- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-915-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19600-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius (pirm.), Visvaldas Kazakiūnas, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Andesta”, A. B., A. P., S. P., R. P., R. K., V. R., "ŠIAULIŲ BANKAS", “Medicinos bankas”, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, UAB “Andesta”
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimo ir 2023 m. sausio 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui R. K. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės ir susijusių klausimų, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Andesta”, A. B., A. P., S. P., R. P., R. K., V. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį patikslinusi prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti ieškovei iš atsakovo 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą; po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Andesta, akcinei bendrovei (toliau – AB) Šiaulių banko Vilniaus filialui, AB Medicinos bankui, A. B., A. P., S. P., R. P., AB SEB bankui, R. K., V. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys susipažino 2020 metų viduryje, kuomet atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl vertimo paslaugų užsakymo. Susipažinus atsakovas rodė ieškovei didelį dėmesį, buvo labai rūpestingas ir mandagus ieškovės atžvilgiu, ieškovei toks atsakovo elgesys patiko, ji juo pasitikėjo. Praėjus porai mėnesių nuo pažinties pradžios, atsakovas pradėjo skųstis ieškovei dėl savo prastų gyvenamojo būsto sąlygų. Ieškovė, tikėdama atsakovo teiginiais, kad jis siekia sukurti su ieškove šeimą, pasiūlė atsakovui persikraustyti gyventi į jos butą ir atsakovas sutiko. Atsakovas tuo metu negalėjo susitvarkyti dokumentų dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje, nes atsakovo specialybė nebuvo įtraukta į trūkstamų Lietuvoje darbuotojų sąrašą. Atsakovas pradėjo kalbinti ieškovę, kad jiems reikia susituokti, nes tokiu būdu jie įteisintų savo santykius bei tuo pačiu jis įgytų galimybę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Ieškovė, tikėdama atsakovo ketinimais sukurti šeimą, sutiko sudaryti santuoką. 2020 m. spalio 2 d. šalys sudarė ikivedybinę sutartį, kuria susitarė dėl turto visiško atskirumo teisinio režimo, šalys susituokė (duomenys neskelbtini).
3. Praėjus vos porai mėnesių po santuokos sudarymo atsakovo elgesys pasikeitė, jis tapo agresyvus, vis dažniau pradėjo priekaištauti ieškovei, rodyti savo nepasitenkinimą, žemino ir įžeidinėjo ieškovę, melavo, nusišalino nuo pareigos prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, išimtinai ieškovė dengė gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidas, pirko maistą ir pan. 2020 m. gruodžio 4 d. sutuoktiniai išvyko į kelionę į Ukrainą, pasibaigus kelionei ieškovė grįžo į Lietuvą, o atsakovas liko Ukrainoje motyvuodamas tuo, kad turi sutvarkyti savo asmeninius reikalus. Būdamas Ukrainoje, ieškovės žiniomis, atsakovas gyveno pas buvusią sutuoktinę jos bute. Į Lietuvą atsakovas grižo 2021 m. vasario 7 d., šalių santykiai dar labiau pablogėjo, atsakovas vengė dirbti, visiškai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Ieškovė draugų pagalba rado atsakovui darbą, tačiau jis įsidarbinti vengė, jam vis kažkas netiko. Ieškovei taip pat tapo žinoma, kad atsakovas kelis kartus be ieškovės žinios vėlai vakare lankėsi jos darbo vietoje – biure, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nors tokio ieškovės sutikimo neturėjo. Ieškovei pradėjus aiškintis su atsakovai faktines aplinkybes apie tai, kokiu tikslu jis lankėsi ieškovės darbo vietoje, pokalbio metu atsakovas patvirtino, kad ėmė pinigus be ieškovės žinios. Ieškovei bijant atsakovo dėl jo neprognozuojamo elgesio, ji 2021 m. gegužės 6 d. pakeitė savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir biuro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų spynas ir informavo apie tai atsakovą. Atsakovas tą pačią dieną atvyko į ieškovės gyvenamąją vietą, pradėjo daužyti duris, reikalavo, kad ieškovė jį įleistų į butą, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Stebint policijos pareigūnams, atsakovas surinko savo asmeninius daiktus, pareikalavo grąžinti vestuvinį žiedą, įžeidinėjo ir buvo išlydėtas policijos pareigūnų iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovas iki šiol negrąžino ieškovei laiptinės durų telefonspynės rakto, dėl ko ieškovė pagrįstai bijo dėl savo turto saugumo.
4. Atsakovo elgesys po santuokos sudarymo sudaro pagrindą manyti, kad jis nuo pat santykių pradžios melavo ieškovei dėl savo tikrųjų ketinimų sukurti šeimą, sudarydamas santuoką siekė tik savo asmeninių tikslų – įgyti teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atsakovas yra Ukrainos pilietis, kuris sudaręs santuoką su Lietuvos piliete gavo leidimą laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Santuokos iširimą iš esmės lėmė atsakovo priešiškumas ieškovės atžvilgiu, nuolatinis agresyvus elgesys, abejingumas ir nesirūpinimas šeima bei melagingi ketinimai dėl santuokos sudarymo. Šalys nuo 2021 m. gegužės mėnesio pradžios nebeveda bendro ūkio, negyvena šeimyninio gyvenimo, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš atsakovo priteistina neturtinė žala, nes atsakovas visiškai nesirūpino ieškove, šeimos poreikių tenkinimu, nei finansiškai, nei fiziškai neprisidėjo prie bendro ūkio vedimo, tapo agresyvus ieškovės atžvilgiu. Atsakovas ėmėsi galimai neteisėtų nusikalstamų veiksmų pasisavindamas iš ieškovės biuro pinigus, ieškovė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesikreipė, nes neturi tiesioginių įrodymų apie tai, kad pinigus iš jos kontoros paėmė būtent atsakovas. Ieškovės saugumui kilo grėsmė, ji turėjo pakeisti spynas namuose ir darbe. Atsakovas pasinaudojo ieškove, ją apgavo dėl santuokos sudarymo, ieškovė prarado saugumo jausmą, jai pašlijo sveikata, ji tapo itin jautri, atsirado padidintas nervingumas, jai buvo labai skaudu, kad atsakovas, norėdamas susitvarkyti savo teisinius reikalus dėl leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje, tokiu būdu pasinaudojo ieškove, įkalbėdamas ją sudaryti santuoką. Ieškovė patyrė didžiulę moralinę traumą, kurią ji vertina 20 000 Eur suma. Atsakovas yra kvalifikuotas elektrikas ir galimai gauna dideles pajamas Lietuvoje, ieškovės sunki materialinė padėtis, ji turi daug įsiskolinimų kreditoriams. Santuokoje joks nekilnojamas ar kilnojamas turtas, dalintinas nutraukiant santuoką, įgytas nebuvo. Turtas įgytas iki santuokos sudarymo nedalintinas. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo, atsakovui išlaikymas taip pat nereikalingas.
5. Ieškovė turi su atsakovu bendrus kreditinius įsipareigojimus, t. y. tokias prievoles: UAB „Andesta“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-12910-807/2019, vykdomosios bylos Nr. 0157/20/00910; AB Šiaulių bankui Vilniaus filialui pagal 2016 m. gegužės 25 d. kredito sutartį Nr. B-2016-5787-03, kredito suma 26 000 Eur; AB Medicinos bankui pagal 2019 m. gegužės 31 d. kredito sutartį, kredito suma 13 900 Eur; A. B. 2017 m. lapkričio 1 d. paprastojo vekselio pagrindu, skola sudaro 5 000 Eur; A. P. 2020 m. balandžio 21 d. paprastojo vekselio pagrindu, skola sudaro 2 000 Eur; S. P. (ieškovės motinai) 2018 m. sausio 20 d. paprastojo vekselio pagrindu, skola sudaro 12 000 Eur; R. P. (ieškovės tėvui) 2018 m. spalio 20 d. paprastojo vekselio pagrindu, skola sudaro 8 000 Eur; AB SEB bankui pagal 2018 m. spalio 15 d. sutartį, vartojimo kredito suma 5 000 Eur; R. K. 2018 m. vasario 28 d. paprastojo vekselio pagrindu - 4 000 Eur; V. R. 2018 m. sausio 8 d. paprastojo vekselio pagrindu - 350 Eur; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. spalio 5 d. pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0042/21/01450 – 1 208,08 Eur. Šios prievolės pripažintinos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis kreditoriams. Šalims gyvenant santuokoje ieškovė viena mokėjo būsto kreditą už butą, kuriame sutuoktiniai gyveno, už komunalines paslaugas, jai teko samdyti asmenis, kad suremontuotų sugadintus užraktus.
Atsiliepimas
6. Atsakovas R. K. teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo poziciją priešieškinyje, atsiliepime į patikslintą ieškinį, kituose procesiniuose dokumentuose grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: šalys kurį laiką derino ginčo užbaigimo taikiu būdu sąlygas, tačiau ieškovei atsisakius pasirašyti parengtus procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutarimu, atsakovas buvo priverstas teikti priešieškinį. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad santuoka iširo vien tik dėl jo kaltės, nes ieškovė nusivylė atsakovo finansine padėtimi, dėl ko ir išvarė jį iš namų. Santuoka su ieškove iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Abu sutuoktiniai pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti, mylėti bei remti vienas kitą, būti lojalūs ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su ieškove susipažino 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje - rugsėjo mėnesio pabaigoje, ieškovės prašymu atsakovas apsigyveno jos bute, pora pradėjo vesti bendrą ūkį. Ieškovės prašymu atsakovas įrenginėjo vonios kambarį, pirko statybines medžiagas, rankšluosčių džiovintuvą, žaliuzes, elektrinę viryklę, maistą pirko abu. Šalių santykiai klostėsi gerai ir jie nutarė susituokti, atsakovas nupirko ieškovei žiedą. Ieškovės reikalavimu 2020 m. spalio 2 d. šalys nuvyko į Ukmergę, kur pasirašė ikivedybinę sutartį, Nr. VM-2339. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje. Sutuoktiniai kartu nuvyko į Ukrainą, ieškovė grįžo ankščiau, o atsakovas vėliau, kadangi liko parduoti Ukrainoje buvusio garažo ir trijų automobilių. Atsakovui grižus į Lietuvą ieškovė pradėjo reikalauti, kad pora gyventų už šiuos atsakovo gautus pinigus, atsakovas su tuo nesutiko, kadangi turėjo Ukrainoje skolų, kurios susidarė paimant paskolas pragyvenimui Lietuvoje ir norėjo tas skolas grąžinti, ką ir padarė.
7. Kai ieškovė suprato, kad atsakovo pinigų negaus, prasidėjo nesutarimai, o 2021 m. gegužės 7 d. vakare po darbo atsakovui grižus į ieškovei priklausantį butą jis rado pakeistas spynas ir į butą patekti negalėjo, ieškovė pareiškė, kad atsakovas yra nepageidaujamas ir liepė jam išeiti. Nuo to laiko šalys gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, šeimyninių santykių nepalaiko. Ieškovė kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad atsakovas neva atvažiuoja į jos namus, daužo duris, įžeidinėja ją ir reikalauja grąžinti daiktus, tačiau 2021 m. gegužės 21 d. buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Atsakovas vertina ieškovės reikalavimą atlyginti jai neva patirtą 20 000 Eur įvertintą moralinę žalą kaip norą pasipelnyti. Šalys santuokoje pragyveno kiek daugiau nei šešis mėnesius, iš kurių, net ir pagal pačios ieškovės išdėstytas aplinkybes, nesutarimai kilo daugiausia paskutinius du bendro gyvenimo mėnesius, ieškovė išvarė atsakovą iš namų, atsisakė toliau bendrauti bet kokiu būdu, pati susitaikyti pastangų nedėjo ir atsakovo tokias pastangas atmetė. Dėl prievolių kreditoriams atsakovas pastebėjo, kad remiantis šalių pasirašytos ir notariškai patvirtintos ikivedybinės sutarties 3.3 punktu, pagal savo vardu prisiimtas prievoles šalys atsakys tik savo asmeniniu turtu, pagal bendras prievoles ir prievoles susijusias su šeimos interesais šalys atsakys solidariai. Ieškovė reikalauja savo asmenines prievoles pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, kadangi neva atsakovas naudojo šias paskolintas lėšas savo pragyvenimui. Kaip matyti iš ieškovės pateikto sąrašo nei viena iš prievolių nebuvo prisiimta šeimos poreikiams patenkinti, visos jos atsirado iki šalių pažinties pradžios, todėl reikalavimas pripažinti jas solidariomis yra negrįstas ir atmestinas. Atsakovas išlaikymo sau iš ieškovės nereikalauja, dalintino turto nėra. Atsakovas prašė po santuokos nutraukimo nepalikti ieškovei jo pavardės.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi suinteresuotumo byla, nes ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta ieškovės prievolė su banku nėra sudaryta, taip pat nei viena iš šalių neturi kitų prievolių bankui.
9. Trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad bankas su ieškove 2019 m. gegužės 31 d. sudarė kredito sutartį Nr. A-359844 dėl 15 000 Eur kredito suteikimo būsto remontui, ieškovės prievolių įvykdymas buvo užtikrintas tretiesiems asmenims priklausančio turto hipoteka. Negrąžinto kredito likutis 2022 m. gegužės 3 d. buvo 13 627,86 Eur, pradelstų mokėjimų nebuvo. Dėl pareikštų reikalavimų kreditorius prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies - nutraukė ieškovės ir atsakovo R. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašas Nr. 133, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko turimas pavardes, pripažino ieškovės vardu prisiimtas (įgytas) prievoles UAB „Andesta“, AB Šiaulių bankui, AB Medicinos, A. B., A. P., S. P., R. P., R. K., V. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.
12. Teismas nurodė, kad šalys posėdžio metu patvirtino, kad šalių santykiai yra galutinai nutrūkę, atsakovas gyvena atskirai. Byloje nesama pakankamai įrodymų, kad atsakovas siekė santuokos norėdamas gauti leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje ir tokiu būdu pasinaudojo ieškove, abiejų šalių parodymai dėl užsimezgusių artimų santykių, atsakovo pagalbos ieškovei pažinties pradžioje, abiejų noro būti kartu ir nesiskirti, iš esmės sutapo. Teismas laikė, kad šalys santuoką sudarė tikėdami laimingai gyventi šeimoje, atsakovas šiuo metu, teismo žiniomis, gyvena Ukrainoje, todėl negalima daryti išvados, kad jis bet kokiu būdu sieki likti ir įsitvirtinti Lietuvoje. Šalys nedėjo pastangų išsaugoti santykius, tarp sutuoktinių nebeliko abipusio lojalumo, siekio išsaugoti šeimą, todėl santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsiliepimas
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš patikslinto ieškinio, trečių asmenų atsiliepimų matyti, kad ieškovės vardu iki santuokos sudarymo yra įgytos tokios prievolės, tokiais pagrindais: 1) UAB „Andesta“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-12910-807/2019, vykdomosios bylos Nr. 0157/20/00910; 2) AB Šiaulių bankui pagal 2016 m. gegužės 25 d. kredito sutartį Nr. B-2016-5787-03; 3) AB Medicinos bankui pagal 2019 m. gegužės 31 d. kredito sutartį; 4) A. B. 2017 m. lapkričio 1 d. paprastojo vekselio pagrindu; 5) A. P. 2020 m. balandžio 21 d. paprastojo vekselio pagrindu; 6) S. P. 2018 m. sausio 20 d. paprastojo vekselio pagrindu; 7) R. P. 2018 m. spalio 20 d. paprastojo vekselio pagrindu; 8) R. K. 2018 m. vasario 28 d. paprastojo vekselio pagrindu; 9) V. R. 2018 m. sausio 8 d. paprastojo vekselio pagrindu; 10) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. spalio 5 d. pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0042/21/01450, antstolis A. B. dėl darbo atlyginimo deklaravimo. Ieškovė prašė prievoles pripažinti solidariomis šalių prievolėmis, argumentuodama, kad iš jos iki santuokos pasiskolintų lėšų tenkino šeimos poreikius. Atsakovas ir UAB „Andesta“ su tokiu reikalavimu nesutiko, kiti kreditoriai pozicijos arba prieštaravimų nereiškė. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas neprisidėjo ar nepakankamai prisidėjo prie komunalinių mokesčių apmokėjimo ir kt., teikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tačiau ieškinyje neformulavo reikalavimo iš atsakovo priteisti jai santuokos metu už atsakovą sumokėtas sumas, skirtas bendrų šeimos poreikių tenkinimui (komunaliniams mokesčiams, kurie savo esme laikytini bendrais šeimos poreikiais, išlaidomis išlaikyti šeimos namų ūkiui), nenurodė, kokią sumą prašo kompensuoti ir kt., nors teismas posėdžio metu ieškovei buvo išaiškinęs tokį jos teisių gynimo būdą. Ieškovė pasirinko reikalauti, kad jos asmeninio pobūdžio prievolės, t. y. prievolės įgytos iki santuokos sudarymo (ir iki pažinties su atsakovu) būtų laikomos solidariomis, pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės reikalavimą laikė nepagrįstu ir jo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 26 d. papildomu teismo sprendimu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-297-1102/2023 nusprendė, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės R. M. trečiojo asmens UAB „Andesta“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės reikalavimo pripažinti prievolę bendrovei UAB „Andesta“ solidaria sutuoktinių prievole pareiškimas ir palaikymas visu bylos nagrinėjimo metu (byla žodine tvarka buvo nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje taip pat penkiuose teismo posėdžiuose) turi nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis ir pareigomis požymių. Ieškovė savo reikalavimus pripažinti jos iki santuokos sudarymo įgytas asmeninio pobūdžio prievoles solidariomis šalių prievolėmis grindė tuo, kad anksčiau pasiskolintus pinigus ji naudojo šeimos poreikių tenkinimui, todėl atsakovas turi būti solidariai atsakingas, nes ieškovė, jos teigimu, didesne dalimi prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo (gyvenamojo būsto komunalinių išlaidų apmokėjimo ir pan.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės prievolė nurodytam trečiajam asmeniui atsirado teismo sprendimų, kuriais UAB „Andesta“ naudai priteistas žalos atlyginimas iš ieškovės ir jos įsteigtos MB „Kalbų žodynas“ pagrindu. Kadangi prievolė kilo ne iš paskolinių santykių, t. y. ieškovė nėra pasiskolinusi lėšų iš UAB „Andesta“, todėl jos argumentas, kad atsakovas turi būti solidariai atsakingas, nes ieškovė atsakovo poreikiams tenkinti leido savo pasiskolintas lėšas, šiuo atveju yra visai netinkamas. Atsakovas nurodė, jog niekaip neprisidėjo prie ieškovės profesinės veiklos, bendrai nevykdė jokio verslo, abi šalys patvirtino, kad susipažino 2020 m. rugpjūčio mėn. Bylą nagrinėjant UAB „Andesta“ atstovas paaiškino, kad žala atsirado ieškovės 2015-2018 m. atliktų veiksmų pagrindu, kuomet ieškovė dirbo UAB „Andesta“ direktore. Taigi, ieškovė negalėjo nežinoti prievolės atsiradimo pagrindo. Nustatyta, kad prieš sudarydami santuoką ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė ikivedybinę sutartį, kuria pasirinko turto visiško atskirumo režimą (ikivedybinės sutarties 3.3 punktas nustato, kad pagal vieno sutuoktinio vardu priimtas prievoles atsakys tik tas sutuoktinis savo asmeniniu turtu), ikivedybinės sutarties sudarymą iniciavo ieškovė. Taigi, ieškovė savo aktyviais veiksmais siekė sutuoktinių turto ir įsipareigojimų atribojimo.
IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė R. M. (buvusi K.) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą – tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės bei priteisti ieškovei iš atsakovo 20 000 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus teisme, kitus byloje esančius įrodymus bei netinkamai aiškino santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir abiejų sutuoktinių kaltės teisės normų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad atsakovas siekė sudaryti santuoką su ieškove, turėdamas savo išskaičiavimus bei savanaudiškus tikslus gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsisakė išduoti atsakovui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo tikslais, nes atsakovo specialybė (elektrikas) nėra įtraukta į trūkstamų Lietuvoje darbuotojų sąrašą, dėl šios priežasties atsakovas apgavo ieškovę. Atsakovas neketino vykdyti sutuoktinio pareigų, kadangi tik sudarius santuoką jis tapo priešiškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu, nuolat elgėsi agresyviai, puoselėjo planus dėl Ukrainoje likusios buvusios atsakovo šeimos perkraustymo į Lietuvą, tapo visiškai abejingas ieškovei, nesirūpino ja, o tik gyveno ieškovės bute Vilniuje ir buvo ieškovės išlaikomas. Beveik visas savo pajamas atsakovas taip pat leido tik savo bei jo Ukrainoje esančios šeimos poreikiams. Atsakovas veikė pagal iš anksto suplanuotą schemą – atsakovas fiktyviai nutraukė santuoką su buvusia sutuoktine ir, tikslu gauti leidimą laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje, sudarė fiktyvią santuoką su ieškove. Atsakovas buvo pakankamai ilgam laikui grįžęs į Ukrainą ir gyveno kartu su savo buvusia sutuoktine, teigė, kad važiuoja į Ukrainą darbo reikalais, tačiau ieškovė pagrįstai mano, kad atsakovas melavo, o tikrasis jo važiavimo tikslas į Ukrainą buvo pasimatyti su buvusia sutuoktine. Atsakovas negrįžo į Lietuvą net per didžiąsias metų šventes, ieškovė buvo šokiruota tokio atsakovo elgesio, tačiau jis teigė, kad jis tiesiog nori praleisti šventes ir laiką su vaikais Ukrainoje, kurių ilgai nematė. Į Lietuvą atsakovas grižo 2021 m. vasario 7 d., šalių santykiai dar labiau pablogėjo, jis vengė dirbti, visiškai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Teismas neatsižvelgė į liudytojos J. L. duotus parodymus, kuri posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove susipažino, kai jos vyko iš Kijevo į Vilnių 2020 m. pabaigoje, šeimų situacija buvo panaši, nes liudytojos šeimoje ji ukrainietė, o jos vyras lietuvis, o šalių šeimoje ieškovė lietuvė, o atsakovas ukrainietis, 2020/2021 m. Naujųjų metų šventę ieškovė sutiko su liudytojos šeima, vėliau šeimos kurį laiką bendravo, nuo 2021 m. gegužės mėnesio nebebendravo su atsakovu. Atsakovo pavedimai už degalus ir maisto produktus viešojo maitinimo įstaigose, kitaip, nei teigiama teismo sprendime, parodo, kad atsakovas tenkino tik savo, o ne šeimos, poreikius, nes matyti, kad buvo pilami degalai atsakovo automobilio degalams užsipilti ir už atsakovo perkamą maistą restorane. Kiti teismo nustatyti faktai neįrodo aplinkybių, kad atsakovas iš esmės prisidėjimo prie šeimos poreikių tenkinimo. Ieškovė nesutinka su teismo argumentais, kad į bylą pateikti medicininiai dokumentai neįrodo aplinkybių apie ieškovės patirtą neturtinę žalą, nes pateikti dokumentai būtent ir pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes apie jos sveikatos pablogėjimą, kuri savo ruožtu neabejotinai susijusi su ieškovės patirta didžiule nervine įtampa, stresu dėl atsakovo elgesio ir santuokos iširimo.
17. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą
, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė jokių reikšmingų argumentų, paneigiančių priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, su apeliaciniu skundu nepateikė. Vien tai, jog buvo priimtas ieškovei nepalankus sprendimas ir teismas neįvertino bylos medžiagos taip, kaip ją interpretuoja ieškovė, negali būti traktuojama kaip neteisingas bylos išnagrinėjimas. Ieškovė neįrodė jokių savanaudiškų atsakovo tikslų, šalys iš tikrųjų gyveno šeiminį gyvenimą, vedė bendrą ūkį iki 2021 m. gegužės mėnesio, tai patvirtino ir liudytoja J. L., nurodydama, kad ieškovė kartu su atsakovu pas ją svečiavosi. Sutuoktiniai kaip pora bendravo su pažįstamais ir draugais, santuoka buvo tikra. Jokio artimo ryšio su ankstesne sutuoktine atsakovas nepalaikė, juos sieja tik trys vaikai, kuriais atsakovas rūpinasi ir su kuriais palaiko ir siekia toliau palaikyti ryšį. Liudytojos J. L. parodymai nėra reikšmingi, ji nepatvirtino jokių reikšmingų civilinės bylos aplinkybių, susijusių su santuoka, įskaitant atsakovo kaltę. Atsakovas ieškovės reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo vertina kaip siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita ir pakenkti atsakovui.
Šalies argumentai
18. Ieškovė R. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. papildomą teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Andesta“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu prieš sudarydami santuoką 2020 m. spalio 2 d. sudarė ikivedybinę sutartį, kuria pasirinko turto visiško atskirumo režimą (ikivedybinės sutarties 3.3 punktas nustato, kad pagal vieno sutuoktinio vardu priimtas prievoles atsakys tik tas sutuoktinis savo asmeniniu turtu), tačiau ieškovė laikė, kad sutarties 3.3 punkte nurodyta sąlyga „kad šalys pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesams atsakys solidariai“ ir kad skola kreditoriui UAB „Andesta“ laikytina abiejų sutuoktinių bendra solidaria prievole nurodytam kreditoriui (nes atsakovas gyveno pas ieškovę, ja naudojosi ir kita). Nepaisant tai, kad šis ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas, neturėtų būti laikoma, kad tokiu būdu ieškovės procesiniuose veiksmuose yra nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis ir pareigomis požymių, kaip tai nurodoma ieškovės ginčijamame papildomame teismo sprendime. Ieškovės reikalavimo dėl skolos pripažinimo solidaria prievole neturėtų būti laikomas kaip nesąžiningas reikalavimas kreditoriaus UAB „Andesta“ atžvilgiu, kadangi šis reikalavimas neblogina kreditoriaus padėties. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Andesta“ interesai byloje yra priešingi.
Atsiliepimas
19. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl 2023 m. sausio 26 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prievolė UAB „Andesta“ atsirado iki santuokos sudarymo. Ieškovė dar iki santuokos sudarymo padarė UAB „Andesta“ žalos, išsinešdama vertėjų, klientų kontaktus ir pasisavindama verslo dalį, atsakovas nėra susijęs su prievolės atsiradimu. Prievolė UAB „Andesta“ yra asmeninio pobūdžio ieškovės prievolė, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas sprendimu. Ieškovės reikalavimas ne tik buvo nesąžiningas ir nepagrįstas, tačiau taip pat neatitiko kreditoriaus UAB „Andesta“ pozicijos.
20. Trečiasis asmuo UAB „Andesta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl 2023 m. sausio 26 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti trečiojo asmens UAB „Andesta“ naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės skola UAB „Andesta“ susidarė dėl 2015 m. ieškovės išėjimo iš darbo ir dėl 20152018 m. atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, ir tik po to ji susipažino ir susituokė su atsakovu. Ieškovės siekis teismo sprendimu savo asmeninę skolą kreditoriui UAB „Andesta“ pakeisti abiejų sutuoktinių solidaria skola kreditoriui UAB „Andesta“ laikytinas nesąžiningu ne tik UAB „Andesta“, bet ir atsakovo atžvilgiu – tokiai ieškovės pasirinktai pozicijai dėl jos skolos UAB „Andesta“ solidarumo nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Patenkinus ieškovės reikalavimą ir prievolę pripažinus solidaria išieškojimas turėtų būti vykdomas Ukrainoje (pagal atsakovo ir jo turto buvimo vietą), o atsakovas įgytų teisę prašyti atnaujinti civilines bylas ir peržiūrėti sprendimus (kurių pagrindu atsirado ieškovės skolos kreditoriui), nes įsiteisėjusiais sprendimais būtų buvę nuspręsta dėl nedalyvavusio byloje asmens teisių ir pareigų. Ieškovės ir UAB „Andesta“ pozicijos byloje iš esmės skyrėsi ir buvo priešingos. Dėstydama teiginius dėl priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos buvimo didele finansine našta ieškovė nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, priešingai – byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovė turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, užsiima ekonomine veikla, tik pajamas už tai gauna kitų asmenų vardu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkinami.
21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovės R. M. (iki santuokos sudarymo – K., po santuokos sudarymo – K.; vėliau, nuo 2022 m. lapkričio mėn., – M.), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – CMS), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.
23. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus teisme, kitus byloje esančius įrodymus bei netinkamai aiškino santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir abiejų sutuoktinių kaltės teisės normų nuostatas.
24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abu sutuoktiniai yra kalti tuo atveju, kai santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
26. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad atsakovas siekė sudaryti santuoką su ieškove, turėdamas savanaudiškus tikslus gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka, kadangi, kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas šiuo metu, teismo žiniomis, gyvena Ukrainoje, kas paneigia šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų siekęs pasinaudoti ieškove siekiant gauti leidimą gyventi Europos Sąjungoje, priešingai, tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimai dėl užsimezgusių artimų santykių, atsakovo pagalbos ieškovei pažinties pradžioje, abiejų noro būti kartu ir nesiskirti iš esmės sutapo, kas patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai prasidėjo abipusiu sutarimu, tikintis kurti ir puoselėti šeimyninius santykius. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas neketino vykdyti sutuoktinio pareigų, kadangi tik sudarius santuoką jis tapo priešiškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu, nuolat elgėsi agresyviai, nesirūpino ja, o tik gyveno ieškovės bute Vilniuje ir buvo jos išlaikomas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kadangi bylos šalys nusprendė tuoktis ir susituokė nepraėjus nei dviem-trims mėnesiams nuo pažinties pradžios, jos gerai viena kitos nepažinodamos galimai neįvertino iš dalies skirtingų savo lūkesčių, požiūrių, charakterių ypatumų, vertybinių įsitikinimų, skirtingos gyvenimiškos ir kultūrinės patirties ir dėl to kilo santykių ir suderinamumo problemų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog atsakovas galimai nepateisino ieškovės lūkesčių (dėl finansinės pagalbos, įsidarbinimo, ieškovės įsiskolinimų dengimo) laikytina vienu iš skirtingus šalių lūkesčius liudijančių aplinkybių, tačiau nelaikytina neginčijamai įrodančia atsakovo išimtinę kaltę. Tikėtina, kad šalys prieš sudarydamos santuoką neaptarė tarpusavio finansinių lūkesčių, kas po santuokos sudarymo tapo viena iš šalių tarpusavio nesutarimų priežasčių. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nustatyti faktai neįrodo aplinkybių, kad atsakovas iš esmės prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai tik patvirtina šalių finansinių lūkesčių nesutapimus.
27. Kaip nustatyta byloje, abi bylos šalys nedėjo pastangų išsaugoti tarpusavio santykius, išspręsti kylančius tarpusavio nesutarimus, išsiaiškinti vienas kito lūkesčius ar ieškoti kompromisų, į kilusius nesutarimus reaguodavo audringai. Kaip patvirtino pačios bylos šalys – jų tarpusavio santykiai yra galutinai nutrūkę, atsakovas gyvena atskirai. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu patvirtina, kad šalių santuokos iširimą lėmė ne išimtinai atsakovo veiksmai, kaip tai įrodinėja apeliantė, tačiau netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
28. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad į bylą pateikti medicininiai dokumentai neįrodo aplinkybių apie ieškovės patirtą neturtinę žalą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji kreipėsi į gydytojus dėl klubo skausmo, su ginekologija susijusių situacijų, pilvo organų ir inkstų tyrimo, dėl nugaros juosmeninės srities skausmų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus darė išvadą, kad ieškovės kreipimaisi dėl kitų (ne psicho-emocinių) sveikatos klausimų, tarp kurių dalis buvo dėl ieškovės nuolatinių (nugaros, stuburo) problemų, taip pat kreipimųsi laikas, kuris buvo praėjus gana ilgam laikui po bendro gyvenimo pabaigos, nelaikytini tiesiogiai susiję su atsakovo veiksmais ar įrodantys jo kaltę. Apeliantė teigia, kad šie duomenys patvirtina jos sveikatos pablogėjimą, kuris yra susijęs su ieškovės patirta didžiule nervine įtampa, stresu dėl atsakovo elgesio ir santuokos iširimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, įrodinėdama didžiulę nervinę įtampą, stresą, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų - ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad būtų kreipusis į specialistus dėl psichologinių, emocinių, nerimo sutrikimų gyvenimo su atsakovu metu ar iš karto po jų santykių nutrūkimo. Ieškovės teiginiai apie jos sveikatos pablogėjimą neleidžia daryti išvados, jog dėl šalių tarpusavio santykių iširimo yra kaltas išimtinai atsakovas. Kaip nustatyta byloje, atsakovė kreipėsi į gydytojus dėl turimų nuolatinių problemų (nugaros juosmeninės dalies) ar dėl kitų, su asmens emocine sveikata nesusijusių problemų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie ieškovės įrodymai nepatvirtina atsakovo kaltės dėl šalių santykių nutrūkimo ir neturtinės žalos pagrįstumo.
29. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojos J. L. duotus parodymus, tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino visus bylos įrodymus – tiek rašytinius, tiek šalių, tiek ir liudytojų paaiškinimus. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
30. Apeliantė pateikė apeliacinį skundą ir dėl papildomo teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Andesta“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nepaisant to, kad ieškovės reikalavimas skolą kreditoriui UAB „Andesta“ laikyti abiejų sutuoktinių bendra solidaria prievole nebuvo patenkintas, neturėtų būti laikoma, kad tokiu būdu ieškovės procesiniuose veiksmuose yra nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis ir pareigomis požymių. Byloje trečiasis asmuo UAB „Andesta” nurodė patyręs 2 450,25 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kuriuos prašė priteisti iš ieškovės, kadangi ieškovės reikalavimas, kuriuo ji prašė modifikuoti jos asmeninę prievolę trečiajam asmeniui UAB „Andesta” ir pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, sprendimu nebuvo netenkintas. CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Teismų praktikoje pripažįstama trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2358-340/2022 ir joje nurodytą teismų praktiką). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; kt.).
31. Byloje nustatyta, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 25 procentais (ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti ieškovei iš atsakovo 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą; po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams UAB „Andesta”, AB Šiaulių bankui, AB Medicinos bankui, A. B., A. P., S. P., R. P., R. K., V. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis; atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės). Byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kurios šalies naudai yra priimamas sprendimas (Kauno apygardos teismo 20151109 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S739555/2015), todėl byloje nustačius, jog atsakovo ir trečiojo asmens nuomonė dėl ginčijamo ieškinio reikalavimo sutapo, trečiasis asmuo nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu, kuris buvo atmestas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
32. Pirmosios instancijos teismas byloje darė išvadą, kad ieškovės reikalavimo pripažinti prievolę bendrovei UAB „Andesta“ solidaria sutuoktinių prievole pareiškimas ir palaikymas visos bylos nagrinėjimo metu turi nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis ir pareigomis požymių. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Nors apeliantė pagrįstai byloje nurodo, kad šis reikalavimas neblogina kreditoriaus padėties, tačiau jį ieškovė reiškė siekdama pripažinti jos iki santuokos sudarymo įgytas asmeninio pobūdžio prievoles solidariomis šalių prievolėmis, kas yra nesąžininga atsakovo atžvilgiu. Kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės prievolė trečiajam asmeniui atsirado teismo sprendimų, kuriais UAB „Andesta“ naudai priteistas žalos atlyginimas iš ieškovės ir jos įsteigtos MB „Kalbų žodynas“, pagrindu, žala atsirado ieškovės 2015-2018 m. atliktų veiksmų pagrindu, kuomet ieškovė dirbo UAB „Andesta“ direktore, o ieškovė su atsakovu susipažino 2020 m. rugpjūčio mėnesį, be to ieškovė ir atsakovas prieš sudarydami santuoką 2020 m. spalio 2 d. sudarė ikivedybinę sutartį, kuria pasirinko turto visiško atskirumo režimą (ikivedybinės sutarties 3.3 punktas nustato, kad pagal vieno sutuoktinio vardu priimtas prievoles atsakys tik tas sutuoktinis savo asmeniniu turtu). Apeliantė, nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepateikia į bylą šias išvadas paneigiančių įrodymų.
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovės apeliacinių skundų argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimo ir 2023 m. sausio 26 d. papildomo sprendimo nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
34. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovui iš ieškovės priteisiant 1 000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės R. M. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimą ir 2023 m. sausio 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.