Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė, kad atsakovas atskirajame skunde daugiausiai cituoja pirmosios instancijos teismo nutartį ir kelia abejones dėl teismo nutartyje nurodytų aplinkybių, tačiau jų nepaneigia. Nors atsakovas nurodė ketinimus prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepateikė jokių konkrečių veiksmų, kurie būtų atlikti siekiant šiuos ketinimus įgyvendinti. Atsakovas nenurodė, kokių konkrečių priemonių jis ėmėsi, siekdamas išspręsti savo finansinius sunkumus ar pagerinti savo gyvenimo sąlygas, kad įvykdyti teismo sprendimą, nepateikė jokio konkretaus plano, kaip jis ketina sumažinti savo įsipareigojimus ar padidinti pajamas. Atsakovas nurodė, kad kreditoriai areštavo jo turtą ir sąskaitas, tačiau nepateikė jokios informacijos apie tai, kaip ši situacija galėtų būti išspręsta. Atsakovas nėra pasirengęs imtis aktyvių veiksmų, kad išvengtų tokių apribojimų ateityje ir užtikrintų savo finansinę atsakomybę. Teiginiai apie pajamų gavimo problematiką ir darbų sezoniškumą nėra išsamiai pagrįsti nei finansiniais dokumentais, nei objektyviais įrodymais, jie išlieka tik jo subjektyvios nuomonės išraiška, neturinčia teisinės reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atsakovui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumas bei res judicata (lot. išspręsta byla) galia lemia ir jo vykdymo privalomumą visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpesnio ir kuo ekonomiškesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-742-370/2021; kt.).

12. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimu iš atsakovo P. M. priteistas nepilnamečiui vaikui N. M. po 585 Eur kas mėnesį mokamas išlaikymas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio įteikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (indeksuojant) ir 10 019,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (sprendimas įsiteisėjęs).

14. Atsakovas prašė išdėstyti sprendimo vykdymą tokia tvarka: 1) atidėti sprendimo vykdymą iki 2025 m. kovo 1 d.; 2) nustatyti, kad atsakovams nuo 2025 m. kovo 1 d. 3 mėnesius mokės po 300 Eur sumą ieškovei; 3) nustatyti, kad nuo 2025 m. birželio 1 d. atsakovas mokės po 800 Eur ieškovei iki visą sprendime nurodytą sumą padengimo.

15. Prašymą grindė savo sunkia turtine padėtimi, darbo sezoniškumu, vykdomos žemės ūkio ir statybų darbų veiklos vykdymo komplikuotumu dėl atsakovo sveikatos būklės, dėl šalies ekonominės situacijos ir sveikatos problemų susidariusio įsiskolinimo kreditoriams. Pažymėjo, kad turtas ir sąskaitos areštuoti ir įkeisti, su Sodra sudarytas mokėjimo grafikas. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti teikė: 2024 m. vasario 19 d. ir 22 d., 2024 m. spalio 14 d. ir 2023 m. lapkričio 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymus; nuolatinio Lietuvos gyventojo Individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos išrašą apie nesumokėtus mokesčius ir baudas 22 782,52 Eur sumai, VSDFV atidėtą įsiskolinimo mokėjimą, 2023 m. pajamų mokesčio deklaraciją.

16. Teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartimi įpareigojo atsakovą P. M. iki 2025 m. vasario 25 d. pateikti teismui rašytinius įrodymus: 1) duomenis apie atsakovo darbo užmokestį, gaunamas socialinio draudimo išmokas, turimas lėšas (banko sąskaitų išrašus) už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki informacijos pateikimo dienos; 2) duomenis iš VĮ ,,Registrų centras“ registruose atsakovo vardu registruotą turtą; 3) duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsakovui skaičiuojamus delspinigius ir kitas mokėtinas sumas; 4) atsakovo turimus kreditorius; 5) atsakovo vardu išduotus turto arešto aktus ar antstolių reikalavimus, jeigu vykdomas priverstinis skolos išieškojimas; atsakovo turto ir pajamų deklaracijas už 2022-2024 metus.

17. Atsakovas vykdydamas teismo nutartį papildomai pateikė turto arešto aktus dėl vykdomo priverstinio išieškojimo, išrašą iš banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. ir pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 metus.

18. Atskirąjį skundą apeliantas iš esmės grindžia tais pačiais aukščiau nurodytais argumentais, pažymėdamas, kad teismas, atsisakydamas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, netinkamai vertino jo finansinę padėtį.

19. Kaip minėta, CPK 284 straipsnio nuostatų taikymui aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Vien tik sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1033-330/2022).

20. Taip pat teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra atsižvelgiama į tai, ar atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, pagrindžiančių jo ketinimų atsiskaityti realumą, t. y. ar jis bent iš dalies mokėjo ieškovui jam priteistas sumas, ar, priešingai, ilgą laiką neatliko jam jokių mokėjimų ir nevykdė savo prievolių (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-491-1120/2022). Įrodinėjimo pareiga įrodyti reikšmingas aplinkybes tenka tai proceso šaliai, kuri reiškia atitinkamą procesinį prašymą (CPK 178 straipsnis).

21. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tinkamas išsprendimas yra siejamas su ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo tiek išdėstymo, tiek ir vykdymo atidėjimo būtinumą, tačiau pažymėtina, kad savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę, turi įrodyti to prašantis asmuo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti.

22. Nagrinėjamu atveju būtent apeliantui teko pareiga įrodyti aplinkybes, su kuriomis jis sieja teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindą, tačiau apelianto įrodymai nebuvo pakankami konstatuoti atsakovo sunkios turtinės padėties, o juo labiau jo padėties pagerėjimo.

23. Pirmiausiai teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantas pateikė ne visą nutartyje prašytą pateikti informaciją, kuri aktuali sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą. Matyti, kad teismui buvo aktuali informacija iš VĮ ,,Registrų centras“, kreditorių sąrašas, 2024 metų deklaracija, duomenys iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsakovui skaičiuojamus delspinigius ir kitas mokėtinas sumas, kurie pareiškėjo nebuvo pateikti teismui.

24. Nors atsakovas negalėjimą įvykdyti teismo sprendimo grindžia sveikatos problemomis ir sunkia turtine padėtimi (žemomis individualios veiklos pajamoms), tačiau atsakovo argumentai dėl itin sudėtingos turtinės padėties nepagrįsti, nesudarantys prielaidų vertinti atsakovo turtinės padėties kaip išimtinai sunkios.

25. Atsakovas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo argumentavo savo sveikatos būkle, pateikė Ambulatorinio apsilankymo išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovas sirgo tam tikromis ligomis, tačiau tai buvo laikino pobūdžio negalavimai, kurie nepatvirtina atsakovo lėtinių ligų, dėl kurių būtų sumažėjęs ar netektas tam tikros apimties darbingumo lygis. Be to, šiuo laikotarpiu kai atsakovas sirgo, jis galėjo gauti socialines išmokas, kadangi individualia veikla besiverčiantis asmuo yra ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčio mokėtojas.

26. Byloje pateikta Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas individualia veikla verčiasi nuo 2003 m. vasario 25 d. – mišrusis žemės sūkis, nuo 2021 m. gruodžio 8 d. – bitininkystė, nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. išplėtė individualios veiklos rūšį – kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai, statybų plėtra, statybų baigimas ir apdaila. Tačiau apskritai pastebėtina, kad byloje įrodymai turtinei padėčiai pagrįsti pateikti selektyviai, neatspindint realios jos turtinės padėties viseto, t. y. ne tik gaunamų pajamų, bet ir turimo turto atžvilgiu (ką teismas atsakovo prašė pateikti, tačiau nebuvo pateikta).

27. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad P. M. priklauso 1,1000 h žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 5,8000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 11,0500 ha žemė sklypas (duomenys neskelbtini); 0,45 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Dalinės nuosavybės teise, t. y. po ½ jam priklauso 1,6851 ha žemės sklypo (iš jų miško paskirties 0,9222 ha), esančio (duomenys neskelbtini); 0,0897 ha žemės sklypo su statiniais (pagalbiniu ūkiniu pastatu), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), ir po ½ gyvenamojo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (pastarojo 2024 m. sausio 19 d. vidutinė rinkos vertės nurodyta daugiau nei 516 000 Eur) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant teismo sprendimo atidėjimo klausimą esminę reikšmę turi būtent skolininko (šiuo atveju – pareiškėjo) turtinė padėtis, o į kreditoriaus turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama tik tuo aspektu, ar teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ir (ar) išdėstymas neproporcingai nepažeis šio asmens interesų. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog išnaudojo visas galimybes kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą.

29. Šiuo atveju taip pat aktualu vertinti išieškotinos sumos pobūdį, t. y. priteistas išlaikymas ir išlaikymo išieškojimas nepilnamečiui vaikui. Išlaikymo paskirtis yra kas mėnesį užtikrinti bent minimalius nepilnamečio vaiko interesus. Nepilnametis vaikas, kurio išlaikymui priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, yra jau 17 metų amžiaus, kurio kasdienių poreikių ir ateities planų įgyvendinimo užtikrinimui itin aktualus teismo sprendimo vykdymas.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinus pareiškėjo prašymą ir išdėsčius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje, kuriuo iš P. M. priteista kas mėnesį išlaikymo po 585 Eur ir 10 019,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti nepilnamečio vaiko (ir jos atstovės) interesai bei lūkesčiai kuo greičiau gauti savalaikiai nemokėto išlaikymo kompensaciją (išlaikymo įsiskolinimą), o pareiškėjui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Kasacinio teismo išaiškinta, jog sprendimo įvykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o kreditorius neturi patirti nepagrįstų nuostolių, privaloma siekti išlaikyti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

31. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kad atidėjus teismo sprendimo įvykdymą jo prašomu būdu, kitų asmenų (ieškovės (nepilnamečio vaiko mamos) ir/ar paties nepilnamečio vaiko) teisėti interesai nebus pažeisti bei bus tinkamai įgyvendintas teismo sprendimo privalomumo imperatyvas (CPK 178 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pirmiau nurodytą teismų praktiką sprendimo vykdymo atidėjimo klausimu, taip pat įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.