Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. G. (M. G.) ir P. J. (P. J.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį (2023 m. kovo 6 d. veika) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2023 m. kovo 7 d. veika) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 7 d. 22.20 val. iki 2023 m. kovo 9 d. 12.20 val., t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio M. G. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

M. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 7 d. 22.20 val. iki 2023 m. kovo 9 d. 12.18 val., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo P. J. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

P. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendis buvo priimtas ir J. N., tačiau ji apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jos apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. G. ir P. J. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, neturėdami tikslo jos platinti, o būtent: jie 2023 m. kovo 6 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, vakare, neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, bei veikdamas kartu, automobiliu Dacia Doker, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko į Salininkų gatvę, Vilniuje, kur viešojo transporto sustojime „Pervaža“ iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, M. G. nusipirkdamas už 300 Eur neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,000235 g narkotinės medžiagos karfentanilio, kurią neteisėtai laikydami su savimi minėtu automobiliu Vilniaus miesto gatvėmis neteisėtai atgabeno į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur dalį minėtos narkotinės medžiagos kartu suvartojo, o likusią dalį – 0,000235 g narkotinės medžiagos karfentanilio, kartu neteisėtai laikė minėtame bute iki 2023 m. kovo 7 d., kai tą pačią dieną, 13.04 val., M. G. telefonu susitarė su J. N. dėl minėtos narkotinės medžiagos neteisėto pardavimo, po ko, M. G. nurodymu, P. J. automobiliu Dacia Doker, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko į Antakalnio g., Vilniuje, prie viešojo transporto sustojimo „Klinikų“, kur, apie 13.45 val., minėto automobilio salone 0,000235 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, neteisėtai už 42 Eur pardavė J. N. Šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, M. G. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, neturėdamas tikslo jos platinti, o būtent: jis 2023 m. kovo 7 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 22:20 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, P. J. vairuojamu automobiliu Dacia Doker, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko į Salininkų gatvę, Vilniuje, kur viešojo transporto sustojime „Pervaža“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nusipirkdamas už 300 Eur, neteisėtai įgijo 0,00395 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią neteisėtai laikydamas su savimi minėtu automobiliu Vilniaus miesto gatvėmis neteisėtai gabeno iki namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai tą pačią dieną, apie 22.20 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie atliktos jo asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

3. J. N. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti, o būtent: ji, 2023 m. kovo 7 d., 13:04 val., neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, telefonu susitarė su M. G. dėl narkotinės medžiagos – karfentanilio neteisėto įgijimo, po ko, tą pačią dieną, apie 13.45 val., nuvyko į Antakalnio g., Vilniuje, prie viešojo transporto sustojimo „Klinikų“, kur įsėdo į P. J. vairuojamą automobilį Dacia Doker, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei nusipirkdama už 42 Eur iš pastarojo neteisėtai įgijo 0,000235 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią neteisėtai laikydama su savimi minėtu automobiliu neteisėtai gabeno Vilniaus miesto gatvėmis, kai tą pačią dieną, apie 13.58 val., prie Kalvarijų turgavietės, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 61, buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie iš jos rankos paėmė 0,000235 g minėtos narkotinės medžiagos. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir sušvelninti bausmę. Nuteistasis nurodo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, pradėjo gydymą nuo narkotinių medžiagų ir šiuo metu jų visiškai nevartoja.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, taip pat įpareigoti dirbti, tęsti gydymą, nevartoti psichoaktyvių medžiagų. Nuteistasis nurodo, kad augina du mažamečius vaikus, kurių motina yra mirusi, todėl yra vienintelis vaikų globėjas ir išlaikytojas. Nuteistojo teigimu, jis dvejus metus turi oficialų darbą, kuriame yra charakterizuojamas teigiamai. Taip pat gydosi savo priklausomybę opioidams (duomenys neskelbtini), pakaitiniame gydyme metadonu. 2023 m. sausio –kovo mėnesiais patyrė atkrytį ir pradėjo vartoti psichoaktyvias medžiagas, nesusitvarkė su emocine būsena po sutuoktinės mirties. Teigiama, kad nuteistąjį gydančių specialistų teigimu, atkrytis yra sveikimo proceso dalis. Nuteistojo įsitikinimu, svarbu pripažinti atkrytį ir bandyti spręsti problemas – šiuo metu yra stabilus, nevartoja psichoaktyvių medžiagų, oficialiai dirba.

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Rasa Šimonė (toliau – prokurorė) atsiliepimu prašo atmesti nuteistųjų M. G. ir P. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes M. G. ir P. J., tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis, taip pat tinkamai įvertino M. G. ir P. J. asmenybes charakterizuojančius duomenis. Pažymima, kad apylinkės teismo parinkta bausmės rūšis ir jos terminas, kuris yra artimas minimaliam sankcijoje numatytam bausmės dydžiui, yra proporcingi ir teisingi. Atitinkamai prokurorės teigimu, subendrintos dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas P. J. ir subendrintos dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. G. už sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje ir nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, negali būti laikoma per griežta ir neproporcinga bausme.

6.2. BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos aptariamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos. Prokurorė nurodo, kad BK 54 straipsnio 3 dalis yra taikoma tik išimtinais atvejais, esant išimtinėms aplinkybėms. Atitinkamai M. G. ir P. J. paskirti švelnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo, t. y. per švelnios bausmės M. G. ir P. J. paskyrimas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, galėtų prieštarauti teisingumo principui. Be to, P. J. bei M. G. apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nėra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių pakeisti švelnesne bausme, o kitų išimtinių ir nuteistųjų teisinę padėtį galinčių palengvinti aplinkybių baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta.

6.3. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybes rodo, kad P. J. ir M. G. yra nelinkę pasitaisyti, tyčia nesilaiko įstatymų, daro vis pavojingesnes nusikalstamas veikas. Siekiant P. J. ir M. G. teisingai nubausti, siekiant užtikrinti visuomenės interesą, kad nebūtų platinamos pavojingos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos (nusikaltimo objektas – visuomenes sveikata), sulaikyti P. J. ir M. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, galima tik jiems paskyrus griežtą bausmę.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniuose skunduose nuteistieji M. G. ir P. J. neginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar kaltės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti bausmę, o nuteistasis P. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį, paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, taip pat įpareigoti dirbti, tęsti gydymą, nevartoti psichoaktyvių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinių skundų ribose.

8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

9. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

10. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas M. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstamos veikos yra baigtos ir padarytos tiesiogine tyčia. M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje, taip pat nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktai). Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis M. G. nurodo, jog visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką, prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).???

11. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad M. G. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų yra formalaus pobūdžio, kadangi priešingai nei nurodo nuteistasis, jo pozicija dėl kaltės viso proceso metu nebuvo nuosekli. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą įtariamuoju apklaustas M. G. kaltę pripažino visiškai (3 t., b. l. 101–103), papildomai apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino iš dalies (3 t., b. l. 140–144), teisiamojo posėdžio metu kaltę taip pat pripažino iš dalies (4 t., b. l. 43–51). Be to, paskutinio teisiamojo posėdžio metu M. G. nurodė, kad teisingi parodymai yra tie, kuriuos davė teisme (5 t., b. l. 8–14). Vertinant byloje esančius duomenis, nenustatyta, kad M. G. parodymai duoti proceso metu būtų ženkliai prisidėję prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Priešingu atveju pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir galutinę paskirtą laisvės atėmimo bausmę būtų sumažinęs vienu trečdaliu. Be to, pastebėtina ir tai, kad M. G. išreikšta pozicija dėl kaltės nelaikytina jo asmeninės valios aktu, o greičiau išskaičiavimu, kadangi jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis. Atitinkamai nuteistojo apeliaciniame skunde deklaruojamas prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų laikytinas siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį bei kylančias neigiamas pasekmes.

12. Bausmės skyrimui reikšmingų duomenų kontekste atsižvelgtina ir į M. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų (toliau – ĮKNR) išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. G. yra teistas septynis kartus, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – šešiasdešimties parų arešto bausme; taip pat yra teistas ir užsienyje (3 t., b. l. 146–151; Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys). Pažymėtina, kad LITEKO duomenis, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-127-1223/2025, kurioje be kita ko, M. G. yra kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Byloje duomenų apie M. G. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, nėra. Ankstesniais nuosprendžiais M. G. buvo paskirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, tačiau šios bausmės nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis turi polinkį į nusikalstamą elgesį ir nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo – nusikalstami M. G. veiksmai nėra atsitiktinio pobūdžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis niekur nedirba (3 t., b. l. 157), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. birželio 3 d., darbo paieškos buvo nutrauktos jo paties pageidavimu, tačiau pastebėtina, kad nuteistasis nuo 2024 m. sausio 9 d. vėl yra registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 158; 4 t., b. l. 38). Vertintina, kad M. G. šiuo metu neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir pastovaus darbo, o darydamas naujus nusikaltimus siekia finansinės naudos.

13. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų (pagal BK redakciją, galiojusią iki 2025 m. sausio 31 d.).; už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pastebėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas atitinkamų BK straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (tame tarpe ir dėl BK 259 straipsnio). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.

14. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nebuvo numatyta skirtinos laisvės atėmimo bausmės apatinė riba, vadovaujamasi BK 50 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus terminas yra lygus trims mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. G. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą (2023 m. kovo 6 d. ir kovo 7 d. veikos) paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurių dydžius nustatė artimus minimaliam, t. y. po penkis mėnesius laisvės atėmimo; už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, M. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis taip pat nustatytas artimas sankcijos minimumui, t. y. dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Spręstina, kad byloje esantys M. G. charakterizuojantys duomenys rodo, jog nuteistasis turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo, kas rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas. Akcentuotina, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ne tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės, bet ir švelnesnės bausmės, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė (nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo). Įvertinus minėtus BK pakeitimus bei atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas M. G. tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir bausmės dydį už BK 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą (jos yra pagrįstos ir proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui). Priešingai apeliacinio skundo argumentams, aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai nuteistajam M. G. galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. G. nurodo, kad pradėjo gydymą nuo narkotinių medžiagų ir šiuo metu šių medžiagų visiškai nevartoja. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo pastangas keisti savo elgesį pozityvia linkme ir gydytis, vis dėlto, anksčiau aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, tai nėra pakankamas pagrindas bausmei švelninti. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie M. G. pradėtą gydymąsi nuo narkotinių medžiagų, taip pat tokių duomenų nepateikta kartu su apeliaciniu skundu.

16. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas P. J. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstamos veikos yra baigtos ir padarytos tiesiogine tyčia. P. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje ir nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktai). Bausmės skyrimui reikšmingų duomenų kontekste atsižvelgtina ir į P. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis – iš ĮKNR išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad P. J. yra teistas vieną kartą (teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas yra išnykęs) – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – galutine 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda (past. – į paskirtą bausmę P. J. įskaičius jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką) (3 t., b. l. 59–72). Byloje duomenų apie P. J. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, nėra. Ankstesniu nuosprendžiu P. J. buvo paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (iš esmės dėl analogiškos nusikalstamos veikos), tačiau ši bausmės rūšis (bauda) nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Vadinasi, nuteistasis turi polinkį į nusikalstamą elgesį ir nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo – nusikalstami P. J. veiksmai aptariamu atveju nėra atsitiktinio pobūdžio.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. J. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė artimą minimaliam, t. y. penkis mėnesius laisvės atėmimo (atsižvelgiant į BK 50 straipsnio 2 dalį); už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, P. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis taip pat nustatytas artimas sankcijos minimumui, t. y. dveji metai trys mėnesiai. Spręstina, kad byloje esantys P. J. charakterizuojantys duomenys rodo, jog nuteistasis turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo, kas rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas. Akcentuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausmė nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, ĮKNR ir LITEKO duomenimis, minėtu nuosprendžiu paskirta bauda turėjo būti sumokėta iki 2023 m. kovo 10 d., tačiau iki šiol duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Įvertinus anksčiau minėtus nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (be kita ko, dėl BK 259 straipsnio 1 dalies) bei atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas P. J. tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir bausmės dydį už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą (jos yra pagrįstos ir proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui). Priešingai apeliacinio skundo argumentams, aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai nuteistajam P. J. galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą.

18. Apeliaciniame skunde P. J. nurodo, kad augina du mažamečius vaikus, kurių motina yra mirusi, todėl yra vienintelis vaikų globėjas ir išlaikytojas. Iš bylos medžiagoje esančio mirties įrašo matyti, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 39), gimimo įrašo duomenimis, P. J. ir A. J. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. J. (E. J.), o (duomenys neskelbtini) – dukra A. J. (4 t., b. l. 41–42). Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad P. J. sutuoktinė yra mirusi ir jis turi du nepilnamečius vaikus neatsirado netikėtai, t. y. šios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam buvo žinomos nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau tai nesukliudė P. J. pažeisti baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, minėtas apeliacinio skundo argumentas laikytinas deklaratyvaus ir gynybinio pobūdžio. Šiame kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad Sodros duomenimis, P. J. nuo 2023 m. spalio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 75; 4 t., b. l. 40). Vis dėlto, pažymėtina, kad šios nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, kadangi darydamas skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas, P. J. taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Sodros duomenimis, šioje įmonėje dirbo nuteistasis dirbo nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. kovo 9 d.) (3 t., b. l. 75). Kita vertus, pirmosios instancijos teismui minėtos aplinkybės buvo žinomos nuosprendžio priėmimo metu ir įvertintos skiriant bausmę nuteistajam.

19. Apeliaciniame skunde P. J. taip pat nurodo, kad jis gydosi priklausomybę opioidams (duomenys neskelbtini), pakaitiniame gydyme metadonu, 2023 m. sausio–kovo mėnesiais buvo patyręs atkrytį ir pradėjo vartoti psichoaktyvias medžiagas, nes nesusitvarkė su emocine būsena po sutuoktinės mirties, šiuo metu psichoaktyvių medžiagų nevartoja. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad P. J. pakaitiniame gydyme opioidiniu vaistu metadonu gydosi nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. Nurodoma, kad P. J. (duomenys neskelbtini) lankosi reguliariai, laikosi programos taisyklių, rekomendacijų, reguliariai lankosi pas kuruojantį gydytoją ir kitus specialistus, paskutinį kartą neįspėjus atliktas narkotinių medžiagų testas (2024 m. spalio 9 d.) buvo neigiamas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas nefiksuotas, gydymo eigoje stebima ilgalaikė stabili remisija, motyvacija nevartoti narkotinių medžiagų ilgalaikė, stabili. (duomenys neskelbtini) specialistai rekomenduoja sudaryti sąlygas tęsti paskirtą ambulatorinį gydymą nuo priklausomybės opioidams, užtikrinant rekomenduojamo gydymo tęstinumą (5 t., b. l. 116). Šiame kontekste pastebėtina, kad nepaisant to, jog nuteistasis gydėsi nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d., stengėsi keisti gyvenimo būdą, tačiau vis tiek ne pirmą kartą padarė nusikaltimą, susijusį, su narkotinėmis ir psichotripinėmis medžiagomis. Kita vertus, nors teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo pastangas keisti savo elgesį pozityvia linkme, gydytis, tačiau anksčiau aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, tai nėra pakankamas pagrindas bausmei švelninti. Taip pat pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro aplinkybė, kad kaip teigia nuteistasis, jis 2023 m. sausio–kovo mėnesiais atkrito ir pradėjo vartoti psichoaktyvias medžiagas, kadangi nesusitvarkė su emocine būsena po sutuoktinės mirties.

20. Šiame kontekste pažymėtina, kad įvertinus aplinkybę, jog nuteistasis M. G. apeliaciniu skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, o nuteistasis P. J. apeliaciniu skundu prašo paskirti jam laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgtina ir į BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir apeliacinių skundų pateikimo, t. y. nuo 2025 m. vasario 1 d., be kita ko, įsigaliojo, ir BK 54, 62 straipsnių pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimai vertintini kaip lengvinantys asmenų, kuriems skiriama/paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisinę padėtį, kadangi įtvirtinta galimybė ne tik paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, bet ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, išskyrus už padarytus labai sunkius nusikaltimus. Atitinkamai buvo pakeistas ir BK 62 straipsnis – minėto straipsnio pagrindu išplėstos galimybės skirti švelnesnę bausmę, t. y. pakanka prisipažinimo iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, nebūtina pačiam asmeniui atvykti ir pranešti apie nusikalstamą veiką, be to, šio straipsnio taikymui pakanka nustatyti bent vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

21. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Savo ruožtu 2024 m. spalio 15 d. įstatymu buvo sureguliuotas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 įsigaliojimas ir taikymas, jo 3 straipsnyje numatant, kad pastarojo įstatymo tam tikrų straipsnių, tarp jų ir 19 bei 23 straipsnių, numačiusių atitinkamai BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio pakeitimus, nuostatos, lengvinančios asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Pažymėtina, kad M. G. ir P. J. baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra baigtas, todėl paminėtos naujos redakcijos BK nuostatos taip pat yra vertinamos.

22. Sprendžiant švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, visų pirma turi būti nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik jų nenustačius gali būti sprendžiamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo M. G. ir P. J. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad tiek M. G., tiek P. J. pozicija dėl kaltės proceso metu nebuvo nuosekli (3 t., b. l. 16–18, 52–55, 101–103, 140–144; 4 t., b. l. 43–51), byloje nėra duomenų, kad proceso metu duoti minėtų nuteistųjų parodymai būtų ženkliai prisidėję prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Be to, byloje nei M. G., nei P. J. atžvilgiu nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, priešingai, abiejų nuteistųjų atžvilgiu nustatyta po dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustatyta ir BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos.

23. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, švelnesnė bausmė skiriama, jeigu įstatymo nustatytos bausmės (net ir sankcijoje numatytos minimalios) paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms ir tai suponuotų išvadą, jog bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-689/2021, 2K-233-976/2021, 2K-150-511/2022). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai yra priimti iki 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, tačiau spręstina, kad minėta teismų praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, išliko aktuali ir po šios nuostatos papildymo, todėl atitinkamai vadovaujamasi teismų praktikoje jau suformuluotais kriterijais. Atsiliepime į apeliacinius skundus prokurorė akcentuoja, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tik išimtinais atvejais, esant išimtinėms aplinkybėms, o tokių aplinkybių baudžiamojoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atitinkama prokurorės pozicija. Pažymėtina, kad tiek M. G., tiek P. J. yra ne kartą teisti, aptariamu atveju nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nelaikytinos atsitiktinio pobūdžio, nuteistieji savo nusikalstamo elgesio nepakeitė, nesiekė išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad įstatymų leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis imamasi griežtų teisinių priemonių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIV-3060,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų M. G. (M. G.) ir P. J. (P. J.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio atmesti.

Perkvalifikuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuotą veiką (2023 m. kovo 6 d. epizodas) į šios nutarties priėmimo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Perkvalifikuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuotą veiką (2023 m. kovo 7 d. epizodas) į šios nutarties priėmimo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Perkvalifikuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuotą veiką į šios nutarties priėmimo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.