Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir M. M. dėl akcijų administratoriaus sprendimo ir valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys L. V., A. B., D. Ž., H. K., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

11. Atsakovo M. M. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties buvo paskirtas nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. spalio 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi, išnagrinėjus atskirąjį skundą, procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. spalio 24 d. 11.25 val. (CPK 336 straipsnio 4 dalis).

12. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinės instancijos teismui 2024 m. spalio 23 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Atsakovės rašytiniai paaiškinimai pateikti baigus bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš esmės ir esant atidėtam procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimui ir paskelbimui.

14. Remiantis LITEKO duomenimis, 2024 m. spalio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujantis advokatas byloje pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo. Prašyme nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-23436-1134/2024. Prašyme tiksli atsakovės sužinojimo apie bylą data nenurodoma. Pastebėtina tai, kad kartu su minėtu prašymu pateikta atstovavimo sutartis, kuria advokatui pavedama atstovauti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudaryta dar 2022 m. lapkričio 9 d.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad net tokiu atveju, jeigu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie pareikštą atskirąjį skundą būtų tapę žinoma tik 2024 m. spalio 8 d. (kai bendrovės atstovui buvo suteikta prieiga prie bylos elektroninės kortelės), atsakovei tuo metu buvo žinoma ir apie apeliacinės instancijos teisme paskirtą atskirojo skundo nagrinėjimo datą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė iki 2024 m. spalio 17 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko į bylą pateikti rašytinius paaiškinimus arba teikti prašymą dėl bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo atidėjimo. Tačiau atsakovė iki 2024 m. spalio 17 d. neteikė prašymo pirmosios instancijos teismui atnaujinti terminą atsiliepimui į atsakovo atskirąjį skundą pateikti, taip pat apeliacinės instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo atidėti bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimą ir (ar) rašytinių paaiškinimų (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 336 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, nurodytu laikotarpiu kliudžiusių atsakovei laiku pasinaudoti procesinėmis teisėmis byloje reikšti prašymus ar teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, o atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti civilinės bylos pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties nagrinėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesavalaikiai pateiktus atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 23 d. rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti ir jie nevertinami (CPK 7 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

17. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, tačiau draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.

18. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus. Reikšminga įvertinti nagrinėjamos bylos duomenis, kad tą pačią dieną, kai buvo priimtas ieškovės ieškinys, buvo priimta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas nepranešus atsakovui. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas vertinti, kad atsakovo teikiami papildomi įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Atsakovo pateiktus interneto portalų straipsnius ir Juridinių asmenų registro išrašus, pateiktus kaip atskirojo skundo priedai Nr. 2–4, atsisakoma priimti, nes tokie duomenys atskirajame skunde siejami su buvusio paveldimo turto palikimo administratoriaus atliktais veiksmais ir motyvuotai nepagrįsta jų esminė reikšmė būtent procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui. Atsižvelgdamas į tai, kad apelianto teikiami 2023 m. birželio 2 d. ir 2023 m. birželio 16 d. el. laiškai yra siejami su byloje nagrinėjamu klausimu ir atskirojo skundo argumentais dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo, nustatęs pagrindą apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas priima šiuos atsakovo pateiktus papildomus įrodymus ir prideda juos prie bylos (CPK 314 straipsnis). Šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie pateikti su atskiruoju skundu ir dalyvaujantys byloje asmenys su įrodymais turėjo galimybę susipažinti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo

21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo

22. Pirmoji prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo stadija yra ieškovo reikalavimo preliminaraus (lot. prima facie (iš pirmo žvilgsnio)) pagrįstumo vertinimas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikštų reikalavimų vertinimas nereiškia bylos ir ieškinio nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro prielaidą įvertinti, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Teismų praktikoje tikėtino ieškinio pagrįstumo, kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2‑1194/2014; 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018 ir kt.).

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).

24. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia argumentais, kad ieškovė nuslėpė esmines faktines aplinkybes dėl savo paskyrimo bendrovės vadove legitimumo ir savo atliekamų veiksmų teisėtumo bei žalingumo. Apelianto teigimu, šių aplinkybių neįvertinus ieškinys nepagrįstai laikytas preliminariai pagrįstu.

25. Apeliantas remiasi 2023 m. kovo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-2077-965/2023, ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-446-513/2023, teigdamas, kad nurodytoje civilinėje byloje buvo vertintos ieškovės paskyrimo bendrovės vadove aplinkybės ir jos veiksmai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto nurodomoje byloje buvo sprendžiamas teismo paskirto paveldimo turto palikimo administratoriaus pakeitimo klausimas. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2077-965/2023 buvo nutarta pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S‑783‑618/2022 paskirtą palikėjo paveldimo turto palikimo administratorių advokatą E. L. ir vietoje jo, iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas palikėjo palikimo įpėdiniams, palikėjo paveldimo turto palikimo administratoriumi paskirtas nemokumo administratorius M. M. nurodytam turtui administruoti. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-446-513/2023 minėta 2023 m. kovo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Taigi apelianto nurodytoje byloje buvo išspręstas būtent teismo paskirto paveldimo turto palikimo administratoriaus pakeitimo klausimas.

26. Apeliantas taip pat pažymi tai, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2‑18156‑962/2024 dėl uždraudimo bendrovės vadovei atlikti veiksmus ir priimti sprendimus. Apeliantas nurodo argumentus, kad nurodytą ieškinį jis, kaip bendrovės akcijų administratorius, pareiškė, kadangi A. D., kaip bendrovės vadovė, atlieka veiksmus ir priima sprendimus, prieštaraujančius bendrovės veiklos tikslams ir (ar) peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją ir darančius itin didelę ir negrįžtamą žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos gali tapti bevertės. Pažymėtina tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės sudaro kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalyką. LITEKO duomenimis nustatyta, kad apelianto nurodyta Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2‑18156‑962/2024 nėra išnagrinėta.

27. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus dėl nurodomų ieškovės paskyrimo bendrovės vadove aplinkybių, taip pat keliamas abejones dėl ieškovės bendrovės vardu atliekamų veiksmų teisėtumo, pažymi, kad tokie argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio klausimą, nenagrinėja šalių ginčo iš esmės, netiria ir nevertina šalių įvardytų faktinių bei teisinių argumentų, susijusių su ginčo išsprendimu, juos patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų, o tik preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą.

29. Pirma, pažymėtina, kad bendrosios ieškinio senatį reglamentuojančios nuostatos numato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

30. Antra, pastebėtina tai, kad ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia argumentais ir dėl atsakovo, kaip turto administratoriaus, pareigų netinkamo vykdymo. Ieškovė ieškinį grindžia argumentais, kad administratorius M. M. (atsakovas) priėmė 2023 m. birželio 2 d. sprendimą, pažeisdamas CK 4.242 straipsnio 1, 2 dalyse imperatyviai įtvirtintas turto administratoriaus pareigas, neįrodęs šio sprendimo priėmimo būtinybės ir taip viršydamas savo įgaliojimų ribas (CK 4.239 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinį, be kita ko, grindžia argumentais dėl bendrovės valdybos 2023 m. birželio 19 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu kaip išvestinio reikalavimo (t. y. ieškovė nurodo, kad jeigu teismas pripažintų, jog administratoriaus M. M. 2023 m. birželio 2 d. sprendimas yra negaliojantis ir dėl to bendrovės valdyba buvo išrinkta neteisėtai, bendrovės valdybos 2023 m. birželio 19 d. sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtos sudėties organo priimtas sprendimas remiantis principu „iš neteisės nekyla teisė“ (lot. ex injuria jus non oritur)), taip pat ir dėl 2023 m. birželio 19 d. sprendimo prieštaravimo bendrovės steigimo dokumentams, imperatyvioms įstatymo normoms ir teisingumo bei sąžiningumo principams.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų šių nurodytų aplinkybių, taip pat ir anksčiau nurodytų apelianto akcentuojamų aplinkybių vertinimas sudaro bylos ginčo esmę. Kaip minėta, teismas, spręsdamas procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šiame kontekste vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, nustato preliminarią tikimybę dėl ieškinio tenkinimo perspektyvos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį ir pridėtų rašytinių įrodymų visumą, nusprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus, daro išvadą, kad pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ieškovė pasirinko galimą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimo pagrindu išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė įrodymus, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su siekiamu užtikrinti ieškinio reikalavimu. Apelianto nurodomos vertinamojo pobūdžio aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kad sudarytų pagrindą vienareikšmiškai konstatuoti, jog ieškovei palankus sprendimas net tikėtinai negalėtų būti priimtas. Pažymėtina, kad dėl ieškiniu pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo ir su jais susijusių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pasisakys galutiniame teismo sprendime, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje, nenustačius akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, nėra pagrindo vertinti, kad pagal ieškinio reikalavimą net tikėtinai negalėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) egzistavimą nagrinėjamu atveju nustatė pagrįstai.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

33. Apelianto nuomone, neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas nurodo argumentus, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra ieškinys dėl pripažinimo, todėl, apelianto vertinimu, net jeigu teismas ir priimtų ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, to savaime pakaktų ir nebūtų poreikio priverstinai vykdyti ieškovės ieškinio reikalavimus.

34. Aktualu paminėti, kad pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos padėties) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Šis sąrašas bėra baigtinis, nes teismas gali taikyti ir kitas įstatymuose numatytas ar teismo parinktas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimas įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-634-464/2023, 17 punktą; ir kt.).

35. Įvertinus ginčo specifiką ir byloje keliamų ieškinio reikalavimų pobūdį, matyti, kad nagrinėjamos bylos atveju laikinosios apsaugos priemonės yra konservacinės ir prevencinės paskirties, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamosios padėties) išsaugojimą ir užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, įvertino į tai, kokios pasekmės kiltų netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui patenkinus ieškovės reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors apeliantas pažymi, jog ieškiniai dėl pripažinimo nereikalauja priverstinio vykdymo, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai įvertino tai, jog pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones bendrovės valdybos įgaliojimų sustabdymas leidžia užtikrinti, kad kol ši byla nebus išnagrinėta, bendrovėje bus išlaikytas status quo, bendrovės valdyba ginčo laikotarpiu nepriims sprendimų, kuriuos vėliau gali tekti ginčyti, taip pat užtikrinama, kad administratorius bylos nagrinėjimo laikotarpiu nepriimtų sprendimų, susijusių su bendrovės valdymo organų keitimu, arba nesiimtų veiksmų, kurie leistų apeiti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip užtikrinama, kad būsimas teismo sprendimas nepraras savo prasmės bei tikslo ir bus išvengta nurodytų neigiamų padarinių. Apeliantas iš esmės neginčija šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.

37. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina siekti šalių interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas šias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

38. Kitoje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (nors ir analogiškų savo turiniu) faktas, o jį priimdamas skundžiama nutartį įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nekeičia to, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2‑24310-1014/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (tuo metu buvęs civilinės bylos Nr. e2-18094-1019/2023), kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S‑2436‑866/2023, pritaikytos iš esmės analogiškos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau jos pritaikytos ieškovės A. K. prašymu šios ieškovės ieškinio reikalavimų, pareikštų nurodytoje civilinėje byloje, įvykdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos kitos ieškovės A. D. ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti, taip pat įvertinus pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikyti neproporcingi ir pertekliniai apribojimai, pažeidžiami proporcingumo ir ekonomiškumo principai ar šalių interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus skundžiama 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, tokių priemonių taikymo nebūtų pagrindo vertinti kaip perteklinio net ir išsprendus šių bylų sujungimo klausimą. Apeliantas nenurodė konkrečių argumentų, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vienos proceso šalies teises suvaržo daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra iš esmės perteklinės, atmestini.

39. Darytina išvada, kad apelianto nurodomos aplinkybės ir argumentai nepaneigia grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šiuo atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.

40. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį ir bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatavo esant pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsisakyti priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 23 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.