- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-19
- Bylos Nr.
- I-6612-189/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01231-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Lukiškių
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Alytaus visuomenės sveikatos centras
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. (A. Č.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Alytaus pataisos namų, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Alytaus visuomenės sveikatos centras).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (I t. b. l. 1–38) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos priteisti 100000 Eur žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinė žala, kurią jis siekia prisiteisti iš Departamento, atsirado dėl neteisėtų Departamento veiksmų. Departamento veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad Departamento pareigūnai netinkamai vykdė savo funkcijas, nes pareiškėjui su skundais kreipiantis į Departamentą, jo keliami klausimai nebuvo išspręsti. Atsakymai pateikiami vienodo, neišsamaus turinio.
Nurodė, kad žalą dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė laikotarpiu nuo 2013-01-20 iki 2013 kovo mėn. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes, ginčo laikotarpiu, kamerose buvo kalinamas nesilaikant ploto vienam asmeniui reikalavimų, sanitariniai mazgai neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos, sanitariniai mazgai taip pat nebuvo atitverti nuo gyvenamosios zonos, taip, kaip reikalauja tarptautiniai teisės aktai. Pareiškėjo teigimu, sanitarinių mazgų kameroje plotas neturėtų būti įskaičiuotas į kameros plotą. Kamerose buvo drėgna, lubos ir sienos buvo avarinės būklės, apšvietimas neatitiko reikalavimų. Pasivaikščioti buvo vedamas tik vieną valandą, dušai nedezinfekuojami. Kamerose trūko baldų. Išvykstant iš Lukiškių TI-K ir atvykstant pareiškėjas būdavo patalpintas į 30 kv. m. patalpą, kurio nebūdavo nei kėdžių, tekdavo stovėti ilgą laiką, nei stalų, be to, tokioje patalpoje būdavo iki 30 žmonių.
Nurodė, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2012-02-21. Alytaus PN veiksmų neteisėtumas, pareiškėjo atžvilgiu, pasireiškė tuo, kad jis taip pat buvo kalinamas nesilaikant ploto vienam asmeniui reikalavimų, kamerose buvo kalinamas kartu su sergančiais ŽIV, tuberkulioze. Kamerų patalpos avarinės būklės, temperatūra, apšvieta neatitiko reikalavimų, patalpose buvo asbesto, kamerose taip pat buvo tarakonų. Keturi sanitariniai mazgai 400 žmonių, todėl naudojimasis sanitariniu mazgu yra komplikuotas. Dušai nedezinfekuojami, taip pat nedezinfekuojamos ir kirpėjo priemonės. Draudžiama turėti šiltą pledą, taksofono kortelę. Pareiškėjui būnant patalpintam baudos izoliatoriuje trūko vietos, dalį patalpos užėmė baldai. Baudos izoliatoriuje trūko oro, šviesos, buvo drėgna. Pasivaikščiojimas vykdomas 6 val. ryte, pasivaikščiojimo kiemeliai maži. Nurodė, kad PN administracija trukdo ginti savo teises, nes ignoruoja prašymus. Pateikti atsakymai į skundus absurdiški, biurokratiški. Dėl administracijos veiksmų negalėjo įsigyti higienos priemonių, nes parduotuvėje didelės kainos. Nurodė, kad buvo patalpintas su rūkančiais. Pareiškėjas nebuvo išleistas atostogų, negavo pašalpos, jam nebuvo nesudarytos normalios darbo sąlygos. Pareiškėjui diskomfortą taip pat kėlė naktiniai patikrinimai. Maistas nekokybiškas. Po pasimatymų atliekama žeminanti apžiūra.
Pareiškėjo teigimu, jam neturtinė žala taip pat buvo padaryta ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos neteisėtais veiksmais. Veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad etapavimas buvo vykdomas perpildytais automobiliais. Automobiliai buvo be langų, neveikė apšvietimas, ventiliacija, automobiliuose nebuvo tualeto.
Nurodė, kad kalint tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė nepatogumus, psichologinį išsekimą, sutriko sveikata, visavertis gyvenimas ir kt.
Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimo (I t. b. l. 105–111) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Dėl dalies reikalavimo prašė taikyti ieškinio senatį.
Nurodė, kad pareiškėjas bausmę Alytaus PN atliko nuo 2012-02-21 iki 2016-03-24. Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad Alytaus PN nėra kalėjimas, o gyvenamosios patalpos yra bendrabučio tipo, todėl vertino, kad žala pareiškėjui negalėjo būti padaryta tokia didelė, kaip jis pats teigia. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos PN buvo pakankamai aprūpintos kietuoju inventoriumi, tuo tarpu pareiškėjas nepatenkintas gyvenamąja patalpa į administraciją dėl perkėlimo nesikreipė. Dėl higienos normų pažeidimo nurodė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras atlikęs Alytaus PN patalpų patikrinimą pažeidimų nenustatė. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų sąlygų nesikreipė. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu 21 ir 11 būriai, nors ir nebuvo tikrinami, tačiau administracija tiek šiltuoju, tiek šaltuoju periodu užtikrina reikiamą patalpų temperatūrą, apšvietimą. Taip pat nurodė, kad patalpos ventiliuojamos, kaip ir nustato teisės aktai, per langus. Dėl maisto kokybės ir kiekybės pažymėjo, kad pažeidimų šioje srityje taip pat nebuvo nustatyta. Maitinimas vyksta laikantis teisės aktų nuostatų. Higienos priemonės išduodamos, pašalpos skiriamos laikantis teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad kūno ertmių apžiūra gali būti atliekama kilus įtarimui, kad asmuo turi draudžiamųjų daiktų. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui kūno ertmių apžiūra nebuvo atlikta.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (I t. b. l. 168–175) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl nepakankamo ploto vienam asmeniui bei dėl kitų jo netenkinančių gyvenimo sąlygų jau yra kreipęsis į teismą ir šie reikalavimai yra išnagrinėti administracinėje byloje Nr. I-3600-764/2015. Atsižvelgiant į tai, prašė administracinę bylą nutraukti.
Pateikdamas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką nurodė, jog neneigia aplinkybių, susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros galėjo būti perpildytos. Pažymėjo, kad už švarą kamerose atsakingi patys nuteistieji, o švarai palaikyti yra išduodamas atitinkamas inventorius ir priemonės. Pažymėjo, kad administracija yra sudariusi sutartis su bendrovėmis dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Nurodė, kad remontas kamerose atliekamas pagal turimus finansinius ir darbo resursus, kameros pagal galimybes yra aprūpintos reikiamais baldais. Ventiliacijos reikalavimai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nusiprausimas po dušu 15 min. vieną kartą per savaitę taip pat atitinka teisės aktų nuostatas. Pasivaikščiojimo terminas ir kiemelių dydis atitinka teisės aktų reikalavimus.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (II t. b. l. 13–15) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti, dėl dalies reikalavimo prašė taikyti ieškinio senatį.
Nurodė, kad konvojavimas vykdomas techniškai tvarkingais automobiliais. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialiajam transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Pabrėžė, kad besąlygiškai laikosi nuostatų dėl konvojuojamų asmenų skaičiaus atitikimo leidžiamam asmenų skaičiui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl nežmoniško elgesio konvojavimo metu į pareigūnus nesikreipė. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų veiksmų negalimas ir žalos atlyginimas.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo (II t. b. l. 122–126) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad Departamento 2014-12-22 sprendimui Nr. 2S-6734, 2015-02-12 sprendimui Nr. 2S-713 ir 2015-04-07 sprendimui Nr. 2S-1501 apskųsti pareiškėjas yra praleidęs terminą ir teismo neprašo jo atnaujinti. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad Lukiškių TI-K ar Alytaus PN būtų sąmoningai siekę nežmoniškai su juo elgtis. Pabrėžė, kad pareiškėjas abstrakčiais teiginiais apie jam padarytą žalą Valstybės prievolės atlyginti žalą neįrodė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentas atsiliepimo (I t. b. l. 102–104) argumentais nurodė, kad pareiškėjas kelis kartus yra kreipęsis su skundais ir jam į skundus buvo atsakyta.
Pareiškėjas, atsakovės Lietuvos valstybės atstovų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Alytaus pataisos namų atstovai ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Proceso šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 str. prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtais veiksmais pareiškėjui padarytos neturtinės žalos.
Iš skundo turinio nustatyta, kad pareiškėjas prašo teismo žalą iš Lukiškių TI-K priteisti už laikotarpį nuo 2013-01-20 iki 2013 m. kovo mėn. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, kurie pasireiškė kamerų perpildymu, neužtikrinta ventiliacija, kamerų neatitikimu higienos reikalavimams (drėgna, netinkamas apšvietimas, nuo lubų ir sienų byra tinkas), baldų kamerose trūkumu, ankstyvu vedimu pasivaikščioti ir kt.
Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas dėl analogiškų nusiskundimų ir už tą patį ginčo laikotarpį jau yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir jo skundas yra išnagrinėta, todėl yra pagrindas šioje dalyje bylą nutraukti.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-04-27 sprendimu Nr. I-3600-764/2015 buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K, už laikotarpį nuo 2012-09-25 iki 2014-03-25. Nustatyta, kad šioje byloje (I-3600-764/2015) pareiškėjas institucijos neteisėtus veiksmus iš esmės kildino iš tų pačių aplinkybių, kurias nurodo ir šioje nagrinėjamoje byloje, t. y. ploto asmeniui kameroje trūkumas, kamerų neatitikimas higienos reikalavimams (lupasi dažai, tinkas, netinkamas apšvietimas, ventiliacijos trūkumas ir pan.), ankstyvas vedimas pasivaikščioti ir kt. Taigi, pareiškėjas su 2016-03-24 skundu į teismą kreipėsi pakartotinai dėl tų pačių aplinkybių ir už tą patį laikotarpį, dėl kurio pareiškėjo skundas jau yra išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-3600-764/2015. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. I-3600-764/2015 tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 850 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-10 nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
ABTĮ 103 str. 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nustačius, kad pareiškėjas skundą dėl žalos atlyginimo grindžia iš esmės tais pačiais Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais dėl kurių neteisėtumo ginčas jau yra išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-3600-764/2015 (ginčo laikotarpis tapatus, reikalavimas reiškiamas tam pačiam atsakovui, teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3600-764/2015 įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-10 nutartimi), todėl byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 103 str. 2 punkto pagrindu.
Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų neteisėtais veiksmais pareiškėjui padarytos neturtinės žalos.
Pareiškėjo teigimu, jis Viešojo saugumo transportu buvo konvojuotas 2012-2015 metų laikotarpiu.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas visu jo konvojavimo laikotarpiu žinojo arba turėjo žinoti apie nurodomus nepatogumus, varžomas kitas jo teises, ir dėl to patiriama neturtinė žala. Taigi pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai jo įvardinti pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Tokios pozicijos teismų praktikoje laikomasi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-343/2013; 2013-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013 ir kt.). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka būtent pareiškėjui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, nepateikė įrodymų dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spęsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir taikytiną teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės atstovo Viešojo saugumo tarnybos prašymu yra taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016-03-25 (skundo teismui išsiuntimo data), ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui neturinė žala galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2016-03-25 iki 2013-03-25 (trejų metų laikotarpis). Už ankstesnį laikotarpį pareiškėjas nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Konvojavimo taisyklės.
Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (Konvojavimo taisyklių 142 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas planinio konvojaus maršrutu Vilnius- Alytus-Vilnius buvo etapuojamas laikotarpiais: 2013-04-09, 2013-04-16, 2013-05-28, 2013-06-11, 2014-03-18, 2014-05-25, 2015-01-20, 2015-01-27, 2015-03-10, 2015-03-17, 2015-03-24, 2015-04-14, 2015-10-13, 2015-10-20, 2015-10-27, 2015-11-03.
Etapai buvo vykdomi automobiliais Iveco Nr. (duomenys neskelbtini), MAZ (duomenys neskelbtini), MB Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), VW Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (II t. b. l. 10–58). Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (b. l. 10–58) tvirtina, jog pareiškėją konvojuojant minėtais laikotarpiais, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei automobiliuose nustatytas galimas konvojuojamųjų skaičius, t. y. dviem, trimis specialiaisiais automobiliais etapuojant nuteistuosius jų bendras (dvejuose ar trejuose automobiliuose) skaičius neviršijo galimą vežti nuteistųjų skaičių. Taigi šios nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad etapavimo metu kameros buvo perpildytos.
Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų.
Pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui nurodyti Konvojavimo taisyklių 146 p. Konvojavimo taisyklių 146.4. p. nustatyta, kad privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Šių taisyklių 147 p. nustatyta, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Byloje pateikti ventiliacijos efektyvumo matavimo tyrimai tvirtina, kad automobiliuose įrengta vėdinimo sistema atitinka Taisyklėse nustatytą normatyvą, t. y. ne mažesnį kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui: automobilyje Nr. (duomenys neskelbtini) oro našumas m³/h vienam asmeniui tenka 31,37 (941 ventiliacijos našumas automobilyje / 30 vietų, b. l. 64), (duomenys neskelbtini) oro našumas m³/h vienam asmeniui tenka 43,35 (1430,41 ventiliacijos našumas automobilyje / 33 vietų, b. l. 67), Nr. (duomenys neskelbtini) oro našumas m³/h vienam asmeniui tenka 15,76 (457 ventiliacijos našumas automobilyje / 29 vietos, b. l. 74), Nr. (duomenys neskelbtini) oro našumas m³/h vienam asmeniui tenka 14,09 (447 ventiliacijos našumas automobilyje / 30 vietų, b. l. 82), Nr. (duomenys neskelbtini) oro našumas m³/h vienam asmeniui tenka 18,05 (343,01 ventiliacijos našumas automobilyje / 19 vietų, b. l. 119), Nr. (duomenys neskelbtini) oro našumas m³/h vienam asmeniui tenka 19,53 (371,11 ventiliacijos našumas automobilyje / 19 vietų, b. l. 119), Nr. (duomenys neskelbtini) oro našumas m³/h vienam asmeniui tenka 18,80 (357,26 ventiliacijos našumas automobilyje / 19 vietų, b. l. 119). Iš paminėtų duomenų matyti, kad automobiliuose nebuvo viršytas Taisyklėse numatytas vėdinimo normatyvas vienam asmeniui, todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai, kad nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija laikytini nepagrįstais.
Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atlikti dirbtinės apšvietos matavimo tyrimai tvirtina, kad automobiliuose apšvieta atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. automobiliuose: (duomenys neskelbtini) apšvieta 62 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 118 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 172 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 106 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 115 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 118 lx. (II t. b. l. 80, 117). Nustatyta, kad apšvietimas automobiliuose atitiko teisės aktų reikalavimus.
Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ ir UAB „Kauno technologinės apžiūros centras“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelių (II t. b. l. 63, 70, 78, 85, 110, 113, 116) taip pat tvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Pareiškėjas šiuo aspektu skunde tik abstrakčiai nurodė, kad neveikė vėdinimo, apšvietimo sistemos, tačiau konkrečių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu atsakovės atstovės pateikti rašytiniais įrodymai nesudaro pagrindo abejonei, kad konvojavimas buvo vykdomas techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis.
Teisės aktai nenumato, jog transporte, kuriuo konvojuojami nuteistieji turėtų būti įrengtas tualetas. Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Į tualetą vedama pasikeitimo punktuose. Žiniaraščiuose nėra įrašų, kad pareiškėjas būtų prašęsis į tualetą ir jam tokia galimybė nebuvo sudaryta. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas vertintinas, kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, jog iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių, faktas, jog, pareiškėjas galėjo būti konvojuojamas techniškai netvarkingu transportu, ar jam automobiliuose būtų neužtekę vietos, ar pareiškėjas būtų etapuojamas kaip nors ypatingai suspaustas, nepasitvirtino, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl jo etapavimo iš esmės netinkamomis sąlygomis laikytini nepagrįstais.
Ištyrus byloje šiuo aspektu nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei Viešojo saugumo tarnybos atsiliepimo argumentus, nenustatyta, kad etapavimo metu, kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė, orumas, ar, kad išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu, nuostatų. Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas dėl žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnų neteisėtais veiksmais pareiškėjui padarytos neturtinės žalos.
Pareiškėjo teigimu, Departamento veiksmų neteisėtumas jo atžvilgiu pasireiškė tuo, kad Departamento pareigūnai netinkamai vykdė savo funkcijas, nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių, konkrečiai Teisingumo ministro 2000-09-01 įsakymu Nr. 184 patvirtintų Kalėjimų departamento nuostatų 62 punkto, 7.28 punkto nuostatų. Departamento pareigūnai nevykdydami įstatymų ignoravo prašymus atšviesti dokumentus, jeigu nuteistasis nesugeba apmokėti siuntimo išlaidų, tokiu atveju skundai neišsiunčiami, taip pat ignoravo atsakinėti į skundus, grasino, kad perkels į kitus pataisos namus, kur egzistuoja subkultūros ir gali tekti sėdėti baudos izoliatoriuje.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas su skundais, prašymais (II t. b. l. 127, 137, 138, 140) įvairiais klausimais dėl Alytaus PN veiksmų, dėl Lukiškių TI-K veiksmų, yra ne kartą kreipęsis į Departamentą. Į prašymus, skundus pareiškėjui buvo pateikti raštiški atsakymai (II t. b. l. 135, 139, 147). Byloje nėra duomenų, kad Departamento sprendimai (atsakymai) teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti sprendimuose nurodytų aplinkybių teisingumu. Prieštaraudamas Departamento sprendimų turiniui (kaip nurodė pareiškėjas, Departamentas pateiktais atsakymais pareiškėjo keliamų klausimų neišsprendė, be to, atsakymai vienodo, neišsamaus turinio, biurokratinė rašliava ir atsirašinėjimas) ir jų teisingumui pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti jam suteikta teisminės gynybos teise (Departamento sprendimus skųsti teismui), tačiau byloje tokių duomenų nėra. Atkreiptina, kad pareiškėjas skunde teismui formuluodamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš Departamento tik abstrakčiai nurodė, kad Departamentas nevykdo savo tiesioginių funkcijų, t. y. tik bendrai nurodė, kad Departamentas ignoruoja prašymus atšviesti dokumentus, neišsiunčia skundų, ignoruoja atsakinėti į skundus, grasina, tačiau jokių konkrečių faktinių aplinkybių pareiškėjas nenurodė (į kokius konkrečiai paklausimus pareiškėjui nebuvo atsakyta, kokie ir kada pareiškėjo parengti skundai nebuvo išsiųsti, į kokius konkrečiai skundus institucija ignoravo atsakyti ir pan.). Pareiškėjas apsiribodamas tik abstrakčiais teiginiais apie savo teisių pažeidimus, t. y. neindividualizuodamas konkrečių faktų, jam, jo teigimu, padarytos žalos fakto nepagrindė. Minėta, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Departamento neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 str. prasme. Pareiškėjui konkrečių ir reikšmingų aplinkybių nepateikus, o tik bendrai nurodžius, kad Departamentas nevykdo savo funkcijų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė jam galimai padarytos žalos egzistavimo sąlygų. Tuo pagrindu šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtais veiksmais pareiškėjui padarytos neturtinės žalos.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2012-02-21 iki 2016-03-24.
Aukščiau aptartais argumentais (dalyje dėl žalos priteisimo iš Viešojo saugumo tarnybos), pareiškėjui skunde nenurodžius jokių objektyvių aplinkybių ir įrodymų dėl kurių pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, atsižvelgiant į jau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nurodytą taikytiną teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės atstovo Alytaus PN prašymu yra taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016-03-25 (skundo teismui išsiuntimo data). Pritaikius ieškinio senaties terminą, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš Alytaus PN nagrinėtinas tik už laikotarpį nuo 2013-03-25 iki 2016-03-25 (trejų metų laikotarpis).
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2. punktas).
Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (I t. b. l. 106) tvirtina, kad pareiškėjas Alytaus PN būdamas patalpintas laikotarpiu nuo 2013-03-25 iki 2016-03-25, 963 paras buvo patalpintas į 5 būrį, 3 miegamąjį, kuris yra ne kameros tipo patalpa, o bendrabučio tipo patalpa. Patalpa yra 44,98 kv. m. dydžio, kurioje viso yra 14 miegamųjų vietų. Kaip nurodė ir atsakovės atstovas, net ir esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje sudaro 3,21 kv. m., o tai reiškia, kad 963 paras pareiškėjui būnant patalpintam šioje kameroje, jo teisė į įstatymais nustatytą plotą nebuvo pažeista. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad kitu laikotarpiu pareiškėjas buvo patalpintas kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 1, kuri yra 28,77 kv. m., ir kurioje yra 8 miegamos vietos. Pareiškėjui 11 parų praleidus šioje kameroje, įstatymu nustatytas plotas vienam asmeniui (3,6 kv. m.) taip pat nebuvo pažeistas. Ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu taip pat nebuvo pažeistas ir jam kalint kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 5, kuri yra 28,66 kv. m. ploto, 8 miegamos vietos, kurioje pareiškėjas buvo patalpintas 15 parų. Šioje kameroje jam teko 3,6 kv. m. kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą dėl to, kad Alytaus PN, jo atžvilgiu, neužtikrino ploto kameroje reikalavimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad būnant patalpintam baudos izoliatoriuje trūko vietos, nes dalį patalpos užėmė baldai. Kaip dėl šių pareiškėjo argumentų pagrįstai nurodė Alytaus PN, reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-04 nutartis Nr. A-1230-502/2016).
Pareiškėjo teigimu, kamerose jis buvo kalinamas kartu su asmenimis, sergančiais ŽIV, tuberkulioze.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 str. bei 1993 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos išleistomis rekomendacijomis tema „ŽIV infekcija ir AIDS kalėjimuose“, priverstinis ŽIV infekuoto asmens izoliavimas būtų vertinamas kaip diskriminacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2477/2012). Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R (98)7 39 punkte taip pat nurodyta kad infekuotų ŽIV asmenų atžvilgiu negali būti taikoma jokia segregacijos forma, siekiant išvengti jų diskriminacijos bei išgyvendinti su liga susijusius prietarus.
Vidaus reikalų ministro 1999-01-22 įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, išdėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr.36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“, 1 p. nustatyta, kad atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi būti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių esamų ar galimų jam kilusių pasekmių, o pateikė vien tik samprotavimus, kad gyvenimas vienoje kameroje su infekuotu ŽIV ar sergančiu tuberkulioze yra nesaugus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pats infekuotas asmuo būtų pareiškęs norą būti izoliuotas nuo kitų asmenų, ar komisija būtų konstatavusi, kad infekuotas asmuo elgėsi nesaugiai ar neatsargiai. Nesant paminėtų sąlygų, taip pat pareiškėjui nenurodžius, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl jo laikymo kartu su infekuotais ŽIV ir tuberkulioze, nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas nurodė, jog kamerų patalpos avarinės būklės, temperatūra, apšvieta neatitiko reikalavimų, patalpose buvo asbesto, kamerose buvo tarakonų. Iš byloje pateiktų Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (I t. b. l. 119–124) nustatyta, kad nagrinėjamo ginčo laikotarpiu (2014-12-09, 2015-12-08) buvo tikrinamos Alytaus PN gyvenamosios ir kitos zonos (tame tarpe baudos izoliatoriaus kameros, valgykla, parduotuvė, dušinė, pasimatymų patalpos ir kt.). Tikrinimo metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Priešingai, aktuose aptarta, kad tiek bendrabučio tipo patalpose, tiek kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, vėdinimai, vykdomi per langus, kaip nustato įstatymas, dušo, kirpyklos patalpos ir kitos tikrintos patalpos tvarkingos, valomos ir dezinfekuojamos. Ant lubų ir sienų pelėsių taip pat nebuvo pastebėta. Aktuose nurodyta, kad vykdomas nuolatinis graužikų stebėjimas, o pastebėjus imamasi priemonių juos naikinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikdamas jokių konkrečių įrodymų tik abstrakčiai nurodė, kad kameros ir kitos patalpos neatitinka higienos normų reikalavimų, tuo tarpu įvertinus atsakovės atstovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (šios aplinkybės pareiškėjui buvo ne kartą išaiškintos ir atsakymuose į jo paklausimu, skundus), teismas neturi pagrindo abejoti institucijos vykdoma veikla siekiant, kad kalintiems asmenims būtų sudarytos teisės aktų nuostatas atitinkančios gyvenimo sąlygos. Be to, iš skundo nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėjas darė išvadas, kad dušo, kirpimo priemonės nėra dezinfekuojamos, iš skundo argumentų taip pat nėra aišku, kokią žalą pareiškėjui padarė asbestas. Darytina išvada, kad pareiškėjas abstrakčiais teiginiais Alytaus PN veiksmų neteisėtumo šiuo aspektu taip pat neįrodė.
Alytaus PN išduodami higienos priemones vadovaujasi Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo, kuriame nustatyta, kad per mėnesį išduodama tualetinio muilo 100 g., skalbiamojo muilo 200 g., tualetinio popieriaus 1 rulonas. Išduoti didesnį šių priemonių kiekį teisės aktai nenumato. Parduotuvė nėra viešojo administravimo subjektas, todėl prieštaravimų dėl didelių kainų parduotuvėje nagrinėjimas nėra administracinio teismo kompetencijoje. Be to, byloje pareiškėjo pateiktas „Pontem“ 2015-07-09 raštas (į 2015-06-26 skundą) tvirtina, kad į nuteistųjų skundą dėl per didelių kainų buvo reaguota, kainos sumažintos.
Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN administracija trukdo ginti savo teises, nes ignoruoja prašymus. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada ir kokias teises jam buvo sutrukdyta ginti, todėl vien tik bendro pobūdžio teiginiais konstatuoti PN administracijos veiksmų neteisėtumą nėra teisinio pagrindo.
Alytaus PN, tai įstaiga, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN nuteistieji gali laisvai, nelydimi pareigūnų, judėti tiek pastato viduje, tiek išorėje, todėl pareiškėjo argumentai, kad pasivaikščiojimas vykdomas tik vieną valandą ir 6 val. ryte, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo, kokią žalą jam padarė, jo teigimu, maži pasivaikščiojimo kiemeliai.
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo patalpintas kartu su rūkančiais. Lietuvos higienos normos HN:76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi Alytaus PN turintys pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nerūkančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų) nuostatas bei nerūkančio asmens teisę į sveikatai saugią aplinką. Tačiau, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1237/2013, 2013-07-16 nutartis Nr. A-822-1396/2013). Kaip nustatyta iš 2015-12-14 patikrinimo akto (I t. b. l. 122), Alytaus PN laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji būtų laikomi kartu su nerūkančiais. Be to, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis būriuose yra įrengtos vietos skirtos rūkimui, uždaroje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimo metu. Visa tai reglamentuoja Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015-08-31 įsakymas Nr. 1-231 „Dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždaroje zonoje“. Vertinat šiuo aspektu išdėstytus pareiškėjo argumentus pažymėtina, kad pareiškėjas nors ir prieštarauja, kad buvo laikomi su rūkančiais asmenimis, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių pranešimų apie suimtųjų, nuteistųjų režimo reikalavimų pažeidimus, taip pat nėra fiksuota, kad palatose asmenys rūkė. Pareiškėjas savo teiginių, kad kartu su juo patalpoje buvę asmenys rūkė, nepagrindė jokiais įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta, kad Alytaus PN administracija, būdama kaip nors informuota apie pažeidimus, nesiėmė veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Alytaus PN administracijos veiksmuose, užtikrinant draudimą rūkyti neleistinose vietose, neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 punkte numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-04-26 įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Pagal Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energetinę vertę turi sudaryti ne mažiau kaip 2298 kcal. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, nuteistiesiems maistas išduodamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Atkreiptina, kad pareiškėjo prieštaravimai dėl normalaus maisto kiekio neužtikrinimo nepagrįsti jokiais įrodymais (pvz. byloje nėra jokių pareiškėjo nusiskundimų raštu, adresuotų administracijai dėl maisto trūkumo, kokybės ar pan.). Pareiškėjui šio skundo argumento nepagrindus jokiais įtikinančiais įrodymais, ar argumentais, teismas neturi pagrindo abejonei, kad Alytaus PN išduodami maistą nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Argumentai dėl nekokybiško, neskanaus maisto vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio.
Kūno ertmių apžiūra reglamentuota Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, kurios 154 punktas suteikia Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojui teisę, kilus įtarimui, atlikti kūno ertmių apžiūrą. Apžiūra atliekama nuteistojo sutikimu.
Kaip atsiliepime nurodė Alytaus PN, pareiškėjas būvimo PN laikotarpiu prašymo dirbti niekada nebuvo pareiškęs. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų pareiškėjas į bylą taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo Alytaus PN veiksmų vertinti, kaip sąmoningai nesudarančių sąlygų pareiškėjui dirbti. Pareiškėjas prašymo dirbti net nėra pateikęs, todėl žala dėl normalių darbo sąlygų nesudarymo pareiškėjui negalėjo būti padaryta.
Piniginės išmokos nuteistiesiems skiriamos iš valstybės biudžeto vadovaujantis Kalėjimų departamento 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260, II dalies 2 punktu. Konkretų mokėtinos piniginės išmokos dydį nustato PN administracija, atsižvelgiant į įstaigoje turimas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Atsakovės atstovas nurodė, kad įvertinus minėtus kriterijus pareiškėjui 2015 metais buvo skirta 3 Eur piniginė išmoka. Pareiškėjui 2013-2014 metais buvo mokama po 9 Lt. Taigi, kaip matyti, pašalpos dydį apskaičiuoja PN administracija ir mokamos pašalpos dydis atitinkamai gali keistis priklausomai nuo aukščiau paminėtų kriterijų. Teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės atostogauti.
Viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra nuteistųjų patikrinimas. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės vykdant nuteistųjų patikrinimą nakties metu. Pagal pareiškėjo skunde nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo veiksmų neteisėtumą vykdant naktinius patikrinimus, byloje nebuvo pateikta, todėl darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokia konkreti žala pareiškėjui buvo padaryta dėl naktinių patikrinimų. Pareiškėjas tik bendrai išreiškė, kad jam tai kelia diskomfortą.
Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į Alytaus PN dėl leidimo turėti nuosavą pledą, ar taksofono kortelę, o jo prašymą tenkinti buvo atsisakyta, todėl šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip nepagrįsti. Atitinkamai žalos faktas šiuo aspektu taip pat vertintinas nepagrįstu.
Pareiškėjas suformulavo abstraktų reikalavimą, kuriuo prašo įpareigoti nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį dėl skunde aprašytų sąlygų. Pažymėtina, kad įvertinus skunde aprašytas kalinimo sąlygas, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į teismą, nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, reikalvimas dėl įpareigojimo negali būti tenkinamas. Bylos medžiaga nenustačius, kad pareiškėjas kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad pareiškėjo, kaip nuteistojo teisės yra užtikrinamos (skundo 3 reikalvimas).
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, kurie būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui atsakovės atstovų veiksmais buvo padaryta žala.
Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas skunde gausiai mini tarptautinius teisės aktus, tame tarpe Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, kurių nuostatos taip pat reglamentuoja nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip yra nurodęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiškiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimas ian Linguistic prieš Belgiją). Vadinasi kiekviena institucija savo veikloje pirmiausia turėtų vadovautis nacionalinės teisės aktais. Todėl ir šiuo atveju, pareiškėjo nurodyti teisės pažeidimai pirmiausiai vertinami nacionalinių teisės aktų nuostatų kontekste.
Minėta, kad prievolės atlyginti patirtą neturtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tuo tarpu nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, kaip šiuo atveju valstybės atstovų neteisėtų veiksmų fakto, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjas skundo argumentais atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pagrindinių reikalvimų, prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo A. Č. (A. Č.) skundą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo A. Č. (A. Č.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.