Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. e2-1042-516/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-10-24Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-04-14Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-06-29Kauno apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2021-02-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
e2-1042-516/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00311-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
Residential Management Inc
Atsakovas
Kauno
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „FEZ Developments Limited“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1042-516/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00311-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Residential Management Inc. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1516-230/2019 pagal ieškovės Residential Management Inc. ieškinį atsakovėms Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei, Channel Hotels and Properties Limited, Knightsbridge Property Management Ltd, Antwerpse Ontwikkelings En Investeringsmaatschappij, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „FEZ Developments Limited“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Residential Management Inc. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB), Channel Hotels and Properties Limited, Knightsbridge Property Management Ltd, Antwerpse Ontwikkelings En Investeringsmaatschappij sudarytą 2018 m. sausio 24 d. atsiskaitymų sutartį (toliau – ir Atsiskaitymų sutartis) ir taikyti restituciją; 2) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo atmestas ieškovės Residential Management Inc. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

3. Ieškovė 2019 m. gegužės 8 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydama iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB (toliau – ir Kauno LEZ), Channel Hotels and Properties Limited (toliau – ir CHAPS), Knightsbridge Property Management Ltd (toliau – ir Knightsbridge) bei Antwerpse Ontwikkelings En Investeringsmaatschappij (toliau – ir AOI) laikinai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal ginčijamą Atsiskaitymų sutartį. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovėms laikinai vykdyti įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, egzistuoja reali grėsmė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė CHAPS prieš kitą atsakovę Kauno LEZ yra iniciavusi priverstinio skolos, kylančios iš Atsiskaitymų sutarties, išieškojimo veiksmus. Nesumokėjus notaro pranešime nurodytos sumos, antstolis galės pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus, o tai reiškia, kad iš Kauno LEZ bus išieškota didesnė nei 7 000 000 GBP suma pagal sutartį, kurios teisėtumas ginčijamas. Šalims įvykdžius įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, yra neabejotina rizika, kad Kauno LEZ liks nemoki ir nebeturės galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams (tarp jų ir ieškovei). Ieškovė akcentavo, kad pripažinus Atsiskaitymų sutartį negaliojančia ir taikius restituciją, tokį teismo sprendimą būtų labai sunku ar neįmanoma įvykdyti, nes CHAPS yra įsisteigusi Džersio saloje (Normandų salyne), o tai reiškia, jog šis juridinis asmuo yra įsteigtas ofšorinėje (tikslinėje) teritorijoje pagal tos teritorijos įstatymus, be to, jo finansinė būklė yra sudėtinga, jis neturi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima įgyvendinti atgręžtinį reikalavimą, jo įsipareigojimai kreditoriams sudaro 4 287 275 Eur sumą. Taigi, pervedus skolą pagal ginčo sutartį į ofšorinį juridinį asmenį, labai tikėtina, kad ši suma bus panaudota atsiskaityti su kitais CHAPS kreditoriais, iš kurių pervestų lėšų ieškovei atgauti nebepavyks.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas nurodė, kad ieškovės Residential Management Inc. ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra tikėtinai pagrįstas, be to, šio ieškinio pagrįstumas jau buvo įvertintas ir dėl jo pasisakyta Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje.

6. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

7. Visų pirma, teismas pažymėjo, kad atsakovė CHAPS šiuo metu tik kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, bet duomenų, jog vykdomasis įrašas jau būtų atliktas ir perduotas antstoliui priverstinai vykdyti, nepateikta. Be to, netgi ir tuo atveju, jeigu būtų pradėtas priverstinis skolos pagal ginčo sutartį išieškojimas iš Kauno LEZ, teismo įsitikinimu, mažai tikėtina, jog visa skolos suma iš karto bus išieškota, nes skolos su palūkanomis dydis sudaro didesnę nei 7 000 000 GBP sumą (kuri yra reikšminga skolininkei), o pagal atsakovės Kauno LEZ Juridinių asmenų registrui pateikto 2018 metų balanso duomenis didžiąją dalį atsakovės turto sudaro trumpalaikis turtas (per vienus metus gautinos sumos), savo ruožtu pinigai ir pinigų ekvivalentai tesudaro 7 012 Eur sumą.

8. Antra, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, jog išieškojus iš atsakovės Kauno LEZ skolą pagal ginčo sutartį, atsakovė taps nemoki ir nebeturės galimybės įvykdyti skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams (taigi, ir ieškovei). Teismo vertinimu, ieškovė šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių atsakovės sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, o pagal 2018 metų balanso duomenis atsakovė turi turto iš viso už 14 559 720 Eur, kai mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 9 767 971 Eur sumą.

9. Trečia, ieškovės argumentas, kad atsakovė CHAPS yra ofšorinė įmonė, o tokios įmonės paprastai yra steigiamos siekiant išvengti mokesčių, prievolių ar kitais finansinės informacijos slėpimo tikslais, ir todėl atgręžtinio reikalavimo vykdymas taptų labai sudėtingas, teismo vertinimu, yra hipotetinis ir grindžiamas tik prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad pateikti duomenys apie atsakovės CHAPS finansinę padėtį nepagrindžia aplinkybės, jog jos padėtis sunki, tuo labiau kad pateikti duomenys tik už 2016–2017 metus, o šiuo metu atsakovės finansinė padėtis gali būti pasikeitusi, juolab, finansiniame dokumente neatsispindi ginčo sutartimi gautinos iš atsakovės Kauno LEZ sumos. Be to, iš pateikto atsakovės 2017 metų balanso matyti, kad, nors įsipareigojimai kreditoriams sudaro 4 492 929 Eur sumą, tačiau didžiąją jų dalį sudaro po vienų metų mokėtinos sumos, o per vienus metus mokėtinos sumos sudaro tik 3 299 Eur.

10. Teismas akcentavo ir tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, o ieškovė atsakovės CHAPS nesąžiningumo neįrodinėja ir tikėtinų duomenų (įrodymų), jog atsakovė turi ketinimų išvengti atgręžtinio reikalavimo vykdymo, nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Ieškovė Residential Management Inc. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovėms laikinai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal Atsiskaitymų sutartį; uždrausti atlikti bet kokius vykdomuosius įrašus ir (ar) pradėti vykdomuosius ir (ar) išieškojimo veiksmus pagal minėtą sutartį, taip pat ir turto bei pinigų areštą. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

11.1. Kauno LEZ yra valstybinės svarbos bendrovė, tenkinant viešąjį interesą, kurią Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Įvykdžius išieškojimą pagal ginčo sutartį iš Kauno LEZ, ši bendrovė toliau vystyti savo veiklos nebegalės, todėl nukentės ne tik ieškovės, bet ir kitų investuotojų interesai, o taip pat eiliniai darbuotojai. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas pažeis ne tik ieškovės privačius interesus, bet ir prieštaraus viešajam interesui.

11.2. Skundžiama nutartis iš esmės yra nemotyvuota, grindžiama prielaidomis, o taip pat neaiški ir prieštaringa. Nelogiška teismo išvada, kad kol nebuvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas, tol nėra rizikos, kad palankaus sprendimo vykdymas šioje byloje pasunkėtų, nes aplinkybė, jog atsakovė CHAPS kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo savaime suponuoja faktą, kad ji pieš Kauno LEZ inicijavo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. Aplinkybę, kad priverstinis skolos išieškojimas jau yra prasidėjęs, patvirtina 2019 m. gegužės 15 d. antstolio I. G. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą. Teismo argumentų prieštaringumas pasireiškia ir tuo, kad, viena vertus, teismas pripažįsta, jog priverstinai išieškoma 7 000 000 GBP suma yra reikšminga Kauno LEZ, kai jos turimi pinigai ir jų ekvivalentai pagal 2018 m. balansą sudaro tik 7 012 Eur, tačiau, kita vertus, teismas daro išvadą, kad nėra duomenų, jog po tokio išieškojimo Kauno LEZ neturės galimybės vykdyti įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tuo labiau kai pati Kauno LEZ rašte buvo nurodžiusi, kad įsipareigojimų pagal ginčo Atsiskaitymų sutartį per trumpą laiką įvykdymas sukeltų apyvartinių lėšų trūkumą, dėl ko atsakovė nebeturėtų galimybių vykdyti kitus įsipareigojimus, o tai galimai galėtų nulemti ir bendrovės nemokumą. Iš teismo nutarties neaišku, kodėl teismas, pripažindamas, kad išieškoma suma yra reikšminga Kauno LEZ ir turėdamas jos pačios aiškų patvirtinimą apie galimą nemokumą, šių aplinkybių nelaiko pakankama rizika palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui konstatuoti. Galiausiai, teismo išvada, kad mažai tikėtina, jog visa 7 000 000 GBP suma bus išieškota iš Kauno LEZ, niekaip nepaneigia fakto, jog prasidėjus išieškojimo veiksmams, visos gautinos sumos bus perleistos CHAPS, o galimybė kitiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus taps neįmanoma.

11.3. Teismas visapusiškai neįvertino Kauno LEZ finansinių dokumentų. Teismas lakoniškai nurodė, kad Kauno LEZ turtas įvertintas 14 599 720 Eur, tačiau neanalizavo, kas sudaro šį turtą ir todėl priėmė klaidingą nutartį. Kauno LEZ apskritai neturi nekilnojamojo turto. Įranga ir įrengimai sudaro 103 606 Eur + 14 014 Eur, akcijos – 788 000 Eur, paskolos 939 678 + 1 702 580 Eur, o visą kitą turtą sudaro tik trumpalaikis turtas. Tai reiškia, kad pradėtas priverstinis išieškojimas bus nukreiptas tik į gautinas sumas ir, atitinkamai, visas pingines sumas pasiims išimtinai CHAPS, o kiti kreditoriai (taip pat ir ieškovė, paskolinusi Kauno LEZ virš 4 mln. JAV dolerių), galimai nieko negaus.

11.4. Teismas įpareigojo ieškovę, siekiančią laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, kaip savarankišką šio instituto sąlygą, įrodinėti kitos šalies nesąžiningumą. Tokia teismo išvada, kad be prima facie ieškinio pagrįstumo ir grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, dar būtina trečioji sąlyga – kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, prieštarauja CPK 144 straipsniui ir kasacinio teismo praktikai, kuri šiuo klausimu visiškai suformuota.

11.5. Teismas padarė nepagrįstą prielaidą, kad atsakovės CHAPS finansinė padėtis šiuo metu gali būti pasikeitusi. Ieškovė 2018 m. duomenų apie atsakovės padėtį nepateikė teismui nė dėl to, kad nenorėjo, o dėl to, jog viešai prieinamų duomenų viešame registre tiesiog nėra pateikta, o kol nėra pateikta duomenų, paneigiančių sunkią atsakovės CHAPS finansinę būklę, teismas privalo remtis ir vertinti pateiktus duomenis, o ne daryti hipotetines prielaidas, apie galimai atsakovės pagerėjusią padėtį. CHAPS įsisteigusi Džersio saloje, kuri pripažinta tiksline (ofšorine) teritorija, taigi, akivaizdu, kad atlikus išieškojimą ir pervedus daugiau kaip 7 000 000 GBP į ofšorinę įmonę, atgręžtinio reikalavimo vykdymas taptų labai sudėtingu. Taigi, antroji laikinoji apsaugos priemonių taikymo sąlyga akivaizdžiai tenkinama, nes tenkinus ieškinį, restitucijos taikymas faktiškai būtų neįmanomas dėl aplinkybių, susijusių su CHAPS įsisteigimu ir finansine padėtimi.

11.6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų ekonomiškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą. Atsakovų interesai, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę ir užraudus jiems vykdyti ginčijamą sutartį, nebus nepagrįstai ir neproporcingai suvaržomi. Net jeigu ieškinys nebus tenkintas, ginčijama sutartis galės būti toliau vykdoma. Savo ruožtu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei ir kitiems kreditoriams bus padaryta neatitaisoma žala, nes Kauno LEZ bus atsiskaitęs išimtinai su vienu iš kreditorių ir nebeturės galimybių atsiskaityti su kitais.

Atsiliepimas

12. Atsakovė Kauno LEZ atsiliepime, pačios atsakovės pavadintame paaiškinimais raštu – sutikimu su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, prašo ieškovės atskirąjį skundą tenkinti. Kauno LEZ sutikime su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nurodyti tokie pagrindiniai argumentai:

12.1. Ieškovės ginčijama Atsiskaitymų sutartis prieštarauja Kauno LEZ teisnumui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus komercinio arbitražo teisme šiuo metu yra nagrinėjama byla Nr. 387, pagal ieškovių Kauno LEZ, Knightsbridge, AOI ieškinį atsakovei CHAPS dėl Atsiskaitymų sutarties pripažinimo negaliojančia. Arbitražo bylos nagrinėjimas yra numatytas tik rudenį, todėl iki numatyto bylos nagrinėjimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia CHAPS yra akivaizdžiai suinteresuota priverstiniu sutarties įvykdymu visa apimtimi.

12.2. CHAPS nėra sumokėjusi Kauno LEZ tokių piniginių lėšų, kokios yra įtvirtintos Atsiskaitymų sutartyje. Jeigu CHAPS iš tikrųjų būtų sumokėjusi Atsiskaitymų sutartyje nurodytą sumą Kauno LEZ, šis faktas neabejotinai atsispindėtų pačios CHAPS finansinėje atskaitomybėje, tačiau taip nėra.

12.3. Pagal teisiškai ydingą ir Kauno LEZ teisnumui šiurkščiai prieštaraujančią Atsiskaitymų sutartį CHAPS jau yra pradėjusi aktyvius išieškojimo veiksmus. Antstolio I. G. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0008/19/00773 dėl 8 220 892,42 Eur skolos, 327,85 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų ir skaičiuotinų palūkanų išieškojimo. Vykdomojoje byloje jau yra areštuotas Kauno LEZ turtas, t. y. visos esamos ir būsimos gautinos sumos iš žemės sklypų subnuomos. Taigi, priverstinis išieškojimas jau yra nukreiptas į Kauno LEZ apyvartines lėšas, t. y. turtą, kuris yra būtinas, siekiant užtikrinti Kauno LEZ veiklos tęstinumą. Kauno LEZ veiklos pajamos yra generuojamos iš valstybinės žemės, esančios Kauno LEZ teritorijoje, subnuomos mokesčio. Pradėjus priverstinį vykdymą, lėšų srautas yra iš esmės užšaldytas. Be to, duomenys apie pradėtus priverstinio išieškojimo veiksmus antstolio yra išsiųsti Kauno LEZ teritorijoje veiklą vykdantiems tarptautiniams ir vietos investuotojams, o tai reiškia, jog jau šią dieną Kauno LEZ dalykinė reputacija yra pažeista.

12.4. Priverstinai išieškoma suma, kaip teisingai pastebėjo teismas, Kauno LEZ yra labai reikšmingo dydžio. Kauno LEZ materialųjį turtą, kurio bendra vertė siekia vos 2 075 727 Eur, sudaro visiškai nelikvidus turtas, t. y. mašinos ir įranga (investicijos į infrastruktūrą), kiti įrenginiai, prietaisai, įrankiai ir sumokėti avansai. Taigi likvidaus materialaus turto Kauno LEZ neturi. Visą Kauno LEZ turimą finansinį turtą, kurio vertė siekia 3 500 900 Eur, sudaro vien tik suteiktos paskolos (2 642 258 Eur), įsigytos akcijos ir po vienų metų gautinos sumos (58 035 Eur). Likusią Kauno LEZ turto dalį sudaro trumpalaikis turtas ir ateinančių laikotarpių sąnaudos. Tai reiškia, kad CHAPS vykdant daugiau kaip 8 mln. dydžio priverstinį išieškojimą (kurio Kauno LEZ nepripažįsta) ir teismui šių veiksmų nesustabdžius laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, vien priverstinai vykdomo reikalavimo dydis viršytų pusę į Kauno LEZ balansą įrašyto turto vertės (14 559 720 Eur), o tai sukeltų Kauno LEZ nemokumo būseną.

12.5. Bankrutavus Kauno LEZ neabejotinai kils visuma neigiamų padarinių, nukentės viešasis interesas ir bendra Lietuvos Respublikos ir net Rytų Europos regiono gerovė. Kauno LEZ –specialus subjektas, įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu, kurio pagrindinis veiklos tikslas yra sėkmingai įgyvendinti valstybinės svarbos ekonominį projektą, siekiant sukurti kuo palankesnę verslo aplinką bei sąlygas potencialiems investuotojams, kurie, įsikūrę Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, sukurtų naujas darbo vietas, kurtų pridėtinę vertę, skatintų papildomų ir šalutinių verslų kūrimąsi. Iki šiol Kauno LEZ į minėtą teritoriją yra pritraukusi daugiau nei 32 vietos ir užsienio bendroves, kurios kartu investavo 600 mln. Eur ir sukūrė daugiau kaip 5 000 naujų darbo vietų. Kauno LEZ privedimas prie bankroto, CHAPS vykdant priverstinį išieškojimą pagal net dviejuose procesuose (arbitražo ir teismo) ginčijamą Atsiskaitymų sutartį, sukeltų didžiulę žalą. Investuotojai prarastų pasitikėjimą tiek Kauno LEZ, tiek Lietuva, kaip saugia aplinka investicijoms. Tai reikštų ne tik esamų investuotojų pasitraukimą iš Kauno laisvosios ekonominės zonos, bet ir būsimų investuotojų atgrasymą nuo veiklos Lietuvoje. Visa tai lemtų darbuotojų masinį atleidimą, taigi, ir stiprų nedarbo lygio padidėjimą šalyje, bendrą ekonomikos nuosmukį.

12.6. Antstoliui priverstinai išieškojus iš Kauno LEZ daugiau kaip 8 mln. Eur sudarančią sumą ir išieškotoms lėšoms patekus į ofšorinę įmonę, pripažinus Atsiskaitymų sutartį negaliojančia teisminiame ir (ar) arbitražo procese, susigrąžinti išieškotas lėšas praktiškai bus neįmanoma, net ir inicijavus daugybę teisminių procesų užsienio jurisdikcijose. Vien tik numatoma būsimų papildomų teisminių procesų būtinybė, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, net nevertinant nesąžiningumo aplinkybių, teismų praktikoje yra pripažįstama, kaip savarankiškas ir savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. CHAPS finansinės būklės duomenys patvirtina, kad jos būklė yra bloga, o lyginant 2017 m. ir 2016 m. rodiklius, finansinė būklė rodo ne gerėjimo ar bent stabilumo, o priešingai – rodiklių blogėjimo tendenciją, taigi, Kauno LEZ išieškotų sumų nebegalės atgauti dėl CHAPS kritinės finansinės būklės ar net bankroto. Jeigu atsakovės CHAPS finansinė būklė, lyginant su 2017 m., būtų pagerėjusi, tokiu atveju, ji, neabejotinai, būtų išviešinusi savo naujausius finansinius duomenis, tačiau taip nėra.

13. Atsakovė Channel Hotels and Properties Limited atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Nors nutartyje teismas pažymėjo, kad apeliantės ieškinys yra prima facie pagrįstas, tačiau tuo metu teismas nebuvo gavęs itin svarbios informacijos apie apeliantės ir Kauno LEZ korporatyvinius ryšius ir kitus tarpusavio saitus, kurie aiškiai rodo, jog ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant teise. Apeliantės pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai prima facie nepagrįstas. Ieškovė nutyli jos ryšius su Kauno LEZ, AOI ir Knightsbridge, šių įmonių priklausymą tai pačiai įmonių grupei. Kauno LEZ turi 2 akcininkus – 10 proc. akcijų priklauso UAB „Euroturtas“, o 90 proc. akcijų valdo AOI. Be to, Kauno LEZ, AOI ir Knightsbridge tikrasis naudos gavėjas yra W. G. S., kuris taip pat yra ir Kauno LEZ valdybos narys. Šios asmens sūnus M. S. L. S. taip pat veikia kaip Kauno LEZ valdybos narys, AOI valdybos narys ir savininkas bei Knightsbridge valdybos narys ir kontroliuojantis subjektas. Apeliantės galutiniai naudos gavėjai yra to paties W. G. S. pusbroliai, vadinasi, apeliantė ir ginčijamos sutarties skolininkės Kauno LEZ, AOI, Knightsbridge yra tai pačiai šeimai priklausančios įmonės, todėl ieškovė niekaip negali turėti nešališkų interesų, siekdama nuginčyti sutartį, pagal kurią yra susidaręs didžiulis (virš 8 mln. Eur) tos pačios šeimos valdomų įmonių įsiskolinimas CHAPS. Vien dėl to apeliantės ieškinys yra nepagrįstas, nes yra teikiamas vien tik Kauno LEZ, AOI ir Knightsbridge interesais. Apeliantė buvo informuota apie ginčijamos sutarties sudarymo faktą ir aktyviai procese dalyvavo, sutarties faktas jai buvo žinomas nuo pat pirmos dienos. Ieškinys buvo pareikštas tik tada, kai Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2292-803/2019 atsisakė taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, todėl apelianto veiksmai laikytini nesąžiningais, atliktais piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

13.2. Apeliantė tyčia klaidina teismą ir teikia byloje nedalyvaujančio subjekto finansinės atskaitomybės dokumentus. Ieškovė į bylą pateikė Anglijoje registruotos bendrovės Channel Hotels & Properties (UK) Limited finansinius dokumentus, tačiau šioje byloje ieškinys yra pareikštas Džersio saloje (Britanijos karūnos priklausomos teritorijos, neįeinančios į Jungtinės Karalystės sudėtį) registruotai atsakovei Channel Hotels and Properties Limited (CHAPS). Anglijoje registruota bendrovė yra atsakovės dukterinė įmonė, tačiau ji neturi nieko bendra su ginčijama sutartimi, ji turi atskirą subjektiškumą ir pagal jos finansinius rodiklius niekaip negalima spręsti apie atsakovės šioj byloje padėtį. Taigi, apeliantė niekaip nepagrindė tariamai prastos atsakovės CHAPS finansinės padėties, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

13.3. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas nenustato jokio ypatingo statuso laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovei ar galimybės tokiai bendrovei ignoruoti pacta sunt servanda principą ir nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Priešingai, minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad zonos valdymo bendrovė veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir savo įstatus, o to paties straipsnio 10 dalis numato, jog zonos valdymo bendrovė, jos valdymo organai ir vadovai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

13.4. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai atsakovas yra nesąžiningas ir jų taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus vengti sprendimo vykdymo. Šiuo atveju būtent apeliantė elgiasi nesąžiningai ir reiškia aiškiai nepagrįstus reikalavimus ir procesinius prašymus. Apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne kas kita, kaip spaudimo atsakovei priemonė, siekiant priversti CHAPS atsisakyti reikalavimų ir tokiu būdu toliau vengti skolos mokėjimo.

14. Atsakovės Knightsbridge Property Management Ltd ir Antwerpse Ontwikkelings En Investeringsmaatschappij atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Skundžiama nutartis yra prieštaringa, o sprendimas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių priimtas remiantis tik subjektyviomis ir jokiais įrodymais nepagrįstomis teismo prielaidomis. Teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui – ar tariama skola iš Kauno LEZ bus išieškota greitai (iš karto) – remiasi tikimybe, kurią grindžia vien didele išieškoma suma. Jokie realūs motyvai dėl tokios teismo išvados nutartyje nėra nurodomi, tai – tik deklaratyvi teismo nuojauta, kuri negali pateisinti laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Be to, nutartyje teismas pats pateikia argumentus, kurie jo išvadą paneigia – teismas pripažįsta, kad Kauno LEZ turi turto už daugiau nei 14 mln. Eur, o jo didžiąją dalį sudaro per vienus metus, t. y. per 2019 m., gautinos sumos. Tokia prieštaringa teismo išvada rodo, kad teismas nesuprato ginčo situacijos ir esmės. Įvertinus: 1) Kauno LEZ veiklą ir planuojamą lėšų srautą iš žemės sklypų subnuomos; 2) Kauno LEZ 2018 m. balanse nurodytą per vienus metus gautiną daugiau nei 8,6 mln. Eur sumą; (3) antstolio I. G. veiksmus, pradėjus vykdomąją bylą ir areštavus daugiau nei 8 mln. Eur Kauno LEZ turto; bei (4) likusį laiką iki 2019 m. pabaigos, akivaizdu, kad grėsmė, jog visa skolos suma bus išieškota greitai yra netgi labai didelė.

14.2. Veiksmai siekiant susigrąžinti išieškotas lėšas, t. y. papildomas bylinėjimasis prieš CHAPS ne tik Lietuvoje, bet ir Džersio saloje, o vėliau – bandymas pripažinti ir įvykdyti teismo sprendimą tikslinėje teritorijoje, būtų itin komplikuoti. Tokie procesiniai veiksmai pareikalautų be galo daug papildomų išlaidų: šalys turėtų samdyti ne tik Lietuvos, tačiau ir kitos valstybės teisinę sistemą išmanančius teisės specialistus. Vien tik nauji teisminiai procesai neabejotinai reiškia ne tik papildomus kaštus, bet ir laiko praradimą. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, jau vien tik numatoma būsimų papildomų teisminių procesų būtinybė, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, net nevertinant nesąžiningumo aplinkybių, teismų praktikoje yra pripažįstama savarankišku ir savaime pakankamu pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

14.3. Skundžiama nutartimi teismas įtvirtino akivaizdų proceso šalių nelygiateisiškumą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidžiant CHAPS vykdyti išieškojimą pagal Atsiskaitymų sutartį, atsakovei CHAPS sukuriamas didelis pranašumas prieš kitas proceso šalis: dar net neišnagrinėjus šios bylos, pinigus pagal ginčijamą sutartį atsakovė jau bus išsiieškojusi ir įvykdyti atgręžimą bus praktiškai nebeįmanoma. Tokiu atveju procesas šioje byloje taps beprasmis.

14.4. Bendrovės palaiko prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad būtų sureguliuota ginčo situacija ir išsaugota esama faktinė ir teisinė padėtis – status quo, nesukelianti jokių didelių suvaržymų nė vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų. CHAPS veiksmai, skubant priverstinai išieškoti daugiau nei 8 mln. Eur sumą pagal Atsiskaitymų sutartį, nepaisant net dviejų jos atžvilgiu inicijuotų bylų dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, rodo CHAPS nesąžiningumą. Teismo argumentas, kad nėra duomenų apie atsakovės ketinimus išvengti atgręžtinio reikalavimo vykdymo, nelogiškas – ieškovė grindžia ieškinį actio Pauliana instituto pagrindu, kurio būtina sąlyga yra CHAPS nesąžiningumas ir kurį ieškovė įrodinėja šioje byloje.

15. Trečiasis asmuo UAB „FEZ Developments Limited“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pagal teismų praktika, konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, didelę žalą patirtų ne tik ieškovė, kaip Kauno LEZ kreditorė, tačiau reikšmingus padarinius pajaustų daug platesnis asmenų ratas. Kauno LEZ pritrūkus apyvartinių lėšų, kiltų reali grėsmė Kauno laisvosios ekonominės zonos projekto, kuris yra pripažintas valstybinės svarbos ekonominiu projektu, tęstinumui. Neigiamas pasekmes pajaustu tiek valstybė (prarandamų investicijų ir nesurenkamų mokesčių pavidalu), tiek ir visa visuomene, ypač Kauno regionas, dėl prarandamų darbo vietų ir negaunamų pajamų.

15.2. Išieškotojos CHAPS interesai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų reikšmingai apriboti, nes būtų skaičiuojamos ginčo sutartyje numatytos palūkanos, kurias CHAPS galėtų iš Kauno LEZ išieškoti tuo atveju, jei ieškinys nebūtų tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų (prima facie ieškinio pagrįstumo ar grėsmės teismo sprendimo įvykdymui), laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovės Residential Management Inc. ieškinys preliminariai pagrįstas. Kadangi nutartį atskiruoju skundu apskundė tik ieškovė ir tik dalį, kurioje teismas konstatavo nesant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad netaikius šių priemonių, ieškovei galimai palankaus sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu – apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl atsakovės CHAPS atsiliepime į skundą nurodytų argumentų, susijusių su ieškinio prima facie pagrįstumu, nepasisako.

20. 2019 m. spalio 23 d. ieškovė pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad arbitražo byloje, kurioje Kauno LEZ, AOI ir Knightsbridge ginčija Atsiskaitymų sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82, 1.91 straipsnių pagrindu, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, konstatavę, jog, atsižvelgiant į Kauno LEZ padėtį ir CHAPS statusą, bei Atsiskaitymų sutarties pagrindu vykdomą išieškojimą, egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių arbitražo sprendimo vykdymas bus neįmanomas arba iš esmės apsunkintas. Ieškovės įsitikinimu, teismų, taikiusių laikinąsias apsaugos priemones, konstatuotos aplinkybės dėl grėsmės egzistavimo yra neabejotinai svarbios šioje byloje nagrinėjant ieškovės atskirąjį skundą, tačiau ieškovė taip pat akcentavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas arbitražo sprendimo vykdymui užtikrinti jokia apimtimi neužtikrina ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo, todėl nesudaro pagrindo Lietuvos apeliaciniam teismui netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad jos jau pritaikytos arbitraže.

21. Atsakovė CHAPS 2019 m. spalio 23 d. taip pat pateikė paaiškinimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodydama, kad ieškovės atskirasis skundas šiuo metu nebeaktualus, nes klausimas jau yra išspręstas iš esmės: 2019 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje e2-621-381/2019 Lietuvos apeliacinis teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė 2018 m. sausio 24 d. Atsiskaitymų sutarties vykdymą bei priverstinį išieškojimą jos pagrindu.

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, sutinka su atsakovės pozicija pirmiau nurodytu klausimu (21 punktas).

23. Kaip jau minėta, viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra grėsmė, kad nepritaikius šių priemonių, ieškovei galimai palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti apskritai neįmanomu.

24. Ieškovė neginčija tos aplinkybės, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-621-381/2019 buvo pritaikytos faktiškai tapačios ieškovės prašomoms šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės – buvo sustabdytas 2018 m. sausio 24 d. Atsiskaitymų sutarties vykdymas ir uždrausta atsakovei CHAPS įgyvendinti visas iš šios sutarties kylančias teises, apimančias ir kreipimąsi dėl priverstinio skolos pagal Atsiskaitymų sutartį išieškojimo, t. y. apimančias ir išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00773 sustabdymą.

25. Taigi, nors minėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti Kauno LEZ, AOI ir Knightsbridge galimai palankų sprendimą Vilniaus komercinio arbitražo teisme, o ne ieškovės Residential Management Inc. ieškinį, akivaizdu, kad pati grėsmė, kurią ieškovė įrodinėjo tiek savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek nagrinėjamame atskirajame skunde, t. y. jog CHAPS vykdys ginčo sutartį ir išieškos pagal ją iš Kauno LEZ itin didelę sumą, kurią vėliau susigrąžinti iš šios atsakovės (dėl jos statuso (buvimo ofšorinė bendrove) ir neaiškios finansinės padėties) bus itin sunku ar net neįmanoma, faktiškai šiuo metu nebeegzistuoja, nes galimybė CHAPS ginčijamą sutartį vykdyti ir gauti ką nors pagal ją iš atsakovės Kauno LEZ yra apribota įsiteisėjusia ir galiojančia nutartimi, be kita ko, uždraudžiant CHAPS šiuo metu vykdyti jau pradėtą išieškojimo procesą.

26. Kitaip tariant, nors ieškovė teisi, kad kitoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo ir yra skirtos apsaugoti kitų asmenų, o ne tiesiogiai ieškovės interesus, vis dėlto faktiškai šios priemonės (šiuo metu, kol galioja) eliminavo ir ieškovei Residential Management Inc. palankaus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1516-230/2019 įvykdymo apsunkinimo grėsmę, o nesant tokios grėsmės, laikinosios apsaugos priemonės apskritai negali būti taikomos, nes jų taikymas neatitiktų CPK 144 straipsnio reikalavimų.

27. Būtinybės dubliuoti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrindžia ir ieškovės nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismui priėmus nepalankų galutinį sprendimą dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovės reikalavimas nebus niekaip užtikrintas. Pažymėtina, kad CPK nedraudžia ieškovei, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. atsiradus minimai grėsmei, dar kartą kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

28. Poreikio nagrinėjamoje byloje šiuo metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios jau pritaikytos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi, taip pat nepagrindžia ieškovės cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-780-180/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-516/2018, nes iš esmės skiriasi minėtose bylose ir šiuo metu analizuojamu atveju susiklosčiusios faktinės situacijos. Tiek ieškovė Residential Management Inc. šioje byloje, tiek Kauno LEZ, AOI ir Knightsbridge arbitražo byloje ginčija tą pačią sutartį ir faktiškai formuluoja analogišką reikalavimą (nors ir grindžiamą skirtingais pagrindais) pripažinti Atsiskaitymų sutartį negaliojančia, be to, prašo taikyti tapačias laikinąsias apsaugos priemones. Savo ruožtu ieškovės cituojamuose Lietuvos apeliacinio teismo išgarinėtose bylose laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos skirtingo pobūdžio reikalavimams (dėl nuostolių atlyginimo ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais) užtikrinti ir išaiškinta, kad skirtingiems ieškovės reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra dvigubas reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimas ir tokios priemonės negali būti vertinamos kaip pažeidžiančios proporcingumo bei ekonomiškumo principus. Be to, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-740-516/2018 turinio, skyrėsi ne tik reikalavimai bei atitinkamai jais siekiami rezultatai (turto grąžinimas ankstesniam savininkui ir nuostolių ieškovui priteisimas), bet ir pačios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vienu atveju buvo areštuotas konkretus, actio Pauliana ginčijamų sandorių pagrindu perleistas turtas, esantis pas vieną asmenį, o kitu atveju – taikytas kito asmens turto areštas.

29. Apibendrindamas tai, kas nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė iš esmės kitais motyvais, nei nurodyti pirmiau šioje nutartyje, vis dėlto pirmosios instancijos teismo nutartimi pasiektas teisinis rezultatas – laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas – iš esmės yra teisingas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ir ji paliktina nepakeista.

30. Kadangi kiti šalių bei trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose dėl skundžiamos nutarties išdėstyti argumentai šiuo metu negali padaryti įtakos ieškovės atskirojo skundo išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė