Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Keidūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Mindaugo Povilansko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. gynėjo advokato Olego Šibkovo (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (2024 m. birželio 28 d. veika), ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams, 178 straipsnio 3 dalyje (2024 m. vasario 26 d. veika), ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, 178 straipsnio 3 dalyje (2024 m. kovo 5 d. veika), ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, 178 straipsnio 3 dalyje (2024 m. gegužės 22 d. veika), ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. vasario 21 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. vasario 23 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. kovo 26 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. kovo 26 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. kovo 29 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. kovo 30 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. balandžio 3 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. balandžio 15 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. balandžio 22 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. balandžio 23 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 2 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 19 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 23 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. birželio 18 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. birželio 21 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. birželio 22 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. liepos 1 d. veika), ir jam skirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu ir R. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Ši skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis ištaisyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo (aritmetinės klaidos), nurodant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir R. V. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Toliau skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio R. V. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą bausmės atlikimui, vykdant įsiteisėjusį skundžiamą nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, R. V. pripažintas recidyvistu.

R. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Nuosprendžiu visiškai tenkinti civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Topo Grupė“ civiliniai ieškiniai ir iš R. V. civilinės ieškovės UAB „Topo Grupė“ naudai priteista 159,99 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt devyni eurai ir 99 ct), 460 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt eurų), 159 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt devyni eurai) turtinei žalai atlyginti. Taip pat nuosprendžiu visiškai tenkinti civilinės ieškovės UAB „Kosmelita“ civiliniai ieškiniai ir iš R. V. civilinės ieškovės UAB „Kosmelita“ naudai priteista 179 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt devyni eurai), 184 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi eurai), 368 Eur (trys šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai), 394 Eur (trys šimtai devyniasdešimt keturi eurai), 159 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt devyni eurai), 179 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt devyni eurai), 259,15 Eur (du šimtai penkiasdešimt devyni eurai 15 ct), 257,56 Eur (du šimtai penkiasdešimt septyni eurai 56 ct), turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžiu visiškai tenkintas civilinės ieškovės UAB „Poldema“ civilinis ieškinys ir iš R. V. civilinės ieškovės naudai priteista 184,50 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi eurai 50 ct) turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžiu visiškai tenkintas civilinės ieškovės akcinės prekybos bendrovės (toliau – APB) „Apranga“ civilinis ieškinys ir iš R. V. civilinės ieškovės naudai priteista 195,70 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt penki eurai 70 ct) turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžiu visiškai tenkintas civilinės ieškovės UAB „Vision Express“ civilinis ieškinys ir iš R. V. civilinės ieškovės naudai priteista 329 Eur (trys šimtai dvidešimt devyni eurai) turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžiu visiškai tenkinti civilinės ieškovės UAB „Alteus“ civiliniai ieškiniai ir iš R. V. civilinės ieškovės naudai priteista 175 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt penki eurai), 200 Eur (du šimtai eurų), 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų), 670 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt eurų), 380 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt eurų), 235 Eur (du šimtai trisdešimt penki eurai) turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžiu visiškai tenkintas civilinės ieškovės UAB „Gintraka“ civilinis ieškinys ir iš R. V. civilinės ieškovės naudai priteista 2 625 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt penki eurai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. V. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. vasario 21 d., laikotarpiu nuo 20.50 val. iki 20.56 val., būdamas prekybos centre „Ozas“ esančioje parduotuvėje „Topo centras“, Vilniuje, Ozo g. 18, iš parduotuvės prekių lentynos slapta paėmė ausines „Huawei FreeBuds Pro 2“, kurių vertė 159,99 Eur, ir pasišalino iš parduotuvės už prekę nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Topo grupė“ priklausantį 159,99 Eur vertės turtą.

2. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. vasario 23 d., laikotarpiu nuo 20.40 val. iki 20.41 val., būdamas prekybos centre „Ozas“ esančioje parduotuvėje „Eurokos“, Vilniuje, Ozo g. 18, iš parduotuvės prekių lentynos slapta paėmė 1 vnt. parfumuoto vandens moterims „Premiere notif rose sheherzade“, 179 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės už prekę nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Kosmelita“ priklausantį 179 Eur vertės turtą.

3. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent: jis, 2024 m. vasario 26 d., laikotarpiu nuo 16.07 val. iki 16.38 val., būdamas prekybos centre „CUP“ esančioje parduotuvėje „Topo centras“, Vilniuje, Upės g. 9, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu atrakino prekių spintelės spyną ir iš jos paėmė 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Nokia 2660 black“, bendros 158 Eur vertės (1 vnt. kaina 79 Eur), 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Nokia 105 ds cyan“, bendros 58 Eur vertės (1 vnt. kaina 29 Eur), ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 130 dark blue“, 39 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu jis, įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą – UAB „Topo grupė“ priklausantį bendros 255 Eur vertės turtą.

4. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent: jis, 2024 m. kovo 5 d., laikotarpiu nuo 17.47 val. iki 17.51 val., būdamas prekybos centre „CUP“ esančioje parduotuvėje „Topo centras“, Vilniuje, Upės g. 9, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu atrakino prekių spintelės spyną ir iš jos paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 230 dark silver“, 75 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310 dark“, 65 Eur vertės, ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6310 green“, 65 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu jis, įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą – UAB „Topo grupė“ priklausantį bendros 205 Eur vertės turtą.

5. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 20.27 val. iki 20.29 val., būdamas prekybos centre „Ozas“ esančioje parduotuvėje „Topo centras“, Vilniuje, Ozo g. 18, iš parduotuvės prekių lentynų slapta paėmė ausines „Huawei F. B. Pro 2“, 159 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Topo grupė“ priklausantį 159 Eur vertės turtą.

6. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 20.38 val. iki 20.42 val., būdamas prekybos centre „Ozas“ esančioje parduotuvėje „Denim Dream“, Vilniuje, Ozo g. 18, iš parduotuvės prekių lentynų ir kabyklų slapta paėmė 1 vnt. kvepalų „Guess Parfume GU UOMO EDT“, 44,50 Eur vertės, ir vyrišką striukę „Guess“, 140 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Poldma“ priklausantį 184,50 Eur vertės turtą.

7. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. kovo 29 d., apie 14.37 val., būdamas prekybos centre „CUP“ esančioje parduotuvėje „Eurokos“, Vilniuje, Upės g. 9, iš parduotuvės prekių lentynos slapta paėmė 1 vnt. parfumuoto vandens „Carven Paris Bangalore“, 184 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės už prekę nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Kosmelita“ priklausantį 184 Eur vertės turtą.

8. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. kovo 30 d., laikotarpiu nuo 17.08 val. iki 17.26 val., būdamas prekybos centre „Panorama“ esančioje parduotuvėje „Aprangos galerija“, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, iš parduotuvės prekių lentynų ir kabyklų slapta paėmė vyriškus marškinėlius „Armani“, 69,90 Eur vertės, ir 2 vnt. vyriškų marškinėlių „Armani“, bendros 125,80 Eur vertės (1 vnt. kaina 62,90 Eur), ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – APB „Apranga“ priklausantį 195,70 Eur vertės turtą.

9. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. balandžio 3 d., laikotarpiu nuo 16.45 val. iki 16.46 val., būdamas prekybos centre „CUP“ esančioje parduotuvėje „Eurokos“, Vilniuje, Upės g. 9, iš parduotuvės prekių lentynų paėmė 1 vnt. parfumuoto vandens „Carven Paris Santorini“, 184 Eur vertės, ir 1 vnt. parfumuoto vandens „Carven Paris Manile“, 184 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Kosmelita“ priklausantį 368 Eur vertės turtą.

10. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. balandžio 15 d., laikotarpiu nuo 20.46 val. iki 20.55 val., būdamas prekybos centre „Ozas“ esančioje parduotuvėje „Vision Express“, Vilniuje, Ozo g. 18, iš parduotuvės prekių vitrinos paėmė 329 Eur vertės akinius nuo saulės „Prada“ ir pasišalino iš parduotuvės už prekę nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Vision Express“ priklausantį 329 Eur vertės turtą.

11. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. balandžio 22 d., laikotarpiu nuo 20.50 val. iki 20.51 val., būdamas prekybos centre „Panorama“ esančioje parduotuvėje „La Civilisation“, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, iš parduotuvės prekių lentynos paėmė 175 Eur vertės kvepalų mėginį „Photo/Genics + CO Nr.5 Pavot Extrait Parfum“ ir pasišalino iš parduotuvės už jį nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Alteus“ priklausantį 175 Eur vertės turtą.

12. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. balandžio 23 d., apie 12.58 val., būdamas prekybos centre „CUP“ esančioje parduotuvėje „Eurokos“, Vilniuje, Upės g. 9, iš parduotuvės prekių lentynos paėmė 1 vnt. parfumuoto vandens „Carven Paris Santorini“, 197 Eur vertės, ir 1 vnt. parfumuoto vandens „Carven Paris Mascate“, 197 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Kosmelita“ priklausantį 394 Eur vertės turtą.

13. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. balandžio 25 d., apie 16.28 val., būdamas prekybos centre „Panorama“ esančioje parduotuvėje „Creme de la Creme“, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, iš parduotuvės prekių lentynos paėmė 200 Eur vertės kvepalų mėginį „OJAR. Eagle Eyed Stranger EDP“ ir pasišalino iš parduotuvės už jį nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Alteus“ priklausantį 200 Eur vertės turtą.

14. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 2 d., apie 19.53 val., būdamas parduotuvėje „Eurokos“, Vilniuje, Ukmergės g. 91, iš parduotuvės prekių lentynos paėmė 1 vnt. parfumuoto vandens „Maison Incens The Maroccan Tales Neroli Animals“, 159 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės už prekę nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Kosmelita“ priklausantį 159 Eur vertės turtą.

15. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 20.27 val. iki 20.28 val., būdamas prekybos centre „Ozas“ esančioje parduotuvėje „Eurokos“, Vilniuje, Ozo g. 18, iš parduotuvės prekių lentynos paėmė 1 vnt. parfumuoto vandens „Musiconlogy I Belong To You“, 179 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės už prekę nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Kosmelita“ priklausantį 179 Eur vertės turtą.

16. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 19.42 val. iki 19.44 val., būdamas UAB „Gintraka“ priklausančioje suvenyrų parduotuvėje, Vilniuje, Pilies g. 30, pasilenkęs prie papuošalų vitrinos ir ranka atidaręs vitrinos stalčių, kuris buvo kasininkui būti skirtoje pusėje, iš prekių vitrinos paėmė padėklą su gintaro ir sidabro papuošalais, kurių bendra vertė 2 625 Eur, ir pasišalino iš suvenyrų parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu jis įsibrovęs į saugyklą pagrobė svetimą – UAB „Gintraka“ priklausantį bendros 2 625 Eur vertės turtą.

17. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 23 d., apie 20.43 val., būdamas prekybos centre „Panorama“ esančioje parduotuvėje „La Civilisation“, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, iš parduotuvės prekių lentynos paėmė 175 Eur vertės kvepalų mėginį „Photo?Genics + CO. No. 3 Sativa Extrait Da Parfum“ ir 175 Eur vertės kvepalų mėginį „Photo/Genics + CO Nr. 7, Resin Extrait De Parfum“ ir pasišalino iš parduotuvės už juos nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Alteus“ priklausantį 350 Eur vertės turtą.

18. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. birželio 18 d., apie 19.07 val., būdamas prekybos centre „Outlet“ esančioje parduotuvėje „Eurokos“, Vilniuje, V. Pociūno g. 8, iš parduotuvės prekių lentynos paėmė 1 vnt. 121 Eur vertės parfumuoto vandens „Gucci Meoire D Une Odeur“, 1 vnt. 69,22 Eur vertės parfumuoto vandens „Gucci Bamboo“ ir 1 vnt. 68,93 Eur vertės parfumuoto vandens „Gucci Guilty“ ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Kosmelita“ priklausantį 259,15 Eur vertės turtą.

19. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. birželio 28 d., laikotarpiu nuo 20.29 val. iki 20.30 val., būdamas prekybos centre „Panorama“ esančioje parduotuvėje „Creme de la Creme“, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, iš parduotuvės prekių lentynos paėmė 225 Eur vertės kvepalų mėginį „Ormonde Jayne EDP“ ir 445 Eur vertės kvepalų mėginį „Electimuss. Amber Aquilaria Extrait de Parfum“ ir pasišalino iš parduotuvės už juos nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Alteus“ priklausantį 670 Eur vertės turtą.

20. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. birželio 21 d., apie 19.26 val., UAB „Alteus“ parduotuvėje „Creme de la Creme“, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, nuo kvepalų stendo paėmė vieną kvepalų testerį „ROJA PARFUMS Oceania EDP“, 100 ml, 380 Eur vertės, ir, pasikvėpinęs juo, paslėpė kvepalų testerį po striuke, po ko išėjo iš parduotuvės už kvepalų testerį nesumokėjęs, tuo padarydamas UAB „Alteus“ 380 Eur turtinę žalą.

21. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą, o būtent: jis, 2024 m. birželio 22 d., apie 19.30 val., UAB „Alteus“ parduotuvėje „Creme de la Creme“, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, nuo kvepalų stendo paėmė vieną kvepalų testerį „KURKDJIAN. Oud Satin Mood EDP“, 70 ml, 235 Eur vertės, kurį įsidėjo į megztinio dešinės pusės kišenę ir išėjo iš parduotuvės už kvepalų testerį nesumokėjęs, tuo padarydamas UAB „Alteus“ 235 Eur turtinę žalą.

22. Be to, R. V. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. liepos 1 d., apie 12.10 val., būdamas prekybos centre „Outlet“ esančioje parduotuvėje „Eurokos“, Vilniuje, V. Pociūno g. 8, iš parduotuvės prekių lentynos paėmė 1 vnt. 79,57 Eur vertės parfumuoto vandens „Carolina Herrera Gold Girl“, 1 vnt. 79,30 Eur vertės parfumuoto vandens „Carolina Herrera Gold Girl Supreme“ ir 1 vnt. 98,69 Eur vertės parfumuoto vandens „Valentino Noir Absolu Oud Essence“ ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „Kosmelita“ priklausantį 257,56 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

23. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. V. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-335-1157/2025 dalyje dėl R. V. veikos kvalifikavimo, kvalifikuojant jo veiką kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, turinčią požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir atitinkamai paskirti jam švelnesnę bausmę arba pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl R. V. veikos, jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba paskirti jam su laisvės atėmimu nenusijusią arba kuo švelnesnę bausmę.

23.1. Pirmoje apeliacinio skundo dalyje dėstomi argumentai dėl nuteistajam paskirtos bausmės griežtumo. Apelianto vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas R. V. atžvilgiu paskirtos galutinės bausmės paskyrimo dalyje galimai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai vertino teisingumo, proporcingumo bei bausmės individualizavimo principus, dėl ko nuteistajam paskyrė neteisingą ir per griežtą bausmę.

23.2. Toliau skunde įvardijami skundžiamame nuosprendyje nurodomi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, į kuriuos pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nuteistajam skirdamas bausmę, taip pat nurodoma ir apylinkės teismo padaryta išvada, kad R. V. nedaro tinkamų išvadų, nekeičia savo neteisėto elgesio, nusikalstamos veikos yra nuteistojo gyvenimo būdas. Vis tik su tokia teismo išvada skundo autorius nesutinka ir, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota teismine praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-942/2017, Nr. 2K-7-96/2012), nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja baudžiamojo įstatymo normoms ir kasacinio teismo suformuotai praktikai dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo.

23.3. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, susijusias su bausmės paskirtimi ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018), apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ir itin sureikšmino nuteistąjį R. V. neigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. tai, kad R. V. praeityje ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne itin atsižvelgė į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o būtent į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuteistojo R. V. socialiniai ryšiai (turima nuolatinė gyvenamoji vieta, kurioje gyvena su sutuoktine ir vaikais). Skundo autoriaus vertinimu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistąjį R. V. neproporcingai atribotų nuo socialinės aplinkos. Apibendrinant nurodoma, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi tik vienu bausmės tikslu – nubaudimu ir nesivadovavo teisingumo principu, dėl ko tinkamai neindividualizavo nuteistajam paskirtos bausmės.

23.4. Toliau apeliaciniame skunde, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais (past. – nenurodomas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris yra cituojamas), kasacinio teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63/2013, 2K-215/2013), nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas bei paties nuteistojo asmens pavojingumas yra mažesnis, nei tokios veikos, kuri reikalautų paskirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Kartu pažymima, kad nuteistojo R. V. asmenybė, nors ir nėra pavyzdinga, tačiau nėra ir tokia pavojinga, jog reikalautų griežtos bausmės paskyrimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. V. praeityje buvo teistas, be to, už panašias nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, nedirba, tačiau kitų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Apeliantas pažymi, kad nuteistasis yra atlikęs jam anksčiau paskirtas bausmes, jo daromos nusikalstamos veikos nesunkėja, be to, veikos nėra labai pavojingos, yra susijusios su finansine nauda bei sąlygotos R. V. priklausomybės, tačiau nuteistasis išreiškė norą gydytis nuo esamos priklausomybės. Nuteistasis yra vedęs, augina vaikus, bylą išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nors apeliantas sutinka, kad nuteistasis sistemingai daro panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nėra pakankamai kritiškas savo elgesiui, vis tik anksčiau nurodomos aplinkybės, apelianto vertinimu, neleidžia nuteistojo R. V. asmenybės vertinti kaip labai pavojingos ir rodo nuteistojo norą keisti savo gyvenimą ir elgesį. Taigi, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, skyrimas gali prieštarauti teisingumo principui.

23.5. Antroje apeliacinio skundo dalyje dėstomi argumentai, susiję su nuteistojo R. V. padarytų veikų kvalifikavimu kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023, nurodo, kad nagrinėjamu atveju R. V. padarytos nusikalstamos veikos yra analogiško pobūdžio, kaip ir nurodomoje kasacinio teismo nutartyje, dėl ko aktualiu atveju yra pagrindo vertinti, ar R. V. padaryta veika yra tęstinė nusikalstama veika.

23.6. Trečioje apeliacinio skundo dalyje apeliantas pateikia argumentus, kodėl nagrinėjamu atveju nuteistojo R. V. atžvilgiu tikslinga taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį. Cituojant BK 75 straipsnį nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl asmeniui paskirtos bausmės vykdymo (ne)atidėjimo, turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, o viena iš svarbesnių aplinkybių – kaltininko asmenybė. Šioje vietoje apeliantas pažymi, kad nuteistasis R. V. nusikalstamas veikas daro dėl savo priklausomybės, faktiškai dėl ligos. Apelianto vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant ne realią laisvės atėmimo bausmę, o paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojant nuteistąjį gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

24. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Agnė Šneiderienė (toliau – prokurorė) prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

24.1. Vadovaudamasi ta pačia kasacinio teismo suformuota teismine praktika, kuria remiamasi ir apeliaciniame skunde, prokurorė nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra įžvelgtina nuteistojo R. V. bendra tyčia daryti vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Nors R. V. per beveik penkių mėnesių laikotarpį padarė dvidešimt dvi vagystes, tačiau, kaip jis pats nurodė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, eiti vogti neplanavo, vaikštinėdamas sugalvojo užeiti į parduotuvę ir iš jos ką nors pavogti, parduotuvę pasirinkdavo atsitiktinai. Tokios pat pozicijos nuteistasis laikėsi ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorės vertinimu, nuteistasis R. V. darydamas nusikalstamas veikas neturėjo jokio apibrėžto plano, būdingo vieningai tyčiai, kurį vykdydamas vagystes norėjo įgyvendinti. Be to, prokurorės manymu, R. V. apsisprendimas vogti daiktus, kai prireikdavo pinigų, o vėliau juos parduoti vertintinas ne kaip vieninga tyčia, o kaip abstraktus pasirinkimas prasimanyti pinigų iš nusikalstamų veikų.

24.2. Toliau, vadovaudamasi jau minėta kasacine praktika, prokurorė nurodo, kad baudžiamajame procese tęstinės nusikalstamos veikos nutrukimo momentu turėtų būti laikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatyti teisėsaugos institucijų veiksmai, kai kaltininkas sužino apie tai, jog dėl jo daromos tęstinės veikos pradėtas baudžiamasis persekiojimas (pavyzdžiui, sulaikymas dėl tos veikos, pranešimo apie įtarimą įteikimas), o jei po to asmuo ir toliau tęsia savo veiksmus, laikytina, kad jo tyčia atsinaujino ir jis daro naują nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo stadijoje R. V. buvo pareikšti įtarimai 2024 m. balandžio 24 d., 2024 m. gegužės 7 d., 2024 m. rugsėjo 3 d. ir 2024 m. spalio 24 d. Be to, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, laikotarpiu dėl kurio R. V. buvo pareikšti kaltinimai, R. V. dėl vagysčių buvo įteikti pranešimai apie įtarimą ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, prokurorė daro išvadą, kad ir dėl šios aplinkybės nuteistojo R. V. veika negalėtų būti kvalifikuojama kaip viena, BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika.

24.3. Atliepdama apeliacinio skundo argumentus dėl BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo nuteistojo R. V. atžvilgiu, taip pat ir argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo nuteistajam, prokurorė teigia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. V. paskyrė teisingą ir proporcingą bausmę, o ją skirdamas atsižvelgė į visas su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes. Prokurorė pažymi, kad priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė, be kita ko, ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs R. V. charakterizuojančius duomenis, devynioliktą kartą teisiamam R. V. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausią bausmės rūšį, tačiau paskyrė ne ilgiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą, o didesnį už bausmės minimalų dydį, tačiau mažesnį už jos vidurkį. Prokurorė taip pat nurodo, kad R. V. anksčiau už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas jau buvo teistas tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau tai nebuvo pakankama paskata jam nutraukti savo nusikalstamą elgesį ir susilaikyti nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo, nors galimos tokio elgesio pasekmės (tame tarpe ir R. V. atskyrimas nuo šeimos dėl bausmės atlikimo) jam buvo gerai žinomos. Prokurorės vertinimu, sutuoktinės, vaikų ir gyvenamosios vietos turėjimas nepaneigia nei nusikalstamos veikos, nei nuteistojo pavojingumo.

25. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

26. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo R. V. gynėjo advokato O. Šibkovo apeliaciniame skunde.

27. Iš byloje pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo R. V. kaltė dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių šis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistasis R. V. padarė dvidešimt dvi atskiras nusikalstamas veikas, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Taigi, apeliantas prašo nuteistojo veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir atitinkamai sušvelninti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taip pat formuluojamas ir alternatyvus prašymas – taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą.

Dėl R. V. inkriminuotų veikų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos.

28. Skundžiamu nuosprendžiu R. V. pripažintas kaltu dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2024 m. liepos 1 d., dvidešimt du kartus iš prekybos tinklų pagrobė svetimą turtą – įvairias prekes, tokiais savo veiksmais padarydamas turtinę žalą: UAB „Topo Grupė“ 159,99 Eur, 460 Eur, 159 Eur; UAB „Kosmelita“179 Eur, 184 Eur, 368 Eur, 394 Eur, 159 Eur, 179 Eur, 259,15 Eur, 257,56 Eur; UAB „Poldma“ 184,50 Eur; APB „Apranga“ 195,70 Eur; UAB „Vision Express“ 329 Eur; UAB „Alteus“ 175 Eur, 200 Eur; 350 Eur, 670 Eur, 380 Eur, 235 Eur; UAB „Gintraka“ 2 625 Eur. Šie R. V. veiksmai atitinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis.

29. Kaip jau buvo minėta, iš apelianto skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nėra ginčijama apelianto kaltė ar veikų padarymo aplinkybės, tačiau nesutinkama, jog nuteistasis pripažintas kaltu dėl kiekvienos veikos atskirai, o ne pagal vieną tęstinę, BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis padarė eilę pavienių nusikalstamų veikų, o ne vieną tęstinę, laikytina pagrįsta.

30. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teisminėje praktikoje yra išaiškinęs, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-192-788/2017) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012, 2K-192-788/2017) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

31. Taigi, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023).

32. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, jog kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023 ir kt.).

33. Iš baudžiamojoje byloje esančių nuteistojo R. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad nuteistasis pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat parodė, jog tyčia padaryti jam inkriminuotas veikas kilo staiga. Antai, 2024 m. balandžio 24 d. įtariamojo apklausos metu R. V. parodė, kad 2024 m. vasario 21 d., vakare, buvo prekybos centre „Ozas“, eidamas į šio prekybos centro parduotuvę „Topo Centras“ norėjo pavogti ką nors vertingo, o vėliau tą daiktą parduoti ir tokiu būdu gauti pinigų, pavogtas prekes pardavė nepažįstamam asmeniui Kalvarijų turguje, gautus pinigus išleido maistui. 2024 m. vasario 23 d., vakare, vėl buvo prekybos centro „Ozas“, nusprendė ką nors pavogti. Užėjęs į minimame prekybos centre esančią parduotuvę „Eurokos“, nuo lentynos paėmėm vieną dėžutę kvepalų, kurią pardavę Kalvarijų turguje nepažįstamiems asmenims. Toliau nurodo, kad 2024 m. vasario 26 d., vakare, buvo prekybos centre „CUP“. Nusprendė pavogti ką nors vertingo, todėl užėjo į parduotuvę „Topo Centras“. Iš šios parduotuvės pavogtus mobiliuosius telefonus kitą dieną pardavė Kalvarijų turguje nepažįstamiems asmenims. 2024 m. kovo 5 d., vakare, vėl buvo prekybos centre „CUP“, nusprendė užeiti į ten esančią parduotuvę „Topo Centras“ ir pavogti ką nors vertingo, ką vėliau galėtų parduoti. Iš minėtos parduotuvės pavogtus mobiliuosius telefonus kitą dieną pardavė nepažįstamiems asmenims Kalvarijų turguje. 2024 m. kovo 29 d., po pietų, vėl buvo prekybos centre „CUP“, nusprendė užeiti į ten esančią parduotuvę „Eurokos“ ir pavogti ką nors vertingo, ką vėliau galėtų parduoti. Iš parduotuvės pavogtus kvepalus kitą dieną pardavė nepažįstamajai Kalvarijų turguje. 2024 m. kovo 30 d., po pietų, buvo prekybos centre „Panorama“, nusprendė užeiti į ten esančią parduotuvę „Aprangos galeriją“ ir iš ten pavogti ką nors vertingo, ką vėliau galėtų pavogti. Iš parduotuvės pavogtu drabužius kitą dieną pardavė nepažįstamiems asmenims Kalvarijų turguje. 2024 m. balandžio 3 d., po pietų, buvo prekybos centre „CUP“, nusprendė užeiti į ten esančią parduotuvę „Eurokos“ ir pavogti ką nors vertingo, ką vėliau galėtų parduoti. Iš parduotuvės pavogtus kvepalus kitą dieną pardavė nepažįstamai moteriai Kalvarijų turguje (6 t., b. l. 9–10). 2024 m. gegužės 7 d. vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu R. V., papildomai paaiškindamas dėl 2024 m. kovo 5 d. padarytos vagystės, dar kartą nurodė, kad mintis ką nors pavogti iš prekybos centre „CUP“ esančios parduotuvės „Topo centras“ kilo staiga (6 t., b. l. 17). 2024 m. rugsėjo 13 d. įtariamuoju apklaustas R. V. parodė, kad iš parduotuvių vogdavo todėl, kad jam buvo reikalingi pinigai (6 t., .b. l. 45–46). Nors nuteistojo padarytas vagystes skiria nedideli laiko tarpai, jo atlikti veiksmai, veiksmų pobūdis, vagysčių darymo priežastys iš esmės yra panašūs, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nuteistasis darydamas vieną nusikalstamą veiką, neturėjo iš anksto susiformavusios tyčios daryti kitą nusikalstamą veiką. Mintis toliau daryti naujas vagystes kildavo staiga, realizavus anksčiau pagrobtas prekes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad nuteistojo R. V. tyčia kiekvienu konkrečiu atveju formavosi iš naujo, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nejungė bendra tyčia ir bendras sumanymas.

34. Be to, kaip teisingai pažymima prokurorės atsiliepime į apeliacinį skundą, R. V. veiksmai negalėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, dar ir todėl, kad teisėsaugos institucijoms nutraukus jo daromą veiką, tolesni nusikalstami veiksmai suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad laikytina, kad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo teisminėje praktikoje, kurioje nurodoma, kad teisėsaugos institucijoms nutraukus tęstinę veiką, tolesni kaltininko veiksmai suponuoja tyčios atsinaujinimą ir už paskesnius veiksmus asmuo iš naujo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese tęstinės veikos nutraukimo momentu turėtų būti laikomi tik Baudžiamojo proceso kodekse nurodyti teisėsaugos institucijų veiksmai, kai kaltininkas sužino apie tai, kad dėl jo daromos tęstinės veikos pradėtas baudžiamasis persekiojimas (pavyzdžiui, sulaikymas dėl tos veikos, pranešimo apie įtarimą įteikimas). Jei po to asmuo ir toliau tęsia savo veiksmus, laikytina, kad jo tyčia atsinaujino ir jis daro naują veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023). Teisėjų kolegija nustatė jog teisėsaugos institucijų pareigūnai R. V. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. gegužės 7 d. įteikė pranešimą apie įtarimą (6 t., b. l. 24). 2025 m. liepos 1 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis, nurodomu laikotarpiu R. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, padarymo buvo įteikti pranešimai apie įtarimą ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose (pavyzdžiui, 2024 m. vasario 26 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07123-24; 2024 m. kovo 21 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07715-24; 2024 m. gegužės 3 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09904-24; 2024 m. gegužės 6 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15532-24) (8 t., .b. l. 162–164). Taigi, neabejotina, kad po teisėsaugos institucijų pareigūnų procesinių veiksmų atlikimo, o būtent pranešimų apie įtarimą įteikimo, nuteistasis žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą, tačiau toliau tęsė savo nusikalstamas veiksmus, todėl apeliacinio skundo argumentas pripažinti nuteistajam R. V. inkriminuotas dvidešimt dvi nusikalstamas veikas viena tęstine nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, laikytinas nepagrįstu.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis dėl nuteistajam R. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistojo R. V. atliktus veiksmus, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai konstatavo, jog R. V. padarė dvidešimt dvi pavienes nusikalstamas veikas, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

Dėl nuteistajam R. V. paskirtos bausmės.

36. Apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma sušvelninti nuteistajam R. V. paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę arba skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu R. V. pagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (viena veika), 178 straipsnio 3 dalyje (trys veikos), 178 straipsnio 5 dalyje (aštuoniolika veikų), padarymo, vertina nuteistajam paskirtos bausmės teisingumą bei proporcingumą.

37. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistam asmeniui skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

38. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

39. Baudžiamasis įstatymas asmenims už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato galimybę skirti viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. O už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą teismas asmeniui gali skirti viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nuteistajam už nusikalstamas veikas paskyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarymą nuteistajam R. V. teismas paskyrė terminuotas laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamųjų nusižengimų padarymą – arešto bausmes. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir bausmių apėmimo būdu ir nuteistajam paskyrė subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir trims mėnesiams. Atsižvelgęs į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskira laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta R. V. paskirta subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalis, 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidą. Kitų klaidų, susijusių su bausmių skyrimu ir jų subendrinimu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

40. Vertinant nuteistajam R. V. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų, tris apysunkius nusikaltimus ir šešiolika baudžiamųjų nusižengimų. Šioje vietoje pažymėtina, kad vis tik pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, kadangi nuteistasis padarė viso aštuoniolika baudžiamųjų nusižengimų. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad yra paduotas ne prokuroro, o nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas, vadovaujantis non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) ir tantum devolutum quantum appellatum (apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą) principais, kai procesas tęsiasi paties asmens iniciatyva, apeliacinės instancijos teismas neblogina nuteistojo teisinės padėties, tačiau į šią aplinkybę svarbu atkreipti dėmesį vertinant nuteistajam paskirtą bausmę ir jos dydį. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad visos nusikalstamos veikos yra baigtos. Skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuota viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į kitus nuteistąjį R. V. charakterizuojančias duomenis, o būtent į tai, kad nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs, nedirbantis, anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat baustas ir administracine tvarka, nėra duomenų apie nuteistojo gydymąsi psichikos ar psichiatrijos sveikatos įstaigose, (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre. Šios visos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad nusikalstamų veikų darymas yra nuteistojo gyvenimo būdas, jog nuteistasis dėl savo elgesio nedaro išvadų, toliau daro nusikalstamas, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus paskirta tik paskyrus nuteistajam griežčiausias bausmių rūšis.

41. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į visas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau šio procesinio sprendimo 39 punkte išdėstyti skundžiamo nuosprendžio motyvai leidžia apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į visas byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienos jų nesureikšmindamas.

42. Apeliantas skunde nurodo, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, turi tvirtus socialinius ryšius (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sutuoktine ir vaikais). Apelianto vertinimu, su laisvės atėmimu susijusios bausmės skyrimas atribotų nuteistąjį nuo socialinės aplinkos. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. V. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma aplinkybė. Antra, nors apeliantas skunde ir atkreipia dėmesį į nuteistojo turimus socialinius ryšius, t. y. tai, kad nuteistasis gyvena kartu su sutuoktine ir vaikais, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančio 2024 m. liepos 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog susisiekus mobiliuoju telefonu su D. V., R. V. sutuoktine, ši nurodė su sutuoktiniu seniai nebendraujanti, kartu negyvenanti, jokių duomenų apie jį nežinanti. Nors oficialiai nėra išsiskyrę, tačiau nepalaiko jokio ryšio (5 t., b. l. 113). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių aplinkybių akcentavimas laikytinas deklaratyviu, siekiant sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

43. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2025 m. liepos 1 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad R. V. kriminalinę patirtį pradėjo kaupti jauno amžiaus, būdamas vos (duomenys) metų, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas net devyniolika kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistas ir už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (8 t., b. l. 155–166). 2024 m. rugsėjo 18 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, per penkerius metus nuteistasis R. V. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje (smulki vagystė), baudų nemoka (7 t., b. l. 141–159). Iš baudžiamojoje byloje esančio SODROS išrašo matyti, kad nuteistasis nors ir yra darbingo amžiaus, tačiau beveik dešimtmetį niekur nedirba, paskutinėje darbovietėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo itin trumpą laiko tarpą (nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d.) (7 t., b. l. 174). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina skundžiame nuosprendyje išdėstytoms išvadoms, kad nusikalstamų veikų darymas yra nuteistojo R. V. gyvenimo būdas, jo pragyvenimo šaltinis susijęs su neteisėtais svetimo turto pagrobimais. Maža to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. V. viso baudžiamojo proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir esant paduotam nuteistojo gynėjo apeliaciniam skundui, pažeidinėja jam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – sąlygas (6 t., b. l. 70–74; 8 t., b. l. 72–73, 75–76, 78–79; 9 t., b. l. 9–10, 12–13, 15–16, 18–19, 21–22, 73, 77, 80, 84). Todėl darytina išvada, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių R. V. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, negali būti pripažinti atsitiktinėmis, nes akivaizdu, jog yra nuoseklaus, teisei priešingo elgesio, formuojamo antivisuomeninių nuostatų, pasekmė. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus R. V. griežčiausias BK 178 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių sankcijose numatytas bausmes – už nusikaltimų padarymą – terminuoto laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamuosius nusižengimus – arešto bausmes. Švelnesnės rūšies bausmės nebūtų pakankamos bausmės tikslų įgyvendinimui užtikrinti.

44. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. V. skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Apeliantas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, prašo atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo tokį sprendimą motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo nuteistojo R. V. atžvilgiu, dėl to apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai įvertinti nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisingumo klausimą, pasisako dėl šio baudžiamosios teisės instituto (ne)taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

45. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors R. V. paskirtos bausmės dydis ir padarytų nusikalstamų veikų kategorija atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

46. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, nes kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Pastebėtina, kad nuteistajam R. V. anksčiau paskirtos bausmės, tarp kurių ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, jo nepaveikė taip, jog jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad nuteistasis yra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįstą gyvenimo būdą, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

47. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam R. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo nuteistajam R. V. paskirtą bausmę švelninti, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. V. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.