Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

K. K. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. ir K. K. buvo kaltinami tuo, kad neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami kitokią psichinę prievartą, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą, t. y. prievartavo turtą:

2014-03-19 apie 10 val. (duomenys neskelbtini), E. R., turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, neturėdama teisėto pagrindo, panaudodama kitokią psichinę prievartą, atvirai savo naudai reikalavo iš R. K. perduoti jai didelės vertės turtą – keturis 440 000 Lt (127 432,81 Eur) bendros vertės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-02-25 įsigijo iš varžytinių, už tai, kad ji nepradėtų teisminių procesų civiline tvarka ir nevilkintų jų, dėl ko bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patirtų didelių nuostolių. Tokiu būdu E. R. prievartavo didelės vertės turtą.

Po to, E. R., tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-03-20 apie 9 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, (duomenys neskelbtini), E. R. ir K. K., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami kitokią psichinę prievartą, atvirai savo naudai reikalavo iš R. K. perduoti jiems didelės vertės turtą – keturis žemės sklypus bendros 440 000 Lt (127 432,81 Eur) vertės, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-02-25 įsigijo iš varžytinių, už tai, kad nesuvaržytų jų kaip žemės sklypų savininkų teisių, nepradėtų teisminių procesų civiline tvarka ir nevilkintų jų, dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų pasinaudoti įsigytais žemės sklypais ir dėl to patirtų didelių nuostolių. Tokiu būdu E. R. kartu su K. K. prievartavo didelės vertės turtą.

E. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

Skiriant bausmę apeliantas prašo atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimų padarymo tyčią, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. E. R. ir K. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, pastarieji anksčiau neteisti, nusikalto pirmą kartą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, apelianto manymu, E. R. ir K. K. skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos artimos minimaliai laisvės atėmimo bausmei bausmės.

Teismo posėdyje prokuroras, išteisintieji ir jų gynėjas prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, vertino juos atsietai vieną nuo kito, nesusiejo jų tarpusavyje ir nevertino visumoje, ko pasėkoje padarė nepagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių E. R. ir K. K. veiksmuose buvimo ir byloje priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, kaltinamųjų veiksmuose yra visi jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai. Pažymi, jog šiuo atveju kitokia psichinė prievarta suprantama kaip bauginimas - jei nukentėjusysis neįvykdys kaltinamųjų reikalavimų, tai jie kreipsis į teismą dėl procesų, kurie atimtų galimybę nukentėjusiajam laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu. Nors kreipimasis į teismą suprantamas kaip teisėta savo teisių gynimo forma, tačiau, šios bylos kontekste, toks kreipimasis, turint tikslą panaudoti psichinę prievartą, yra neteisėtas. Be to, nagrinėjamu atveju turtą buvo reikalaujama perduoti būtent kaltinamiesiems, o ne A. R. IĮ.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Civilinio kodekso numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2012). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-21 nutartimi A. R. IĮ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, į bylą bendraatsakoviu įtrauktas įmonės savininkas A. R., areštuotas A. R. turtas, taip pat ir turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (1 t., b.l. 174-177). Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-08 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios A. R. IĮ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bendrai 3 500 962,01 Lt sumai (1 t., b.l. 178-179). 2013 m. gruodžio 11 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo nuspręsta A. R. priklausančius 20 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), parduoti varžytynėse (1 t., b.l. 159-162). Iš 2014-02-20 varžytynių protokolo Nr. 2 matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paminėtus žemės sklypus pasiūlė didžiausią kainą – 587 704,00 Lt, ir tapo varžytynių laimėtoju (1 t., b.l. 144-146). 2014-02-25 varžytynių aktu Nr. 1 bankrutuojančios A. R. IĮ įgaliotas asmuo D. S. pardavė ir perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. K., nupirko ir priėmė nuosavybėn žemės sklypus (1 t., b.l. 147-148). A. R., nesutikdamas su kaina, už kurią varžytynių metu buvo parduotas jo nekilnojamasis turtas, 2014 m. kovo 13 d. kreipėsi į teismą dėl 2014-02-20 įvykusių varžytynių ir 2014-02-25 varžytynių akto Nr. 1, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nekilnojamąjį turtą, panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2014-03-17 nutartimi pareiškėjui A. R. nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pašalinus nutartyje nurodytus trūkumus, 2014-04-01 teisme priimtas A. R. ieškinys, Klaipėdos apylinkės teismo 2014-04-02 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ varžytynių metu įgytam nekilnojamajam turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t, b.l. 169-171, 2 t., b.l. 81-94; Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Paminėtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog tarp A. R. IĮ, A. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. A. R. galimai pažeistus savo interesus dar iki E. R. ir K. K. šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos ėmė ginti teisinėmis priemonėmis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje esantis 2012-08-07 įgaliojimas, liudytojo A. R. parodymai patvirtina, jog A. R. savo seserį E. R. yra įgaliojęs atstovauti jo interesus visose institucijose, įstaigose ir organizacijose, sudaryti sandorius ir kt. (1 t., b.l. 56-61, 2 t., b.l. 173). Tiek liudytojas A. R., tiek kaltinamieji E. R., K. K. apklausų metu patvirtino, jog veiklą A. R. IĮ A. R. ir E. R. vykdė bendrai. Reikalus, susijusius su A. R. vardu įgytais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), taip pat tvarkė ir E. R.. Būtent E. R. rūpinosi komunikacijų dalyje šių sklypų įrengimu. Už komunikacijų įrengimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta apie 600 000 Lt, tačiau bendrovė visų pagal statybos rangos sutartį Nr. 07/01 numatytų darbų neatliko, todėl su minėta įmone buvo pradėti teismo procesai. Teismo procesai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko ir 2014-02-20 įvykusių varžytynių metu, todėl pastarieji manė, jog inžineriniai tinklai, esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuose žemės sklypuose, negalėjo būti parduoti. Liudytojo ir kaltinamųjų nurodytas aplinkybes apie vykusius teismo procesus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl komunikacijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytuose žemės sklypuose įrengimo patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (2 t., b.l. 54-63, 168-170). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-29 nutartimi buvo patvirtinta 2013-10-28 tarp A. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo per 6 mėnesius neatlygintinai atlikti inžinerinių tinklų statybos darbus, kurie neatlikti pagal statybos rangos sutartį Nr. 07/01. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, jog 2014-02-25 varžytynių akte Nr. 1 apie dalyje parduotų žemės sklypų esančių inžinerinių tinklų pardavimą/pirkimą, perdavimą/priėmimą nėra užsimenama (1 t., b.l. 147-148). Liudytoja apklausta bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo D. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog padarė techninę klaidą ir 2014-02-25 varžytynių akte Nr. 1 nenurodė komunikacijų atskirų numerių, dėl ko VĮ Registrų centras atsisakė registruoti parduotus sklypus. Varžytynių aktas Nr. 2, kuriuo bankrutuojančios A. R. IĮ įgaliotas asmuo D. S. pardavė ir perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. K., nupirko ir priėmė nuosavybėn vandentiekio liniją – vandentiekio tinklus, un. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų liniją – buitinių nuotekų tinklus, un. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo surašytas 2014-03-14 (2 t., b.l. 158-161, 1 t., b.l. 149). Tuo tarpu kaltinamųjų parodymai, A. R. kreipimasis į teismą tik dėl 2014-02-25 varžytynių akto Nr. 1 panaikinimo patvirtina, jog E. R., K. K. apie 2014-03-14 varžytynių aktą Nr. 2 susitikimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. K. metu nebuvo žinoma.

Taigi aukščiau išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog E. R., kuri pagal įgaliojimą atstovavo savo brolio A. R. interesus (1 t., b.l. 56-61), o tuo pačiu ir jos gyvenimo draugas K. K., pagrįstai manė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ komunikacijų, kurios buvo įrengtos bendrovei varžytynių metu parduotuose žemės sklypuose, neįsigijo ir už jas nesumokėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. K. reiškiamas turtines pretenzijas suvokė kaip teisėtas. Tuo tarpu esant turto prievartavimui, kaltininkas suvokia, kad teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Dėl paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad E. R. ir K. K. veikoje nėra esminio turto prievartavimo sudėties objektyviojo požymio - kaltininkų suvokiamo neteisėto reikalavimo.

Taip pat pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatuota ir tai, jog byloje nėra nustatytas ir BK 181 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – kitokios psichinės prievartos panaudojimas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog dėl 2014-02-20 įvykusių varžytynių ir 2014-02-25 varžytynių akto Nr. 1, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nekilnojamąjį turtą, panaikinimo į teismą buvo kreiptasi dar iki E. R. ir K. K. 2014-03-19, 2014-03-20 susitikimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. K.. Abu kaltinamieji apklausų metu nuosekliai tvirtino, jog su R. K. bendravo, siekdami susitarti dėl atlygio už žemės sklypuose esančias komunikacijas, už kurias varžytynių metu įsigyjant sklypus, jų manymu, nebuvo sumokėta. Jokių grasinimų, psichinės prievartos prieš R. K. jie nenaudojo. Tarp jų tiesiog vyko derybos. Netikėti šiais E. R. ir K. K. parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina ir paties R. K. parodymai, jo veiksmai po pirmojo E. R. skambučio. R. K. apklausiamas patvirtino, jog po pirmojo E. R. skambučio būtent jis pats iniciavo jų susitikimą, kuris vyko prie kaltinamųjų namų, kuriame dalyvavo ir jų draugas. Susitikimą iniciavo, nes norėjo išvengti problemų, suprasti jų poziciją. Paminėti R. K. veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina, jog pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nebuvo visiškai tikras, kad įsigyjant žemės sklypus buvo viskas atlikta teisingai. Šią išvadą patvirtina ir byloje esantys pokalbių įrašai, iš kurių matyti, jog E. R. ir K. K. reiškiamas turtines pretenzijas iš dalies pripažįsta pagrįstomis ir pats R. K. bei derasi dėl pareikštų reikalavimų dydžio (1 t., b.l. 22-47). Liudytoju apklaustas, viename iš E. R. ir R. K. pokalbių dalyvavęs, V. J. taip pat parodė, jog pokalbio metu tarp E. R. ir R. K. vyko derybos, pastarieji ginčijosi, todėl jis pasiūlė apsiraminti ir ieškoti kompromiso, ramiai susitarti. Liudytojas nei vienos apklausos metu nenurodė, jog šio pokalbio metu kuris nors iš jo dalyvių būtų išsakęs vienas kito atžvilgiu grasinimus (1 t., b.l. 189-190, 2 t., b.l. 173). Tokiu būdu byloje esančiuose pokalbiuose kaltinamųjų išsakytus teiginius apie galimybę savo interesus ginti teisme, nesusitarus dėl kompensacijos, vertinti kaip kitokios psichinės prievartos prieš R. K. panaudojimą, nėra pagrindo. Juolab, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. parodymų, visų byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog į teisėsaugos instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreipiamasi ne dėl to, kad kaltinamųjų veiksmais buvo padarytas realus pavojingas poveikis R. K. psichikai, pastarasis buvo įbaugintas, o tik siekiant išvengti, sustabdyti pradėtus teisinius procesus, susijusius su žemės sklypų įsigijimo ginčijimu.

Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, tenkinti prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą ir panaikinti E. R. ir K. K. priimtą išteisinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus sujungė į vieningą loginę seką, vertino juos visumoje ir padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.