Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-01-10 · Administracinė byla Nr. eA-973-662/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-10-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-01-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-10
Bylos Nr.
eA-973-662/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08329-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė
Pareiškėjas
M. S. R.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Samarina“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-973-662/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08329-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Samarina“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. S. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 23S147300 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760247600 (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi), galiojantis iki 2025 m. gegužės 10 d. Departamento duomenimis, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Samarina“ nesudarė darbo sutarties su pareiškėju, kuriam Leidimas laikinai gyventi yra išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), taip pat pareiškėjas jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse Sprendimo priėmimo metu nedirbo. Dėl šios priežasties Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Sprendimu panaikino Leidimą laikinai gyventi.

3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtinto efektyvumo principo, nes priimtas nebandant išsiaiškinti papildomų aplinkybių, dėl kurių Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas nebuvo įdarbintas UAB „Samarina“. Pareiškėjas ketino įsidarbinti šioje įmonėje vairuotoju, tačiau tam buvo reikalinga atlikti tam tikrus veiksmus: gauti vairuotojo teises, pasitikrinti sveikatą, praeiti mokymus. Šią informaciją buvo galima sužinoti uždavus pareiškėjui klausimus per MIGRIS sistemą. Sprendimas priimtas neįsigilinus į aplinkybes, kurios būtinos Sprendimui priimti. Pareiškėjas bus priverstas pakartotinai kreiptis į Departamentą, tokiu būdu be reikalo sukuriant papildomą darbą Departamentui, teismams, pareiškėjui ir jį įdarbinti ketinusiam ūkio subjektui.

4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas neatitinka ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo. Departamento pareigūnai turi galimybę betarpiškai susisiekti su pareiškėjais, taip pat turi absoliučią diskrecijos teisę pasirinkti laiką, kada tikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA) duomenų bazę dėl to įdarbintas asmuo ar ne ir vienus asmenis patikrina po 3 mėnesių, kitus – po 6 mėnesių, kitus – ir po metų. Nevienodos patikros procedūros lemia, kad Departamento sprendimai, kurie turėtų būti maksimaliai objektyvūs, tampa subjektyviais, priklausančiais nuo pareigūno požiūrio į leidimą laikinai gyventi gavusį asmenį. Tokiu būdu sudaromos sąlygos vienų asmenų – pvz. europiečių, atžvilgiu taikyti vieną praktiką – jų atsiklausti dėl priežasčių, kodėl neįgyvendintos sąlygos leidimui laikinai gyventi gauti, o kitų – pvz., Indijos piliečių, atžvilgiu taikyti kitokią praktiką – UTPĮ reikalavimus vykdyti formaliai, neatsiklausiant. Sprendimas neatitinka ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto naujovių ir atvirumo permainoms principo. Ydinga praktika, jei pareiškėjui, kuris nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo iki Sprendimo priėmimo dėjo visas pastangas sąlygų įgyvendinimui (atvyko į Lietuvos Respubliką, įgijo specialią teisę vairuoti automobilį, perėjo sveikatos patikrą, baigė mokymus) nesuteikiama galimybė įgyvendinti Leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų ir leidimas panaikinamas akcentuojant, kad pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Asmuo, norėdamas nepažeisti buvimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, privalės skųsti Departamento sprendimą, vien tam, kad sustabdytų skundžiamo Sprendimo įgyvendinimą, siekdamas turėti laiko pateikti prašymą gauti naują leidimą laikinai gyventi, kadangi kreiptis į Departamentą nedelsiant pareiškėjas neturi objektyvių galimybių, nes artimiausi laikai tokiam kreipimuisi yra tik už kelių mėnesių. Taip apkraunami teismai, atsakovas, pakartotinai svarstantis prašymus, verslo subjektai ir pareiškėjai. Pareiškėjas teigė, kad teismo sprendimo priėmimo dieną leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygų trūkumai jau bus pašalinti, nebus UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų aplinkybių, todėl nebus poreikio versti pareiškėją naujai gauti leidimą laikinai gyventi.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 11 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Samarina“ pagrindu (UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p.). Šiuo pagrindu priimtas sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 760247600. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti SODROS informacinėje sistemoje ir nustatyta, kad pareiškėjas nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo praėjus 3 mėnesių laikotarpiui su UAB „Samarina“ sutarties nesudarė. Departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui buvo suteikta pakankamai laiko formalumams sutvarkyti. Užsieniečiai turi pareigą atitikti UTPĮ keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų galiojimo laikotarpį. UTPĮ 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. UTPĮ nenumato pareigos Departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą. Pareiškėjo argumentai, kad Sprendimas priimtas nesilaikant procedūrinių reikalavimų, yra deklaratyvūs, nes Departamentas jokių taisyklių nepažeidė. Vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad trūkumai pašalinti, tačiau nėra abejonės, kad Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas nebuvo įdarbintas, todėl Sprendimas negali būti panaikintas dėl aplinkybių, kurios atsirado po jo priėmimo. Akivaizdu, kad buvo imtasi veiksmų dėl pareiškėjo įdarbinimo tik po to, kai buvo priimtas Sprendimas. Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir UTPĮ 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Samarinas“ atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog skunde teisingai pažymėta, jog Sprendimas buvo priimtas migracijos pareigūnams net nebandant išsiaiškinti papildomų aplinkybių, dėl kurių Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas nebuvo įdarbintas UAB „Samarina“. UAB „Samarina“ ketino įdarbinti pareiškėją vairuotojo pareigose tik pastarajam atlikus visus tam būtinus veiksmus, t. y. jam gavus vairuotojo liudijimą („pažymėjimas leidžiantis vairuoti ir dirbti ES“), skaitmeninę tachografo kortelę, kurią jis privalo naudoti dirbdamas, pasitikrinus sveikatą ir perėjus medicininę komisiją, praėjus atitinkamus reikalingus mokymus. Išvykimas į darbą yra kruopščiai planuojamas procesas, kadangi reikia suderinti kas iš jau dirbančių vairuotojų instruktuos naujoką jau dirbant Europoje, nes turi gauti ne tik vairuotojo sutikimą jam atsiųsti į kabiną kartu kuriam laikui dirbti užsienietį, bet dar reikia, kad instruktuojantis vairuotojas gebėtų su Indijos piliečiu susikalbėti angliškai. Visi šie veiksmai buvo daromi, tačiau tai gana ilgai užtrunkantis procesas, todėl tik dėl to atsakovo Sprendimo priėmimo dieną (2023 m. rugsėjo 6 d.) pareiškėjas ir nebuvo įdarbintas UAB „Samarina“. Departamento pareigūnai paprastai domisi, kodėl neįvykdyta viena ar kita sąlyga leidimui užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje, bei į tai atsižvelgia. Komunikacija įprastai vykdavo per MIGRIS sistemą arba telefonu. Po priimto Sprendimo UAB ,,Samarina“ kreipėsi į Departamentą su detaliu situacijos aprašymu ir gavo atsakymą, kad atšaukti sprendimo negalima, bet yra galimybė pareiškėjui kreiptis į teismą ir prašyti išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu pakartotinai. Toks atsakovo pareigūnų elgesys kenkia Lietuvos verslui – dirbtinai didinami įmonių kaštai darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui Lietuvoje.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo M. S. R. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustačius, kad UAB „Samarina“ darbo sutartis su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) yra nesudaryta.

11. Teismas nurodė, kad UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas kai nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, patikrinęs pareiškėjo duomenis SODROS informacinėje sistemoje nustatė, jog pareiškėjas nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo praėjus 3 mėnesių laikotarpiui su UAB „Samarina“ darbo sutarties nebuvo sudaręs. Duomenų, kad pareiškėjas dirbtų kitoje įmonėje taip pat nebuvo.

12. Teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog UAB „Samarina“ su pareiškėju darbo sutarties nesudarė, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Todėl Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokia išvada darytina įvertinus Departamento atliktus veiksmus – patikra oficialiose informacinėse sistemose, kurios metu nustatytų duomenų pakako Sprendimui priimti. Departamentas šiuo atveju, neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtų UTPĮ nuostatų.

13. Teismas pažymėjo, kad UTPĮ 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis UTPĮ reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo metu egzistavusiais duomenimis, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta (leidimo laikinai gyventi Lietuvoje teisinis pagrindas), o skunde nurodyti argumentai apie tai, kad pareiškėjas šiuo metu jau yra įdarbintas, Departamento Sprendime priimtų išvadų nepaneigia.

14. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam buvo apribota (jis jos neturėjo) galimybė paaiškinti situaciją, nurodyti tikrąsias neįdarbinimo faktines aplinkybes, dėl ko, kaip teigia, tokia situacija lėmė VAĮ nurodytų principų pažeidimą, tačiau pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir priešingai, nei nurodyta Sprendime, įvertinti šio sprendimo motyvus.

15. Teismas konstatavo, kad Departamentas teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir tuo pagrindu teisingai taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas atsakovo Sprendimą pripažino teisėtu, o pareiškėjo skundą atmetė, taip pat nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

III.

16. Pareiškėjas M. S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti.

17. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo jo skunde nurodytus principus, kuriuos priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė atsakovas, ir dėl jų visiškai nepasisakė sprendime. Pareiškėjo nuomone, teismas jo argumentus dėl VAĮ nustatytų principų įvardino kaip „kitus argumentus“, susijusius su skundžiamu Sprendimu, kurie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia padarytų išvadų. Pareiškėjas nesutinka su tuo ir prašo apeliacinės instancijos teismo patikrinti, ar atsakovo Sprendimas atitinka jo nurodytus principus.

18. Pareiškėjas pakartoja savo skunde nurodytus argumentus dėl VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. Dėl efektyvumo principo nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas net nebandant išsiaiškinti papildomų aplinkybių, dėl kurių Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas nebuvo įdarbintas UAB „Samarina“. Dėl lygiateisiškumo principo pareiškėjas nurodo, kad nevienodos patikros procedūros lemia, tai, kad Departamento sprendimai, kurie turėtų būti maksimaliai objektyvūs, tampa subjektyviais, priklausančiais nuo pareigūno, atliekančio patikrą, požiūrio į leidimą laikinai gyventi gavusį asmenį. Sudaromos sąlygos vienų asmenų – pvz., europiečių atžvilgiu taikyti vienodą praktiką – jų atsiklausti dėl priežasčių, kodėl neįgyvendintos sąlygos leidimui laikinai gyventi gauti, o kitų – pvz., Indijos piliečių atžvilgiu taikyti kitokią praktiką – UTPĮ reikalavimus vykdyti formaliai, jų neatsiklausiant. Dėl naujovių ir atvirumo permainoms principo pareiškėjas teigia, kad Departamento sprendimai, kuomet sprendimą priimantis pareigūnas net nebando aiškintis faktinių aplinkybių, lėmusių, jog leidimą laikinai gyventi gavęs asmuo neįgyvendino leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nėra laikytina geriausiu problemos, iškylančios vykdant viešąjį administravimą, sprendimo būdu. Neįvertinama, kad iki sprendimo priėmimo pareiškėjas dėjo visas pastangas sąlygų įgyvendinimui (atvyko į Lietuvos Respubliką, įgijo specialią teisę vairuoti automobilį, perėjo sveikatos patikrą, baigė specialius mokymus), nesuteikiama galimybė įgyvendinti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir šis leidimas panaikinamas tuo pačiu akcentuojant, jog pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo yra ydingas. Asmuo privalo skųsti Departamento sprendimą vien tam, kad sustabdytų skundžiamo sprendimo įgyvendinimą, kad turėtų pakankamai laiko pateikti prašymą gauti naują leidimą laikinai gyventi, kadangi kreiptis į Departamentą nedelsiant nėra objektyvių galimybių, nes artimiausi laikai tokiam kreipimuisi yra tik po kelių mėnesių. Tokiu būdu didinamas teismų, atsakovo darbo krūvis, apkraunami verslo subjektai ir pareiškėjai. Tokia praktika, kai pareiškėjas priverstas padavinėti skundą net nesitikėdamas pozityvaus rezultato, o pozityvų rezultatą pasieks per ginčo nagrinėjimo metu paduotą pakartotinį prašymą, negali būti laikoma veiksmingiausiu būdu sprendžiant problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą.

19. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas priėmė Sprendimą pažeisdamas visus nurodytus VAĮ principus, todėl atsakovo Sprendimas naikintinas.

Atsiliepimas

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad dėl efektyvumo principo pažeidimo pareiškėjo argumentai nepagrįsti, nes jam buvo suteikta pakankamai laiko formalumams sutvarkyti. Užsieniečiai turi pareigą atitikti įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Nustačius bent vieną UTPĮ 50 straipsnyje nustatytų pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tinkamai vertintas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki atsakovui priimant ginčijamą sprendimą. Atsakovas nesutinka, kad priimant Sprendimą buvo pažeistas lygiateisiškumo naujovių ir atvirumo permainoms principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs pagrindų panaikinti Sprendimą. Teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog UAB „Samarina“ su pareiškėju darbo sutarties nesudarė, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo argumentų dėl VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų pažeidimo priimant Sprendimą ir prašo apeliacinės instancijos teismo patikrinti, ar atsakovo Sprendimas atitinka jo nurodytus principus.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

27. Įstatymo 50 straipsnio (leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai) 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Sprendimo priėmimo dieną (2023 m. rugsėjo 6 d.) nebuvo įdarbintas, tai patvirtina išrašas iš SODROS duomenų bazės. Darbo sutartį su pareiškėju UAB ,,Samarina“ sudarė tik 2023 m. rugsėjo 21 d., nors Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) 2023 m. gegužės 10 d. Pareiškėjas neginčija šių aplinkybių.

29. Iš nutarties 27 punkte aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad aplinkybės, jog UAB „Samarina“ nebuvo sudariusi darbo sutarties su pareiškėju, taip pat pareiškėjas nedirbo ir jokioje kitoje įmonėje Lietuvoje, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Todėl Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

30. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo efektyvumo, lygiateisiškumo, naujovių ir atvirumo permainoms principų pažeidimo priimant Sprendimą, bei dėl to, kad pirmosios instancijos teismas dėl šių principų nepasisakė, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti imperatyvią UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir priešingai, nei nurodyta Sprendime, įvertinti šio sprendimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Pareiškėjas, teikdamas argumentus dėl nurodytų viešojo administravimo principų pažeidimo iš esmės nurodė abstraktaus pobūdžio argumentus. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs ir tai, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis. Todėl šiuo atveju konstatuoti, jog esminės teismo išvados dėl Sprendimo teisėtumo ir pareiškėjo nurodomų viešojo administravimo principų pažeidimo nėra motyvuotos ar nepagrįstos ištirtų įrodymų visuma, nėra jokio pagrindo.

31. Taip pat pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Nors pareiškėjas nurodo, kad jis neturėjo jokios galimybės paaiškinti situacijos, nurodyti objektyvias aplinkybes dėl jo neįdarbinimo, tačiau pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad atsakovui priimant Sprendimą pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai buvo pažeisti.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto nustatytų aplinkybių ir taikytų teisės normų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė