- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- e2S-1797-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00604-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. A.
- Pareiškėjas
- individualios įmonės „Aujama – credit“
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama – credit“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis E. S., T. A., V. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. pareiškėja individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama – credit“ prašo nustatyti, kad skolininkei T. A. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. A. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų. Nurodo, kad antstolis E. S. vykdo vykdomąją bylą: Nr. 0190/22/00872 pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3347-810/2022 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės T. A. išieškotojos IĮ „Aujama-credit“ naudai. Antstolis 2022 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. S16-136494 dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto atidalinimo pasiūlė skolininkei ir jos sutuoktiniu per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, taip pat per 30 dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. 2023 m. sausio 13 d. antstolio turto arešto aktu Nr. S16-137967 buvo areštuotas skolininkės sutuoktinio V. A. darbo užmokestis. Pareiškėja prašo nustatyti skolininkės T. A. ir suinteresuoto asmens V. A. dalis bendrojoje jungtinė nuosavybėje.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo V. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu nesutinka. Nurodo, kad apie sutuoktinės paimtą paskolą nieko nežinojo, nebuvo vertintas skolininkės kreditingumas ir mokumas, kuris paskolos suteikimo metu buvo neigiamas. Suinteresuoto asmens V. A. vertinimu kreditoriaus interesai reikšmingai nenukentės dėl to, kad savo skolą ir toliau dengs tik pati skolininkė, o atidalijus turtą ir nukreipus išieškojimą į skolininkės sutuoktinio atlyginimą nukentės jo kreditingumas bei nepilnamečių vaikų gerovė, taip pat sutuoktinio nepriekaištinga reputacija.
3. Suinteresuotas asmuo T. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie pareiškimą informuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – įteikiant per darbovietę.
4. Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir nustatė, kad suinteresuotam asmeniui skolininkei T. A. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. A. pajamų, gautų ar gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
6. Teismas nustatė, kad antstolis E. S. vykdo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. e2VP-4728-918/2023 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės T. A., išieškotojui IĮ „Aujama-credit“, vykdomosios bylos Nr. 0190/22/00872. Teismo turimais duomenimis (2023 m. birželio 12 d. išrašai iš kelių transporto priemonių, nekilnojamo turto registrų) nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad skolininkė asmeninės nuosavybės teise transporto priemonių ar nekilnojamojo turto neturi. Vykdymo metu antstolis nustatė, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su V. A., kuris gauna draudžiamąsias pajamas iš (duomenys neskelbtini). Vedybų sutartis tarp T. A. ir V. A. nėra sudaryta.
7. Teismas pažymėjo, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, Lietuvos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116 straipsnis). Viena iš šios teisės normos taikymų sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
8. Teismas nurodė, kad skolininkė su sutuoktiniu nėra sudariusi vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, taip pat sutuoktiniai nėra įregistravę turto padalijimo faktų, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 straipsnis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją.
9. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad suinteresuoti asmenys T. A. ir V. A. yra sutuoktiniai, suinteresuoto asmens V. A. gaunamos piniginės lėšos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismui byloje nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, padarė išvadą, kad suinteresuoto asmens V. A. iš darbinės veiklos gaunamos piniginės lėšos abiem sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis. Duomenų, liudijančių, kad skolininkė T. A. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0190/22/00872, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tuo pačiu pažymėjo, kad remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi bei teisėtų lūkesčių principu, teismas pareiškėjos prašymu sprendė tik dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrame su kitais asmenimis konkrečiame turte, kuris yra areštuotas ir aprašytas antstolio, o ne dėl bet kokio esamo / būsimo turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. šiuo metu sutuoktinės skolos likutis yra 741,72 Eur. Sutuoktinė T. A. yra moki, skola dengiama pagal grafiką, kreditoriui per mėnesį pervedant ne mažiau 400 Eur. Skola ir neatidalijus jo atlyginimo pasidengs per artimiausius vieną arba du mėnesius iš sutuoktinės pajamų.
10.2. V. A. atlyginimas bus nedidelis, nes nuo balandžio 24 iki birželio 16 dienos jis buvo kasmetinėse atostogose. Antstolis galės nuskaičiuoti tik labai mažą sumą, kuri skolos sumokėjimui neturėtų jokios reikšmės. Be to, kreditoriaus reikalavimas yra perteklinis, kadangi tai visiškai nepakeis skolos mokėjimo spartumo, o šeimos išlaidos antstoliui padidės, kadangi antstolis turės atlikinėti veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu, o vertinant, kokią sumą jau yra pervedusi kreditoriui sutuoktinė, tai jau seniai padengta ir paskola, ir palūkanos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja IĮ „Aujama – credit“ nurodė, kad su atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais nesutinka, ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. skolininkė asmeninio turto neturi, ji nėra moki, o tarp išieškotojo ir skolininkės nėra suderintas joks skolų mokėjimo grafikas. Tai, kad skolininkė savarankiškai geruoju kiekvieną mėnesį žada įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą tam tikrą sumą, iš esmės yra tik pažadas, kurio įvykdymas nėra užtikrintas jokiais objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų, jog skolininkė tokį pažadą vykdys. Juo labiau, kad iki šiol išieškoti dalį skolos pavyko tik priverstinio vykdymo priemonėmis.
11.2. net jeigu skolininkė ar jos sutuoktinis vykdys pažadą kiekvieną mėnesį asmeniškai į antstolio depozitinę sąskaitą pervesti tam tikrą sumą skolos dengimui, tai nėra kliūtis nustatyti skolininkės turto, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalį, nes tai tik pagreitins skolos išieškojimą. Tai, kad skolininkė sumokėjo vieną įmoką yra išieškotojo aktyvių procesinių veiksmų vykdymo procese pasekmė, siekiant išsiieškoti skolą.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (skolininkė) T. A. prašo atskirąjį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį pakeisti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Skolininkė dirba, gaunu atlygį, o esamą skolą moka kartą per mėnesį, laiku, pati perveda papildomą sumą, kai tik yra galimybė. Pareiškėja papildomais mokėjimais sumokėjo penkis kartus. Šiuo metu skolos likutis yra 743,49 Eur (79,66 iš jų yra antstolio atlygis). Visą skolos susidarymo laiką glaudžiai bendravo su antstolio kontora, ieškojo būdų, kaip greičiau padengti susidariusią skolą. Su IĮ Aujama credit atstovu bendros kalbos rasti nepavyko.
13. Suinteresuotas asmuo antstolis E. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Byloje kilo ginčas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, jog antstolis E. S. vykdo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. e2VP-4728-918/2023 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės T. A. išieškotojui IĮ „Aujama-credit“, vykdomosios bylos Nr. 0190/22/00872.
15. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
16. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.
17. Minėta, antstolis E. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0190/22/00872 pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3347-810/2022 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės T. A. išieškotojos IĮ „Aujama-credit“ naudai. Atliekant vykdymo veiksmus taip pat buvo nustatyta, kad duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutarčių Vedybų sutarčių registre nėra. Skolininkės sutuoktinis gauna draudžiamąsias pajamas iš (duomenys neskelbtini). Antstolis 2022 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. S16-136494 dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto atidalinimo pasiūlė skolininkei ir jos sutuoktiniu per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, taip pat per 30 dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. 2023 m. sausio 13 d. antstolio turto arešto aktu Nr. S16-137967 buvo areštuotas skolininkės sutuoktinio V. A. darbo užmokestis.
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimu buvo prašoma nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. individualizuoti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkei priklauso ½ sutuoktinio gaunamų pajamų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkei T. A. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. A. iš (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
19. Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą motyvuoja tuo, jog jo sutuoktinė yra moki ir nėra tikslinga siekti jo atlyginimo dalies atidalijimo. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.
20. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
21. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta. Byloje taip pat nėra duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą, todėl skolininkės ir jos sutuoktinio turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos.
23. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl turto dalies nustatymo. Kaip minėta, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė nuosavybė( CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punktas).
24. CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą, nustatydamas, kad skolininkei T. A. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. A. iš (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
25. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 624 straipsnio 3 dalis).
26. Kiti suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos prašymą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio kodekso antrame skirsnyje numatytas išimtis. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, remdamasis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų. Aplinkybių, dėl kurių reikėtų ginti viešąjį interesą ir peržengti skundo ribas, byloje nenustatyta (CPK 320 straipsnis).
29. Apeliacinės instancijos teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
30. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.