- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-871-653/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35929-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. M., I. M.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-08 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams A. M., I. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2015-03-19 dovanojimo sutartį Nr. 1-433 tarp A. M. ir I. M..
Ieškovė nurodė, kad ieškovei bei atsakovui A. M. bei jo seseriai I. S. bendros dalinės nuopsavybės teise priklausė neklinojamojo turto objektai. Ieškovė 2015-02-11 kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su ieškiniu dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas A. M. po to kai 2015-03-11 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, 2015-03-19 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido savo žemės sklypo ir sodo pastato dalis dukrai I. M.. Šiuo sandoriu buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės teisės, o atsakovas, kaip skolininkas, tai žinojo, kadangi buvo apsunkinta ieškovės kaip kreditorės galimybė patenkinti savo reikalavimą. Ieškovė ieškinį reiškia vadovaudamasi actio Pauliana taisykle bei CK 1.86 str. Iki ginčijamo sandorio ieškovė turėjo galimybes su kitais bendraturčiais atidalinti turtą natūra su minimalia pinigine kompensacija iš atsakovų pusės (po 1726,88 Eur iš A. M. ir I. S.) ieškovei. Tačiau. kai atsakovas A. M. 2015-03-19 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido savo Žemės sklypo ir Sodo pastato dalis (po 3/16 dalis) dukrai I. M., tiek ieškovei, tiek A. M. ir I. S., tektų sumokėti labai dideles kompensacijas. Nei ieškovė, nei A. M. ir I. S. neturi galimybių tokių sumų išmokėti vieni kietiems per trumpą laiko tarpą.
Sandoriu iš tikrųjų buvo siekiama užkirsti kelią ieškovei įgyvendinti savo reikalavimo teisę- racionaliai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Sudarydami 2015-03-19 dovanojimo sutartį atsakovai nesiekė sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo- sodo namo ir žemės sklypo dalių perleidimo atsakovei I. M., kad ji valdytų sodo namą ir žemės sklypą bei naudotųsi jais. Atsakovai siekė tik sukliudyti ieškovei atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise jos valdomo turto dalį.
Šalies argumentai
Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš jo disponavimo teisės apribojimo. I. M. dalyvavo bendro turto priežiūroje. I. M. 2008 metais yra sumokėjusi už vandens į sklypą įvedimui savo lėšomis, rūpinosi sodo sklypu ir sodo nameliu.
Atsakovė I. M. su ieškiniu nesutiko bei prašė skirti ieškovei 5000 Eur baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-08 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui A. M. bei jo seseriai I. S. bendros dalinės nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektai: 0,704 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau-Žemės sklypas) (ieškovei priklauso 5/8 žemės sklypo, atsakovui A. M. bei jo seseriai I. S. po 3/16 dalis); 32,46 kv. m ploto pastatas - sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau -Sodo namas) (ieškovės priklauso -5/8 dalys, atsakovui A. M. bei jo seseriai I. S. po 3/16 dalis); 32,23 kv. m ploto negyvenamoji patalpa - garažas (boksas) Nr. 184, 184R, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - Garažas) (ieškovės dalis - 5/8 dalys, atsakovui A. M. bei jo seseriai I. S. priklauso po 3/16 dalis); 54,19 kv. m butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau- Butas) (ieškovei priklauso 5/24; atsakovui A. M. prikauso 1/16 dalis, jo sutuoktinei V. M. priklauso 1/3 dalis, jo seseriai I. S. priklauso 1/16 ir 1/3 dalis.
Šalies argumentai
2015-02-11 ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams I. S., A. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, kuriuo prašė ieškovei nuosavybės teise priteisti Žemės sklypą ir Sodo pastatą, atsakovams A. M. ir I. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti po 5/16 dalis garažo bei po 5/48 dalis Buto; priteisti ieškovei iš atsakovų A. M. ir I. S. po 2494,69 Eur kompensaciją už atsakovams tenkančią didesnę turto vertę; priteisti iš ieškovės atsakovei I. M. 1535,63 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2015-03-19 Dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1-4331, atsakovas A. M. jam priklausančias 3/16 dalis Žemės sklypo bei Sodo pastato padovanojo savo dukrai I. M..
Teismas konstatavo, kad ieškovė neturi galiojančio kreditorinio reikalavimo atsakovo A. M. atžvilgiu. Ji, kaip bendraturtė, turi subjektinę teisę reikalauti, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis su atsakovu turtas būtų atidalintas. Ieškovė naudojasi šia subjektine teise ir yra pateikusi ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau vien ieškinio pateikimas dėl turto padalinimo nereiškia, kad reikalavimas dėl turto padalijimo bus patenkintas.
Sodo pastato ir Žemės sklypo dalies dovanojimas neeliminavo ieškovės teisės padalinti bendrąją dalinę nuosavybę.
Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė I. M. visą laiką rūpinosi Sodo pastatu bei Žemės sklypu. Tą patvirtina ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2014-10-29 nutarimas Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-At-05017-14, kuriame nurodytos aplinkybės, kad atsakovė I. M. save laikė sodo šeimininke ir juo rūpinosi, nors tam ir neturėjo tiesioginio įgaliojimo.
Vien ta aplinkybė, kad Dovanojimo sandoris buvo sudarytas iškėlus civilinę bylą dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis buvo sudarytas fiktyviai tik dėl akių. Bylos medžiaga neginčijamai įrodo, kad atsakovė net nebūdama dovanoto turto savininkė juo rūpinosi kaip savu, todėl akivaizdu, kad sudaryta sutartimi buvo siekta sukurti teisinius padarinius, įteisinti faktinę situaciją.
Teismas atmetė prašymą dėl baudos skyrimo, konstatuodamas, kad ieškinio pareiškimas negali būti vertinami kaip nesąžiningas piktnaudžiavimas procesu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka iš dalies (dėl sandorio pripažinimo tariamuoju).
Apeliantė mano, kad atsakovai, sudarydami ginčo sandorį, nesiekė sandorio prigimtį atitinkančio tikslo – turto perleidimo atsakovei I. M., kad ji teisėtai jį valdytų, kaip savo turtą, bei naudotųsi juo. Kaip patvirtino patys atsakovai, I. M. sodo namu ir žemės sklypu rūpinosi tik dėl to, kad atsakovas A. M. dėl sveikatos būklės bei sesuo I. S., gyvenanti Tauragėje, negalėjo rūpintis turtu. Dėl to atsakovė I. M. rūpinosi turtu tik dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl ketinimų ateityje tapti turto savininke. Tuo tarpu ieškovė pateikė įrodymus, kad turtu rūpinosi ieškovė, kuri mokėjo sodininkų bendrijai priklausančius mokesčius.
Teismas nevertino fakto, jog palikimo priėmimo momentu (2014-11-05) atsakovas A. M. galėjo padovanoti dukrai turto dalį. To nepadarius, laikytina, kad jis neketino perleisti nuosavybės I. M. ir tai, nesiekdamas realių pasekmių, sugalvojo padaryti tik, kai buvo paduotas ieškinys dėl turto atsidalijimo.
Teismas neįvertino fakto, kad atsakovai nepaaiškino aplinkybių dėl ko net 7 metus nepriėmė palikimo po tėvo ir senelio mirties. Apeliantė teigia, kad tai įvyko matyt dėl to, kad atsakovas tikėjosi pretenduoti į didesnę turto dalį.
Teismas neįvertino fakto, kad apie sandorį atsakovas civilinėje byloje dėl turto atidalijimo neinformavo proceso šalių iš karto, o tik tą padarė parengiamojo teismo posėdžio metu. Tai rodo, jog po dovanojimo sutarties atsakovas veikė kaip turto savininkas. Tai reiškia, kad atsakovai siekė ne perleisti nuosavybės teises, o sukliudyti ieškovei kitoje byloje atsidalinti turtą iš bendrosios nuosavybės, nes dėl to ieškovei tektų mokėti didesnę kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė I. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad ji realiai įgijo daiktines teises į turtą, taip pat iki ginčo sandorio rūpinosi turtu, investuodama į vandentiekio įvedimą.
Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai abejoja atsakovo valia padovanoti senelio paveldėtą turtą anūkei. Prašė skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo nustatant tikrąją sandorio šalių valią, ieškovei ginčijant dovanojimo sutartį kaip tariamą sandorį.
Ginčo tarp šalių dėl teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių byloje nėra, todėl jos laikomos nustatytomis ir iš naujo apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Be to, apeliantė nebeginčija dovanojimo sutarties actio Pauliano pagrindu.
Apeliantė teigia, kad tikroji dovanojimo sandorio šalių valia buvo ne perleisti turtą, o sukliudyti ieškovei kitoje byloje atsidalinti turtą iš bendrosios nuosavybės, nes dėl to ieškovei tektų mokėti didesnę kompensaciją. Šiuos teiginius apeliantė grindžia prielaidomis, todėl jie atmestini kaip neįrodyti. Iš dovanojimo sandorio matyti, kad daiktinės teisės buvo perleistos atsakovei I. M.. Kita vertus, įstatymas nenumato sąlygos, jog, prieš dovanojant turtą, busimas apdovanotasis turėtų rūpintis tuo turtu arba kitaip valdyti turtą dėl ketinimų ateityje tapti turto savininku. Taigi, aplinkybės apie tai, jog ieškovė neva mokėjo įmokas sodininkų bendrijai, neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Be to, apeliantė nepaneigė teismo išvados, kad atsakovė I. M., net nebūdama dovanoto turto savininkė, taip pat šiuo turtu rūpinosi.
Atsakovas bet kuriuo metu turėjo teisę sudaryti dovanojimo sandorį, todėl aplinkybės apie tai, kad sandoris buvo sudarytas ne iš karto po palikimo priėmimo, kaip ir aplinkybės apie palikimo priėmimą, neįrodo ginčo sandorio fiktyvumo. Svarbu pažymėti, kad dovanojimo sandoris niekaip neįtakojo ieškovės teisės atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o klausimai dėl šios teisės realizavimo - turto atidalijimo būdo, kompensacijos dydžio - bus išspręsti kitoje civilinėje byloje.
Aplinkybės apie atsakovo procesinių teisių įgyvendinimą – neva pavėluotą informavimą apie sudarytą sandorį – nėra susijusios su šios bylos dalyku, tuo labiau neįrodo, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių. Bylos duomenimis atsakovė I. M. sutiko priimti A. M. jai dovanotą turtą, įgijo daiktines teises į turtą ir byloje nėra objektyvių duomenų apie šio sandorių šalių valios neatitikimą siekiama tikslui.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės atsakovų naudai priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (93 str., 98 str.). Sprendžiant dėl išlaidų už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio, atsižvelgtina į tai, kad byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, atsakovų pateiktų atsiliepimų turinys iš esmės yra identiškas, todėl prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki 200 Eur sumos priteistinos iš ieškovės kiekvieno atsakovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-08 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės V. K. atsakovų A. M. ir I. M. naudai po 200 Eur kiekvienam atsakovui apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.