Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-84-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24261862502.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. nubaustas už tai, kad būdamas nepilnamečių vaikų J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini), nevykdė savo, kaip tėvo, pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, atsižvelgdamas į vaikų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, jis taip pat veikė priešingai vaiko interesams, kadangi neužtikrino nepilnamečiam vaikui saugios aplinkos, nepanaudojo tėvų valdžios, kad apsaugotų vaiko interesus, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 12 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d., 2024 m. spalio 12 d., 2024 m. spalio 28 d. ir 2024 m. lapkričio 9 d. pagal taikos sutartimi patvirtintą bendravimo tvarką tėvas, atvykęs pasiimti sūnaus V. V. iš jo gyvenamosios vietos, vaikui nenorint su juo važiuoti, dalyvaujant ir kitam vaikui, vaikų akivaizdoje kaltino vaikų motiną, kad ji nevykdo teismo sprendimo, gąsdino, kad kvies policijos pareigūnus. Vaikui kategoriškai atsisakant vykti kartu su tėvu bei bendrauti su juo, nepaisant tėvo įspėjimų apie pasekmes, vaiko tėvas niekaip nereagavo į vaiko pasakymą, kad jo nemyli, nenori, kad jis dalyvautų jo gyvenime, nori jį pamiršti, priešingai, girdėdamas tokius žodžius, tęsė pasakojimą apie baudžiamąją bylą, joje suteiktus statusus, galimas pasekmes, įspėja apie policijos kvietimą, kas sukėlė vaikui neigiamus jausmus, liūdesį, baimę. Taip pat įtraukė kitą vaiką į vykstantį konfliktą. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais J. V. pažeidė vaikų teisę gyventi ir sveikai vystytis, vaiko teisę gyventi su tėvais, nustatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - ir VTAPĮ) 6 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, nevykdė tėvų pareigos, nustatytos CK 3.155 straipsnyje, tai yra nepanaudojo tėvų valdžios užtikrinant vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyviais ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.

Minėtos ANK normos įpareigoja administracinio nusižengimo tyrimą atliekantį pareigūną būti aktyviam, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir suteikia pareigūnui plačius įgaliojimus. Nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik nesuderinamas su ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno pareigomis, bet ir prieštarauja administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 563 straipsnyje.

VTAPĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis.

Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato vaiko teisę gyventi su savo tėvais, taip pat tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. Pažymėtina, jog 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė vaikui bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, kai toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi teisę gauti informaciją apie tėvus ar vieną iš jų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

VTAPĮ 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurią užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. 2 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti.

Skundžiamu nutarimu J. V. nubaustas už nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d., 2024 m. spalio 12 d., 2024 m. spalio 28 d. ir 2024 m. lapkričio 9 d. pagal taikos sutartimi patvirtintą bendravimo tvarką, atvykęs pasiimti sūnaus V. V. iš jo gyvenamosios vietos, vaikui nenorint su juo važiuoti, dalyvaujant ir kitam vaikui, vaikų akivaizdoje kaltino vaikų motiną, kad ji nevykdo teismo sprendimo, gąsdino, kad kvies policijos pareigūnus. Vaikui kategoriškai atsisakant vykti kartu su juo bei bendrauti su juo, nepaisant jo įspėjimų apie pasekmes, J. V. niekaip nereagavo į vaiko pasakymą, kad jo nemyli, nenori, kad jis dalyvautų jo gyvenime, nori jį pamiršti, priešingai, girdėdamas tokius žodžius, tęsė pasakojimą apie baudžiamąją bylą, joje suteiktus statusus, galimas pasekmes, įspėja apie policijos kvietimą, kas sukėlė vaikui neigiamus jausmus, liūdesį, baimę. Taip pat įtraukė kitą vaiką į vykstantį konfliktą.

Pareiškėjas skunde, kaip pagrindinį argumentą, nurodo tai, kad vaiko motina nevykdo teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos, kliudo jam bendrauti su skyrium gyvenančiu sūnumi V. V., dėl ko jis privalėjo imtis teisinių priemonių apie tai įspėdamas vaiko motiną, girdint vaikui.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-676-869/2023, buvo nustatyta tėvų J. V. ir G. Š. bendravimo su vaikais J. V. ir V. V. tvarka. Taip pat iš LITEKO sistemos duomenų nustatyta ir tai, kad G. Š. nevykdant teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. V., sudarant jam kliūtis bendrauti su vaiku, 2024 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta byloje Nr. e2VP-16274-869/2024, buvo patenkintas J. V. prašymas ir išduotas vykdomasis raštas. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 12 d., Kauno apygardos teismui atmetus G. Š. atskirąjį skundą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pranešdama institucijai apie tai, jog J. V. pažeidė savo nepilnamečių vaikų teises, vaikų motina G. Š. kartu pateikė garso ir vaizdo įrašus, kuriuos įvertinusi, Institucija padarė išvadą, jog J. V. panaudojo savo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams, savo elgesiu pažeidė CK 3.155 straipsnio nuostatas bei VTAPĮ 6 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje numatytas vaikų teises.

Teismas, įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat išanalizavęs pateiktus vaizdo ir garso įrašus, neturi pagrindo sutikti su tokiu su institucijos vertinimu.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę, be kita ko, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

Byloje esantys duomenys, pareiškėjo, nukentėjusiojo atstovės bei institucijos atstovės paaiškinimai posėdžio metu sudaro pagrindą konstatuoti, jog tarp pareiškėjo ir vaikų motinos, kuri taip pat yra ir įstatyminė nukentėjusiojo V. V. atstovė šioje byloje, G. Š. yra susiklostę itin konfliktiški santykiai. Byloje esančios dviejų instancijų teismų nutartys iš esmės pavirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog nepilnamečių vaikų motina vengia vykdyti teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punktą su papunkčiais, kur susitarta dėl vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarka.

Iš dalies tai patvirtina ir teismui pateikti vaizdo įrašai, viename kurių (šio įrašo padarymo datos įvykiai nėra inkriminuojami pareiškėjui skundžiamu nutarimu) užfiksuota, kaip po to, kai daugiau nei 10 minučių pareiškėjas bando įtikinti nepilnametį V. V. važiuoti kartu leisti laiką su juo, o nepilnamečiui V. V. atžagariai bendraujant ir atsisakant važiuoti su pareiškėjui, G. Š., pareiškėjui supratus, kad vaikas su juo nevažiuos ir susiruošus išvykti, kelis kartus pakartoja, kad jis pats nepasiima vaiko, nors ji sūnų yra suruošusi, o fone nepilnametis V. V. dar gi pasako, jog „tėvelis sūnelio nepasiėmė, taip ir pateiksim“ (2024 m. gruodžio 23 d. vaizdo įrašas, apie 12.32 min.), kas iš esmės rodo, jog pati G. Š. yra linkusi eskaluoti konfliktinę situaciją ir dargi į tai yra įtraukiamas ir mažametis vaikas.

Teismo posėdžio metu apklausta Institucijos atstovė nurodė, kad, priimant skundžiamą nutarimą išvada, jog skundžiamame nutarime aptariamais veiksmais pareiškėjas sukėlė nukentėjusiajam V. V. neigiamus jausmus, liūdesį ir baimę, buvo padaryta, įvertinus G. Š. pareiškime nurodytos aplinkybės bei tai, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog vaikas išsigandęs, susigūžęs. Visgi iš pateiktų vaizdo ir garso įrašų, kuriais rėmėsi institucija, priimdama skundžiamą nutarimą (pažymėtina, jog iš esmės tik jais ir rėmėsi) matyti, jog vaikas – V. V. visų filmuojamų ir įrašomų įvykių metu elgiasi ramiai, kas iš esmės nebūdinga tokio amžiaus vaikui, patiriančiam stresinę situaciją ir jaučiant baimę. Be to, iš vaizdo įrašų matyti ir tai, kad vaikas bendrauja su tėvu irzliai, nemandagiai ir itin atžagariai, iš jo tono ir gestikuliacijos bei laikysenos susidaro įspūdis, jog vaikas kalba išmokintomis frazėmis. Kiek daugiau emocijų vaikas parodo tik pradedant bendrauti su savo broliu J. V., kas rodo, jog tarp panašaus amžiaus vaikų esama tam tikrų nesutarimų, kas beje yra visiškai natūralu jų amžiuje, bei patvirtina teismo išvadą, jog vaikas, kartodamas tėvui jam skirtas frazes ir klausydamas atsakymus kažkokių ypatingų emocijų (baimės, streso, liūdesio ar pan.) nejaučia. Iš pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoto nukentėjusiojo elgesio, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, susidaro įspūdis, jog mažametis vaikas vaidina iš anksto paruoštą savotišką rolę, jo visiškai netrikdo, kad jo bendravimas su tėvu yra nuolat filmuojamos motinos.

Be to, institucija nutarime iš esmės niekaip nepagrindė ir jos atstovė posėdžio metu negalėjo nurodyti, kaip būtent buvo pažeistos nutarime nurodytos ir VTAPĮ nuostatose numatytos vaikų teisės. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas bando realizuoti savo teisę bendrauti su vaiku, tuo pačiu vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei kitais šeimos nariais. Pažymėtina, jog byloje nėra užfiksuota aplinkybių, kad pareiškėjas su vaiku ar jo motina bendrautų pakeltu tonu, grėsmingai gestikuliuotų ar kitaip agresyviai elgtųsi. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, kad jis neturi kitokios galimybės bendrauti su vaikų motina, kadangi ji esą jį užblokavusi, taigi jis neturi kitos galimybės bandyti įtikinti motiną bendradarbiauti su juo siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, ką ji beje privalo daryti pagal įstatymus. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad tuo atveju, jei vaikų motina iš tikrųjų būtų laikiusi, kad jos vaikų teisės ir psichologinė būklė yra pažeidžiamos pareiškėjo elgesiu, ji galėjo pasirūpinti tuo, kad vaikai pokalbio negirdėtų, tačiau, kaip matyti iš įrašų, ji tik kartoja, kad pareiškėjas nekeltų konfliktų ir skandalų, nors tuo metu jokie konfliktai nekeliami - pareiškėjas kalba labai ramiu tonu, o pati G. Š. aktyviai įtraukia vaiką V. V. į savo pokalbį su vaikų tėvu.

Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui inkriminuotas trunkamasis pažeidimas, trukęs beveik 3 mėnesius, tačiau teisme apklausta G. Š. teismui negalėjo atsakyti į klausimą, ką ji per tą laiką padarė, kad vaizdo įrašuose fiksuotos situacijos nepasikartotų, t. y. kad pagal teismo nutartį atvykusiam tėvui pavyktų pasiimti nustatytu laiku vaiką. Teismo vertinimu, G. Š. neveikimas, užtikrinant, kad vykdant teismo sprendimą V. V. vyktų praleisti laiko su savo tėvu, jos nuolatinis tokios situacijos filmavimas, matant vaikams, leidžia spręsti, jog pati G. Š. nevertino, kad tokia situacija kelia žalą su ja kartu gyvenančiam vaikui, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji dėl tariamo vaiko teisių pažeidimo kreipėsi tik praėjus 3 mėnesiams nuo pirmojo inkriminuoto epizodo. Toks G. Š. elgesys teismui leidžia spręsti, jog nepilnamečio vaiko motina šiuo gi atveju buvo susirūpinusi ne neva daromos žalos vaikui užkardymu, o įrodymų prieš kitą konflikto šalį surinkimu.

Taigi, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo veiksmais tik bandė realizuoti savo kaip tėvo teises ir pareigas, tuo pačiu užtikrinti vaiko teises ir geriausius interesus bendrauti su abiem tėvais ir kitais šeimos nariais, kurios jis realizuoti negali dėl to, kad motina nevykdo įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų (kas yra konstatuotas dviejų instancijų teismų nutartimis). Byloje nenustatyta jokių objektyvių pagrindų, kuriems esant turėtų būti ribojamas vaiko ir tėvo bendravimas.

Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, pareiškėjo elgesį vertino atsietai nuo jo ir G. Š. konfliktinės situacijos, netinkamai vertino arba neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, nebuvo vertinamas ir analizuojamas abiejų tėvų elgesys ir vaiko nebendravimo su tėvu priežastys, taip pat to, ar abu tėvai tinkamai atlieka savo pareigą bendradarbiauti siekiant užtikrinti geriausius abiejų vaikų interesus ir pan. Vien tai, kad pareiškėjas ramiu tonu bando įtikinti vaiką, kad jis turi vykti kartu su juo, nes tokia yra teismo nustatyta tvarka ir kad tokios tvarkos nesilaikymas gali sukelti tam tikras teisines pasekmes, kartu atsižvelgiant į prieš tai nurodytas teismo išvadas dėl vaiko elgesio įrašuose, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nepanaudojo ar netinkamai panaudojo savo tėvo valdžią savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, netinkamai vykdė savo pareigas ar pažeidė vaikų teises. Iš dalies sutiktina, kad galimai frazių apie procesus ir policijos kvietimą panaudojimas prie vaikų nėra visiškai tinkamas elgesys, visgi, čia pažymėtina, kad pareiškėjas, vaikui girdint paaiškina ir tai, kad policija kviečiama tik tam tikros situacijos užfiksavimui, t. y. byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog gali būti iškviesta policija, būtų siekęs vaiką bauginti, kad pvz. policija išveš jį ar jo mamą. Teismas sprendžia, jog iš turimos medžiagos ir nurodytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog J. V. elgesys yra pasiekęs tokį pavojingumo lygį, kad jam turėtų būti skiriama administracinė nuobauda, taigi jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir teismui padarius išvadą, kad J. V. nagrinėjamu atveju nepadarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, skundas tenkintinas ir skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena J. V. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. V. skundą tenkinti.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-84-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24261862502, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. V. atžvilgiu nutraukti nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.