- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-1047-560/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33809-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., G. Ž., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M., G. Ž., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl baudos skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė A. S. kreipėsi į teismą, prašydama skirti baudą skolininkei G. Ž. už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2016-04-30, baudą skiriant išieškotojo naudai. Nurodė, kad ji vykdo Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. 2A-605-160/2016, išduotą 2016-04-08 dėl įpareigojimo skolininkei G. Ž., kurioje nustatyta tėvo V. M. ir vaiko bendravimo tvarka. 2016-09-15 vykdomojoje byloje buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti veiksmus, neįvykdymo aktas, nes nė vienas tėvo ir vaiko susitikimas pagal nustatytą bendravimo tvarką nuo 2016-04-30 nėra įvykęs. Antstolės padėjėja du kartus vyko tikrinti, ar yra laikomasi nustatytos bendravimo tvarkos ir kokios yra faktinės aplinkybės. Įvykę susitikimai vyko po 15 min., 30 min. Skolininkė yra atsakinga už kokybišką dukros ir tėvo bendravimą, o vaiko interesas – bendrauti su abiem tėvais. Jei susitikimų metu skolininkė atostogauja, ji turi suderinti kitą pasimatymų laiką.Suinteresuotas asmuo G. Ž. su pareikštu prašymu nesutiko ir nurodė, kad pirmosios instancijos teisme ne kartą buvo nustatyta, jog ji netrukdo tėvui bendrauti su dukra. Tėvas su dukra 2016-04-30 buvo susitikęs; 2016-05-04 susitikimas nevyko, nes ši diena išieškotojui pagal nutartį nepriskirta; 2016-05-28, 2016-06-25 ir 2016-07-23 skolininkė su dukra atostogavo kaime ir prie jūros, tačiau išieškotojas tiksliai žinojo dukros buvimo vietą ir galėjo bet kada atvažiuoti su ja pasimatyti. Bendravimas priklauso nuo paties išieškotojo galimybių ir noro. V. M. nėra dukros biologinis tėvas, jis augino vaiką nuo gimimo iki 6 metų, o nuo 6 metų augino tikrasis tėvas. Dar gyvenant kartu, išieškotojas girtaudavo, keldavo konfliktus dukros akivaizdoje, smurtavo, naudojo psichologinį smurtą. Dėl šių aplinkybių, kurias dukra pati prisimena, ji ir nenori bendrauti su tėvu. Dabartinę komplikuotą situaciją lemia ir tai, kad V. M., bendraudamas su dukra, neigiamai atsiliepia apie skolininkę, neranda su dukra bendrų interesų, nesupranta, jog dukra nori pabūti su draugėmis, siūlo eiti ten, kur dukrai neįdomu.Suinteresuotas asmuo V. M. nurodė, kad G. Ž. dėl trukdymo bendrauti su vaiku jau yra gavusi dvi baudas. Susitikimas įvyko tik 2016-04-16, 2016-04-30 susitikimas vyko tik 10 minučių, kitų susitikimų laiku G. Ž. atostogavo arba dukra sirgo, savo atostogų metu skolininkė nenurodė tikslios savo ir vaiko buvimo vietos. Jis ne kartą yra užfiksavęs, jog tuo metu, kai skolininkė teigia atostogavusi, jos su dukra būdavo namuose, jis matydavo skolininkę buto balkone, prie namų ar Vilniuje.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad nors visi įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomai vykdytini, šiuo atveju sprendimo vykdymas priklauso ne tik nuo skolininkės G. Ž. valios, bet ir nuo vaiko noro, todėl tokių sprendimų vykdyti prievarta negalima.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-20 nutartimi antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė. Teismo vertinimu, G. Ž. pateikė įrodymus, kurie leidžia teigti, kad vaiko susitikimas su V. M. neįvyko dėl svarbių ir pagrįstų priežasčių – vaiko ligos, atostogų kaime ir prie jūros arba pačiam vaikui nenorėjus bendrauti su tėvu.Išieškotojas ir antstolė nurodo, jog 2016-04-30 susitikimas neįvyko, tačiau, pasak teismo, tai paneigia paties išieškotojo rašytas ir į bylą pateiktas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, jog jis nebuvo patenkintas susitikimo kokybe bei trukme. Teismas nesutiko su antstolės paaiškinimais, kad dėl susitikimų kokybės yra atsakinga motina G. Ž. ir pažymėjo, kad vaikas yra tokio amžiaus, kuomet geba išreikšti savo nuomonę bei turėti atitinkamų norų, o motina, nors ir nesutikdama su dukros nuomone, negali taikyti prievartos ir kažkokiu būdu priversti dukrą susitikti su tėvu. Skolininkė, uždavus teismui klausimą, ar ji mano, kad tokie susitikimai turi vykti, išsamiai paaiškino, jog ji susitikimams pritaria ir mano, kad jie turi vykti, tačiau negali priversti dukros juose dalyvauti, kai ji atsisako. Nurodė, kad dukra prisimena išieškotojo neigiamą elgesį gyvenant kartu, be to, dukra savaip vertina ir dabartinį V. M. elgesį, neigiamus pasisakymus apie motiną, kaltinimus, nepakankamas pastangas suprasti dukros poreikių.Teismas nustatė, kad 2016-05-14 susitikimas neįvyko dėl vaiko ligos. Į byla pateikta medicininė pažyma, kurioje nurodyta, jog nuo 2016-05-13 iki 2016-05-17 vaikas sirgo ir buvo atleistas nuo dalyvavimo pamokose. G. Ž. informavo išieškotoją apie tai, kad susitikimas neįvyks dėl vaiko ligos. Tėvas apie vaiko sveikatos būklę žinojo, nes teismo posėdžio metu pats nurodė, kad kreipėsi į gydymo įstaigą dėl vaiko sveikatos būklės išsiaiškinimo. G. Ž. neleido vaikui susitikti su tėvu, kadangi manė, jog vaiko liga yra svari priežastis vaikui vengti kontakto su V. M.. Teismo vertinimu, G. Ž. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nevykdyti teismo nutarties, kadangi yra viešas interesas apsaugoti vaiko sveikatą. Vaiko ligos laikotarpiu, G. Ž. neprivalo V. M. nei sudaryti sąlygų pasimatymui su vaiku savo bute, saugant privatų gyvenimą, buto neliečiamybės teisę, nei įrodinėti vaiko ligos, jos pobūdžio bei sunkumo (G. Ž. turėjo pareigą tik informuoti V. M. apie vaiko sveikatos būklę, kurią ji įvykdė). Apie vaiko ligos aplinkybes, susijusias su bendravimo tvarkos nevykdymu, byloje tarp šių šalių jau yra analogiškai pasisakęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-08 civilinėje byloje Nr. 2-5390-534/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016-05-20 nutartį paliko galioti.Skolininkės teigimu, 2016-05-28, 2016-06-25, 2016-07-23, 2016-08-06, 2016-08-20 susitikimai neįvyko dėl to, kad vaikas su mama atostogavo kaime ir prie jūros. Skolininkė pateikė teismui duomenis, iš kurių matyti, jog nurodytomis dienomis jai tikrai buvo suteiktos atostogos, be to, teismas sutiko su skolininkės teiginiu, kad išieškotojas buvo informuotas apie vaiko buvimo vietą. Skolininkė teigė, kad atostogos kaime su močiute, gryname ore ar prie jūros vaikui yra naudingos, be to, išieškotojas galėjo bet kada atvykti ir pasimatyti su dukra. Skolininkė nurodė, kad ji negali bet kada pasiimti atostogų, jas derina su darboviete, o į kaimą dažnai vyko dar ir dėl prastos skolininkės mamos sveikatos. Teismas vertino, kad U. M. atostogavimas kaime ar prie jūros atitinka vaiko interesus, o išieškotojas turėjo galimybę pasimatyti su vaiku jo buvimo vietoje.Teismas pažymėjo, jog tokio pobūdžio teismo sprendimų vykdymas priklauso ne vien nuo skolininko valios, bet ir nuo vaiko noro, ir, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioriteto gynimo principu, tokių sprendimų vykdymui prievarta negalima. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokios pačios pozicijos byloje laikosi ir Vaiko teisių apsaugos skyrius.Skolininkės teigimu, 2016-06-11, 2016-09-03 vaikas atsisakė bendrauti su tėvu, nesutiko su juo niekur eiti. Teismo posėdžio metu skolininkė teigė, kad vaikas bijo tėvo, mergaitė su tėvu nesijaučia gerai, saugiai, todėl nenori ir priešinasi bendravimui. Pats išieškotojas sutiko su tuo, kad santykiai su vaiku yra įtempti, vaikas yra priešiškai nusiteikęs jo atžvilgiu. Teismas pažymėjo, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, todėl motina negalėjo versti vaiko matytis su tėvu net esant teismo nutarčiai, nes tai būtų vertinama kaip vaiko teisių pažeidimas. Teismas pažymėjo ir tai, kad negalima sutikti su tuo, jog už bendravimo tvarkos nesilaikymą atsakinga tik vaiko motina. Tėvas turi dėti lygiai tokias pat pastangas ryšiui su vaiku atkurti, paisyti vaiko interesų, kai tuo tarpu teismui posėdžio metu paklausus, ar išieškotojas nesikreipė į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, V. M. apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais. Teismas pripažino, kad V. M. bendravimas su dukra yra ypač komplikuotas, tačiau ne dėl skolininkės tyčinių veiksmų, o dėl įvairių susiklosčiusių aplinkybių, įsisenėjusių konfliktiškų santykių, taip pat paties išieškotojo elgesio su dukra.Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu bei kitų byloje esančių įrodymų visumą, skolininkės elgesį, dukros amžių (greitai sukaks 10 metų), vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, sprendė, jog už teismo nutarties, įpareigojančios skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, skolininkei G. Ž. neskirtina bauda, nes teismo nutartis neįvykdyta vadovaujantis vaiko interesais, vykdant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą tėvams – rūpintis vaiko sveikata, vaiko dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-20 nutartį ir antstolės prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, ignoravo apelianto ir antstolės parodymus, rėmėsi išimtinai skolininkės teiginiais. Nors teismas nurodė, kad 2016-04-30 apelianto susitikimas su dukra įvyko, tačiau apeliantui 15 minučių bandant dukrą įkalbėti išeiti susitikti to padaryti nepavyko, todėl 15 minučių pokalbis per vartus negali būti prilyginamas 4 valandų susitikimui.Teismui nurodžius, kad devynerių metų vaikas jau gali turėti savo nuomonę ir norų, turėjo būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad vaikas gali turėti ne tik teises, bet ir pareigas.Teismas nepagrįstai nepriėmė į bylą vaiko ligos istorijos išrašo.Skyrium gyvenantis tėvas turi teisę į nepertraukiamas dviejų savaičių atostogas su vaiku, tačiau apeliantas tokia teise neturi galimybės pasinaudoti, nes visos skolininkės atostogos sutampa su jo susitikimo su vaiku laiku.Teismas nepagrįstai ignoravo Valstybinės psichiatrijos tarnybos ekspertės išvadą, kad dėl netinkamo skolininkės elgesio mergaitei išsivystė ir progresuoja psichikos sutrikimas – tėvų atstūmimo sindromas, todėl skolininkės teiginiai, kad pati dukra atsisako bendrauti vertintini kritiškai. Skolininkė daugiau kaip septynis mėnesius nevykdo teismo nutarties ir neleidžia dukrai bendrauti su apeliantu.Pareiškėja antstolė A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skolininkei skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Nurodė, kad teismo sprendimu nustatytas bendravimas tarp nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo nevyksta jau pusę metų, kas ypatingai kenkia tėvo ir vaiko bendravimui.Nors teismas konstatavo, kad nutartis neįvykdyta vaiko interesais, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad vaiko bendravimas su tėvu gali sukelti nepilnamečiui neigiamus psichologinius išgyvenimus bei pažeisti jo teisę į saugią ir stabilią emocinę aplinką. Teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 2014-10-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014. Suinteresuotas asmuo G. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2016-04-30 pats vaikas išsakė nenorą bendrauti su tėvu.Mergaitė yra pakankamai suaugusi ir pati geba išreikšti savo nuomonę, todėl jos nuomonė dėl bendravimo su tėvu turėtų būti pripažinta kaip savarankiška ir atitinkanti jos valią. Visais atvejais, kuomet dukros susitikimai su tėvu nevykdavo, dukra tokį nenorą išreikšdavo pati, niekas jos valiai įtakos nedarė. Kitokių faktų byloje nustatyta nebuvo.Į bylą pateikta medicininė pažyma, iš kurios matyti, kad nuo 2016-05-13 iki 2016-05-17 vaikas sirgo ir buvo atleistas nuo dalyvavimo pamokose. Kadangi ginčas buvo nagrinėjamas tik dėl konkrečių datų ir veiksmų, teismas pažymą pagrįstai priėmė, o vien tai, kad teismas atsisakė priimti perteklinius apelianto teikiamus įrodymus, ginčo nagrinėjimui jokios reikšmės neturi.Įstatyme nėra numatyta skyrium gyvenančio tėvo teisė į nepertraukiamas dviejų savaičių atostogas su vaiku, bet gali būti kaip viena iš sąlygų įtraukta į bendravimo su vaiku teismo nustatytą tvarką, tačiau teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje tokios sąlygos nėra įtraukta.Mergaitė yra sveika tiek fizinės, tiek ir emocinės sveikatos atžvilgiu, o teiginiai apie dukrai nustatytą diagnozę yra prasimanyti.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad antstolė A. S. 2014-02-21 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-39624-726/2013, kurioje nustatyta laikina ieškovo V. M. bendravimo su nepilnamete dukra U. M. tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2016-04-08 nutartimi bendravimo tvarka buvo pakeista ir nustatyta, kad tėvas V. M. kas antros savaitės šeštadienį nuo 10:00 iki 14:00 val. bendrauja su dukra U. M., pradedant nuo 2016-04-16, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą 14:00 val. Praleistas bendravimo laikas nekompensuojamas. Vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/00553 antstolė A. S. 2016-09-15 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame užfiksuota, kad G. Ž. nevykdo teismo nutartimi nustatytos V. M. bendravimo su nepilnamete dukra U. M. tvarkos: 2016-04-30, 2016-05-14, 2016-05-28, 2016-06-11, 2016-06-25, 2016-07-09, 2016-07-23, 2016-08-06, 2016-08-20, 2016-09-03 V. M. susitikimai su vaiku neįvyko.CPK VII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda priėmusiam sprendimą teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 5 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo 2016-04-08 nutartis, kuria patvirtinta išieškotojo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sutinka su apelianto teiginiais, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-04-08 nutartimi patvirtinta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir skolininkės turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).Iš byloje ir vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog šalių tarpusavio santykiai konfliktiški: šalys nebando rasti kompromisų dėl vaiko priežiūros bei auklėjimo, visus ginčus linkusios spręsti teisminiu ar kitais teisiniais ir oficialiais būdais. Būtina atkreipti šalių dėmesį į tą aplinkybę, jog tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikui yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, ar ne (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Iškilus teismo nutartyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, vaiko tėvai turėjo vadovautis aukščiau nurodytomis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimo sprendimą abipusių susitarimu, atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus.Teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko tėvai tarpusavyje nebendrauja ar konfliktuoja, niekaip nedaro įtakos įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumui ir bylos dalyviai vis tiek yra įpareigoti jį vykdyti ir laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dalis tėvo V. M. susitikimų su nepilnamete dukra visai neįvyko (2016-06-11, 2016-09-03), nes ji nesutiko su juo bendrauti, o 2016-04-30 susitikimas truko penkiolika minučių, nes dukra nesutiko niekur eiti su tėvu. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad motina negalėjo versti vaiko matytis su tėvu net esant teismo nutarčiai, nes tai būtų vertinama kaip vaiko teisių pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju svarbu yra nustatyti tikrąsias tokios vaiko nuomonės priežastis. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-04-08 nutartyje, atsižvelgdamas į tai, jog U. M. motinos įtakos paveikta turi besiformuojantį tėvo atstūmimo sindromą, tėvo ir dukros bendravimą nustatė minimalesnį nei jis buvo nustatytas pirmosios instancijos teismo, tačiau nepilnametė šalių dukra atsisako bendrauti su tėvu. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu negali būti priežastis visiškai nutraukti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, taip pat į tai, kad U. M. motinos įtakos paveikta turi besiformuojantį tėvo atstūmimo sindromą, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su tėvu, sprendžia, kad skolininkė šiuo atveju nedėjo maksimalių pastangų, jog nepilnametė dukra jaustų norą bendrauti su tėvu V. M.. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo G. Ž., nuolat būdama su dukra, turi siekti atkurti nutrūkusius vaiko santykius su tėvu, skatinti dukrą bendrauti su tėvu, o ne siekti, kad vaiko ir tėvo santykiai būtų minimalūs ar net nutrūktų. Kiekvienas vaikas pilnavertį gyvenimą gali turėti tik bendraudamas su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, kad tėvai tarpusavyje nesutaria bei gyvena skyrium. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad G. Ž. turi pareigą užtikrinti, kad įvyktų dukters ir tėvo susitikimas, t. y. pranešti V. M. apie dukters buvimo vietą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-05-28, 2016-06-25, 2016-07-23, 2016-08-06, 2016-08-20 susitikimai neįvyko dėl to, kad vaikas su mama atostogavo kaime ir prie jūros. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad U. M. atostogavimas kaime ar prie jūros atitinka vaiko interesus, tačiau pažymi, kad atsiradus svarbioms aplinkybėms, darančioms neįmanomu vaiko ir tėvo bendravimą nutartyje nurodytu laiku, būtent G. Ž. tenka pareiga apie tai informuoti išieškotoją ir suderinti kitą jo bendravimo su vaiku laiką. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad G. Ž. informavimo V. M. tik apie išvykimą prie jūros ar į kaimą, tačiau nenurodė tikslaus jų buvimo vietos adreso, net nebandė suderinti kito tėvo bendravimo su dukra laiko, todėl apeliacinės instancijos teismas įžvelgia ir skolininkės kaltės dėl to, jog išieškotojas 2016-05-28, 2016-06-25, 2016-07-23, 2016-08-06, 2016-08-20 negalėjo susitikti su nepilnamete dukra. Juo labiau, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-04-08 nutartimi nustatyta V. M. bendravimo tvarka su dukra yra minimali. Pasisakydamas dėl 2016-05-14 susitikimo apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėtas susitikimas neįvyko dėl objektyvių priežasčių – mergaitės ligos. Šias aplinkybes patvirtina medicininė pažyma, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-05-13 iki 2016-05-17 vaikas sirgo ir buvo atleistas nuo dalyvavimo pamokose.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė neskirti baudos suinteresuotam asmeniui baudą už nutarties nevykdymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir antstolės pareiškimas tenkinamas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatydamas baudos dydį, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad asmeniui, kuris neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principais teismas sprendžia, jog išieškotojo naudai suinteresuotam asmeniui G. Ž. skirtina konkrečia pinigų suma nustatyta bauda – 100,00 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies ir suinteresuotam asmeniui G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) už Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties nevykdymą skirti 100,00 Eur baudą išieškotojo suinteresuoto asmens V. M. naudai.