Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu įgalioto Ž. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla J. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 8 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo Ž. A. pareiškimas dėl administracinio poveikio priemonių taikymo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui J. D. pagal ATPK 50⁵ straipsnį. Pareiškime nurodoma, jog J. D., būdamas baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio 1 dalį, tinkamai neinformavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininko ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo apie 2015 m. rugpjūčio 7 d. 15 val. vyksiantį bendrovės pakartotinį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir taip trukdė akcininkui dalyvauti šiame susirinkime.

Dėl teismo padarytos išvados, jog rengiant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatus, jų rengime aktyviai dalyvavo apelianto atstovas Ž. A.., apeliantas nurodo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatai buvo parengti dar 2011-11-24 ir jie VĮ „Registrų centras“ buvo pateikti dar 2012-02-08, įregistruoti 2012-02-15, o tuo metu Ž. A. dar net nebuvo apelianto atstovu ir objektyviai negalėjo dalyvauti bendrovės įstatų rengime, Ž. A. apeliantui atstovauja tik nuo 2013-02-07.

Taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu netraukti bendrovės vadovo J. D. administracinėn atsakomybėn, kadangi, apelianto teigimu, J. D. sąmoningai ir tyčia pasirinko neracionalų apelianto informavimo apie 215-08-017 susirinkimą būdą, nes taip buvo siekiama sutrukdyti dalyvauti šiame susirinkime ir tai rodo šios aplinkybės – apie 2015-08-07 15:00 val. vyksiantį bendrovės pakartotinį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą apeliantas, kaip bendrovės akcininkas, buvo informuotas 2015-7-07-30 raštu Nr. 15/03-EC64, kuris per pašto kurjerių tarnybą sąmoningai ir tyčia apelianto atstovui Ž. A. buvo įteiktas jau įvykus šiam susirinkimui, t. y. 2015-08-07 po 16:00 val., pranešimas adresatui įteiktas per ilgesnį terminą nei savaitė, nors laiškas buvo siunčiamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apelianto įsitikinimu, pašto siuntos siuntimui tyčia buvo pasirinktas toks būdas, jog siunta buvo siunčiama ne per vieną kurjerio paslaugas teikiančią įmonę, o laiškas buvo perdavinėjamas per grandinę įmonių, sąmoningai užvilkinant pranešimo siuntimą. Teigia, kad J. D. neabejotinai buvo žinoma, kad VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ pašto siuntą perduos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o ši perduos tikrajam kurjeriui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ arba kitai, pasiuntinių paslaugas teikiančiai, įmonei, kadangi tokiu būdu J. D. ir/arba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pašto siuntos apeliantui buvo siųstos ne vieną ir ne du kartus. Mano, kad toks neracionalus pranešimo apie siuntimo būdas apie 2015-08-07 akcininkų susirinkimą buvo pasirinktas tyčia.

Pažymi, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. D. yra susijęs tiek su VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nes šios įmonės akcininkas yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o valdybos pirmininkas yra A. V., kurio vadovaujama įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininke, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ visose bylose dalyvauja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pusėje, gina UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ interesus, o pats A. V. atlieka UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo funkcijas. Taip pat nurodo, kad VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ buvusi direktorė V. Z. yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reklamos skyriaus direktorė, o šios įmonės valdybos pirmininkas yra A. V., VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teisininkas R. Š., o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teikė buhalterines paslaugas viešajai įstaigai ,,(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas nurodo, kad teigti, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovas J. D. nėra susiję su VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, nėra jokio pagrindo ir ši aplinkybė patvirtina, kad neracionalus pranešimo apie akcininkų susirinkimą siuntimo būdas buvo pasirinktas tyčia.

Teigia, kad tyčinius J. D. veiksmus patvirtina ir tai, kad apie šaukiamą 2015-07-10 neeilinį bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą apeliantas buvo informuotas tinkamai ir iš anksto J. D. elektroniniu laišku, tačiau apie šaukiamą 2015-08-07 pakartotinį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą apeliantas elektroniniu paštu informuotas nebuvo, nesilaikant tarp šalių nusistovėjusios informavimo praktikos, o atsakydamas į 2015-07-15 apelianto elektroninį paklausimą, 2015-07-17 raštu Nr. 15/03-EC57 J. D. informavo apeliantą, kad pakartotinis neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas apskritai nebus šaukiamas, taip pat J. D. laiku nereaguodavo į apelianto prašymus dėl informacijos pateikimo apie bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus. Tačiau teismas be jokio pagrindo, apelianto nuomone, šias aplinkybes laikė nereikšmingomis ir padarė nepagrįstą išvadą apie J. D. kaltę.

Nurodo, kad teismų praktika, kurioje nagrinėjami akcininko informavimo tinkamumo apie akcininkų susirinkimus klausimai, yra pakankamai išplėtota ir aiški, teismai spręsdami, ar akcininkas apie vyksiančius akcininkų susirinkimus buvo informuotas tinkamai, vertina informavimo būdo racionalumą ir tuo pačiu bendrovės vadovo sąžiningumą. Cituodamas LAT nutartis civilinėse bylose, apeliantas nurodo, kad nepakanka tik pranešimų išsiuntimo registruotais laiškais fakto, o įstatyme įtvirtinta galimybė pranešti apie susirinkimą registruotu laišku leidžia pagrįstai tikėtis, kad toks laiškas akcininkui bus įteiktas, o aiškinantis kilusius ginčus, būtina nustatyti, ar nustatyta pranešimo tvarka iš tikrųjų buvo racionaliai įgyvendinta ir sudarė realias galimybes visiems akcininkams nevaržomai, operatyviai ir be neprotingų papildomų pastangų gauti informaciją apie šaukiamą susirinkimą (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-73/2006, 3K-3-383/2000, 3k-3-856/2001, 3K-3-1404/2002, 3K-3-171/2008).

Apelianto tvirtinimu, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. D., žinodamas, kad apie 2015-08-07 šaukiamą susirinkimą apeliantui nebuvo pranešta, nesiėmė jokių priemonių tinkamai informuoti apeliantą, galėjo bent jau tą pačią dieną, kai turėjo vykti susirinkimas, susisiekti su apelianto atstovu telefonu ar elektroniniu paštu ir pasiteirauti, ar apelianto atstovui apskritai žinoma apie 2015-08-07 susirinkimą, tačiau tai padaryta nebuvo. Pastebi, kad jei apie 2015-08-07 susirinkimą būtų pranešta dienraštyje ,,(duomenys neskelbtini)“, toks informavimo būdas jau buvo įvertintas 2014-11-05 Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-420-368/2014 ir LAT 2015-09-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2015. Todėl informavimas dienraštyje, jei toks buvo, negali būti tinkamu apelianto informavimu apie šaukiamą 2015-08-07 pakartotinį neeilinį bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą. Atsižvelgdamas į šias bylas, apeliantas tvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-420 368/2014, iš dalies buvo pakeistas, tačiau jame buvo sprendžiama situacija, labai panaši į šioje administracinėje byloje nagrinėjamą situaciją, teismas šiame sprendime nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažeidė ABĮ 26 str. 4 ir 6 d. ir bendrovės įstatuose įtvirtintą reikalavimą apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus pranešti laiku, taip pat konstatavo, kad apelianto atžvilgiu buvo pasielgta nesąžiningai ir jam nebuvo sudarytos sąlygos įgyvendinti akcininko teises, susijusias su visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo ir tinkamu dalyvavimu akcininkų susirinkime, ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai buvo pripažinti negaliojančiais. Apelianto nuomone, šioje administracinėje byloje, susiklosčius labai panašioms aplinkybėms, teismas neteisingai nurodė, kad J. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl J. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ str. 1 d. Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos nustato, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo), užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo 579 Eur iki 2 896 Eur. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytus pažeidimus, - užtraukia baudą nuo 2896 Eur iki 14 481 Eur su nušalinimu nuo darbo (pareigų).

Byloje kilęs ginčas, ar pareiškėjas ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas Ž. A., turintis 35 % paprastųjų vardinių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų, buvo tinkamai informuotas apie įvyksiantį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugpjūčio 7 d. 15.00 val. pakartotinį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjui apie 2015-08-07 pakartotinį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą buvo pranešta laiku ir tinkamai, pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatų bei ABĮ 26 str. nuostatas išsiunčiant pranešimą registruotu laišku.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatų 4.9 punkte nurodyta, kad jei visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukimas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip paėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. 4.10 įstatų punkte numatyta, jog jei nėra kvorumo, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas ne vėliau kaip per 30 dienų ir ne anksčiau kaip per 5 dienas po neįvykusio susirinkimo. Apie pakartotinį visuotiną akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 4 d. nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo (44-45 b. l.). ABĮ 26 str. 4 d. numatyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatų 5.1, 5.2 punktuose numatyta, jog bendrovės pranešimai viešai skelbiami ,,(duomenys neskelbtini)“ laikraštyje, siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai, skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninėmis ryšių priemonėmis.

Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, kuris 2015-07-30 priėmė sprendimą ,,Dėl pakartotinio neeilinio visuotinio susirinkimo sušaukimo“, kadangi 2015-07-10 neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo (11 b. l.). Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2015-07-30 rašto Nr. 15/03-EC64 kopijos matyti, jog juo ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui Ž. A. pranešama, kad 2015-07-10 turėjęs įvykti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo, ir informuojama, kad pakartotinis neeilinis Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas įvyks 2015-08-07 15 val., kurio darbotvarkė numatoma tokia pati, kaip ir 2015-07-10 neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo. Taip pat jame nurodyta, kad pranešimas akcininkams taip pat buvo patalpintas viešai įstatų nustatyta tvarka, t.y. laikraštyje ,,(duomenys neskelbtini)“ (10 b. l.). Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ registruotos siuntos kopijos matyti, jog pašto siunta išsiuntimui ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui Ž. A. buvo priimta išsiųsti 2015-07-30. (13 b. l.). Iš registruotos siuntos įteikimo pranešimo kopijos matyti, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2015-07-30 siunta su 2015-07-30 raštu Nr. 15/03-EC64 Ž. A. įteikta 2015-08-07 (12 b. l.). Iš Pašto reguliavimo skyriaus vyriausiosios specialistės U. G. 2015-10-16 elektroninio laiško kopijos Ž. A. matyti, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pašto siuntą 2015-07-30 darbo dienos pabaigoje 16.00 – 16.50 val. pateikė VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ kuri sutartinių teisinių santykių pagrindu 2015-08-03 darbo dienos pabaigoje buvo perduota UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2015-08-04 pašto siuntą perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pašto siuntą nurodytu adresu pristatė 2015-08-05, tačiau registruotosios pašto siuntos įteikti nepavyko. Pakartotinai pašto siunta buvo pristatyta 2015-08-07 apie 12.00 – 14.00 val. ir įteikta pasirašytinai Ž. A. (40 b. l.).

Ir nors, pasak apelianto, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju J. D. tyčia šiurkščiai pažeidė informavimo apie 2015-08-07 neeilinį visuotiną akcininkų susirinkimą tvarką, tačiau skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog teismui nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog siunčiant pranešimą per VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo tyčia siekiama netinkamai informuoti ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovą Ž. A. apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir taip sutrukdyti pareiškėjo atstovui dalyvauti susirinkime. Kaip minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad pranešimas apie pakartotinį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui Ž. A. buvo išsiųstas 2015-07-30, t.y. tą pačią dieną, kai buvo priimtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus sprendimas ,,Dėl pakartotinio neeilinio visuotinio susirinkimo sušaukimo“, byloje nepaneigta, jog šią siuntą buvo bandoma įteikti Ž. A. 2015-08-05, tačiau darbo laiku adresatas savo darbo vietoje nebuvo rastas, ko iš anksto numatyti J. D. neprivalėjo ir negalėjo.

Pažymėtina, kad akcininko ir bendrovės santykiai yra kilę iš civilinių santykių srities, todėl jie reglamentuojami vadovaujantis subjektų lygiateisiškumo principu (LR CK 1.2 str. l d.). Bendrovė ir akcininkas turi veikti vienodai rūpestingai, kad registruotas laiškas su pranešimu apie šaukiamą akcininkų susirinkimą pasiektų akcininką. LR ABĮ 26 str. 3 d. yra numatyta alternatyvi bendrovės vadovo prievolė vienu iš šiame straipsnyje nurodytų būdų pranešti akcininkams apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus (LR CK 6.26 str. l d., LR ABĮ 23 str.). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasirinkus du iš LR ABĮ 26 str. 3 d. numatytų pranešimo pateikimo būdų - viešu paskelbimu įstatuose nurodytame dienraštyje bei registruotu laišku, išsiunčiant pranešimą prieš 7 dienas iki numatyto susirinkimo datos, - laikoma, kad bendrovės prievolė pranešti akcininkams apie 2015-08-07 įvyksiantį pakartotinį neeilinį visuotiną akcininkų susirinkimą buvo įvykdyta tinkamai. Kadangi nepavyko įteikti registruoto laiško 2015-08-05 darbo laiku akcininko ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo nurodytu korespondencijos priėmimo adresu, laikytina, kad bendrovės vadovui negali kilti atsakomybė dėl to, jog registruotas laiškas su pranešimu akcininko nepasiekė laiku ir dėl to akcininkas nesudalyvavo pakartotiniame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Ir nors apeliantas skunde tvirtina, kad analogiška situacija jau buvo sprendžiama LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015 ir buvo konstatuoja, jog reikalavimas, kad užsienio įmonė (ieškovas) sektų kitos valstybės laikraštyje spausdinamus skelbimus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, tačiau šiuo atveju sutiktina su atsiliepimą į apeliacinį skundo pateikusio J. D. teiginiais, jog šioje nutartyje neracionaliu būdu buvo pripažintas akcininkui korespondencijos siuntimas į užsienio valstybę, o ne akcininko atstovams Lietuvos Respublikoje, kai šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl savalaikio pranešimo įteikimo akcininkui apie organizuojamą susirinkimą, t.y. nagrinėjamos aplinkybės skiriasi.

Pažymėtina, kad išnagrinėjus bylą pagrįstai nustatyta, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pranešimas apie pakartotinį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininko ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui per pašto kurjerių tarnybą buvo siunčiamas sąmoningai netinkamai ir siekiant, kad jis būtų įteiktas pavėluotai, t.y. jau įvykus susirinkimui 2015-08-07.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininko ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.