- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- I3-63-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02739-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. T.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 10 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 52-TE-384 „Dėl S. T. veiksmų įvertinimo“.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-11) nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino teismo posėdžių metu, kad 2019 m. spalio 7 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto ir vidaus tyrimo skyrius priėmė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 52-IS-17 „Dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio S. T. veiksmų (toliau – Išvada). Išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į surinktus duomenis, galima konstatuoti, kad S. T., eidamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas ir vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, patruliuodamas tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) , apie 10 val. 10 min. kelio Kaunas - Prienai - Alytus atkarpoje ties (duomenys neskelbtini) kaimu pastebėjo ir sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini), kurį, viršindamas nustatytą leistiną greitį, vairavo A. B.. Apie sustabdytą transporto priemonę ir jos tikrinimo tikslą pareiškėjas neinformavo radijo ryšio priemonėmis Alytaus AVPK budėtojo, o priėjęs prie sustabdytos transporto priemonės vairuotojo jam nurodė, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę viršydamas nustatytą greitį. Administracinio nusižengimo A. B. atžvilgiu neįformino, o už savo kaip policijos pareigūno neteisėtą neveikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus su A. B. netiesiogiai susitarė dėl piniginio atlygio priėmimo savo naudai ir transporto priemonės vairuotoją paleido. Išvadoje konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 13 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, jog vieni iš valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų yra nesavanaudiškumo (valstybės tarnautojas privalo eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusioms asmenims ir tarnauti išimtinai visuomenės interesams) bei teisingumo (valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis). Pažeidė ir to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto ir 5 punkto, nuostatas, kuriose nurodyta, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba. Netinkamai laikėsi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, kur nurodyta, kad pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui). Be viso to, savo veiksmais nesilaikė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 28 punkte, 61.1 punkte ir 61.7 punkte įtvirtintų reikalavimų, kur nurodyta, kad sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį; policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo kontroliuoti, kaip eismo dalyviai laikosi KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimų ir nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones. Netinkamai vykdė ir Alytaus AVPK viršininko 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 52- V-32 patvirtinto Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.6 punkto ir 7.7 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad minėtas pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekdamas įgyvendinti Alytaus AVPK viešajai policijai keliamus uždavinius, kontroliuoja, kaip eismo dalyviai vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimus paskirtame sektoriuje, maršrute ar poste, išaiškina ir tiria Kelių eismo taisyklių pažeidimus; pagal kompetenciją surašo administracinių nusižengimų protokolus ir administracinės teisės pažeidėjams skiria administracines nuobaudas. Visais paminėtais veiksmais nesilaikė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 5 punkto, 6.8 punkto, 7.1 punkto, ir 7.2 punkto nuostatų, kur nurodyta, jog policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo ir kitais principais, taip pat policijos darbuotojas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais veiklos ir elgesio principais privalo nepiktnaudžiauti policijos pareigūno ar kito policijos darbuotojo statusu, nenaudoti jo asmeniniams interesams, privalo saugoti savo profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ir veiksmais nediskredituotų policijos pareigūno vardo, taip pat turi visuomet atsiminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei įvaizdį bus sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus.
Nurodė, kad Išvadoje taip pat konstatuota, jog pareigūnas piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, tokiais veiksmais parodė savo, kaip policijos pareigūno nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pakenkė policijos įstaigos prestižui, sulaužė duotą priesaiką ir pažemino policijos pareigūno vardą. Pareigūno padarytų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios, kadangi nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų jiems atliekant tarnybines pareigas. Nors pareigūnas jau nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. atleistas iš vidaus tarnybos, tačiau tai neužkerta kelio pripažinti jį pažeminus policijos pareigūnų vardą ir sulaužius duotą priesaiką.
Pažymėjo, kad tokios atsakovo išvados nėra pagrįstos. Išvadoje nurodoma, kad Statuto 72 straipsnio („Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai“) 1 dalies 7 punkto taikymo prasme tai yra reikšminga aplinkybė, aptariamu atveju nustatytina BPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (pareigūnų, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo duomenys, protokolai). Tai pat Išvadoje nurodoma, kad duomenys paimti išskirtinai iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-32693-19. Būtent ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo įteiktas Pranešimas apie įtarimą. Išvadoje patvirtinama, kad Alytaus AVPK viršininko pavaduotojo, atlikusio viršininko funkcijas, pavedimu 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal gautą Alytaus AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. Z. 2019 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. 52-PR2-9895, kuriame nurodyta, jog Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32693-19 dėl kyšininkavimo ir papirkimo. Ikiteisminio tyrimo metu iš surinktų duomenų matyti, kad Alytaus AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis S. T. galimai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje. Taigi, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliekamas gavus duomenų dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ir esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui. Taip pat matyti, kad tarnybinis patikrinimas iš esmės atliktas tik perrašius ikiteisminio tyrimo metu ir iš jo gautą informaciją, kad iš esmės prieštarauja ne tik BPK normoms, bet ir tarnybinius patikrinimus reglamentuojančioms imperatyvioms teisės normoms, nesilaikant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV- 142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
Pabrėžė, kad tarnybinis tyrimas pradėtas, kai dėl tos pačios veikos jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš kurio duomenų tarnybinis patikrinimas ir buvo pradėtas, vykdytas bei baigtas, surašant Išvadą, nors akivaizdu, kad to padaryti nebuvo galima, nes tarnybinis patikrinimas turėjo būti atliekamas griežtai laikantis nustatytų Statuto ir Aprašo reikalavimų ir turėjo būti sustabdytas iki bus atliktas aukščiau nurodytas ikiteisminis tyrimas ir/ar įsiteisės sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar baudžiamojoje byloje priimtas sprendimas, tačiau to nebuvo padaryta. Dėl to Išvada jau vien dėl to yra neteisėta, nes priimta šiurkščiai pažeidus imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias tarnybinio tyrimo atlikimo tvarką (Statuto 39 straipsnio 9 dalį, Aprašo 10 punktą).
Be to, vertinant pareigūno vardo pažeminimo, kaip juridinių faktų visumos sudėtį, matyti, jog Išvadoje nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos konkrečiais pareiškėjo veiksmais. Nei Alytaus apskrities VPK 2019 m. spalio 8 d. įsakyme Nr. 52-TE-384 „Dėl S. T. veiksmų įvertinimo“ (toliau – Įsakymas), nei Išvadoje nėra nurodyta, kuo pasireiškė pareiškėjo kaltė dėl pareigūno vardo pažeminimo, kurie būtų atribojami nuo atliekamo ikiteisminio metu nustatinėjimų pareigūno veiksmų. Dėl minėtų priežasčių Išvada, kurios pagrindu priimtas Įsakymas, negali būti vertinama kaip pareigūno vardo pažeminimą patvirtinantis aktas. Atitinkamai, kai tarnybinio patikrinimo metu iš esmės neva buvo tiriami, nors faktiškai buvo perrašomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, ir kur nenustačius konkrečių pareigūno vardą pažeminančių veiksmų, tarnybinio patikrinimo metu tokių veiksmų nustatymas yra negalimas, neteisėtas ir pažeidžiantis pareiškėjo teises iš esmės. Išvados turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo pripažintas pažeminęs pareigūno vardą dėl to, jog jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo ir papirkimo. Vien tas faktas, jog pareigūno atžvilgiu yra pradėta ikiteisminis tyrimas ar/ir nagrinėjama baudžiamoji byla, savaime negali būti vertinamas kaip pagrindas neteisėtiems pareigūno veiksmams konstatuoti. Taip pat paminėtas faktas pats savaime neleidžia teigti, jog tokiu būdu yra menkinamas institucijos, kurioje pareigūnas atlieka tarnybą, autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas. Vertinant aukščiau nurodytą pareigūno vardo pažeminimo, kaip juridinių faktų visumos sudėtį, matyti, jog Išvadoje nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos konkrečiais pareiškėjo veiksmais.
Pažymėjo, kad pareigūno atleidimo iš tarnybos procedūra, atlikus tarnybinį patikrinimą ir pateikus Išvadą dėl pareigūno vardo pažeminimo, nėra baudžiamasis procesas, todėl pareigūną iš tarnybos turintis teisę atleisti asmuo negali iš anksto preziumuoti pareigūno veiksmuose esant nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju atsakovas, priėmęs Įsakymą ir nusprendęs, kad tokia situacija žemina pareigūno vardą, iš anksto nepriklausomai nuo baudžiamojo proceso rezultatų, nusprendė ir pasisakė dėl pareiškėjo kaltų veiksmų, nors pats jokio tyrimo dėl jų šiuo atveju neatliko ir tuo pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Pareigūno vardo pažeminimui konstatuoti būtina nustatyti šias sąlygas: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti policijos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą. Išvadoje iš esmės visur nurodoma ir patvirtinama, kad pareiškėjo ikiteisminio tyrimo metu tiriama veika ir tarnybinio patikinimo metu tiriama veika yra viena ir ta pati. Išvadoje iš esmės visus nurodoma, kad „Tarnybinio patikrinimo metu, iš ikiteisminio tyrimo duomenų nustatyta“, kas patvirtina, jog joks tarnybinis patikrinimas apskritai nebuvo atliktas, o tik nepagrįstai perrašyta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir duomenys.
Nurodė, kad iš Išvados turinio matyti, jog nors ir nurodoma, kad pareiškėjas susitarė su A. B. netiesiogiai dėl 100 Eur kyšio priėmimo savo naudai per kitus asmenis, tačiau jokių duomenų, kad toks susitarimas buvo apskritai, išskyrus A. B. teiginius, nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, kad kuris nors iš asmenų, išskyrus paties A. B. teiginius, patvirtintų tokio susitarimo egzistavimą ar juo labiau pinigų perdavimą, nėra. Todėl nesuprantama, iš kokių duomenų sprendžiama, kad toks susitarimas ar pinigų perdavimas buvo. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti nustatyti konkretūs duomenys, patvirtinantys konkrečius neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius konkrečius pareigūno veiklą reglamentuojančius teisės aktus, ko akivaizdu, kad nėra. Priešingai, iš duomenų matyti, kad tik vieno asmens galimi teiginiai ir yra priimami kaip faktas, net nesvarstant aplinkybių dėl tokio asmens parodymų pagrįstumo, juo labiau, kai pareigūnas turi ilgametį darbo stažą ir yra surašęs daugybę protokolų už teisės nusižengimus, kas jau savaime rodo, kad nepatenkintų asmenų gali pasitaikyti. Išvardinti faktai leidžia teigti, jog pareiškėjas negali būti laikomas pažeminusiu pareigūno vardą. P. Į. atsižvelgus vien į aplinkybę, jog dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nenustačius konkrečių jo veiksmų, su kuriais siejamas pareigūno vardo pažeminimas, bei kitų pareigūno vardo pažeminimo sudėtį sudarančių elementų (pvz. pareigūno kaltės), laikytinas esminiu pareiškėjo teisių suvaržymu ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, sąlygojančiu priimto Įsakymo neteisėtumą. Nesant materialinio teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėją kaip pažeminusį pareigūno vardą, atsakovo Įsakymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Be to, buvo pažeisti Aprašo 20, 22 punktai, kuriuose nustatyta, jog pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatinėjamų veiksmų. Visas patikrinimas buvo atliekamas dėl ikiteisminio tyrimo metu pareikštų įtarimų turinio, t. y. tų pačių veiksmų nustatymo. Todėl atsakovas, nesustabdęs tarnybinio patikrinimo, ir pareikalavęs paaiškinimo tarnybiniame patikrinime pateikimo, apribojo pareiškėjo teises tokį paaiškinimą pateikti, nes tokiu atveju, pareiškėjas atskleistų ikiteisminio tyrimo duomenis, ir tokiu būdu būtų atlikta pareiškėjo apklausa, kas yra neteisėta. Draudimo versti duoti parodymus prieš save principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. Atsakovas vertė pareiškėją duoti parodymus ir taip pažeisti savo konstitucines teises. Asmens, kuriam pareikšti įtarimai, bet kokia apklausa, kurios reikalaujama paaiškinimų ar kitokia forma, yra neteisėta ir šiukščiai pažeidžianti tokio asmens teises. Todėl paaiškinimų nei pateikti, nei reikalauti, esant ikiteisminiam tyrimui apie ikiteisminio tyrimo metu pareiktus įtarimus, nurodytas aplinkybes, inkriminuojamas kaip galimai nusikalstama veika, negalima. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad Įsakymas buvo priimtas nenustačius ir neištyrus faktinių aplinkybių bei kitų pareigūno vardo pažeminimą sudarančių veikos sudėtinių elementų, t. y. nesant materialinio teisinio pagrindo, konstatuotina, jog tokį rezultatą sąlygojo taip pat ir pareiškėjo paaiškinimo nebuvimas, t. y. pareiškėjo teisių dalyvauti tarnybinio patikrinimo procedūroje ir apginti savo poziciją suvaržymas. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, privalėjo atlikti išsamų ir objektyvų tarnybinį patikrinimą, kurį, be kita ko, garantuoja atleidžiamo asmens paaiškinimas bei kitų galimybių šiam asmeniui dalyvauti tarnybinio patikrinimo procedūroje užtikrinimas, nustatyti visumą neteisėtos veikos, t. y. pareigūno vardo pažeminimo, sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių ir jas konstatuoti Išvadoje, konkrečiai įvardinti, kuo pasireiškė pareigūno vardo pažeminimas, taip pat nurodyti teisės aktus, kuriuos pareiškėjas pažeidė tik atlikus pilną tyrimą, o ne perrašant ikiteisminio tyrimo duomenis, juos išviešinant ir pavadinant Išvada. Atsakovo Išvadoje nurodytas pareigūno vardo pažeminimo pagrindas - ikiteisminio tyrimo metu perrašytos įtarimo aplinkybės, rodo, kad iš esmės pareigūno vardo pažeminimo pagrindas yra aplinkybė, jog pareiškėjo atžvilgiu vykdomi baudžiamieji procesai, kas ir sudarė prielaidas priimti sprendimą, kurį būtų galima vėliau pateisinti baudžiamojo persekiojimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis arba nustatytais pareiškėjo veiksmais, kurie tarnybinio patikrinimo metu atsakovui net nežinomi ir savo esme galėtų visiškai skirtis nuo tų, dėl kurių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas arba nuo tų, dėl kurių būtų galima konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą. Tokiu būdu priimtas atsakovo sprendimas – Įsakymas, kuriuo konstatuotas pareigūno vardo pažeminimas, negali būti laikomas teisingu, protingu ir sąžiningu.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus VPK ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 40-43) nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžių metu, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Išvados pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, buvo atliktas vadovaujantis Aprašo reikalavimais. Atsižvelgiant į BPK nuostatas, ikiteisminiai tyrimai atliekami tais atvejais, kai asmens padarytoje veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto BK specialiojoje dalyje - nusikalstamos veikos, sudėties požymių. Pareiškėjo skunde nurodomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32693-19 buvo pradėtas dėl pareiškėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir jame jis buvo įgijęs įtariamojo teisinį statusą, tačiau, pačia bendriausia prasme, baudžiamajame procese sprendžiama dėl pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės, o tuo tarpu tarnybinio patikrinimo metu – tik tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjo atžvilgiu klausimas. Aprašo 12 punkte numatyta, kad gavus informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, jog dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, ir tokiais atvejais tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra tęsiama bei baigiama laikantis Aprašo reikalavimų). Taigi, jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturi būti stabdomas. Tarnybinio patikrinimo stabdymas tokiu atveju būtų netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų. Pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas nebuvo stabdomas, kadangi galėjo būti ir buvo atribotas nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos bei atitinkamai įvertintas, todėl baudžiamojoje byloje priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis esminės reikšmės nebūtų turėjęs.
Nurodė, kad įvertinus pareigūno vardo pažeminimo sampratą, esminis elementas yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, o šią reikšmingą aplinkybę būtina nustatyti teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis. BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai padaromas bet kuris iš šioje dalyje numatytų veiksmų, kurie nustatinėjami ir įrodinėjami BPK nustatyta tvarka. Tarnybinio patikrinimo, atlikto pareiškėjo atžvilgiu, metu buvo sprendžiama dėl jo veiksmais padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentavusių teisės aktų pažeidimų, o tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu - ar buvo jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Skundžiamo Įsakymo priėmimas pareiškėjo atžvilgiu sietinas ne su galimu baudžiamosios atsakomybės jam taikymu, bet su jo veiksmais, kuriais buvo pažemintas vidaus tarnybos pareigūno vardas. Šie pareigūno veiksmai galėjo būti ir buvo vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje byloje, neturėjo reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio patikrinimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju buvo ir baudžiamojoje byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl pareigūno padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas iki to momento, kol byla bus išnagrinėta teisme ir galėjo būti baigtas tik išnagrinėjus bylą teisme, yra nepagrįsti, kadangi, atsižvelgiant į Aprašo nuostatas, nebuvo jokios būtinybės stabdyti jo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo.
Nurodė, kad Aprašo 22 punktas numato, jog tikrinamas pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, turėti advokatą ir t.t.. Aprašo 23 punktas nustato, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjui įteikus pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), jam buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą, tačiau pareiškėjas raštu atsisakė jį pateikti, iš esmės nurodydamas tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriuos išdėstė ir skunde teismui. Taigi, pareiškėjas žinojo dėl kokių jo veiksmų buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir turėjo galimybę naudotis bei pasinaudojo jam suteiktomis teisėmis (teise teikti paaiškinimus, atsisakyti ja pasinaudoti). Taip pat nėra jokių įrodymų, kad tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai galėjo būti šališki, ar tarnybinis patikrinimas galėjo būti atliktas neobjektyviai, o tokių duomenų nepateikia ir pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas būtų ribojęs ar varžęs ar kitaip nesudaręs galimybės naudotis pareiškėjui suteiktomis teisėmis. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo sprendžiami jokie baudžiamosios atsakomybės klausimai, todėl buvo prašoma pateikti paaiškinimus tik dėl paties pareiškėjo veiksmų jo tarnybą ir statusą reglamentavusių teisės aktų kontekste. Rėmimasis tokiais tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo duotais paaiškinimais pats savaime nebūtų pakankamas pagrindas įrodyti pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką ir atvirkščiai. Be to, tai niekaip neatleistų atsakovo nuo pareigos neabejotinai įrodyti tarnybinio pažeidimo sudėties požymių buvimą pareiškėjo veiksmuose. Kaip jau buvo paminėta, būdamas informuotas tiek apie patikrinimą, tiek ir apie teisę pasiaiškinti, pateikti tokius paaiškinimus pareiškėjas atsisakė tai daryti, t. y. tokiu būdu įgyvendino savo procesines teises. Remiantis tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga (ne tik duomenimis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, bet ir vaizdo įrašais, pareigūnų paaiškinimais, duomenimis apie pareiškėjo tarnybą ir kt.), pačia bendriausia prasme, nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (neveikimas) tarnybos metu (nepranešimas apie įvykį, įvykio neįforminimas, kiti neteisėti veiksmai) neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tokie pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, kurio profesinė pareiga užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą, veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip tyčiniai, akivaizdžiai priešingi policijos įstaigos tikslams bei uždaviniams, žeminantys pareigūno bei įstaigos, kurioje jis dirba, gerą reputaciją. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, parodė savo, kaip policijos pareigūno, nepagarbą įstatymams, akivaizdžiai pakenkė vidaus tarnybos prestižui, sulaužė duotą priesaiką ir pažemino policijos pareigūno vardą. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokė daromų veiksmų prasmę, pareiškėjas žinojo ir turėjo žinoti, kad priešingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nesiderina su tarnybos paskirtimi ir pareigūno statusu bei etika, vien tokios aplinkybės iš esmės pagrindžia jo kaltę dėl atliktų veiksmų, žeminančių pareigūno vardą. Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, ir jam buvo keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos metu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir TIS Liteko duomenys bei prie bylos prijungtos Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 52-TE-301, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktu (paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją), pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos – Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio būrio vyriausiojo patrulio pareigų. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Alytaus apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32693-19 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje. 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu dėl policijos pareigūno vardo pažeminimo. 2019 m. spalio 7 d. buvo surašyta Išvada Nr. 52-IS-17 ir 2019 m. spalio 8 d. Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 52-TE-384, vadovaujantis paminėta Išvada ir Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo pripažinta, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. poelgiu (veiksmais) pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos. Ginčijamo įsakymo motyvuojamojoje dalyje (Išvadoje) buvo konstatuota, kad pareiškėjas, eidamas Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas ir vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus bei patruliuodamas tarnybiniu automobiliu, 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 10 val. 10 min. kelyje Kaunas - Prienai - Alytus ties (duomenys neskelbtini) kaimu sustabdė viršijantį leistiną važiavimo greitį automobilį (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B.. Pareiškėjas apie sustabdytą transporto priemonę ir jos tikrinimo tikslą neinformavo radijo ryšio priemonėmis Alytaus AVPK budėtojo, o priėjęs prie sustabdytos transporto priemonės vairuotojo jam nurodė, kad jis pažeidė KET – vairavo transporto priemonę viršydamas nustatytą greitį. Pareiškėjas administracinio nusižengimo A. B. atžvilgiu neįformino teisės aktų (ANK) nustatyta tvarka, o už savo kaip policijos pareigūno neteisėtą neveikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus su A. B. netiesiogiai susitarė dėl piniginio atlygio priėmimo savo naudai ir transporto priemonės vairuotoją paleido iš įvykio vietos. Atsakovas Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 13 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto ir 5 punkto, nuostatas, Statuto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Instrukcijos 28 punktą, 61.1 punktą, 61.7 punktą. Nustatė, kad pareiškėjas taip pat nevykdė ir Alytaus apskrities VPK viršininko 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 52- V-32 patvirtinto Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 7.6, 7.7 punktų nuostatų, taip pat nesilaikė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkto, 6.8 punkto, 7.1 punkto, ir 7.2 punkto nuostatų. Atsakovas Išvadoje pripažino, kad pareigūnas (pareiškėjas), piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, parodė savo, kaip policijos pareigūno nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pakenkė policijos įstaigos prestižui, sulaužė duotą priesaiką ir pažemino policijos pareigūno vardą. 2019 m. spalio 8 d. Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 52-TE-384 ,,Dėl S. T. veiksmų įvertinimo“ buvo pripažinta, kad pareiškėjas Išvadoje aprašytais veiksmais pažemino pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos (b. l. 32-33). Ginčijamas įsakymas priimtas remiantis Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu.
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2020 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-158-530/2020, kuris buvo iš dalies pakeistas 2021 m. birželio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-130-387/2021 (TIS Liteko duomenys, taip pat b. l. 84-122) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjas buvo nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – dirbdamas Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiuoju patruliu, vykdydamas suteiktus įgaliojimus bei patruliuodamas tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 10 val., kelio Kaunas–Prienai–Alytus atkarpoje ties (duomenys neskelbtini) kaimu, sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį, viršydamas nustatytą leistiną greitį, vairavo A. B. (šis asmuo buvo nuteistas pagal BK 227 str. 4 d.). Tuoj pat po to, priėjęs prie sustabdyto automobilio vairuotojui nurodė, kad pastarasis pažeidė KET – vairavo transporto priemonę viršydamas nustatytą greitį, bei už savo, kaip pareigūno, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad nebūtų nustatyta tvarka įformintas A. B. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 5 dalyje, ir siekdamas už tai gauti kyšį, A. B. nurodė ieškotis bendrų pažįstamų, per kuriuos jis galėtų pinigus paimti, ir ten pat A. B. sutikus tokius asmenis susirasti ir per juos perduoti kyšį, susitarė su A. B. iš jo netiesiogiai, per bendrus pažįstamus asmenis ateityje priimti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį savo naudai už šį neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus bei, nefiksavęs ir neįforminęs administracinio nusižengimo, jį paleido. Kaip jau buvo paminėta, tuo pačiu procesiniu dokumentu A. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. A. B. buvo nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 10.10 val., kelio Kaunas–Prienai–Alytus atkarpoje ties (duomenys neskelbtini) kaimu, kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ už greičio viršijimą, sėdėdamas savo automobilyje, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už KET pažeidimą – greičio viršijimą bei prašydamas, kad nebūtų nustatyta tvarka įformintas jo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 5 dalyje, susitarė su valstybės tarnautoju – Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiuoju patruliu S. T. netiesiogiai, per bendrus pažįstamus ateityje perduoti S. T. mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, kad nebūtų užfiksuotas ir įformintas jo padarytas administracinis nusižengimas ir jis būtų paleistas.
Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus, taip pat savarankiškus atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus reglamentuoja Statutas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), kurio nuostatos iš dalies taikomos ir atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (nes šiuo atveju atsakovui buvo būtina atlikti tarnybinį patikrinimą). Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktas imperatyviai numato, kad tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimamas, kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar sprendimą dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, atleistam iš vidaus tarnybos (teismas vadovaujasi teisiniu reglamentavimu, galiojusiu tarnybinio patikrinimo atlikimo ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu).
Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 39 str. 1 d., Tvarkos aprašo 3 p.). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, kaltė, padarytos žalos pobūdis, tarnybinio nusižengimo pasekmės (Tvarkos aprašo 24 p.). Taigi, prieš priimant sprendimą atleisti policijos pareigūną iš vidaus tarnybos, arba prieš konstatuojant paminėtą aplinkybę jau atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno atžvilgiu, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės.
Išvados duomenų analizė patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu (kaip ir ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje) buvo nustatytas pareiškėjo padarytas tyčinis pažeidimas, kurio esmė – pareiškėjas, eidamas Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas ir vykdydamas jam suteiktus tarnybos įgaliojimus bei patruliuodamas tarnybiniu automobiliu, 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 10 val. kelyje Kaunas - Prienai - Alytus ties (duomenys neskelbtini) kaimu sustabdė viršijantį leistiną važiavimo greitį automobilį (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B.. Pareiškėjas apie sustabdytą transporto priemonę ir jos tikrinimo tikslą neinformavo radijo ryšio priemonėmis Alytaus AVPK budėtojo, o priėjęs prie sustabdytos transporto priemonės vairuotojo jam nurodė, kad jis pažeidė KET – vairavo transporto priemonę viršydamas nustatytą greitį. Administracinio nusižengimo A. B. atžvilgiu neįformino ANK nustatyta tvarka, o už savo kaip policijos pareigūno neteisėtą neveikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus su A. B. netiesiogiai susitarė dėl piniginio atlygio priėmimo savo naudai ir transporto priemonės vairuotoją nepagrįstai paleido iš įvykio vietos. Pareiškėjas pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 13 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto ir 5 punkto, nuostatas, Statuto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Instrukcijos 28 punktą, 61.1 punktą, 61.7 punktą. Nustatė, kad pareiškėjas taip pat nevykdė ir Alytaus apskrities VPK viršininko 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 52- V-32 patvirtinto Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 7.6, 7.7 punktų nuostatų, taip pat nesilaikė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkto, 6.8 punkto, 7.1 punkto ir 7.2 punkto nuostatų. Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, parodė savo, kaip policijos pareigūno nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pakenkė policijos įstaigos prestižui, sulaužė duotą priesaiką ir pažemino policijos pareigūno vardą. Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir tarnybinio patikrinimo, atlikto pareiškėjo porininko R. K. atžvilgiu, gauti duomenys (b. l. 60-71).
Teismas pabrėžia, kad ištyrus administracinėje byloje esančius įrodymus viešame teismo posėdyje, buvo nustatytos iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės kaip ir atsakovo Išvadoje bei Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiuose.
Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalis numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra imperatyviai konstatuota (ABTĮ 15 str., 21 str.), kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4715-552/2017, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3384-492/2018). Atitinkamai šis reglamentavimas turi būti taikomas ir iš vidaus tarnybos jau anksčiau atleistas pareigūnui, nes tai numatyta Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkte. Teismui pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas Išvadoje visiškai atskleidė LVAT praktikoje paminėtus tarnybinio pažeidimo sudėties aspektus.
Teismas taip pat pabrėžia, kad nusikaltimas ir pareigūno vardo pažeminimas tarnybine prasme gali būti padarytas iš esmės ta pačia veika, tačiau net ir nesant nusikalstamoje veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta žeminančia pareigūno vardą (ir atvirkščiai). Ginčo atveju pareiškėjo, kaip policijos pareigūno vykdančio tarnybines pareigas, prieštaraujantis teisės aktams elgesys yra visiškai įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra tinkamai apibendrinti Išvadoje, taip pat juos patvirtina ir įsiteisėjusių Kauno apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžių baudžiamojoje byloje duomenys. Teismas visiškai sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, gerai išmanydamas teisės aktus ir juos taikydamas savo tarnyboje, tarnybinių pareigų atlikimo metu tyčia aktyviais veiksmais atliko priešingus teisei veiksmus. Teismui akivaizdu, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą tinkamai atlikti tarnybą ir tinkamai vykdyti tiesiogines savo funkcijas, įvykio vietoje sąmoningai nesivadovavo jam žinomais ir suprantamais teisės aktų, reglamentuojančių jo tarnybą ir tiesiogines funkcijas, reikalavimais. Teismas taip pat pabrėžia, kad visi duomenys iš baudžiamosios bylos buvo gauti su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimu, todėl pareiškėjo nurodytų BPK, Statuto, Tvarkos aprašo nuostatų esminių pažeidimų teismas nenustatė.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą (teismo nuosprendžių duomenys patvirtina, kad iš esmės analogiškai veiksmais buvo padaryta ir tyčinė nusikalstama veika). Pareiškėjo veiksmų pobūdis ir pasirinktas veikimo būdas visiškai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir, tuo pačiu, patvirtina atsakovo pateiktą pareiškėjo veiksmų teisinį vertinimą. Vertinant Išvadoje (taip pat ir apygardos administracinio teismo) nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais ir elgesiu, akivaizdu, kad pareiškėjas tokiu elgesiu pažemino pareigūno vardą, nes tokie viešai atlikti pareiškėjo veiksmai nėra suderinami teisės aktų reikalavimais bei pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, taip pat ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Be to, pareiškėjas, pradėdamas tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje, prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą (Priesaikos duomenys). Pažymėtina, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Pareiškėjas iš vidaus tarnybos 2019 m. rugpjūčio 21 d. pasitraukė savo noru (įsakymo Nr. 52-TE-301 turinys), todėl atsakovas pagrįstai rėmėsi ne tik statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, bet ir Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktu.
Pareiškėjas ginčijamo įsakymo neteisėtumą taip pat grindžia procedūrinio pobūdžio pažeidimais. Jo nuomone, tarnybinis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, tendencingai, pažeidžiant Tvarkos aprašo reikalavimus, nepagrįstai reikalaujant pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir pan.. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Pranešimu ir pats pateikė dėl to paaiškinimą (Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenys). Teismas pabrėžia, kad pateikti paaiškinimą buvo ne pareiškėjo pareiga, bet teisė, todėl jis galėjo ir neteikti jokio paaiškinimo bei visas aplinkybes išdėstyti sau naudinga linkme. Teismo vertinimu, atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, pagrinde tinkamai laikėsi esminių Tvarkos aprašo bei Statuto reikalavimų ir jokių esminių procedūrinių pažeidimų, leidžiančių panaikinti skundžiamą administracinį aktą, teismas nenustatė. Tvarkos aprašo 19 punkte įtvirtinta tikrintojo teisė gauti reikiamą informaciją, todėl atsakovas pagrįstai rėmėsi duomenimis iš baudžiamosios bylos, kuriuos gavo nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas statutiniu policijos pareigūnu, geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokė reikalavimus savo elgesiui įvykio metu. Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jo veiksmai, dėl kurių atlikimo jis pripažintas pažeminęs pareigūno vardą, buvo atlikti sąmoningai (tyčia), pareiškėjas žinojo, kad priešingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nesiderina su tarnybos paskirtimi ir pareigūno statusu bei etika, tokios aplinkybės pagrindžia jo kaltę dėl inkriminuojamo nusižengimo padarymo, todėl atsakovas turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti tyčinį nusižengimą ir padaryti išvadą dėl griežčiausios sankcijos - atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto kontekste.
Teismas daro išvadą, kad atliekant tarnybinį patikrinimą atsakovui iš dalies buvo pagrindas vadovautis Statuto 33 straipsnio 9 dalies, Tvarkos aprašo 11 punkto nuostatomis ir tarnybinio nusižengimo tyrimą sustabdyti iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas (arba įsiteisės galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje), tačiau šio formalaus pažeidimo teismas nelaiko pakankamu pagrindu ginčijamam įsakymui panaikinti. Formaliai vertinant iš šios dienos situacijos, įsiteisėjus 2021 m. birželio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiui, atsakovas turėtų pakankamą pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto ir 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, remdamasis vien tik paminėtame įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių papildomai įrodinėti jam nereikėtų. Teismas taip pat daro išvadą, kad atsakovas realiai turėjo pagrįstą galimybę ir nestabdyti tarnybinio patikrinimo dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir pareiškėjo veiksmų teisinio įvertinimo BK normų kontekste, kadangi vien tik nepranešimo Alytaus apskrities VPK budėtojui apie sustabdytą transporto priemonę, administracinio nusižengimo neįforminimo pagal ANK normų reikalavimus ir pažeidėjo paleidimo iš įvykio vietos visiškai pakako konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą (nevertinant galimo atlygio aplinkybės).
Atleidimas iš vidaus tarnybos paminėtu teisiniu pagrindu (statuto 72 str. 1 d. 7 p.) nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju Tvarkos aprašo nuostatos preciziškai. Šiuo atveju pareiškėjo poelgis yra vertinamas tik jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones (arba pripažinti galimybę dėl jų taikymo, jeigu pareiškėjas dar turėtų vidaus tarnybos pareigūno statusą). Kaip jau buvo konstatuota, pareiškėjo poelgis akivaizdžiai žemina jo, kaip pareigūno, vardą, o tai yra pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos, o Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A4-189/2007, Nr. A16-1007/2006, Nr. A-62-2135/2011, Nr. A143-2206/2011).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, pažeminęs policijos pareigūno vardą, ginčijamu atsakovo įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas pažeminęs policijos pareigūno vardą ir pagrįstai padaryta išvada, jog už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos, jeigu jis ginčijamo įsakymo priėmimo metu turėtų vidaus tarnybos pareigūno statusą, todėl Alytaus apskrities VPK viršininko 2019 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 52-TE-384 yra teisėtas ir pagrįstas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas, teismas nesprendžia pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.