Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant ieškovo atstovei R. N., atsakovui A. S., jo atstovui advokato padėjėjui Egidijui Galatilčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. S. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas, 2013-07-29 patikrinęs daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-130729-00098 (b.l. 6-7, 14, 15). Jame ieškovas konstatavo, kad atsakovas atliko savavališką paprastąjį remontą bute (duomenys neskelbtini), t.y. atliko namo fasado elementų keitimo darbus, vietoje buto lodžijos (balkono) turėklų įstatė langą. Savavališkos statybos aktu ieškovas pareikalavo atsakovą nevykdyti minėtų buto (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Surašant aktą atsakovas nedalyvavo (b.l. 7). 2013-08-28 reikalavimu Nr. REI-00-130828-00116 ieškovas iš atsakovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2014-02-28 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2013-07-29 surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius (b.l. 8-9). Savavališkos statybos aktas ir reikalavimas buvo įteikti atsakovui 2013-09-18 dienraštyje „Lietuvos žinios“ (b.l. 10-11, LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d., LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 25, 27, 28 p.). Iš šalių paaiškinimų, 2014-04-14 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto nustatyta, kad atsakovas reikalavimo nei nustatytu terminu, nei iki šiol taip ir neįvykdė (b.l. 12-13, 133-134).

Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (LR statybos įstatymo 2 str. 71 d.). LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad statytojo teisė yra įgyvendinama tik tada, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą. Be to, LR statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą. Atsakovas šioje byloje kelia ginčą dėl ieškovo nurodomos statybos savavališkumo, teigdamas, kad jokių statybos darbų jis nevykdė, jis įgijo butą (duomenys neskelbtini), jau su tokiu langu balkone. Šie atsakovo argumentai, teismo vertinimu, yra nepagrįsti. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginį, jog langas vietoj balkono turėklų bute (duomenys neskelbtini), buvo jau įstatytas atsakovui įsigyjant butą iš trečiųjų asmenų 1993-06-10 pirkimo-pardavimo sutartimi (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad vien atsakovo paaiškinimų tokiai aplinkybei nustatyti nepakanka (CPK 185 str.). Teise rinkti įrodymus šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas procese nesinaudojo (CPK 13 str., 42 str., 179 str. 1 d.). Taip pat teismas nesutinka su atsakovo teiginiu, jog lango buto (duomenys neskelbtini), balkone vietoj turėklų įstatymas nepatenka į statybos darbus, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nes jis įstatytas prieš balkono turėklus, o ne vietoj jų, kaip nurodo ieškovas. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 8, 3, 133-134) akivaizdu, kad savavališkos statybos konstatavimo metu buto (duomenys neskelbtini), balkone, priešingai nei kituose šio namo butų balkonuose, turėklų nebuvo apskritai. Esant nustatytai šiai aplinkybei, pripažintina nereikšminga atsakovo nurodoma aplinkybė, kad langas buto (duomenys neskelbtini), balkone buvo įstatytas ne toje pačioje vietoje kaip ir turėklai, o keli ar keletas centimetrų toliau, nes bet kuriuo atveju balkono turėklas, turintis ne tik funkcinę paskirtį apsaugoti asmenis nuo iškritimo, bet ir būdamas namo fasado elementu, buvo pakeistas langu. Pagal LR aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. D1-6222 patvirtino statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.9 p. balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų keitimas, nesilpninant laikančių konstrukcijų, priskirtinas paprastojo remonto darbams, kuriam, atliekamam daugiabučiame name mieste, kai keičiama pastato išvaizda, pagal LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtino statybos techninio reglamento STR 1.107.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2 p. reikalingas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, liudijančių, kad atsakovas tokį rašytinį pritarimą paprastajam remonto aprašui turėjo 2013-07-29 savavališkos statybos akto surašymo metu (b.l. 4, el. b. priedas 31) ir/ar kad jis dėl jo gavimo kreipėsi į atitinkamas institucijas vėliau (CPK 178 str.). Todėl konstatuotina esant įrodyta, kad atsakovas savavališkai bute (duomenys neskelbtini), vietoj lodžijos (balkono) turėklų įstatė langą, ką aiškiai konstatavo jau Vilniaus apygardos teismas 2015-03-17 nutartyje šioje byloje (b.l. 61-64).

Šiuo metu galiojantis LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas numato galimybę atlikti neteisėtos statybos įteisinimą, numatytos tokio įteisinimo sąlygos, be to, netgi po to, kai savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti ir yra pareikštas ieškinys dėl tokio statinio nugriovimo, įstatymas numato galimybę teismui priimti alternatyvius sprendimus, būtent, remiantis LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d., teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus LR statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Tai reiškia, jog šiuo metu įtvirtintas teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę nuspręsti, ar konkrečioje situacijoje savavališkas statinys turi būti griaunamas, ar yra galimas jo įteisinimas, atlikus tam tikrus veiksmus. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 8 d.).

Vilniaus apygardos teismas, 2015-03-17 nutartimi grąžindamas šią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, būtent ir nurodė, kad jei statytojas įrodo, kad vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, jog ji atitinka statybos techninius reikalavimus ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą, teismas turi priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją. Nagrinėjamu atveju, kai atsakovas atliko fasado elementų keitimo darbus, kurių atlikimui nebuvo gauti reikalingi statybą leidžiantys dokumentai, būtina svarstyti klausimą, ar tokia statyba iš esmės galima, o nustačius, kad atlikti darbai iš esmės yra galimi – svarstyti dėl galimybės atsakovui sutvarkyti dokumentaciją, t.y. įteisinti atliktus savavališkos statybos darbus, suteikimo, nes atsakovo atliktų remonto darbų išardymas, nesuteikus atsakovui galimybės sutvarkyti dokumentaciją, šiuo konkrečiu atveju vertintinas kaip neproporcingas ir prieštaraujantis teisingumo ir sąžiningumo principams (b.l. 61-64). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, liudijančių, kad tokio pobūdžio statyba bute (duomenys neskelbtini), yra negalima (LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str.). Tačiau vertindamas atsakovo elgesį ir poziciją nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, teismas nemato pagrindo naudotis teise priimti vieną iš LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme įtvirtintų alternatyvių sprendimų. Pažymėtina, kad apie šios civilinės bylos nagrinėjimą atsakovas buvo informuotas dar 2014-05-30 (el.b. priedas b.l. 16), kas liudija, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko ne tik jo pozicijai pagrindžiantiems įrodymams surinkti (CPK 178 str.), bet ir imtis priemonių savavališkai statybai įteisinti. Nepaisant to, atsakovas iki šiol nesiėmė jokių veiksmų nei savo pozicijai byloje pagrįsti, nei įteisinti savavališką statybą. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo atsikirtimus į ieškinį grindė ir vėl tais pačiais argumentais, kad šios savavališkos statybos darbus atliko ne jis, be to, jie negali būti laikomi savavališkais. Vertinant tai, kad aplinkybė, jog ginčo darbai kaip savavališki, už kurių atlikimą yra atsakingas būtent atsakovas, buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo dar 2015-03-17 nutartyje šioje byloje, toks atsakovo elgesys (tame tarpe Vilniaus apygardos teismo nutarties neskundimas kasacine tvarka, su ja ar joje konstatuotais faktais nesutinkant; jokių įrodymų neteikimas, teismui pasiūlius juos teikti; neatvykimas į teismo posėdžius, kai jo dalyvavimas yra pripažintinas būtinu; nesiėmimas jokių veiksmų įteisinti savavališką statybą, tokia galimybe visgi pageidaujant pasinaudoti) vertintinas kaip piktnaudžiavimas turimomis civilinėmis teisėmis ir procesu. Būtent toks atsakovo elgesys, viena vertus, yra pagrindu konstatuoti, kad atsakovas neįrodė, jog vis dar yra neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą (CPK 178 str.). Kita vertus, tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti ginti atsakovo civilinę teisę į statybos įteisinimą, kuria jis, teismo vertinimu, akivaizdžiai piktnaudžiauja (CK 1.137 str. 2, 3 d., CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.). Todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, įpareigojant atsakovą išardyti statinio (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje balkono turėklų įrengtą langą ir sutvarkyti statybvietę (LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 14 str. 7 d. 2 p.).

Taip pat ieškovas prašo nustatyti teismo sprendimo nevykdymo pasekmes – įpareigoti atsakovą mokėti 28,96 Eur (100 Lt) baudą į ieškovo sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo, jei atsakovas per 3 mėnesius savo lėšomis po sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalins savavališkos statybos padarinių. CPK 273 str. 1 d. reglamentuota, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Pagal CPK 273 str. 3 d., jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. CPK 273 str. 3 d. įtvirtintos normos taikymo galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio, t. y. šią normą galima taikyti tik tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja atsakovą atlikti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti išimtinai tik pats atsakovas, arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo išardyti statinio (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje balkono turėklų įrengtą langą ir sutvarkyti statybvietę įvykdymas (LR statybos įstatymo 3 str. 3 d. 1 p., LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3, 4 d.) nelaikytinas išskirtinai asmeniniu, kurį gali atlikti tik pats atsakovas, todėl ieškovo prašymas dėl 28,96 Eur (100 Lt) baudos skyrimo už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną atmestinas. Teismo vertinimu, teismo sprendimo nevykdymo atveju pašalinti ginčo savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę leistina ieškovui, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo (CPK 273 str. 1 d., LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 9 d.).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu, todėl ieškinį nusprendus tenkinti, iš atsakovo priteistinas 41,70 Eur (144 Lt) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 2011-06-21 redakcija, 82 str.) bei bylos nagrinėjimo metu patirtos 7,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. išardyti statinio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje balkono turėklų įrengtą langą ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per pastarąjį terminą nepašalinus savavališkos statybos padarinių ir nesutvarkius statybvietės, leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, į. k. 288600210, pašalinti šios savavališkos statybos padarinius pačiam, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai žyminį mokestį – 41,70 Eur (keturiasdešimt vieną Eur 70 ct) (144 Lt) bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 7,37 Eur (septynis Eur 37 ct). Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banko Nordea Bank AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.