Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių bankas atstovui advokatui K. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Šiaulių bankas ieškinį atsakovams L. M., E. M., R. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas R. M. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovas AB Šiaulių bankas (toliau – bankas) 2006-01-20 kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniu jos 2008-02-27 pakeitimu kredito gavėjui UAB „Senoji smuklė“ suteikė 2 000 000 Lt kreditą (1 tomas, 9–19 b. l.).

Prievolių pagal kreditavimo sutartį tinkamam įvykdymui užtikrinti 2006-01-20 laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laidavo atsakovė L. M., kuri įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jei UAB „Senoji smuklė“ tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį (1 tomas, 20–21 b. l., laidavimo sutarties 1.1, 1.2, p.).

Kredito gavėjui UAB „Senoji smuklė“ tinkamai nevykdant prievolių pagal kreditavimo sutartį, bankas 2009-12-29 raštu pranešė UAB „Senoji smuklė“, kad nutraukė kreditavimo sutartį (1 tomas, 29 b. l.) ir pareikalavo iš laiduotojos (atsakovės) L. M. iki 2010-01-20 grąžinti UAB „Senoji smuklė“ skolą bankui (1 tomas, 32 b. l.), tačiau nei įmonė, nei minėta atsakovė skolos ieškovui negrąžino.

Šiaulių apygardos teismo 2010-03-18 nutartimi UAB „Senoji smuklė“ iškelta bankroto byla (1 tomas, 30–31 b. l.).

2010-03-03 pranešimu antstolė informavo ieškovą, kad skolininkė (atsakovė) L. M. perleido žemės sklypą ir pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 33 b. l.). Antstolės teiginius patvirtina 2009-10-23 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties (1 tomas, 75–77 b. l.) ir VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijos (1 tomas, 23–26 b. l.). Iš jų matyti, kad atsakovai L. M. ir R. M. prieš tai minėtą turtą 2009-10-23 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovei E. M..

Šiaulių apygardos teismas 2010-10-26 nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-682-372/2010 (1 tomas, 97 b. l.), o 2012-04-13 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą (1 tomas, 105 b. l.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-144-372/2012 tenkino iš dalies ieškovo AB „Šiaulių bankas“ patikslintą ieškinį atsakovams bankrutavusiai UAB „Senoji smuklė“, L. M. ir V. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal 2006-01-20 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. sausio 20 d. laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovų L. M. ir V. V. priešieškinį dėl sandorio (laidavimo sutarčių) pripažinimo negaliojančiu atmetė.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.).

Teismas pažymi, kad actio Pauliana taikyti reikia nustatyti visas paminėtas šio instituto taikymo sąlygas.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės

Kaip prieš tai minėta, 2006-01-20 laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė L. M. įsipareigojo atsakyti bankui (ieškovui) visu savo turtu, jei UAB „Senoji smuklė“ tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį (1 tomas, 20–21 b. l., laidavimo sutarties 1.1, 1.2, p.). Pagal laidavimo sutarties 7.1 punktą laidavimo sutartis galioja iki įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 išaiškino, kad, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-P-537/2011 konstatavo, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovei, kaip solidariajai skolininkei.

Dėl ieškinio senaties termino

Teismas, įvertinęs ieškovo teiginius, kad apie ginčijamą sandorį ieškovas sužinojo tik 2010-03-03 gavęs antstolės pranešimą apie ginčijamo sandorio sudarymą (1 tomas, 33 b. l.), sprendžia, jog ieškovas nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti.

Dėl kreditoriaus (ieškovo) teisių pažeidimo sudarant dovanojimo sandorį

CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kokiais atvejais sandoris yra pripažintinas kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises ir iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditorių interesus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad atsakovė L. M. geranoriškai nevykdo savo prievolių bankui ir neturi turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą.

Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; kt.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo sandoriu atsakovai L. M., R. M. padovanojo atsakovei E. M. 42 900 Lt vidutinės rinkos vertės žemės sklypą ir 58 000 Lt vidutinės rinkos vertės sodo pastatą (1 tomas, 23–26 b. l.), tuo pablogindami savo finansinę padėtį ir atitinkamai kreditoriaus galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus.

Dėl ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, tik jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str.1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčo sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu tinkamai įvertinti faktines bylos aplinkybes, t. y. nustatyti ir įvertinti, kokiu tikslu buvo sudarytas sandorius ir ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ir pan.

Atsakovė L. M. nenurodė jokios galiojančios finansinio pobūdžio prievoles atsakovei E. M. ir pažymėjo, kad turtą savo vaikaitei perleido laisva valia, norėdama užtikrinti jos socialinę gerovę (pvz., 1 tomas, 61 b. l.).

Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ginčo sandorio sudarymo metu bankas dar nebuvo nutraukęs kreditavimo sutarties su kredito gavėju UAB „Senoji smuklė“ ir atsakovės L. M. noras pagerinti savo vaikaitės E. M. turtinę padėtį, nelaikytini tais imperatyvais, sukėlusiais atsakovei L. M. neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti sandorį. Be to, ši atsakovė būdama UAB „Senoji smuklė“ akcininkė privalėjo žinoti, kad jau nuo 2009 metų liepos ši įmonė netinkamai vykdė prievoles bankui pagal kreditavimo sutartį (1 tomas, 32 b. l.).

Dėl sandorių šalių nesąžiningumo

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

CK 6.465 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Minėta, kad atsakovai L. M. ir R. M. 2009-10-23 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovei E. M. žemės sklypą ir pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 75–77 b. l.).

Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

CK 3.135 straipsnyje – artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, t. y. tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, bei šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai – broliai ir seserys.

Patys atsakovai nurodė, kad atsakovė E. M. yra atsakovų L. M. ir R. M. vaikaitė (1 tomas, 60–62 b. l.), tai patvirtina ir ginčo dovanojimo sutartis, kurioje pažymėta, jog dovanotojai nekilnojamąjį turtą padovanojo savo vaikaitei (1 tomas, 75–77 b. l.).

Akivaizdu, kad atsakovė L. M. ir R. M. sudarydami sandorį buvo nesąžiningi.

Nustačius actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visetą, ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsakovų L. M., R. M. ir E. M. atstovės pagal įstatymą L. M. 2009-10-23 sudaryta dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria L. M. ir R. M. padovanojo E. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažintina negaliojančia.

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str.). Todėl atsakovės E. M. atstovė pagal įstatymą L. M. įpareigotina grąžinti L. M. ir R. M. 2009-10-23 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. M. padovanotus nekilnojamuosius daiktus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, tenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų iš atsakovų priteistina ieškovui po 1287,56 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.) (1 tomas, 37 b. l., 2 tomas, 16–18 b. l.), po 1006,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) (1 tomas 39, 59 b. l.), taip pat po 18,42 proceso išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) (1 tomas, 44 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)), R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atstovės pagal įstatymą L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2009-10-23 sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria L. M. ir R. M. padovanojo E. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją, įpareigojant E. M. atstovę pagal įstatymą L. M. grąžinti L. M. ir R. M. 2009-10-23 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanotus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui AB Šiaulių bankui (į. k. 112025254) iš atsakovų L. M., R. M. ir E. M. po 1287,56 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, po 1006,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, taip pat po 18,42 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.