- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-110-343/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- K. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui K. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. B. (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriame iš atsakovo K. P. (toliau – ir atsakovas) prašo priteisti 2 000 Eur turtinę žalą, 2 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina. Organizuodama jos laidotuves ieškovė nuvyko į (duomenys neskelbtini) kapines, kuriose yra ieškovės šeimos bendra kapavietė – ten palaidoti seneliai, ieškovės tėvas H. B. bei kiti giminaičiai. Vykdydama motinos valią, minėtoje kapavietėje ieškovė ruošėsi palaidoti ir savo motiną. Teigia, kad už kapavietę buvo atsakinga giminaitė C. S., kuri jau mirusi. Iš kapinių vedėjo ieškovė sužinojo, kad motinos laidojimui reikia gauti kažkokio tolimo giminaičio K. P., kurio senelė yra tolima ieškovės šeimos giminaitė ir palaidota kapavietėje, leidimą. Ieškovei su K. P. susiekti pavyko tik tuomet, kai kreipėsi į policiją, kuri informavo, kad K. P. kategoriškai atsisakė duoti sutikimą laidoti kapavietėje ieškovės motiną. Dėl šių aplinkybių teko nukelti laidojimo datą ir ieškoti kitos kapavietės. Tikina, kad atsakovas, būdamas atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, nepagrįstai, negerbdamas ieškovės motinos paskutinės valios, neteisėtai atsisakė duoti rašytinį sutikimą palaidoti ieškovės motiną (duomenys neskelbtini) kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė laidojimo išlaidas, kurių nebūtų patyrusi, jei motina būtų palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse šeimos kapavietėje. Teigia, kad ieškovei reikėjo mokėti už naujo kapo suteikimą, paminklo įrengimą, padidėjo transporto išlaidos. Ieškovė, laidodama motiną kitoje kapavietėje, patyrė 2 000 Eur materialinę žalą. Be to, toks nemotyvuotas atsakovo atsisakymas leisti ieškovės motiną palaidoti minėtoje kapavietėje sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, nes nebuvo įvykdyta mirusiosios paskutinė valia. Nurodo, kad ji yra neįgali, jos darbingumas tik 35 procentai, todėl atsakovo veiksmai sukėlė žalą jos sveikatai. Neturtinę žalą ieškovė vertina 2 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovė jam yra svetimas žmogus, su ja atsakovas nėra bendravęs, juos sieja tik formalūs, itin tolimi giminystės ryšiai. Teigia, kad ieškovės giminaitė C. S. atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą buvo iki (duomenys neskelbtini) , kai joje buvo palaidotas V. E. P. (atsakovo senelis). Po jo mirties kapavietės prižiūrėtoja tapo B. P. (atsakovo močiutė), kuri, (duomenys neskelbtini) mirus C. S., leido ją šioje kapavietėje palaidoti. Tikina, kad jo močiutė už kapavietės priežiūrą buvo atsakinga iki pat savo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Jai mirus, atsakovas ją palaidojo ir, kaip nustato teisės aktai, pateikdamas prašymą dėl leidimo laidoti, kartu nurodė kapavietės priežiūrą perrašyti jo vardu. Jis už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu paskirtas teisėtai. Teigia, kad tiek esant gyvai močiutei B. P., tiek jai mirus, jis visada tvarkė ir prižiūrėjo kapavietę. Tą daro iš šiuo metu. Tuo tarpu ieškovės ir jos mirusios motinos niekada nėra matęs tvarkančių ar prižiūrinčių kapavietę. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė būtinųjų atsakomybės sąlygų: atsakovo neteisėtų veiksmų, padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieškinys turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 19,60 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės tėvas kapavietėje buvo palaidotas (duomenys neskelbtini) metais, t. y. prieš 50 metų iki ieškovės motinos mirties. Taip pat byloje esantys įrodymai liudija, kad iki 1995 m. kovo 13d. C. S. buvo atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą. Vėliau, kapavietėje palaidojus V. E. P. (atsakovo senelį), kapavietės prižiūrėtoja tapo B. P. (atsakovo močiutė), kuri, (duomenys neskelbtini) mirus C. S., leido ją šioje kapavietėje palaidoti. Pati B. P. už kapavietės priežiūrą buvo atsakinga iki pat savo mirties – (duomenys neskelbtini), t. y. 24 metus, iš kurių 20 – po C. S. palaidojimo. Teismas konstatavo, kad už kapavietę atsakingais asmenimis ilgą laiką buvo atsakovo giminaičiai.
6. Konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė ir / ar jos motina visus penkiasdešimt metų po tėvo palaidojimo lankė kapavietę, rūpinosi jos priežiūra ar kaip nors kitaip prisidėjo prie kapavietės priežiūros. Byloje jokiomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovė neįrodinėjo nei teiginio, kad jos motinos valia buvo būti palaidotai būtent toje kapavietėje; nei, kad apskritai iki motinos mirties ieškovė ir ar jos motina lankė kapavietę.
7. Teismas nepritarė ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai, kad ieškovės motinos palaidojimas nebūtų pareikalavęs papildomų kapavietės sutvarkymo darbų. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas nuotraukas, nustatė, kad kapavietė yra sutvarkyta, visas plotas yra uždengtas granitine plokšte. Sprendė, kad siekiant tokiu būdu sutvarkytoje kapavietėje palaidoti kito asmens palaikus, akivaizdu, kad papildomos kapavietės tvarkymo išlaidos būtų patirtos.
8. Nurodė, kad šioje byloje abi ginčo šalys buvo pasyvios įrodinėjimo aspektu ir reikalavimus bei atsikirtimus dėl veiksmų neteisėtumo grindė tik procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Pagal į bylą pateiktus įrodymus teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmai, neduodant sutikimo dėl palaikų laidojimo kapavietėje, gali būti vertinami neteisėtais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio prasme. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą palaikų laidojimui, piktnaudžiavo teise ar veikė nesąžiningai, siekdamas tikslų prieštaraujančių subjektinės teisės paskirčiai.
9. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų. Vadovaudamasis šia aplinkybe, netenkino ir ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai konstatavo, kad byloje pateikti vieninteliai įrodymai – priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų paaiškinimai, išdėstyti procesiniuose dokumentuose. Apeliantės teigimu, šioje byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, pagal kuriuos konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina; pateikti duomenys, įrodantys, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse, ginčo kapavietėje, yra palaidoti ieškovės tėvas, seneliai bei kiti asmenys, kurie yra ieškovės tėvo giminaičiai. Pažymi, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį neginčija ieškovės nurodytų duomenų apie ieškovės giminystės ryšius su kapavietėje palaidotais asmenimis.
10.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė procese buvo pasyvi. Nesutinka ir su teismo išvada, kad ieškovė privalėjo į bylą pateikti įrodymus, kurie patvirtintų jos motinos valią būti palaidotai mirusio sutuoktinio kapavietėje. Apeliantės teigimu, jos paaiškinimai išdėstyti ieškinyje, kituose pridėtuose prašymuose yra nenuginčyti atsakovo, kas reiškia, kad jis su nurodytomis aplinkybėmis sutinka.
10.3. Nesutinka su teismo pozicija, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jog lankė kapavietę, ją prižiūrėjo ar kitaip prisidėjo prie jos priežiūros, ir tik tada galėjo pretenduoti į tai, kad atsakovas duotų rašytinį sutikimą ginčo kapavietėje laidoti ieškovės motiną. Pažymi, kad jos motina po vyro mirties nesukūrė kitos santuokos ir jai jo atminimas buvo brangus. Svarbu ir tai, kad ieškovės tėvas buvo pirmasis asmuo, kuris buvo palaidotas kapavietėje. Teigia, kad kapą, paminklą pastatė būtent ieškovės motina, kuri nuolat lankė ir rūpinosi kapaviete. Ieškovės motina dėl kapų bendravo su buvusiomis iki atsakovo kapo prižiūrėtojomis – C. S. ir B. P.. Apeliantės teigimu, atsakovo teiginys, kad jis nepažinojo ieškovės motinos, negali būti įrodymu ir pagrindu jam neduoti sutikimo dėl kapavietės.
10.4. Teismas neįvertino, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą palaidoti ieškovės motiną ieškovės tėvo kape, prieštarauja moralės normoms, geriems papročiams ir pagarbos mirusiųjų sutuoktinių ramybei nuostatoms. Atsakovas neįrodė, kad tarp asmenų, palaidotų ginčo kapavietėje, būtų buvę nesutarimai ar kitos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad aptariamų asmenų palaidojimas toje pačioje kapavietėje prieštarautų minėtoms moralės normoms ir geriems papročiams.
10.5. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jis neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovo veiksmai, neduodant sutikimo dėl palaikų palaidojimo ginčo kapavietėje, gali būti vertinami neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme. Apeliantės teigimu, vadovaujantis kapinių tvarkymo taisyklėmis, atsakovas privalėjo raštiškai, išsamiai, motyvuotai pagrįsti savo sprendimą neišduoti sutikimo palaidoti ieškovės motiną ginčo kapavietėje. Pažymi, kad atsakovo be policijos pagalbos nebuvo galimybės surasti jo nurodytais kontaktais. Ieškovė mano, kad toks atsakovo savo pareigos, kaip prižiūrinčio kapavietę asmens, netinkamas vykdymas turi būti vertinamas neteisėtu CK 6.246 straipsnio prasme. Be to, į asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą pareigas įeina ne tik kapavietės priežiūra, sutikimų laidoti išdavimo funkcijos, bet ir pareiga komunikuoti su visais asmenimis dėl kapavietėje palaidotų asmenų palaikų. Šiuo atveju, atsakovo atsisakymas komunikuoti taip pat vertintinas kaip asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, netinkamas elgesys.
10.6. Ieškovės patirta žala turi priežastinį ryšį su atsakovo neteisėtais veiksmais, nes jeigu atsakovas, kaip kapavietės prižiūrėtojas, tinkamai vykdytų komunikavimą, jis būtų sužinojęs istoriją iš ieškovės ir neabejotinai būtų išdavęs sutikimą ieškovei laidoti jos motiną ginčo kapavietėje.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) metais mirė ieškovės tėvas H. B. ir buvo palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina O.-V. B., kuri palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse. Ieškovės minima giminaitė C. S. atsakingu asmeniu už kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą buvo iki (duomenys neskelbtini), kai šioje kapavietėje buvo palaidotas atsakovo senelis V. E. P. Po jo mirties kapavietės prižiūrėtoja tapo atsakovo močiutė B. P., kuri, (duomenys neskelbtini) mirus C. S., leido ją šioje kapavietėje palaidoti. B. P. ginčo kapavietės prižiūrėtoja buvo iki pat savo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Po jos mirties už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu tapo atsakovas.
16. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovas, būdamas atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą, nedavė sutikimo palaidoti ieškovės motiną (duomenys neskelbtini) kapinėse esančioje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ji patyrė laidojimo išlaidas, kurių nebūtų patyrusi, jei motina būtų palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse esančioje šeimos kapavietėje. Be to, ieškovės teigimu, ji patyrė ir neturtinę žalą, kadangi nemotyvuotas atsakovo atsisakymas leisti ieškovės motiną palaidoti minėtoje kapavietėje, ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, nes nebuvo įvykdyta mirusiosios paskutinė valia, taip pat atsakovo veiksmai sukėlė žalą jos sveikatai.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė ir / ar jos motina visus penkiasdešimt metų po H. B. (ieškovės tėvo) palaidojimo būtų lankiusios kapavietę, ją prižiūrėjusios ar kaip nors kitaip prisidėjusios prie jos priežiūros. Pirmosios instancijos teismas taipogi nurodė, kad ieškovė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo, kad jos motinos valia buvo būti palaidotai būtent toje kapavietėje. Pagal į bylą pateiktus įrodymus apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmai, neduodant sutikimo dėl palaikų laidojimo kapavietėje, gali būti vertinami neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą palaikų laidojimui, piktnaudžiavo teise ar veikė nesąžiningai, siekdamas tikslų, prieštaraujančių subjektinės teisės paskirčiai. Teisėjų kolegija visiškai pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovas atliko šiuos neteisėtus veiksmus – pažeisdamas kapavietės prižiūrėtojo pareigas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą palaidoti ieškovės motiną ginčo kapavietėje.
18. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi, neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).
19. Minėta, ginčo kapavietė yra (duomenys neskelbtini) kapinėse, todėl jose esančią tvarką nustato Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 (toliau –Taisyklės). Šių taisyklių 41 punktas numato: „Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietę atsakingo asmens duomenis, nurodytus Taisyklių 40 punkte<...>“. Šių taisyklių 42 punktas numato, kad kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Taisyklių 50 punktas numato, kad: „Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui pateikus prašymą, mirties liudijimą ir kapavietę prižiūrinčio asmens prašymą ir (ar) rašytinį sutikimą. Tais atvejais, kai nėra kapavietę prižiūrinčio asmens raštiško sutikimo (miręs, serga, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ir pan.), leidimas laidoti turimoje šeimos kapavietėje išduodamas įrodžius mirusiojo giminystės ar santuokos ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus“. Teisėjų kolegija, susipažinusi su taisyklėse nurodyta tvarka, nenustatė, kad asmuo, kuris yra atsakingas už kapavietės priežiūrą, būtų kaip nors įpareigojamas visais atvejais duoti sutikimą palaikų laidojimui kapavietėje, net jeigu prašomą laidoti asmenį su kapavietėje palaidotais asmenimis sietų kokie nors giminystės ryšiai. Taigi, iš taisyklėse įtvirtintų nuostatų seka išvada, kad oficialus kapavietės prižiūrėtojas turi teisę priimti savarankiškus sprendimus, susijusius su laidojimu jo prižiūrimoje kapavietėje, t. y. gali sutikti arba nesutikti duoti leidimą.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, laikosi nuomonės, jog, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, svarbu atsižvelgti į svarbią aplinkybę, t. y. į tai, kad už ginčo kapavietės priežiūrą visą laiką buvo atsakingi ne ieškovės, tačiau atsakovo giminaičiai. Minėta, jog apeliantės minima giminaitė C. S. kapavietės prižiūrėtoja buvo iki atsakovo senelio mirties, t. y. iki (duomeny neskelbtini). Nuo šio momento už kapavietės priežiūrą atsakinga tapo atsakovo močiutė B. P., kuri kapavietės prižiūrėtoja buvo iki pat savo mirties – (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovė neįrodė fakto, jog po savo tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)) iki savo motinos mirties ((duomenys neskelbtini)), ginčo kapavietę ji būtų prižiūrėjusi, ją lankiusi. Taip pat neįrodė, jog tą būtų dariusi jos motina. Šiuo atveju šios aplinkybės nepatvirtina ir apeliaciniame skunde ieškovės nurodytas teiginys, kad ieškovės motina dėl kapų bendravo su buvusiomis iki atsakovo kapo prižiūrėtojomis C. S. ir B. P., kurios yra mirusios. Šie apeliantės teiginiai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nepatvirtinti objektyviais įrodymais, kitų asmenų liudijimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliaciniame skunde apeliantė ir nurodė, jog byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ginčo kapavietėje palaidotų asmenų giminystės ryšius su ieškove ar jos motina (palaidotas ieškovės tėvas, seneliai), tačiau vien asmens palaidojimas kapavietėje, savaime nesukuria absoliučių teisių vėliau laidoti kitus asmenis su palaidotu asmeniu susijusius giminystės, svainystės ar šeimos ryšiais. Pažymėtina ir tai, kad šalys neginčijo fakto, jog viena kitos iš esmės nepažįsta, juos sieja tolimi giminystės ryšiai. Pati apeliantė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad jai reikia gauti kažkokio tolimo giminaičio K. P. leidimą laidoti ginčo kapavietėje. Akivaizdu, kad šalys, nepaisant jas siejančių tolimų giminystės ryšių, kurių nė viena konkrečiai negali įvardinti, yra nepažįstamos, todėl visiškai suprantamas atsakovo elgesys neduoti sutikimo laidoti ieškovės motiną ginčo kapavietėje.
21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, padaryta tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikius procesines ir materialines teisės normas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, jog skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Ieškovė apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisia.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.