Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. V., K. V. dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys K. V. ir G. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai elektroniniu paštu, gauti abiejų suinteresuotų asmenų patvirtinimai, jog pareiškėjos prašymui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo neprieštarauja, pretenzijų neturi (elektroninės bylos lapas (toliau – el. b. l. 63, 66).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys G. V. ir K. V. yra palikėjos G. V., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaičiai, t.y. jos sūnaus G. V., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (el. b. l. 5 ,6). Palikėja G. V. kitų vaikų, išskyrus pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvą neturėjo (el. b. l. 7). Palikėjos G. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą 2021 m. spalio 21 d. priėmė suinteresuoti asmenys K. V. ir G. V. (el. b. l. 11). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad palikėjos G. V. vardu nuosavybės teise yra registruoti du nekilnojamojo turto objektai: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (el. b. l. 15). 2022 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7500-797/2022 buvo nustatyta, kad atsakovas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nėra V. Š., (duomenys neskelbtini), tėvas, panaikintas Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2004 m. vasario 11 d. įrašas Nr. 208 apie A. Š. tėvystę ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. V., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o V. Š. yra G. V. dukra (el. b. l., 17-21).

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2014).

Pažymėtina, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant svarbių realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos močiutės G. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties praleido dėl to, kad palikėjos mirties dieną nebuvo išspręstas pareiškėjos tėvystės klausimas. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat išklausius teismo posėdžio metu duotus pareiškėjos paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą mirusios močiutės palikimui priimti praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo kreipdamasi į teismą dėl tėvystės nustatymo, mirus spėjamam vaiko (pareiškėjos) tėvui, kuris mirė anksčiau nei palikėja G. V., todėl pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo. Nors praėjęs laikotarpis nuo pareiškėjos močiutės mirties iki jos kreipimosi į teismą su šioje byloje nagrinėjamu prašymu yra ilgesnis, tačiau teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su termino praleidimu dėl pareiškėjos tėvo tėvystės nustatymo bei nuginčijimo proceso laiko objektyviomis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad palikėjai priklausęs nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre vis dar yra registruotas mirusios palikėjos G. V. vardu (el. b. l. 41) Testamentų registro duomenimis palikėjos G. V. palikimą priėmė suinteresuoti asmenys G. V. ir K. V., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (el. b. 11). Įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes bei ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti pareiškėjo buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Taip pat teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio pagrindu terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteistinos, nes neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Vadovaujantis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 578 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimą, likusį po G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.