Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-08-11 · Byla Nr. 2KT-109-407/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-11
Bylos Nr.
2KT-109-407/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05727-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Pareiškėjas
L. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2KT-109-407/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05727-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.6.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, susipažinęs su pareiškėjos L. Š. nušalinimo pareiškimu visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. 2S-1067-513/2017 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-1067-513/2017, pagal apeliantės L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8112-998/2017 pagal pareiškėjos L. Š. prašymą įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Kretingos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-14-325/2014, kartu su nušalinimo pareiškimu visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams ir prašymu bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Pareiškėjos įsitikinimu, Klaipėdos apygardos teisme nėra galimybės teisingai išnagrinėti bylą, kadangi Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtose bylose priimtus sprendimus ir/ar nutartis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikina ir bylas grąžina nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. Š. nušalinimą visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams iš esmės reiškia vieninteliu pagrindu, t. y. kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtose bylose priimtus sprendimus ir/ar nutartis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikina ir bylas grąžina nagrinėti iš naujo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas negali būti teisingai išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teisme.

Nurodyti pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas kitose (išnagrinėtose) bylose negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-29-943/2017).

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą paskirtos nagrinėti teisėjos ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-1067-513/2017 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos L. Š. pareiškimo dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1067-513/2017 nagrinėjimo.

Teisėjas, laikinai einantis skyriaus Vigintas Višinskispirmininko pareigas