Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės ieškinį atsakovei R. T. dėl R. T. 2024 metų veiklos ataskaitos vertinimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį, teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

9. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

10. CPK 36 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

11. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija yra atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių darbo ginčų komisija 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. T. prašymą tenkino ir panaikino atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės, įgalioto asmens galutinį įvertinimą „iš dalies atitinkanti lūkesčius“ dėl ieškovės R. T. pakartotinio 2024 metų veiklos vertinimo. Taip pat įpareigojo atsakovę Šiaulių miesto savivaldybę atlikti pakartotiną ieškovės R. T. 2024 metų veiklos vertinimą.

13. Šiaulių darbo ginčų komisija 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendime darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškino, kad su sprendimu nesutinkanti šalis turi teisę per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo teisės išnagrinėjimo teisme. Ieškinys teikiamas apylinkės teismui. Ieškinį teismui ieškovė Šiaulių miesto savivaldybė pateikė 2025 m. rugpjūčio 16 d.

16. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 27 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad savivaldybės meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus (VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

17. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 15 dalį kiekvienais metais į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, dalyvaujant mokyklos tarybai, įvertina valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą, o dalyvaujant švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijoms, jeigu jos yra (jeigu švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijų nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims), – valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą. Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nepatenkinamai), gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo veiklos gerinimo planas. Jeigu, pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo veiklos gerinimo plano terminui, valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, į pareigas priimantis asmuo gali priimti sprendimą atleisti valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo neeilinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos.

18. Švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimas vykdomas pagal Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatus, kurių 50 punkte numatyta, jog švietimo įstaigos vadovas, pavaduotojas ugdymui ar ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjas priimtus sprendimus dėl jų kasmetinio veiklos vertinimo ar neeilinio veiklos vertinimo turi teisę skųsti nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-684/2021 yra išaiškinęs, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos principas, be kita ko, reiškia, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Teisėjų kolegija paaiškina, kad darbuotojas, kurio kasmetinė veikla privalomai vertinama, turi saugomą interesą, kad jo praėjusių kalendorinių metų veikla būtų įvertinta teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl tuo atveju, jeigu neatlikus veiklos vertinimo ar jį atlikus netinkamai jo rezultato pagrindu priimtas sprendimas pažeidžia darbuotojo teises, pastarasis turi teisę, išnaudojęs privalomą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūrą, kreiptis teisminės gynybos.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ginčo tarp šalių santykį kaip viešojo administravimo srities ginčą, o ne kaip ginčą, kilusį iš darbo santykių tarp darbdavio ir darbuotojo dėl švietimo įstaigos vadovo kaip darbuotojo 2024 m. veiklos vertinimo teisėtumo ir padarė neteisingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ginčas yra kilęs ne tarp viešojo administravimo subjektų ir ne dėl administracinių aktų teisėtumo vertinimo, o tarp darbdavio įgalioto asmens ir darbuotojo dėl darbuotojo kasmetinės darbo veiklos vertinimo. Įgalioto darbdavio atstovo vertinimas (išvada darbuotojo kasmetinės veiklos vertinimo ataskaitoje) negali būti laikoma administraciniu aktu. Keliamo ginčo atveju dominuoja ne administraciniai, bet civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o atskirasis skundas tenkinamas ir ieškinio priėmimo klausimas pagal įstatymų leidėjo deleguotą kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.