Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobosas“ atstovei advokatei Viktorijai Safošinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. O. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobosas“, trečiasis asmuo N. Š., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nustatyta, kad ieškovas S. A. O. yra transporto priemonės Jeep Grand Cherokee, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (1 t., el. b. l. 13).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių 2018 m. gruodžio 21-28 d. buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai dėl pirmiau nurodytos transporto priemonės remonto. Iš 2018 m. gruodžio 28 d. surašytos Paraiškos remontuoti automobilį/Priėmimo-perdavimo akto (1 t., el. b. l. 51) matyti, kad atsakovės atliktų darbų ir panaudotų dalių (medžiagų) vertė buvo 335 Eur; darbų pobūdis buvo purkštukų remontas. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad už atliktus darbus buvo atsiskaityta (1 t., el. b. l. 52).

Ieškovas, be kita ko, reiškia reikalavimą šią sumą priteisti, kaip nuostolius, motyvuodamas tuo, kad automobilio remonto paslaugos buvo nekokybiškos, automobilis sugedo tą pačią dieną, nuvažiavus kelis kilometrus už autoserviso.

Ieškovas savo patirtą 570 Eur turtinę žalą, be kita ko, grindžia Transporto priemonės nuomos sutartimi (1 t., el. b. l. 5), pagal kurią ieškovas nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 8 d. patyrė 220 Eur transporto priemonės nuomos išlaidų ir 2019 m. kovo 18 d. išrašyta sąskaita (1 t., el. b. l. 6-7), pagal kurią ieškovas patyrė 350 Eur transporto priemonės nuomos išlaidų.

Šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl deliktinės atsakomybės atsakovei taikymo, tiesioginių nuostolių (turėtų išlaidų) atlyginimo. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

Ieškovo paaiškinimais, liudytojų L. O. ir E. S. parodymais nustatyta, kad ieškovas savo valia 2019 m. gruodžio 28 d. buvo palikęs transporto priemonę, kol trečiasis asmuo N. Š. teigė ieškantis reikiamos detalės ir ketinantis transporto priemonę suremontuoti. Iš liudytojo E. S. parodymų teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, el. b. l. 18-21) darytina išvada, kad transporto priemonę ieškovas nutarė atsiimti 2019 m. kovo mėn. ir, jo prašymu, E. S. pirmą kartą nuvyko jos atsiimti 2019 m. balandžio mėn. Taigi nėra pagrindo manyti, kad ieškovas ir (ar) kiti asmenys ieškovo pavedimu iki 2019 m. balandžio mėn. būtų ėmęsi kokių nors aktyvių veiksmų ginčo transporto priemonei susigrąžinti. Be to, šiame sprendime jau konstatuota, grąžinus ginčo transporto priemonę tolesniam remontui, ieškovo transporto priemonės gedimas buvo kitokio pobūdžio nei taisytas 2018 m. gruodžio 21-28 d.; nekokybiško ginčo transporto priemonės remonto ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo patirtos transporto priemonių nuomos išlaidos atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovo reikalavimas dėl 570 Eur turtinės žalos (transporto priemonių nuomos išlaidų) priteisimo atmetamas kaip neįrodytas.

Atsakovė UAB „Autobosas“ nagrinėjamoje byloje į ieškinį atsikerta tuo, kad, ieškovui antrą kartą pristačius ginčo transporto priemonę į autoservisą, autoserviso darbo laikas buvo pasibaigęs, transporto priemonę priėmė tokios teisės neturintis asmuo N. Š., jos neužregistravo, priėmimo-perdavimo neįformino, todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už N. Š. veiksmus ir už transporto priemonės dingimą.

Visų pirma, pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73, 6.644 straipsniai). Sandorio šalių valia gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. gruodžio 21-28 d. tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Autobosas“ buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai dėl ginčo transporto priemonės remonto. Tiek N. Š. atsiliepime, tiek ieškovas bei jo sutuoktinė paaiškino, kad būtent N. Š. tvarkė ginčo transporto priemonės purkštukus kaip UAB „Autobosas“ darbuotojas. Byloje esanti darbo sutartis (1 t., el. b. l. 53-54) patvirtina, kad trečiasis asmuo N. Š. nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2019 m. liepos 26 d. buvo atsakovės UAB „Autobosas“ darbuotojas – autošaltkavis. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonė buvo grąžinta į autoservisą tą pačią dieną kai pasibaigė minėti šalių sutartiniai santykiai. Liudytoja L. O. davė parodymus, kad, pakartotinai sugedus transporto priemonei, ji paskambino į UAB „Autobosas“, kalbėjo su trečiuoju asmeniu N. Š., kuris pasiūlė vėl atvežti transporto priemonę į autoservisą, ieškovas su sutuoktine avariniu režimu grįžo į autoservisą, transporto priemonė buvo pakelta ant keltuvo, autoservise buvo ir kitas darbuotojas. L. Š. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, el. b. l. 18-21) taip pat nurodė, kad, pakartotinai grąžinus transporto priemonę, jis atliko jai diagnostiką kartu su kitu UAB „Autobosas“ darbuotoju. Teismo vertinimu, atsakovės pozicijai, esą tarp ieškovo ir N. Š. buvo asmeninis susitarimas dėl detalės įsigijimo ir ginčo transporto priemonės remonto, nepakanka pagrįsti to, kad ieškovas bendravo su N. Š. per socialinių tinklų paskyrą, o E. S. kitu telefono numeriu nei nurodytas UAB „Autobosas“ telefono numeris internete. Taigi byloje nesurinkta įrodymų, leidžiančių manyti, kad ieškovas dėl transporto priemonės remonto tarėsi asmeniškai su N. Š., kaip fiziniu asmeniu. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų ir nenurodė tokių aplinkybių, kad atsakovės autoservise veiklą vykdė ne tik atsakovė kaip juridinis asmuo, bet ir fiziniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dokumentas dėl atliktų darbų po pirmojo remonto taip pat buvo įformintas tik atsiimant transporto priemonę; be to, teismas kritiškai vertina teisminio nagrinėjimo metu pateiktą 2018 m. gruodžio 21 d. Paraišką remontuoti automobilį/Priėmimo-perdavimo aktą (DOK-3898) tiek tuo požiūriu, kad jis nėra pasirašytas ieškovo ir (ar) jo sutuoktinės, tiek tuo požiūriu, kad 2018 m. gruodžio 28 d. surašytas dokumentas įformina tiek paraišką perduoti transporto priemonę, tiek jos grąžinimą (1 t., el. b. l. 51), todėl savarankiško vienasmenio dokumento surašymo tikslingumas nėra aiškus ir nėra niekuo pagrįstas.

Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad pirmiau išdėstyti ieškovo ir jo sutuoktinės bei atsakovės darbuotojų, įskaitant N. Š., veiksmai leidžia daryti išvadą, kad ginčo transporto priemonė buvo perduota pakartotiniam remontui pagal žodinę rangos sutartį ir ieškovas pagrįstai manė, kad šią žodinę rangos sutartį dėl ginčo transporto priemonės remonto sudaro su atsakove UAB „Autobosas“.

Pagal CK 6.657 straipsnį rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Šios normos nuostata „imtis visų įmanomų priemonių“ reiškia, kad paslaugos teikėjui tenkanti turto išsaugojimo pareiga apima visas jam prieinamas protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartą atitinkančias priemones, užtikrinančias turto saugumą. Atlygintinų paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose svarbus įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioritetas (CK 6.718 , 6.719 straipsniai).

Pagal CK 6.264 straipsnį būtent samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Aptarta CK 6.264 straipsnio norma nustato samdančio darbuotojus asmens netiesioginę civilinę atsakomybę. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad darbdavio civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti yra būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 28 punktas). Taigi, esminę reikšmę turi aplinkybė, kad darbuotojas darydamas žalą veikė kaip darbuotojas, o ne savo asmeniniais interesais. Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013).

Esant darbo santykiams, darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, tai reiškia, jog darbo funkcijų vykdymas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir jo nurodymų vykdymo. Tokiu atveju, esant ginčui dėl darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymo sąlygų buvimo, pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas nevykdė darbo funkcijų, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

Atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, pateikė teismui įrodymus, kad numatoma N. Š. darbo pabaiga 17 val. (1 t., el. b. l. 55) ir kad N. Š., būdamas autošaltkalviu, pagal UAB „Autobosas“ Transporto priemonių priėmimo į servisą ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (1 t., el. b. l. 62-64) 4 punktą nėra įgaliotas priimti transporto priemonių apžiūrai ir (ar) remontui.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, kad, grįžus į autoservisą, galėjo būti apie septynios valandos vakaro, taip pat į N. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (1 t., el. b. l. 18-21), kad, ieškovui ir jo sutuoktinei grįžus, autoservisas nebedirbo, konstatuoja, jog tikėtina, kad antrą kartą sugedusi transporto priemonė buvo grąžinta į autoservisą, pasibaigus jo darbo laikui. Kita vertus, teismo nuomone, ši aplinkybė turi būti vertinama kitų teismo nustatytų aplinkybių kontekste ir negali būti suabsoliutinama. Visų pirma, pažymėtina, kad darbdavio pareiga tinkamai organizuoti įmonės veiklą, kad būtų išvengta žalos, apima ir jo pareigą užtikrinti, kad darbuotojams nebūtų sudaryta prielaidų likti darbo vietoje, pasibaigus jų darbo laikui, taip galimai suklaidinant kitus asmenis dėl to, ar jie tuo metu vykdo darbo funkcijas ir veikia įmonės vardu. Taip pat pažymėtina, kad, kaip minėta, atsakovė nepateikė teismui duomenų ir nenurodė tokių aplinkybių, kad atsakovės autoservise veiklą vykdė ne tik atsakovė kaip juridinis asmuo, bet ir fiziniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pabrėžtina, kad atsakovės vidaus darbo taisykles (įskaitant teises priimti transporto priemones apžiūrai ir remontui) nustatantys aktai yra skirti reguliuoti atsakovės ir jos darbuotojų tarpusavio teisinius santykius, jų turinys nėra ir neturi būti žinomas klientui (ieškovui), taip pat šios vidaus darbo tvarkos taisyklės negali sukurti klientui (ieškovui) kokių nors pareigų ar apriboti jo teisių.

Aplinkybė, jog atsakovė yra juridinis asmuo ir šioje srityje veiklą vykdantis verslo subjektas, turi esminę reikšmę vertinant atsakovės veiklą ginčo teisiniame santykyje, tai subjektas, kuriam keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai. CK 2.4 straipsnyje verslininkui yra keliami aukštesni reikalavimai negu įprastam fiziniam asmeniui. Tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika.

Atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtina kaltė, tačiau įrodžius, kad atsakovės darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė privalėjo įrodyti tris būtinąsias deliktinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas.

Teismo nuomone, nepagrįsti atsakovės atsikirtimai, kad būtent ieškovas turėjo įvertinti, jog tretysis asmuo N. Š. neturėjo teisės priimti transporto priemonės ar kad yra pasibaigęs autoserviso darbo laikas. Priešingai, nei teigia atsakovė, jos faktinis elgesys, t. y. sudarymas sąlygų trečiajam asmeniui autoserviso teritorijoje ne autoserviso darbo laiku priimti ieškovo transporto priemonę, atitinka jos, kaip rangovės, pareigą išsaugoti ir grąžinti ieškovui rangos objektą. Atsakovės UAB „Autobosas“ veiksmai vertintini kaip nepakankama darbdavio kontrolė, dėl kurios jo darbuotojas neužregistravo transporto priemonės, o vėliau rangos sutarties dalykas – ginčo transporto priemonė – taip pat joje buvę daiktai buvo netinkamai saugomi ir prarasti. Taigi atsakovės pozicija, jog už ieškovo turto netekimą turi atsakyti tiesiogiai trečiasis asmuo N. Š., yra neįrodyta.

Dėl žalos dydžio pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnį žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovė. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už prarastą transporto priemonę prašo iš atsakovės priteisti 3000 Eur žalą. Patirtos žalos dydžiui įrodyti ieškovas pateikė Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje ataskaitą, panašių transporto priemonių pardavimo skelbimus (1 t., el. b. l. 15, 26-27). Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad ieškovui priklausanti transporto priemonė yra prarasta ir už tai yra atsakinga atsakovė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovo patirtos žalos dydis yra įrodytas ir atsakovui priteistina 3 000 Eur už prarastą transporto priemonę. Ieškovas ir jo sutuoktinė paliudijo transporto priemonėje likusių daiktų faktą, jų kainas skelbimuose, atsakovė motyvuotų prieštaravimų, kaip turėtų būti apskaičiuotas šių daiktų nusidėvėjimas, nepateikė, todėl joje buvusių daiktų – automobilinės kėdutės, sportinių batų ir raktų komplekto, kurių vertė 505,75 Eur, praradimas taip pat laikytini ieškovo nuostoliais, už kuriuos atsakinga atsakovė.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinės žalos asmeniui atlyginimas yra reglamentuojamas CK 6.250 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (1 dalis); neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 dalis). CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, jog nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Be to, vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Kaip minėta, nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į šią teismų praktiką, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog, be įprastinių nepatogumų dėl prarasto turto, būtų buvę pažeisti kurie nors neturtiniai gėriai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas keletą mėnesių nesinaudojo savo transporto priemone, tik 2019 m. kovo mėn. apsisprendė dėl jos remonto Lenkijoje arba, kaip nurodė teismo posėdyje, ketinimo ją parduoti, o 2019 m. balandžio-gegužės mėn. per trečiuosius asmenis aktyviais veiksmais jos ieškoti, todėl, teismo nuomone, turtinės žalos atlyginimas už prarastą turtą atlyginimas atkuria pažeistus teisinius gėrius ir neturtinės žalos atlyginimas nėra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises.

Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškiniu prašoma priteisti ieškovui iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų dydis reglamentuojamas CK 6.210 straipsnyje. Ieškinio reikalavimo kontekste pažymėtina, kad 6 procentų dydžio palūkanos numatytos tik tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Iš byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas rangos sutartį būtų sudaręs kaip verslininkas. Atsižvelgiant į tai, taikytinas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palūkanų dydis ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 160 Eur žyminio mokesčio (122 Eur už pareikštus reikalavimus ir 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Taip pat ieškovas patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-43357), 46,57 Eur išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-51945). Iš viso ieškovas patyrė 906,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė 1 820 Eur (960 + 860) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-34915, DOK-51959).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 65 procentais. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 589,27 Eur (906,57x0,65) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo 819 Eur (1820x0,45) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteistina 229,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobosas“ ieškovui S. A. O. 3 505,75 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkis eurus septyniasdešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobosas“ iš ieškovo S. A. O. 229,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-299-1030/2020 (ankstesnis Nr. e2-8957-1030/2019) palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.