Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei Neringai Malinauskaitei – Posaškovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta .(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta .(duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis, 2017 m. lapkričio 17 d. 21.10 val., Elektrėnuose, Saulės g., ties pastatu Nr. 27, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį "VW TOUAREG", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,37 promilės etilo alkoholio.

Tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško savo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą G. L. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę.

Dėl BK 40 str. taikymo.

Kadangi kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013).

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. L. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą jo draugės, su kuria jis gyvena, G. S. atsakomybei, mano, kad draugė galės daryti jam teigiamą įtaką.

Byloje yra pateiktas laiduotojos G. S. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato, perduodant jos atsakomybei.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis G. L. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl padarytos veikos, dirba (duomenys neskelbtini) , darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nėra teista ar bausta administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, ar kitus grubius KET pažeidimus, o tai liudija asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, laiduotoja G. S., su kuria jį sieja šeimyniniai ryšiai, sutinka laiduoti už kaltinamąjį, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant kaltinamąjį G. L. pagal laidavimą G. S. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti G. S. kaip laiduotoja, nes ji yra kaltinamojo draugė, su kuria sieja šeimyniniai ryšiai, neteista, administracine tvarka bausta 1 kartą, teigiamai charakterizuojama ir kaip draugė galinti daryti įteigiamą įtaką kaltinamajam. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktuose. Teismo vertinimu, jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Teismas, įvertinęs jau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bei tai, kad jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, tai pat atsižvelgęs į tai, kad jis būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,37 prom. neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę, o ši aplinkybė liudija jo padarytos veikos pavojingumą bei abejingumą eismo saugumui ir kitų asmenų turtui bei sveikatai, sprendžia, jog prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą pasiekti galima uždraudus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ne trumpiau, nei 2 metų terminui. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajai taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis parinktinas įvertinus tiek jau minėtų aplinkybių visumą, tiek ir tai, jog G. L. yra sveikas, darbingas ir dirbanti, tai yra pajėgus tokią įmoką sumokėti. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės –įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą, o tik apsiribojant specialiosios teisės atėmimu, formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas visuomenėje ir neturėtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (LR BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamajame kodekse uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (LR BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į tai, kad transporto priemonė, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, yra pirkta šeimos poreikiams tenkinti, paėmus paskolą, kuri dar nėra išmokėta, kaltinamojo kartu su G. S. šeimoje auga trys vaikai, kurie vežiojami į būrelius, mokyklas, gydymo įstaigas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui.

Įvertinus šias aplinkybes, automobilis „VW Touareg“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuojamas.

Kadangi automobilis „VW Touareg“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuojamas, prokuroro 2017-11-20 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Dokumentas – G. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00809496 – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei Regitra.

Vadovaujantis BPK 140 str. nustatyta tvarka, G. L. nuo 2017-11-17 iki 2017-11-18 buvo laikinai sulaikyta (1 para). Šis laikas, vadovaujantis BK 65 ir 66 str., įskaitytinas į bausmės atlikimo laiką (b.l. 21, 26).

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti G. L. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, ir 20 MGL dydžio (760 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

Prokuroro 2017-11-20 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Touareg“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą – G. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00809496 – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei Regitra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į G. L. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-11-17 iki 2017-11-18, t.y. 1 para.

Išaiškinti G. L. kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.