- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- 2YT-4479-1102/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00358-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjo V. B. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimą, kuriame pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra priėmęs tėvo V. S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą – 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai jį valdyti.
2. Pareiškimą pareiškėjas grindė toliais argumentais ir aplinkybėmis: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. S. B.. Iki tėvo mirties pareiškėjas gyveno kartu su tėvu viename dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausė pareiškėjui ir jo tėvui. Pareiškėjo teigimu, net ir esant tėvui gyvam, jis rūpinosi visu butu, mokėjo komunalinius mokesčius už visą butą, visame bute darė remontą. Mirus tėvui pareiškėjas pasiliko gyventi tame pačiame bute, tačiau dėl tėvui priklausančios buto dalies paveldėjimo į notarą nesikreipė. Jokių įpėdinių, išskyrus pareiškėją, V. S. B. neturėjo, jokio kito turto, kurį galima būtų paveldėti, taip pat neturėjo. Pareiškėjas manė, kad tėvo buto dalis paveldėjimo teise automatiškai pareis jam. Tik kai kreipėsi į draudimo kompaniją dėl buto draudimo, sužinojo, kad gali atstovauti tik pusei buto. Kreipusis į notarą, šis paaiškino, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti ir turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, jog priėmė tėvo buto dalį faktiniu valdymu. Pareiškėjas nurodė, kad iki šiol gyvena aptariamame bute, juo rūpinasi, daro einamąjį remontą, moka komunalinius mokesčius, todėl faktiškai valdo iki šiol mirusiam tėvui V. S. B. priklausančią buto dalį. Siekia priimti tėvo palikimą, įteisinti savo nuosavybę į tėvo buto dalį (2024 m. sausio 8 d. CBP-358; b. l. 1-16).
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas suinteresuotais asmenimis nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, valstybės įmonę Turto banką. Teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartyje nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi suinteresuotumo šioje byloje, todėl jos nelaikė suinteresuotu asmeniu (CPK 47 straipsnio 5 dalius, 443 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie palikėjo V. S. B. palikimo perėjimą valstybei (2024 m. sausio 12 d. DOK-6540; b. l. 21-22).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
7. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjas V. S. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Gyventojų registro 2023 m. gruodžio 22 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-14784 patvirtina, kad V. S. B. turi vieną sūnų: pareiškėją V. B.; šeiminė padėtis – nevedęs (b. l. 14). Laikytina esant nustatyta, kad pareiškėjas yra vienintelis mirusiojo V. S. B. pirmos eilės įpėdinis, kitų asmenų, galinčių pretenduoti į palikimą, nėra (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
9. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ir jo mirusiam tėvui lygiomis dalimis, po 1/2 dalį, priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 1992 m. rugsėjo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. 5-9252 (b. l. 7). Duomenų apie tai, kad palikėjas V. S. B. turėjo kito registruotino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, byloje nėra.
10. Pareiškėjas teigia, kad po savo tėvo mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Byloje esantys buto, adresu (duomenys neskelbtini), atsikaitomosios knygelės (mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)) 2009 m., 2010 m., 2011 m. išrašai su banko SNORAS Vilniaus filialo antspaudais, patvirtinančiais mokėjimus, liudija, kad pareiškėjas periodiškai mokėjo už aptariamo buto išlaikymą, įsiskolinimų nebuvo susidarę. Ši aplinkybė liudija buvus tinkamą buto priežiūrą po palikėjo V. S. B. mirties. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1982 m. lapkričio 26 d. iki šiol yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis po tėvo mirties rūpinosi ir rūpinasi butu, darė remontą, mokėjo mokesčius, laikytini įtikinamais. Nesant proceso dalyvių prieštaravimų, laikytina esant nustatyta, kad pareiškėjas V. B. po savo tėvo mirties rūpinosi tiek savo buto dalimi, tiek mirusio tėvo vardu registruotu turtu, t. y. 1/2 buto dalimi, kaip savo.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad V. B. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti tėvo V. S. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. V. B. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaudamasis tuo, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir konstatuoja juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po tėvo V. S. B. mirties jo palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
12. Teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo V. S. B. mirties jo sūnus V. B. priėmė visą palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 445 straipsnis). Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjo prašymo tenkinimui neprieštaravimų nepateikė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
tenkinti V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po V. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimo kopiją siųsti proceso dalyviams.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.