Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistės V. K. 2020 m. birželio 19 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6866-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistės V. K. 2020 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6866-2020 R. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį 20 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. balandžio 27 d., 14:55 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, vairuodamas transporto priemonę, važiavo 106 km/h (įvertinus paklaidą) greičiu, nustatytą 90 km/h greitį viršijo 16 km/h. Tokiais savo veiksmais R. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 127 punktą.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžių datą, laiką ir vietą Institucijai pranešta laiku ir tinkamai (b. l. 21). Institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 26–27). Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina Institucijos atstovui nedalyvaujant, žodinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2020-04-30 R. Z. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P-53496-2020, kuriuo už pažeidimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje ( už tai, kad jis 2020 m. balandžio 27 d., 14:55 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, vairuodamas transporto priemonę, važiavo 106 km/h (įvertinus paklaidą) greičiu, nustatytą 90 km/h greitį viršijo 16 km/h), jam buvo duotas administracinis nurodymas iki 2020-05-30 sumokėti 12 Eur baudą. Kadangi iki nustatyto termino pabaigos šis nurodymas nebuvo įvykdytas, institucija, atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tame pačiame kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakarotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas), nutarimu R. Z. paskyrė 20 Eur baudą.

Iš R. Z. skundo matyti, kad jis neginčija paties pažeidimo padarymo fakto, sutinka su jam paskirta bauda, tačiau nesutinka su jos priverstiniu išieškojimu, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie padarytą administracinį nusižengimą.

Institucija teigia, kad 2020 m. balandžio 30 d. bei 2020 m. birželio 19 d. išsiuntė procesinius dokumentus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui naudojantis E. pristatymo sistema, kur nurodyta, kad asmens pristatymo dėžutė egzistuoja ir yra aktyvi, todėl įstatymo reikalavimų nepažeidė. Institucija, nesutikdama su skundu remiasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-44 (1.5 E) patvirtintomis Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklėmis. Iš tikrųjų institucijos minimi Taisyklių 11 punktas numato, kad elektroninio pristatymo dėžutė fiziniam asmeniui sukuriama, kai jis prisijungia prie informacinės sistemos ir patvirtina, kad sutinka, jog jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri pagal Informacinės sistemos nuostatus yra asmens duomenų valdytoja, jo asmens duomenis tvarkytų paslaugų teikimo tikslais Reglamento (ES) 2016/679, Informacinės sistemos nuostatų ir Taisyklių nustatyta tvarka; Taisyklių 12 punkte numatyta, kad sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotasis paslaugų gavėjo atstovas aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: informacinėje sistemoje įveda privalomus pateikti registracijos duomenis bei patvirtina, kad sutinka su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo informacinės sistemos priemonėmis sutarties (toliau – sutartis), kurios forma nustatyta Taisyklių priede, sąlygomis, o atlikus šį veiksmą sutartis laikoma sudaryta ir ji turi tokią pačią juridinę galią kaip ir raštu sudaryta sutartis; Taisyklių 14 punktas įtvirtina, jog paslaugų gavėjai pradėti naudotis informacinės sistemos paslaugomis gali nuo to momento, kai sukurta elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvuota. Visgi tai, jog Taisyklėse numatyta elektroninio pristatymo dėžutės fiziniam asmeniui sukūrimo, aktyvavimo procedūra savaime nesukuria teisinių pasekmių asmeniui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Z. teigia nieko nežinojęs apie padarytą administracinį nusižengimą, laiškų negavęs, todėl negalėjo savanoriškai įvykdyti administraciniu nurodymu ar vėliau - nutarimu paskirtos baudos. Taisyklėse yra numatytos elektroninio pristatymo dėžutės sukūrimo, aktyvavimo procedūros, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad R. Z. šias procedūras atliko, o t. y., nepateikti duomenys, jog R. Z. aktyviais veiksmais tam tikru metu prisijungė prie informacinės sistemos ir patvirtino, jog sutinka, kad jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė, kurią aktyvavo įvedęs privalomus pateikti registracijos duomenis bei susipažinęs patvirtino, kad sutinka su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo informacinės sistemos priemonėmis sutarties sąlygomis (kaip nurodoma Taisyklėse sudarė juridinę galią turinčią sutartį). Aptartą informaciją galėtų patvirtinti informacinės sistemos metaduomenys, autorizavimo, identifikavimo duomenys ar pan., iš kurių būtų galima patikimai spręsti, kad tam tikras asmuo išreiškė valią dėl elektroninio pristatymo dėžutės sukūrimo, savo aktyviais veiksmais, susipažinęs su atitinkamomis taisyklėmis bei sąlygomis, atliko būtinus prisijungimo prie sistemos veiksmus. Juolab, jog Taisyklių 10 punktas numato, kad paslaugos teikiamos informacinėje sistemoje, prie kurios jungiamasi per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą (VIISP), leidžiančią identifikuoti elektroninio pristatymo dėžutės naudotoją per išorines sistemas, arba esant atitinkamam informacinės sistemos tvarkytojo ir paslaugų gavėjo rašytiniam susitarimui, per paslaugų gavėjo naudojamą dokumentų valdymo sistemą (ar kitą informacinę sistemą), užtikrinant patikimą tokios dokumentų valdymo sistemos identifikavimą, autentifikaciją ir autorizaciją, taigi šių paslaugų teikimas, jungimasis be abejo fiksuojami.

ANK 573 straipsnis be kita ko numato, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi vien ta aplinkybė, kad žinoma, jog asmuo turi elektroninį paštą, savaime nesuteikia teisės procesinius dokumentus jam siųsti elektroniniu paštu; asmuo šį elektroninį paštą turi būti nurodęs atitinkamose sistemose, taip išreikšdamas savo valią. Atsiliepime aptartos elektroninio pristatymo dėžučių sukūrimo, adreso suteikimo, aktyvavimo taisyklės nepaneigia ANK reikalavimo procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis siųsti tada, kai asmuo pats atitinkamu būdu yra nurodęs adresą, kuriuo jį gali pasiekti elektroniniais ryšiais siunčiama korespondencija. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio informacija apie tai, kad šiuo atveju egzistuoja ir yra aktyvi R. Z. elektroninio pristatymo dėžutė, neįrodo, jog R. Z. informacinėse sistemose ar registruose yra pareiškęs valią būtent tuo adresu gauti elektroninio ryšio priemonėmis siunčiamus procesinius dokumentus. Ne kas kitas, o administracinio nusižengimo teiseną inicijavusi institucija turi įrodyti, jog procesiniai dokumentai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui siųsti bei įteikti taip, kaip to reikalauja ANK nuostatos taip užtikrinant asmeniui galimybes laiku pasinaudoti procesinėmis teisėmis administracinio nusižengimo procese.

Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žiūrėti, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-360/2020).

Kaip nustatyta iš R. Z. skundo, su juo pateiktos informacijos apie skundžiamu nutarimu paskirtos baudos priverstinį išieškojimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos, pareiškėjas neginčija savo kaltės dėl administracinio nusižengimo protokole nurodyto pažeidimo padarymo ir šiame protokole suformuotu administraciniu nurodymu jam už tai paskirtos nuobaudos – 12 Eur baudos. Anksčiau aptartais motyvais šioje byloje yra nustatyta ir įrodyta, kad protokolą surašiusi institucija nepagrįstai pripažino šio procesinio dokumento įteikimą R. Z. tinkamu ir tuo pagrindu, jam dėl neinformuotumo neįvykdžius administracinio nurodymo, 2020-06-19 priėmė nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, kuriuo už padarytą pažeidimą paskyrė šiam asmeniui jau 20 Eur baudą, kuri kartu su keliskart didesnėmis vykdymo išlaidomis 2020-09-14 iš jo buvo priverstinai išieškota. Jokios R. Z. tyčios neįvykdyti administracinio nurodymo nebuvo nustatyta, jis ir skunde sutiko, kad būtų palikta galioti jam paskirtą bauda. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad R. Z. jau yra įvykdęs jo atžvilgiu priimtą administracinį nurodymą. Esant tokiai situacijai ir anksčiau aptartų įrodymų visumai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistės V. K. 2020 m. birželio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6866-2020, kuriuo R. Z. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 20 Eur dydžio bauda, panaikintinas, o administracinis nurodymas, duotas R. Z. 2020-04-30 administracinio nusižengimo protokolu, pripažintinas įvykdytu ( Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teikdamas skundą dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo panaikinimo, pareiškėjas kėlė ir gretutinį klausimą dėl antstolio iš jo išieškotų skundžiamo nutarimo vykdymo išlaidų - 71,16 Eur – grąžinimo.

Iš bylos rašytinės medžiagos yra nustatyta, kad naikinamas nutarimas buvo perduotas priverstiniam vykdymui antstoliui M. M. (b. l. 5), kuris nurodė priverstinai nurašyti R. Z. pinigines lėšas – 91,16 Eur (b. l. 6) ir šios lėšos R. Z. tvirtinimu buvo nurašytos nuo jo asmeninės sąskaitos, tačiau teismas šiuo atveju neturi ne tik faktinio pagrindo pripažinti, kad šios lėšos išties buvo išieškotos iš pareiškėjo (byloje nėra dokumentų, patvirtinančių šį išieškojimo faktą), bet ir teisinio pagrindo spręsti šį klausimą, nagrinėdamas skundą administracinio nusižengimo byloje. ANK nereglamentuoja situacijos, kai iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo išieškota pinigų suma, o ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kurio pagrindu toks išieškojimas buvo įvykdytas, yra panaikinamas, pripažįstant administracinį nurodymą įvykdytu. Vadovaujantis ANK 673 straipsniu, klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jei nutarimą priima teismas,- institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 677 straipsnyje numatyta, nutarimo skirti baudą vykdymo procesas užbaigiamas, kai nutarimas skirti baudą su atžyma apie visos baudos išieškojimą grąžinamas nutarimą priėmusiai institucijai. Iš nagrinėjamu atveju byloje pateiktų dokumentų akivaizdu, kad nutarimo skirti baudą vykdymo procesas jau yra pasibaigęs, todėl klausimai, susiję su nutarimo vykdymu ANK XL skyriaus, reglamentuojančio nutarimų skirti administracines nuobaudas, tvarka net nebegali būti sprendžiami ne tik teisme, bet ir nutarimą priėmusioje institucijoje.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad dėl to, jog R. Z. atžvilgiu buvo nepagrįstai priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo paskirta bauda buvo priverstinai išieškota, R. Z. buvo padaryta žala. Tokios žalos atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, kurio 6.263 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „žalą, padarytą asmeniui, turtui <...> privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo“. Vadinasi, pirmiausia turi būti nustatytas asmuo (fizinis ar juridinis), atsakingas už R. Z. padarytą žalą ir privalantis ją atlyginti. Šio klausimo sprendimas nėra reglamentuojamas ANK, t.y., nėra administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjimo dalyku, ir turėtų būti sprendžiamas pagal civilinio proceso įstatymų taisykles. Todėl ši R. Z. skundo dalis negali būti išnagrinėta šioje byloje ir patenkinta; savo pažeistas turtines teises jam siūloma ginti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistės V. K. 2020 m. birželio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6866-2020 panaikinti ir pripažinti administracinį nurodymą, duotą R. Z. 2020-04-30 administracinio nusižengimo protokolu Nr. 00-ANR_P-53496-2020, (ROIK 20114011107), įvykdytu.

Likusioje dalyje ( dėl nutarimu papildomai paskirtos 8,00 Eur baudos dalies ir 71,16 Eur priverstinio vykdymo išlaidų grąžinimo ) skundą palikti nenagrinėtu ir pasiūlyti R. Z. savo teises dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo ginti civilinio proceso tvarka.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.