Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui A. S. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui A. S. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 13, esantis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013-07-29 surašė atsakovui A. S. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-130729-00098, kuriame nurodė, kad atlikti namo fasado elementų keitimo darbai; vietoje buto lodžijos (balkono) turėklų įstatytas langas, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. atliktas savavališkas paprastasis remontas. 2013-08-28 ieškovė surašė atsakovui reikalavimą Nr. REI-00-130828-00116 iki 2014 m. vasario 28 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Ieškovė 2014-04-14 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA-00-140414-00085 nustatė, kad atsakovas neišardė savavališkai pastatytų statinio dalių, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. S., prašydama įpareigoti pastarąjį savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. išardyti statinio (duomenys neskelbtini), bute Nr. 13 vietoje balkono turėklų įrengtą langą ir sutvarkyti statybvietę. Jei atsakovas per prašomą terminą neįvykdytų nurodyto reikalavimo, prašė jį įpareigoti sumokėti 100 Lt baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną. Atsakovas A. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko, tvirtino, kad ieškovė neįrodė, jog būtent jis atliko fasado elementų keitimo darbus ir įrengė langus. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusių tęstinių teisinių santykių pobūdį bei byloje konstatuotas faktines aplinkybes, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą išardyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini) bute Nr. 13 vietoje balkono turėklų įrengtą langą ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, tvirtina, kad teismas netinkamai pritaikė teisės normas atsiradusiems savavališkos statybos šalinimo teisiniame santykiams. Pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimą atsakovo atlikti darbai priskirtini statinio paprastojo remonto statybos rūšiai, o atsakovas statybą leidžiančio dokumento Inspekcijai nepateikė. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas taikydamas teisės normas padarė klaidą, nes ieškinyje buvo nurodyta, kad rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui privalomas atliekant daugiabučio namo paprastąjį remontą mieste (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2 punktas), o ne atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6. Priedo 5.1 punktas).

Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė ieškinį grindė STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2 punkto nuostatomis, pagal kurias yra privalomas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui, atliekant daugiabučio namo paprastojo remonto darbus, kai keičiama pastato išvaizda. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, 2014-01-01 įsigaliojo nauja STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo redakcija, tačiau ir pagal jos 5.2 punktą rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui vis tiek liko privalomas atliekant daugiabučio namo paprastąjį remontą mieste, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Teisėjų kolegijai neaišku, kuo remdamasis pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog 2014-01-01 įsigaliojus naujai STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo redakcijai, pagal jos 5 punktą, rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui tapo privalomas tik atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio išvaizda, t.y. balkonų, lodžijų įstiklinimas ir pan. Į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2013-07-04 raštas patvirtina, kad nebuvo gautas atsakovo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar rašytinį pritarimą statinio projektui adresui (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, jog įrodymai, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas, nebuvo pateikti nei pirmos instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Taigi aplinkybė, kad asmuo ginčo statinį stato neturėdamas jokių privalomų statybos dokumentų, yra aiškus pagrindas pripažinti ginčo statybą savavališka. Esant nurodytoms aplinkybėms ir minėtam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo atlikti namo fasado elementų keitimo darbai, t.y. vietoje buto lodžijos (balkono) turėklų įstatytas langas, adresu (duomenys neskelbtini) negavus rašytinio pritarimo, nagrinėjamu atveju laikytini savavališka statyba.

Sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, turi būti remiamasi Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimu, bylos nagrinėjimo metu galiojusių Statybos įstatymo, STR redakcijų, CK 4.103 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012). Pažymėtina, kad nagrinėjamo klausimo kontekste turi būti atkreiptas dėmesys ir į konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, kurie suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. ir kt. nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2011 m. sausio 31 d. nutarime išaiškino, kad proporcingas sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) yra tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį.

Statybos įstatymo 28 str. numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 str. 7 d. 1 p. įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu tokia statyba iš esmės yra galima. Tai, kad jei statytojas įrodo, jog vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, jog ji atitinka statybos techninius reikalavimus ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą, teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, yra ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014 ir kt.)

Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, kai atsakovas atliko namo fasado elementų keitimo darbus, kurių atlikimui nebuvo gauti reikalingi aukščiau minėti statybą leidžiantys dokumentai, būtina svarstyti klausimą ar tokia statyba iš esmės galima, o nustačius, kad atlikti darbai iš esmės yra galimi- svarstyti dėl galimybės atsakovui sutvarkyti dokumentaciją, t.y. įteisinti atliktus savavališkos statybos darbus, suteikimo, nes atsakovo atliktų remonto darbų išardymas, nesuteikus atsakovui galimybės sutvarkyti dokumentaciją, šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertintinas kaip neproporcingas bei prieštaraujantis teisingumo ir sąžiningumo principams.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismui netinkamai pritaikius teisės normas, nebuvo įvertintos visos bylai svarbios aplinkybės ir tokiu būdu nebuvo atskleista bylos esmė. Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.