Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė J. R. atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė J. R. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

8. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 18,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 130,79 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-06-22) pagrįstumo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

9. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes. Nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė J. R. 2019 m. spalio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė atsakovei suteikė 300 Eur vartojimo kreditą 20 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti ir sumokėti iki 2021 birželio 22 d. bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudarė 49,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma 18 procentų) ir 34,58 Eur tarpininkavimo mokestis, Atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, 2021 m. kovo 2 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta.

Dėl negautų pajamų

10. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 18 procentų negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą 130,79 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 22 d.). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakove sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

12. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K 7 75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės pajamų (atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

15. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakove buvo nutraukta 2021 m. kovo 2 d., todėl, remiantis prieš tai aptarta aktualia kasacinio teismo praktika, atsakovei nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas). Todėl, teismo vertinimu, atsakovei gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės naudai priteistos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A 100 826/2021).

16. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti ieškovė (o nutraukusi Sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 birželio 22 d.), galėjo tikėtis gauti 18 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 18 proc. mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo visos negrąžintos paskolos dalies (130,79 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju).

17. Pažymėtina, kad ieškovei teismo priteistos 6,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. kovo 2 d. Sudarytoje Sutartyje buvo nurodyta, kad į ją įeina 49,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma 18 procentų). Įvertinus faktą, kad iki 2021 m. kovo 2 d. ieškovės naudai priteistos palūkanos iš ieškovės, iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 22 d.) nesumokėtos palūkanos už keturis paskutinius mėnesius sudaro 2,54 Eur (1,01 Eur, 0,76 Eur, 0,51 Eur, 0,26 Eur). Taigi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2,54 Eur negautų pajamų (palūkanų).

18. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

19. Apeliantė teigia, kad jos naudai iš atsakovės turi būti priteistos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos: 120 Eur (15 Eur žyminis mokestis, ir 105 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 117,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus ieškovės reikštus reikalavimus, kad ne visi jie buvo tenkinti, sprendžia, kad nėra pagrindo pakeisti teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 275 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovė analogiškus apeliacinius skundus nuolat teikia teismams, kad yra susipažinusi su aktualia praktika, kad apeliacinio skundo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas maža apimtimi, t. y. papildomai priteisiant 2,54 Eur negautų pajamų (palūkanų), ieškovės naudai iš atsakovės priteisia 10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 130,79 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų 79 ct) negrąžinto kredito dalį, 6,72 Eur (šešių eurų 72 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. kovo 2 d., 2,54 Eur negautas pajamas (palūkanas), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 2 d.) iki sutarties termino pabaigos (2021-06-22), 28,83 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 83 ct) tarpininkavimo mokestį, 2,16 Eur (dviejų eurų 16 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. spalio 23 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. kovo 2 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. kovo 31 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 117,90 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 10,00 (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.