Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovei V. Š., jos atstovui advokatui V. M., tretiesiems asmenims: N. V., G. V. ir teismo salėje dalyvaujant atsakovui A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui A. Š., tretiesiems asmenims: VSDFV Klaipėdos skyriui, N. V., G. V., K. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir juridinio fakto nustatymo – tėvystės nustatymo, mirus spėjamam vaiko tėvui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. Š. su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo sutinka, jis neprieštarauja, kad ieškovė turėtų kitą pavardę, ekspertizės skirti neprašo, nes po išgirstų paaiškinimų 100 proc. įsitikinęs, jog jis nėra V. Š. tėvas, nes N. V. su juo nebegyveno, mokėsi Klaipėdoje, jis nežino, su kuo Klaipėdoje gyveno jo sutuoktinė. Dėl ieškinio reikalavimų paaiškino, jog N. V. jam pasakė, kad V. nėra jo dukra, todėl, nutraukiant santuoką, nors sutartyje ir nurodė, kad jis teiks išlaikymą dukrai V. Š., tačiau abu sutuoktiniai buvo sutarę, jog jis V. Š. išlaikymo neteikia, o N. V. išlaikymo V. ir nereikalaus, o jis išlaikymą teikė tik savo vaikams E. ir D. Atsakovui žinoma, kad jis buvo įrašytas vaiko tėvu, bet dėl tėvystės nuginčijimo į teismą nesikreipė. Su V. Š. emocinio ryšio nėra, jos neprižiūrėjo, nesirūpino ja, gimdyme nedalyvavo, nes jo sutuoktinė jau gyveno ne su juo. Atsakovas patvirtino, jog N. V. jam yra sakiusi, kad V. tėvas yra G. V.. Atsakovas prašo ieškinį tenkinti, išskyrus ieškovės reikalavimą priteisti iš jo valstybei bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo K. V. į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu yra įrašytas A. Š., motina – N. Š., šiuo metu jos pavardė – V., nes (duomenys neskelbtini) ji susituokė su G. V.. V. Š. gimimo įrašas padarytas (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius informavo teismą, kad prašymai įregistruoti vaiko gimimą ir kiti pateikti dokumentai yra saugomi penkerius metus, todėl buvo sunaikinti, bet nurodė, kad dėl vaiko įregistravimo į CMS N. Š. kreipėsi žodžiu, tai neprieštarauja teisės aktams. A. Š. buvo įregistruotas V. Š. tėvu. Santuoka tarp A. Š. ir N. Š. teismo sprendimu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). G. V. mirė (duomenys neskelbtini).

Atsakovas su ieškiniu sutiko ir paaiškino, jog jis, išklausęs visus paaiškinimus, yra įsitikinęs, kad jis nėra V. Š. tėvas, apie tai jam yra sakiusi ir N. V., kuri tvirtino, jog V. tėvas yra G. V.. Trečiasis asmuo N. V. paaiškino, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas, nes atsakovas A. Š. nėra tikrasis V. Š. tėvas, kadangi jos biologinis tėvas yra G. V., kuris yra miręs; ji apie tai dukrai V. yra sakiusi dar anksčiau, visi tai žinojo, bet į teismą nesikreipė; A. Š. negali būti V. tėvu, nes iki V. gimimo jie intymių santykių nepalaikė, kadangi ji jau anksčiau gyveno su G. V., o ji A. Š. yra sakiusi, kad ne jis V. tėvas.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų.

Civilinio kodekso 4.139 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Teisės normos patvirtina, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės nuginčijimo klausimus, o tėvystės nuginčijimo pagrindas – teismo įsitikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

Šiuo atveju ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pareiškė pilnametis vaikas, kurio gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas A. Š.. Kadangi tėvystės nuginčijimo / nustatymo klausimo nesprendė ieškovės tėvai tuomet, kai V. Š. dar buvo nepilnametė, jie tinkamai neįgyvendino savo pareigų ir neužtikrino nepilnamečio vaiko interesų ir teisės žinoti vaiko kilmę, todėl šia teise naudojasi pilnametė V. Š. ir laikytina, kad ieškovė nėra praleidusi senaties termino kreiptis į teismą (CK 3.152 str.).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovės V. Š. ir atsakovo A. Š. nesiejo emocinis ryšys, atsakovas šiuo vaiku nesirūpino, jo neprižiūrėjo, neteikė išlaikymo V., o vaiko motina N. V. išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, nes taip buvo sutarę, kadangi atsakovas teigė žinąs, kad V. yra ne jo vaikas. Teismas nenustatė ieškovės ir atsakovo socialinio ryšio, jie nepalaikė ir nepalaiko jokių santykių, nes ieškovė tėvu laikė G. V., šalys neprašo skirti DNR ekspertizės, nes iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog N. V. ir A. Š. intymių santykių nepalaikė, gyveno atskirai, todėl atsakovas negali būti vaiko tėvas (CPK 178 str.).

Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, kad atsakovas A. Š. nėra ieškovės V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikintinas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie atsakovo tėvystę (CPK 178, 185, 187 str., CK 3.149-3.151 str.).

Dėl juridinio fakto - tėvystės nustatymo, mirus spėjamam vaiko tėvui

Į teismą dėl juridinio fakto nustatymo kreipėsi ieškovė, kuri prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., gim. (duomenys neskelbtini) , miręs (duomenys neskelbtini), yra jos tėvas, o V. Š. yra jo dukra.

Medicininis mirties liudijimas patvirtina, jog G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Jo vaikai yra G. V. ir K. V.. Sutuoktinė - N. V..

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Ieškovė nurodo, jog ji yra G. V. dukra, jai tai žinoma iš motinos N. V., ji augo su juo šeimoje ir laikė jį savo tėvu. Ieškinį grindžia atliktu DNR giminystės brolio / sesers genetiniu tyrimu, kurio rezultatai yra 94,4 procentų tikimybė. G. V. tėvai yra mirę.

Ieškovė tėvystės faktą įrodinėjo ir pateiktomis nuotraukomis. Trečiasis asmuo G. V. ir atsakovas A. Š. nurodė, kad pateiktose nuotraukose yra G. V., kuris laiko ant rankų mažą V. Š..

Trečiasis asmuo N. V. patvirtino, kad su G. V. gyveno kartu, turėjo intymių santykių, jis dalyvavo V. gimdyme, vėliau susituokė ir iki G. V. mirties gyveno kartu.

Pateiktos nuotraukos patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes apie bendrą gyvenimą, emocinį ryšį su vaiku. Tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų nėra ginčo dėl juridinio fakto nustatymo, todėl ieškovė, atsakovas, ar tretieji asmenys neprašė skirti DNR ekspertizės.

Ieškovė reikalavimą dėl juridinio fakto – tėvystės nustatymo - grindžia DNR giminystės brolio / sesers genetiniu tyrimu, kurio rezultatai yra 94,4 procentų tikimybė. Jame nurodyta, kad tiriamieji yra V. Š. (sesuo) ir K. V. (brolis) ir kad šiuo tyrimu negalima įrodinėti giminystės, nes tai nėra eksperto išvada, bet tai yra vienas iš rašytinių įrodymų, neturintis didesnės juridinės galios (CPK 177 str.).

Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad spėjamas vaiko tėvas kartu su ieškovės motina bendrai gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. pradžios, (duomenys neskelbtini) m. sudarė santuoką, vedė bendrą ūkį, gyveno kartu su vaiku V., ja rūpinosi, laikė savo vaiku, pabandė tvarkyti dokumentus dėl tėvystės, bet to nebaigė. Ieškovė nurodė, jog savo tėvu visada laikė G. V., kuris ją laikė savo vaiku.

Vaiko auklėjimas, kaip įrodomasis faktas, patvirtinantis tėvystę, reiškiasi tuo, kad spėjamas vaiko tėvas rūpinasi vaiku kaip savu, su juo bendrauja, priima sprendimus dėl vaikui rūpimų dalykų, tėviškai rūpinasi jo fiziniu ir dvasišku vystymusi ir kt.

Tretieji asmenys N. V. yra įsitikinusi, kad G. V. yra V. tėvas, o G. V. taip pat tvirtino, kad jai buvo žinoma ta aplinkybė, jog V. Š. yra G. V. dukra. Trečiasis asmuo K. V. sutiko, kad būtų atliktas DNR giminystės genetinis tyrimas. Tai rodo, jog tretieji asmenys šių aplinkybių neneigė ir ieškiniui neprieštaravo. Tą aplinkybę nurodė ir atsakovas A. Š., kuris patvirtino, jog N. V. jam yra sakiusi, kad V. tėvas yra G. V..

Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog nuotraukose yra G. V., kuris laiko ant rankų V., dalyvaujantys byloje asmenys patvirtino, jog nuotraukose yra V. Š., G. V. ir N. V.. Byloje yra duomenų, kad G. V. dalyvavo V. gimdyme, vėliau rūpinosi vaiku, laikė jį savu (CPK 177 str.).

Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, į tai, kad ieškovė negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, ieškovės prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas, todėl tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. V., gim. (duomenys neskelbtini) , miręs (duomenys neskelbtini), yra V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o V. Š. yra jo dukra.

Juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas biologinei vaiko kilmei iš tėvo nustatyti (CK 3.161 str. 2 d., CPK 178, 185 str., 444 str. 2 d. 9 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė reiškia ir procesinio pobūdžio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo iš atsakovo. Kadangi ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ją atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, todėl pagal bendrą taisyklę žyminis mokestis valstybei turėtų būti priteistas iš atsakovo. Ieškovė prašo priteisti valstybei ir už jos atstovavimą, tačiau teismas sprendžia, jog šios kategorijos byloje yra pagrindas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, įvertinus jų susidarymo priežastis. Teismui suteikta teisė nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1-3 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinus priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Nors ieškinys patenkintas, tačiau atsakovas ieškinį pripažino, neprašė skirti DNR ekspertizės, o įstatymas numato tėvystės nuginčijimą tik teisme, šalių valios taikiai išspręsti ginčą nepakanka. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad santuoka su A. Š. vaiko gimimo metu buvo nenutraukta, todėl tėvu buvo įregistruotas atsakovas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. Š. tėvas, N. V. dar būnant santuokoje su atsakovu, yra kitas asmuo, todėl sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidų susidarymą ir tokią situaciją lėmė ne atsakovo elgesys, ir tai yra pagrindas taikyti Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su žyminiu mokesčiu, ieškovės atstovavimo išlaidomis, su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str., CK 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 387-399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas ir panaikinti Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie A. Š. tėvystę.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., gim. (duomenys neskelbtini) , (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. Š. yra G. V. dukra.

Juridinis faktas reikalingas biologinei vaiko kilmei iš tėvo nustatyti.

Bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovo nepriteisti.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti tėvystei išregistruoti ir nustatytai tėvystei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.