- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2-408/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“, UAB "Swedbank lizingas" UAB "BA prekyba"
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BA prekyba“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-8039-565/2010 dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BA prekyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „BA prekyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti nepagrįstu bei neteisėtu atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ lizingo sutarčių: 2005-04-26 Nr. LT017552, 2005-12-15 Nr. LT026560, 2005-12-23 Nr. LT026879, 2006-01-31 Nr. LT028160, 2006-05-15 Nr. LT033007, 2006-07-25 Nr. LT036520, 2006-07-25 Nr. LT036522, 2007-05-03 Nr. LT051570, 2007-07-03 Nr. 055688 nutraukimą, įpareigoti atsakovą vykdyti sutartis. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nurodytose lizingo sutartyse numatyto lizinguojamo turto valdymo perėmimu. Nurodė, kad pagal šias sutartis jam buvo perduota naudotis ir valdyti transporto priemones ir metalo įrenginį, tačiau atsakovas 2010-05-26 vienašališkai jas nutraukė, nurodė nutraukti turto eksploataciją ir jį perduoti atsakovo nurodytam atstovui. Teigė, kad turtas naudojamas ūkinėje – komercinėje veikloje, gaunamos pajamos, vystoma veikla, todėl atsakovui jį atsiėmus būtų sutrikdyta įmonės veikla, grėstų bankrotas ir galimai palankus jam teismo sprendimas taptų beprasmis. Jis siekia, kad lizingo sutartys ir toliau būtų vykdomos. Be to, atsakovas, perėmęs lizinguojamą turtą dėl jo saugojimo atirtų papildomų išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 13 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „BA prekyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. ieškovo reikalavimams užtikrinti uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su aukščiau nurodytose lizingo sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų valdymo ir naudojimo perėmimu. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, galimus neigiamus lizinguojamo turto perdavimo atsakovui padarinius ieškovui bei atsakovui, tai, kad lizinguojamo turto savininku yra atsakovas, kad ieškovas yra įsipareigojęs apdrausti lizingo sutartyse nurodytą turtą, savo civilinę atsakomybę, yra suinteresuotas rūpintis lizinguojamu turtu, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad šios priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais. Teismas, remdamasis CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis, išnagrinėjo ieškovo prašymą nepranešęs atsakovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį, priešingu atveju, prašo įpareigoti ieškovą per 10 dienų į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 450 524,28 Lt galimų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodo, kad:
1. Teismas neteisėtai apribojo jo teisę reikalauti, kad būtų grąžintas nuosavybės teise priklausantis turtas, nepagrįstai suteikė ieškovui teisę naudotis jam priklausančiu turtu neatlygintinai, nes jis teisėtai, t. y. dėl to, kad ieškovas netinkamai vykdė lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vienašališkai 2010-05-26 nutraukė lizingo sutartis ir ieškovas neteko šių sutarčių dalyko valdymo bei naudojimosi teisių, o taip pat pareigos mokėti mėnesinius mokėjimus. Tuo tarpu jo skola 2010-05-26 buvo 242 773,11 Lt. Be to, ieškovas, žinodamas apie sunkią savo finansinę padėtį ir keliamą restruktūrizavimo bylą, tačiau prašydamas taikyti šias priemones, piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia neatlygintinai naudotis jam (atsakovui) priklausančiu turtu, apsisaugoti nuo teisėtų jo reikalavimų. Teismas nevertino, ar ieškovo prašomi taikyti apribojimai šioje situacijoje gali būti taikomi, ar šie apribojimai nedaro žalos atsakovui, nėra jam absoliučiai nuostolingi.
2. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, neanalizavo, ar egzistuoja reali grėsmė būsimam teismo sprendimui, analizavo tik priemonių parinkimą ekonomiškumo aspektu. Kadangi teismas nenurodė motyvų, kokiu pagrindu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl nutartis panaikintina.
3. Teismas sukūrė paradoksalią situaciją, kuomet prisiimtus įsipareigojimus pažeidusiam ieškovui ir toliau leidžiama nevykdyti įsipareigojimų ir neatlygintinai naudotis lizingo sutartimis suteiktomis teisėmis, tuo tarpu atsakovas netenka galimybės gauti iš jam priklausančio turto pajamų, patiria nuostolius. Dėl to tokios priemonės pažeidžia teisingumo principą.
4. Teismas pažeidė ekonomiškumo principą, kadangi ieškovo prašymas yra nepagrįstas ir nuostolingas jam, ieškovui keliama restruktūrizavimo byla, todėl ieškovas neturi finansinių galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Be to, restruktūrizavimo byla ieškovui yra keliama nepaisant to, kad lizinguojamas turtas yra pas ieškovą, todėl teismo argumentas, jog jam iš ieškovo atsiėmus lizinguojamą turtą ieškovas bankrutuotų, yra nepagrįstas.
5. Teismas privalėjo informuoti jį apie nagrinėjamą ieškovo prašymą, nenurodė nei vieno argumento, dėl kurio būtų pagrindas taikyti CPK 148 straipsnio 1 dalį, t. y. kad jis trukdytų nagrinėti bylą ar piktnaudžiautų savo teisėmis.
6 Teismas ir ieškovas ir pripažino, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis patiria nuostolius, nes negauna pajamų iš turto. Be to, verslo tikslais nuomojamas daiktas dėvisi, todėl jo vertė mažėja. Ieškovo finansinė padėtis yra prasta, ieškovui yra palanku, jog bylos nagrinėjimas tęstųsi ilgą laiką, tačiau jo nuostoliai kiekvieną mėnesį didėja 37 543,69 Lt, nes būtent tokios sumos jis negauna iš ieškovo pagal lizingo sutartis. Dėl to ieškovas įpareigotinas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą galimų nuostolių atlygimo užtikrinimą – 450 524,28 Lt (12 mėn.*37543,69).
Šalies argumentai
7. Ieškovas, pareikšdamas prašymą, piktnaudžiavo savo teisėmis ir pažeidė CK 1.137 straipsnio 5 dalį, todėl teismas turėjo atsisakyti ją ginti.
8. Teismas neįvertino, kad ieškovo restruktūrizavimo klausimas nėra išspręstas, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010-10-11 nutartimi tenkino jo atskirąjį skundą ieškovo restruktūrizavimo byloje, t. y. panaikino Šiaulių apygardos teismo 2010-06-14 nutartį, kuria buvo uždrausta UAB „BA prekyba“ perduoti UAB „Swedbank“ lizingas turtą, perduotą UAB „BA prekyba“ valdyti ir naudotis pagal lizingo sutartis, dėl kurių nutraukimo teisėtumo ieškovas šioje byloje yra pareiškęs ieškinį.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „BA prekyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas įvertino visas aplinkybes, susijusias su banko veiklos specifika ir ieškovo finansine padėtimi, nurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, egzistuojančią realią grėsmę. Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-11 nutartis buvo priimta byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir teismo nustatytos aplinkybės toje byloje neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla dėl neteisėto lizingo sutarčių nutraukimo. Dėl to atsakovo argumentai, kad buvo pažeistas teisingumo principas, nėra susiję su šios bylos esme. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jam buvo apribota galimybė gauti pajamas iš nuosavo turto, nes atsakovas pagal veiklos pobūdį lizinguojamo turto savo veikloje naudoti negali, gali tik perleisti tretiesiems asmenims, o tai būsimo teismo sprendimo įvykdymą padarytų negalimą. Atsakovo argumentai, susiję su jam keliama restruktūrizavimo byla, nėra susiję su ieškiniu ir bylos esme. Teismas pagrįstai nereikalavo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nes iš pateiktų dokumentų yra akivaizdu, jog iš turto, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, galės būti patenkinti atsakovo reikalavimai dėl skolos ir nuostolių atlyginimo. Atsakovo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės neturi jokio ryšio su šia byla, nes toje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai yra inicijuojama bankroto byla.
Bendra visų įsigytų pagal lizingo sutartis daiktų vertė yra 9 500 000 Lt, likusi mokėti suma – 328 208,78 Lt, todėl jis nemano, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos turtas nuvertės tiek, jog atsakovas negalės patenkinti savo reikalavimų. Atsakovo argumentai apie jo piktnaudžiavimą teise yra tik nuomonė, nepagrįsta įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad teismas, vadovaudamasis CPK 144-145 straipsniais, pagrįstai pripažino, jog ieškovo UAB „BA prekyba“ prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį bei teisinį pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. draudimą atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse, kurių nutraukimo teisėtumas yra ginčijamas, numatytų lizinguojamų daiktų valdymo ir naudojimo perėmimu (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina nagrinėjamoje civilinėje byloje imtis šių priemonių, kurių taikymas, kaip žinia, yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Gausioje teismų praktikoje šiuo klausimu yra susiklosčiusi nuostata, kad turi būti taikomos tokios priemonės, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taigi turi būti įvertinama tiek galima reali grėsmė, tiek ir taikytinų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, jų tikslingumas: ar jos garantuotų būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, ar susijusios su pareikštu reikalavimu.
Kaip matyti iš pateiktų lizingo sutarčių, sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę nuo 2005 m., atsakovas tik 2010-01-19 rašte nurodė, jog ieškovas pagal nurodytas lizingo sutartis yra skolingas atsakovui už 34 kalendorines dienas 70 330,94 Lt ir informavo, kad iki 2010-02-05 nesumokėjus skolos, sutartys bus nutrauktos (b. l. 16). Atsakovas 2010-05-26 pranešimu informavo ieškovą, kad nuo 2010-05-26 vienašališkai nutraukia nurodytas lizingo sutartis, ieškovo skola už 162 kalendorinę vėlavimo dieną yra 242 773,11 Lt (b. l. 19). Ieškovas 2010-10-11 yra pareiškęs ieškinį dėl nepagrįsto lizingo sutarčių nutraukimo ir prašė uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizinguojamo turto valdymo perėmimu, teigdamas, kad šis turtas naudojamas ūkinėje – komercinėje veikloje, iš jo gaunamos pajamos, vystoma veikla, todėl atsakovui jį atsiėmus būtų sutrikdyta įmonės veikla, grėstų bankrotas ir galimai palankus jam teismo sprendimas taptų beprasmis. Teismas ieškovo prašymą patenkino.
Atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, teigia, kad tokiu būdu neteisėtai apribota jo teisė reikalauti grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovui nepagrįstai suteikta teisė neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiu turtu, kad didėja atsakovo nuostoliai, nutartis yra be motyvų, pažeidžia teisingumo ir ekonomiškumo principus, ieškovui keliama restruktūrizavimo byla, todėl ieškovas neturi finansinių galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šiuos atsakovo argumentus, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad jie nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad įmonė įkurta 1994-03-14, yra veikianti, ūkinę - komercinę veiklą vykdanti bendrovė, savo veikloje naudojanti pažangias gamybines priemones: metalų apdorojimo liniją, sunkvežimius su hidrauliniais manipuliatoriais, autopakrovėjus, tačiau 2008 m. prasidėjus pasaulinei finansinei krizei veiklai ėmė trūkti apyvartinių lėšų, tačiau šis faktas neduoda pagrindo išvadai, kad įmonė tapo nemoki. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad pagal lizingo sutartis, kurių vienašališką nutraukimą prašoma pripažinti neteisėtu, ieškovas iš atsakovo įsigijo turto už 3 067 372,88 Lt (draudimo polisuose nurodyta 9 500 000 Lt rinkos vertė), o išpirkto turto vertė yra 2 739 164,10 Lt, t. y. yra išpirkta daugiau kaip 89 proc. turto vertės, neišpirkta turto vertė sudaro 328 208,78 Lt. Kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų kad atsakovas ginčytų šias aplinkybes, atskirajame skunde tokių duomenų taip pat nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiami teisingumo ir ekonomiškumo principai. Be to, ieškovas siekia, kad ginčo lizingo sutartys ir toliau būtų vykdomos, lizinguojamas turtas naudojamas jo veikloje, o gaunamomis pajamomis būtų vykdomi įsipareigojimai tiek atsakovui, tiek tretiesiems asmenims.
Akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju suvaržo asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, teisės, nagrinėjamu atveju, tai atsakovo, kaip turto savininko, teisės. Tačiau įvertinus paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo prašymą, pagrįstai rėmėsi proporcingumo, ekonomiškumo principais, nes atsakovui perėmus lizinguojamą turtą, kuris yra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku, ši aplinkybė turėtų itin neigiamos įtakos ieškovui (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad pats apeliantas nepateikė teismui įrodymų, jog ieškovas lizingo davėjui priklausantį turtą niokoja ar kitaip mažina jo vertę, arba kad ieškovas yra nutraukęs ūkinę - komercinę veiklą (CPK 178 str.).
Priešingai, iš ieškovo nurodytų aplinkybių matyti, kad jis yra suinteresuotas rūpintis lizinguojamu turtu, apdrausti šį turtą, nes tai tiesiogiai susiję su jo veiklos sėkmingumu, o taip pat su atsakovui pareikštu ieškininiu reikalavimu.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartimi yra sustabdytas nagrinėjimas civilinės bylos pagal ieškovų A. G., UAB „Nerumitas“, AB „Swedbank“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „BA prekyba“ (byla Nr. B2-325-357/2011), o taip pat nuo 2010-05-07 yra nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „BA prekyba“ direktoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo šiai bendrovei (byla Nr. B2-314-357/2011). Tačiau aplinkybė, kad ieškovui yra keliama restruktūrizavimo byla, neduoda pagrindo išvadai, kad jis yra nemokus. Priešingai, šios aplinkybės leidžia spręsti, jog bendrovė turi finansinių sunkumų, kurie gali būti įveikti nenutraukus ūkinės komercinės veiklos, ją išsaugant ir plėtojant, o kartu sumokant skolas ir taip išvengiant bankroto (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 str.).
Apeliantas savo reikalavimus grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-11 nutartimi, kuria buvo panaikintos UAB „BA prekyba“ restruktūrizavimo byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas UAB „BA prekyba“ perduoti UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutartis 2005-04-26 Nr. LT017552, 2005-12-15 Nr. LT026560, 2005-12-23 Nr. LT026879, 2006-01-31 Nr. LT028160, 2006-05-15 Nr. LT033007, 2006-07-25 Nr. LT036520, 2006-07-25 Nr. LT036522, 2007-05-03 Nr. LT051570, 2007-07-03 Nr. 055688 UAB „BA prekyba“ perduotą naudotis ir valdyti turtą (civilinė byla Nr.2-1495/2010). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog minėta nutartis buvo priimta kitoje, tai yra UAB „BA prekyba“ restruktūrizavimo byloje, kad tuo metu teisme nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl minėtų lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu (ieškinys priimtas 2010-10-13), daro išvada, jog nesutampa pagrindas, kuriam esant buvo sprendžiamas šis klausimas minimose bylose, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškovo pareikšto ieškinio esmę ir yra susijusios su galimai ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymu.
Taip pat atmetamas apelianto teiginys dėl CPK 148 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes, visų pirma, ši norma suteikia teismui teisę spręsti šiuo klausimu. Antra, proceso teisės normų pažeidimai arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Tuo tarpu įvertinus tai, jog atsakovui nebuvo atimta galimybė apskųsti šią teismo nutartį, pateikti savo atsikirtimus, kad teismas iš esmės teisingai išsprendė šį klausimą, konstatuotina, kad minėti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas nepagrįstai taikė nagrinėjamas priemones, todėl teismo nutartis paliktina galioti nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip minėta, apeliantas prašo, jog tuo atveju, jeigu atskirasis skundas būtų nepatenkintas, ieškovas būtų įpareigotas pateikti galimų nuostolių dėl šių priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą. Prašymas paliktinas nenagrinėtu, nes turi būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, kuris taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas tikrina neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių, įsakymų) teistumą ir pagrįstumą (CPK 301, 334 str.), tuo tarpu skundžiama teismo nutartimi šis klausimas nebuvo sprendžiamas (CPK 296, 297 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo palikti nenagrinėtą.