Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-10-30 · Administracinė byla Nr. eI2-11781-809/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI2-11781-809/2023Sprendimas · 2023-10-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-01-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-30
Bylos Nr.
eI2-11781-809/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08329-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
M. S. R.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Samarina“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11781-809/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08329-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo

M. S. R. (M. S. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Samarina“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023-09-06 sprendimą Nr. 23S147300 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760247600 (toliau – Leidimas laikinai gyventi), galiojantis iki 2025-05-10. Migracijos departamento duomenimis, UAB „Samarina“ darbo sutarties su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) nesudarė, taip pat pareiškėjas jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse šiuo metu nedirba. Dėl šios priežasties Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Sprendimu panaikino Leidimą laikinai gyventi.

Nesutikdamas su Sprendimu nurodo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – irVAĮ) 3 straipsnyje įtvirtinto efektyvumo principo. Sprendimas buvo priimtas net nebandant išsiaiškinti papildomų aplinkybių, dėl kurių Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas nebuvo įdarbintas UAB „Samarina“. Pareiškėjas ketino įsidarbinti UAB „Samarina“ vairuotojo pareigose, o tam buvo reikalinga atlikti kelis veiksmus, o būtent gauti teises, pasitikrinti sveikatą, praeiti mokymus, be to visą šią informaciją galima sužinoti uždavus pareiškėjui atitinkamus klausimus per Migris sistemą, tai yra visiškai neapsunkiant Migracijos departamento pareigūnų ir nedidinant jų veiklos kaštų. Sprendimas priimtas net nebandant įsigilinti į visas aplinkybes, kurios būtinos Sprendimui priimti. Pareiškėjas bus priverstas pakartotinai kreiptis į Migracijos departamentą, tokiu būdu dirbtinai ir visai be reikalo sukuriant papildomą darbą tiek Migracijos departamentui, tiek teismams, tiek pareiškėjui, tiek jį įdarbinti ketinusiam ūkio subjektui.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka taip pat ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo. Migracijos departamento pareigūnai dažniausiai komunikuoja su leidimą laikinai gyventi gavusiais asmenimis bei juos įdarbinti ketinančiais ūkio subjektais, domisi dėl ko neįvykdyta viena ar kita sąlyga leidimui laikinai gyventi, bei į tai atsižvelgia. Be to akivaizdu, kad Migracijos departamento pareigūnui susisiekus su leidimą laikinai gyventi asmeniu ir pasidomėjus aplinkybėmis - sprendimo priėmimo metu faktinė situacija bus vienoka (asmuo, dėjęs visas pastangas įsidarbinti ir atlikęs įsidarbinimui būtinus parengiamuosius veiksmus (specialių teisių vairuoti automobilį gavimas, medicininė patikra, mokymai) turės laiko ištaisyti trūkumus ir juos ištaisys), nesusisiekus ir nepasidomėjus – kitokia. Taip pat Migracijos departamento pareigūnai turi absoliučią diskrecijos teisę pasirinkti laiką, kada tikrinti SODROS duomenų bazę dėl 3 atitinkamų aplinkybių (įdarbintas asmuo ar ne) – vienus asmenis patikrini po 3 mėnesių, kitus – po 6 mėnesių dar kitus – po metų. Susisiekdami su leidimą laikinai gyvenanti gavusiais asmenimis bei juos įdarbinti ketinančiais ūkio subjektais Migracijos departamento pareigūnai faktiškai tinkamai išsprendžia potencialius ginčus, pašalintini trūkumai leidimą laikinai gyvenanti gavusių asmenų yra pašalinami, ir tokiu būdu didesnė dalis skundų nepasiekia teismų, tuo pačiu metu tiek teismai, tiek ir Migracijos departamento pareigūnai turi mažiau papildomo darbo, tuo pačiu užtikrinant ir leidimą laikinai gyvenančių asmenų teises ir teisėtus interesus. Tačiau nevienodos patikros procedūros lemia, tai, kad Migracijos departamento sprendimai, kurie turėtų būti maksimaliai objektyvūs tampa subjektyviais, priklausančiais nuo Migracijos pareigūno, atliekančio patikrą, požiūrio į leidimą laikinai gyventi gavusį asmenį. Tokiu būdu sudaromos sąlygos vienų asmenų – pvz. europiečių atžvilgiu taikyti vienodą praktiką – jų atsiklausti dėl priežasčių, kodėl neįgyvendintos sąlygos leidimui laikinai gyventi gauti, o kitų – pvz. Indijos piliečių atžvilgiu taikyti kitokią praktiką – Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reikalavimus vykdyti formaliai, neatsiklausiant.

Pažymi, kad Sprendimas neatitinka ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto naujovių ir atvirumo permainoms principo. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento sprendimai, kuomet sprendimą priimantis pareigūnas net nebando aiškintis faktinių aplinkybių, lėmusių, jog leidimą laikinai gyventi gavęs asmuo neįgyvendino leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nėra laikytina geriausiu problemos, iškylančios vykdant viešąjį administravimą, sprendimo būdų. O būtent – jei pareiškėjui, kuris nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo iki ginčijamo Migracijos departamento sprendimo priėmimo dėjo visas pastangas sąlygų įgyvendinimui (atvyko į Lietuvos Respubliką, įgijo specialią teisę vairuoti automobilį, parėjo sveikatos patikrą, praėjo specialius mokymus) nesuteikiama galimybė įgyvendinti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir šis leidimas panaikinamas tuo pačiu akcentuojant, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo yra ydingas. Asmuo, norintis pakartotinai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, norėdamas nepažeisti buvimo Lietuvos Respublikoje tvarkos privalės skųsti Migracijos departamento sprendimą, net neturint tikslo laimėti bylą, vien tam, kad sustabdyti skundžiamo Sprendimo įgyvendinimą, siekiant turėti pakankamai laiko pateikti prašymą gauti naujam leidimui laikinai gyventi, kadangi kreiptis į Migracijos departamentą nedelsiant pareiškėjas neturi objektyvių galimybių, pvz. artimiausi laikai tokiam kreipimuisi yra tik 2023 m. spalio mėn. 16-24 d. Tokiu būdu apkraunami tiek teismai, tiek Migracijos departamentas, pakartotinai svarstantis prašymus, tiek verslo subjektai, tiek ir pareiškėjai.

Nurodo, kas teismo sprendimo priėmimo dieną leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygų trūkumai jau bus pašalinti, tad nebus nei teisinio nei praktinio poreikio priversti pareiškėją naujai išsiiminėti leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad pareiškėjas šiai dienai dar nėra, tačiau teismo sprendimo priėmimo dienai bus pašalinęs visus leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų trūkumus. Taigi, teismo sprendimo priėmimo dieną nebus UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų aplinkybių, o pareiškėjas tai dienai bus įdarbintas. Dėl šios priežasties atsakovo Sprendimas yra naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjas 2023-02-11 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Samarina“ pagrindu (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiuo pagrindu pareiškėjui 2023-05-11 priimtas sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 760247600. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo praėjus 3 mėnesių laikotarpiui su UAB „Samarina“ sutarties nesudarė. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo skundo teiginius vertina kaip deklaratyvius. Mano, kad pareiškėjui buvo suteiktas daugiau nei pakankamas laikas formalumams sutvarkyti. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Departamentas nesusisiekė ir nebandė aiškintis faktinių aplinkybių, lėmusių leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų neįgyvendinimą, tačiau pažymi, kad UTPĮ 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą. Taigi, atsakydami į skundo argumentus dėl to, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą, neva, nesilaikant procedūrinių reikalavimų, pažymi, kad tokie argumentai deklaratyvūs, nes Migracijos departamentas jokių taisyklių nepažeidė.

Vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad šiuo metu trūkumai pašalinti, tačiau nėra abejonės, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas nebuvo įdarbintas, todėl Sprendimas negali būti panaikintas dėl aplinkybių, kurios atsirado po sprendimo priėmimo. Taip pat akivaizdu, kad buvo imtasi veiksmų dėl pareiškėjo įdarbinimo tik po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Samarinas“ atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą patenkinti.

Nurodo, jog skunde yra teisingai nurodyta, jog Sprendimas buvo priimtas migracijos pareigūnams net nebandant išsiaiškinti papildomų aplinkybių, dėl kurių šio sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas nebuvo įdarbintas UAB „Samarina“. UAB „Samarina“ ketino įdarbinti pareiškėją vairuotojo pareigose tik pastarajam atlikus visus tam būtinus veiksmus, t. y. jam gavus vairuotojo liudijimą („pažymėjimas leidžiantis vairuoti ir dirbti ES“), skaitmeninę tachografo kortelę, kurią jis privalo naudoti dirbdamas, pasitikrinus sveikatą ir perėjus medicininę komisiją, praėjus atitinkamus reikalingus mokymus. Taip pat išvykimas į darbą yra kruopščiai planuojamas procesas, kadangi reikia suderinti kas iš jau dirbančių vairuotojų instruktuos naujoką jau dirbant Europoje, nes turi gauti ne tik vairuotojo sutikimą jam atsiųsti į kabiną kartu kuriam laikui dirbti užsienietį, bet dar reikia, kad tas instruktuojantis vairuotojas gebėtų su Indijos piliečiu susikalbėti angliškai. Visi šie veiksmai buvo daromi, tačiau tai yra gan ilgai užtrunkantis procesas, todėl tik dėl to atsakovo sprendimo priėmimo dienai (2023-09-06) pareiškėjas ir nebuvo įdarbintas UAB „Samarina“.

Pažymi, kad Migracijos departamento pareigūnai praktikoje labai dažnai kontaktuoja su įmonėmis, ketinančiomis pas save įdarbinti užsienio šalių piliečius, kuomet pareigūnams kyla kažkokių konkrečių klausimų (neaiškumų) dėl įdarbinimo aplinkybių – realybėje Migracijos departamento pareigūnai domisi, kodėl yra neįvykdyta viena ar kita sąlyga leidimui užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje, bei į tai atsižvelgia. Komunikacija įprastai vykdavo per Migris.lt sistemą arba telefonu. Nurodo, kad po priimto Sprendimo kreipėsi į Migracijos departamentą su detaliu situacijos aprašymu. Gavo atsakymą, kad atšaukti sprendimo negalima, bet yra galimybė pareiškėjui kreiptis į teismą ir prašyti išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu pakartotinai. Toks atsakovo pareigūnų elgesys labai kenkia Lietuvos verslui – tokiu būdu yra dirbtinai didinami įmonių kaštai darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023-09-06 sprendimo Nr. 23S147300 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustačius, kad UAB „Samarina“ darbo sutartis su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) yra nesudaryta.

UTPĮ 50 straipsnio 1 dalie 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, <...> arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, <...>.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas patikrinęs pareiškėjo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nustatė, kad pareiškėjas nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo praėjus 3 mėnesių laikotarpiui su UAB „Samarina“ darbo sutarties nebuvo sudaręs. Duomenų, kad pareiškėjas dirbtų kitoje įmonėje taip pat nebuvo.

Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad aplinkybės – UAB „Samarina“ su pareiškėju darbo sutarties nesudarė, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokia išvada darytina įvertinus Departamento atliktus veiksmus – patikra oficialiose informacinėse sistemose, kurios metu nustatytų duomenų pakako Sprendimui priimti. Migracijos departamentas, šiuo atveju, neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtų UTPĮ nuostatų. Pažymėtina, kad UTPĮ 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis UTPĮ reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Taigi, Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo sprendimo metu egzistavusiais duomenimis, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta (leidimo laikinai gyventi Lietuvoje teisinis pagrindas), tuo tarpu skunde nurodyti argumentai apie tai, kad pareiškėjas šiuo metu jau yra įdarbintas, Migracijos departamento Sprendime priimtų išvadų nepaneigia.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Nors pareiškėjas nurodo, kad jam buvo apribota (jis jos neturėjo) galimybė paaiškinti situaciją, nurodyti tikrąsias neįdarbinimo faktines aplinkybes, dėl ko, kaip teigia, tokia situacija sąlygojo VAĮ nurodytų principų pažeidimą, tačiau pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir priešingai, nei nurodyta Sprendime, įvertinti šio sprendimo motyvus.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Departamentas teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir tuo pagrindu teisingai taikė teisės normas, dėl ko priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Departamento 2023-09-06 sprendimas Nr. 23S147300 pripažįstamas teisėtu, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo skundas atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. R. (M. S. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėVioleta PetkevičienėEglė Žulytė-Janulionienė