkokie nesutarimai tarp tos įmonės savininkų. Dėl spynų keitimo į jį kreipėsi D. J. Nepaneigia L. L. K. parodymų ir prokuroro skunde nurodoma aplinkybė, jog pati L. L. K. paėmė įėjimo kortelę iš A. B. Beje, teisme A. B. parodė, kad kortelę L. L. K. atidavė dar iki jos atleidimo iš vadovės pareigų. Taigi ši aplinkybė neturi jokios įrodomosios reikšmės.

8.6.3. Negalima sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad L. L. K. tyčią neperduoti dokumentų įrodo aplinkybė, jog UAB ,,xxx“ dirbę bankroto administratoriai L. G. ir A. B. laiku perdavė D. J. visus dokumentus. Pirmiausia, tuo metu, kai buvo perduodami dokumentai, L. G. sirgo ir visus dokumentus, kuriuos reikėjo perduoti, tvarkė namuose, todėl turėjo galimybę juos sutvarkiusi perduoti, o L. L. K. dirbo ofise, į kurį pakeitus spynas nebegalėjo patekti. Antra, prokuroras iškraipo faktines bylos aplinkybes nurodydamas, kad A. B. perdavė dokumentus D. J. Priešingai, jis jokių dokumentų neperdavė, kadangi, D. J. paskyrus direktore, jis pareiškė norą užbaigti savo pradėtas administruojamas įmones ir liko dirbti su D. J. Iš bylos medžiagos matyti, jog L. L. K. administruojamų įmonių dokumentų apimtis buvo labai didelė, todėl logiška, kad per nurodytą terminą (iki 2013 m. vasario 5 d.) fiziškai to padaryti nebuvo galima. Beje, D. J. teisme pripažino L. L. K. jai sakius, jog reikia daugiau laiko, kai sutvarkys visus dokumentus, tada ir perduos. Liudytoja L. G. taip pat patvirtino, kad dokumentų apimtys buvo labai didelės, todėl per kelias dienas visų dokumentų perduoti buvo neįmanoma.

8.6.4. Prokuroras apeliaciniame skunde ypač akcentuoja D. J. geranoriškas pastangas susitarti su L. L. K. dėl dokumentų perdavimo, tačiau byloje surinkti duomenys to nerodo. Liudytoja A. S. teisme parodė, kad 2013 m. vasario 18 d. darė kratą UAB ,,xxx“ patalpose, kratos metu dalyvavo L. L. K. ir D. J. Liudytoja matė labai didelius kiekius nesutvarkytų dokumentų, siūlė joms tarpusavyje susitarti, nes dokumentai nebuvo slepiami, siūlė abiem skirti laiko, surūšiuoti, sunumeruoti ir užbaigti visų dokumentų perdavimą. UAB ,,xxx“ direktorės D. J. 2013 m. kovo 5 d. įsakymu sudaryta komisija paliktų dokumentų patalpose Klaipėdoje, Šilutės pl. 7, aktavimui, tačiau komisija tik 2013 m. gegužės 20 d. atliko dokumentų priėmimo procedūrą (t. 2, b. l. 94, 96).

8.7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje nutartyje išdėstyti argumentai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog kaltinime nurodytų bankrutuojančių įmonių dokumentai buvo neišsaugoti tuo laikotarpiu, kai L. L. K. buvo UAB ,,xxx“ vadovė ir kaltinime nurodytų įmonių bankroto administratorė.

8.8. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiškiantis, kad visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai.

8.9. Byloje nesant patikimų, abejonių nekeliančių įrodymų dėl kaltinamosios kaltės, pirmosios instancijos teismas ir šioje dalyje pagrįstai priėmė L. L. K. išteisinantį nuosprendį.

8.10. Prokuroro apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.